Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014-03-19 sprendimą Nr. 09-2-183 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014-03-06 prašymą „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio“.

Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas skunde nurodė bei teismo posėdyje pareiškėjo atstovas paaiškino, jog 2014-02-11 pranešimu atsakovas pranešė pareiškėjui, kad vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-12-18 sprendimu Nr. T-624 patvirtinto Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių nustatymo tvarkos aprašo (toliau- Aprašas) 4 punktu, atsakovas 2014-02-10 įsakymu Nr. A-369 patvirtino Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą (toliau- Sąrašas), į kurį įtrauktas ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis 1880 metų statybos plytų mūro pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau- Pastatas). Atsakovas 2014-03-19 sprendimu Nr. 09-2-183 atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą dėl pareiškėjo Pastato išbraukimo iš sąrašo ir padidinto nekilnojamojo turto mokesčio netaikymo. Pareiškėjas su šiuo sprendimu nesutinka, kadangi atsakovas neįrodė, kad Pastatas atitinka Aprašo 4 punkte numatytus kriterijus. Atsakovas tiek nekilnojamojo turto įrašymą į sąrašą, tiek atsisakymą jį išbraukti iš sąrašo privalėjo pagrįsti Apraše nustatytų kriterijų buvimą patvirtinančiais duomenimis (faktais). Atsakovas sprendime nurodo, jog Centro seniūnija pateikė atsakovui informaciją dėl Pastato įtraukimo į sąrašą vaizdinę medžiagą. Pareiškėjas Pastato apžiūroje nedalyvavo ir iki šiol nėra supažindintas su apžiūros aktu bei jo metu padaryta vaizdine medžiaga. Tai, kad pareiškėjas nedalyvavo apžiūroje, taip pat reiškia, kad Centro seniūnijos atstovai turėjo galimybę atlikti tik pastato išorės, bet ne jo patalpų, apžiūrą. Nepaisant to, atsakovas sprendimą grindžia visais Aprašo 4 punkte nustatytais kriterijais, kad neva pastato „patalpos yra tuščios, netvarkomos, neprižiūrimos“, „patalpų ir statinių angos (durys, langai) yra užkaltos ar kitaip uždengtos, užrakintos ir ilgą laiką neatidaromos, kad patalpose „nėra veiklos, atitinkančios nekilnojamojo turto paskirtį, buvimą patvirtinančių požymių“. Tokios aplinkybės galėjo būti konstatuotos tik atstovams patekus į pastato vidų, todėl atsakovo sprendimas, jog pastatas atitinka minėtus kriterijus yra visiškai nepagrįstas. Atsakovas taip pat neįrodė, kad pastato durys užrakintos, o langai uždaryti originaliomis langinėmis ne dėl saugumo, o dėl neva pastato nenaudojimo. Tai, kad pastatas naudojamas pagal paskirtį (sandėliavimui) įrodo antstolio protokolas. Be to, jokiame teisės akte nėra nustatyta fizinio asmens, įsigijusio sandėlį, prievolė sandėliuoti tik daiktus, naudojamus ūkinei komercinei veiklai, o nevykdant tokios veiklos- pradėti ją vykdyti ir sandėlyje laikyti tik šioje veikloje naudojamus daiktus. Antstolio protokolo priedas (nuotraukos) įrodo, kad pastatas nėra sugriuvęs, apdegęs, o jose užfiksuoti šiukšlių konteineriai- kad aplinka, pastato patalpos yra naudojamos ir tvarkomos. Tikėtina, kad atsakovo nurodytoje Centro seniūnijos vaizdinėje medžiagoje suklydus buvo užfiksuotas šalia esančio negyvenamojo namo, o ne pareiškėjo pastato, išorės išvaizda.