Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1949-814/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-19
Bylos Nr.
1-1949-814/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00401-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Kaltinamasis
M. Ž.
Nukentėjusysis
L. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1949-814/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00401-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 1.1.7.2.5;1.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5 (S)
KAUNO apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 19 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant Rasai Šaltienei,dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei,kaltinamajam M. Ž.,nukentėjusiajam L. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirba, išsituokęs, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2018-02-12 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį, 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, iki 2018-02-12 teistumo teistas 4 keturis kartus (paskutinį kartą 2015-05-25, teistumai išnykę),

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Ž. pažeidė viešąją tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2017 m. gruodžio 20 d., apie 18.30 val., viešojoje vietoje - ant UAB „(duomenys neskelbtini),“ priklausančios parduotuvės laiptelių, esančios (duomenys neskelbtini),, ignoravo žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodė aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, savo elgesiu priešpastatydamas save aplinkiniams ir aplinkai, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – neva nukentėjusysis parduotuvėje ilgai rinkosi prekes, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, sudavė išėjusiam iš parduotuvės nukentėjusiajam L. R. vieną smūgį stikliniu buteliu į veidą, padarydamas nukentėjusiajam žaizdą kairio žando srityje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei tokiu įžūliu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis M. Ž., apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimų, kaltu prisipažino, pripažino esmines bylos aplinkybes ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo parduotuvėje, esančioje(duomenys neskelbtini), gatvėje. Parduotuvėje buvo nukentėjusysis, kurį pažinojo iš matymo. Stovėdamas su prekėmis prie kasos, su nukentėjusiuoju truputį apsižodžiavo, kilo trumpas konfliktas, kadangi nukentėjusysis ilgai rinkosi prekes ir jam atsibodo laukti. Sumokėjęs už prekes, išėjo į lauką. Atsistojęs ant laiptų rūkė. Išėjęs iš parduotuvės, nukentėjusysis jį pastūmė, tada jis supykęs metė į jį butelį. Nukentėjusysis nuo jo buvo metro atstumu. Buvo tamsu, todėl nežino, kur nukentėjusiajam pataikė, girdėjo dūžtančio butelio garsą. Vėliau sužinojo, kad nukentėjusysis buvo sužalotas. Mesdamas pilną stiklinį butelį į žmogų, tuo metu apie pasekmes negalvojo, elgėsi neapgalvotai. Suvokė, kad dėl tokių veiksmų gali būti žmogui sukeltas skausmas ir sutrikdyta sveikata. Suvokė, kad tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės tvarką, rimtį. Ar buvo tuo metu daugiau žmonių, nepamena. Kad tai vieša vieta ir kad žmonės galėjo eiti į parduotuvę ir iš jos išeiti, suprato. Gailisi padaręs nusikaltimą, pažada daugiau taip nesielgti. Civilinio ieškinio ligonių kasai neatlygino, pažada atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo L. R..

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir M. Ž. kaltė įrodyta visuma ištirtų įrodymų, o būtent:

Nukentėjusysis L. R. parodė, kad 2017 m. gruodžio 20 d., apie 18.30 val. jis parduotuvėje žiūrinėjo prekes. Kaltinamasis priekaištavo jam sakydamas „gal pirmą sykį esi parduotuvėje“, „stovi durnius už manęs ir išsirinkinėja prekes”, jis kaltinamajam atsakė, kad iš tokio paties girdi. Kaltinamasis nusipirko alaus butelį ir, išėjęs į lauką, laukė jo. Jam tik išėjus iš parduotuvės ir pasisukus į kaltinamąjį, kaltinamasis, būdamas jam už nugaros, trenkė buteliu į kairę veido pusę. Pas jį rankoje buvo krepšys, todėl nespėjo užsidengti veido. Butelis nebuvo paleistas, kaip teigia kaltinamasis, o buvo rankoje ir juo jam trenkė į veidą. Nuo smūgio butelis sudužo, buvo perpjautas jo veidas. Iš pradžių nieko nepajuto, tik sutiktas kaimynas pasakė, kad jo veidas perpjautas. Po sužalojimo liko ant veido randas. Jis kaltinamojo nepastūmė. Nenori kaltinamajam atleisti.

Liudytoja T. P. parodė, jog dirba parduotuvėje pardavėja. Galėjo tai būti 2017 m. gruodžio 20 d. Parduotuvėje kaltinamasis su nukentėjusiuoju apsižodžiavo, girdėjo kelis keiksmažodžius. M. Ž. sakė L. R., kad pastarasis greičiau apsipirkinėtų. Pirmas iš parduotuvės išėjo M, po kiek laiko išėjo ir L. Kas vyko lauke, ji nematė. Ar tuo metu parduotuvėje buvo daugiau žmonių, nepamena. Tą patį vakarą atbėgo L. R. draugė, pavarde A, klausė, kas sumušė L, sakė, kad jo sužalotas veidas, kalbėjo, kad iškvietė greitąją ir kad kvies policiją. Parduotuvės patalpose vaizdo kameros sugedusios.

2017-12-20 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra aikštelė prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini),, durų. Apžiūrint įvykio vietą, nusikaltimo pėdsakų nerasta (b. l. 12-15).

Specialisto išvada Nr. G90/2018(02) nustatyta, kad L. R. konstatuotas sužalojimas - žaizda kairio žando srityje, galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje ir užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017-12-20. L. R. padarytas sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 42).

2018-01-02 Asmens parodymo pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis L. R. iš pateiktų nuotraukų atpažino M. Ž., kaip asmenį, kuris 2017-12-20 apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini),, sudavė jam stikliniu buteliu per veidą ir sužalojo, asmenį atpažino pagal amžių ir veido bruožus (b. l. 27-29).

2018-01-08 Asmens parodymo pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytoja T. P. iš pateiktų nuotraukų atpažino M. Ž., kaip asmenį, kuris 2017-12-20 apie 18.20 val. užėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini),“ parduotuvę, (duomenys neskelbtini),, susiginčijo su pirkėju L. Šis asmuo nusipirko alaus butelį ir išėjo iš parduotuvės pirmas, šį asmenį ji žino iš matymo, nes jis dažnai ateina į parduotuvę apsipirkti (b. l. 64-66).

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas kvalifikuojantis požymis - chuliganiškos paskatos - reiškia, kad veiką kaltininkas padaro dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba kai kaltininkas elgiasi visai be dingsties, arba panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis kvalifikuojantis požymis gali būti inkriminuotas nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas yra chuliganiškos paskatos. Vadovaujantis kaltinamojo M. Ž., nukentėjusiojo L. R. parodymais bei byloje esančia rašytine medžiaga, įrodyta, kad kaltinamasis M. Ž. nukentėjusiajam sudavė buteliu į veidą, taip padarydamas žaizdą kairio žando srityje. Kadangi žaizda kairio žando srityje suaugs odos randu, todėl pagal sveikatos sutrikdymo nustatymo taisyklių 50.1 punktą, sužalojimas atitinka 10 % prarasto bendro darbingumo, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 42). Nors kaltinamasis nurodo, kad nukentėjusįjį sužalojo mesdamas į jį butelį, o ne suduodamas buteliu, ši aplinkybės veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, nes byloje nustatyta, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kieto buko daikto poveikyje, vieno trauminio poveikio pasėkoje, sužalojimai atsirado dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų ir kaltinamasis privalo atsakyti už atsiradusias pasekmes. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo ir kaltinamojo nesiejo jokie asmeniniai ar panašaus pobūdžio santykiai. Ištyrus įrodymus, nenustatyta, kad tokiems kaltinamojo veiksmams būtų buvusi svari dingstis, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia tik iš chuliganiškų paskatų, todėl konstatuotina, kad kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais ir visuotinės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys, ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, 2K-122/2008). Nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis, nei apklausta liudytoja T. P. neprisimena, ar tuo metu buvo parduotuvėje žmonių. Akivaizdu, kad nusikaltimo padarymo vieta ant parduotuvės laiptelių, yra vieša vieta. Nusikalstama veika įvykdyta prie parduotuvės, kuri nebuvo uždaryta, kur bet kada gali atsirasti žmonių, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Pagal teismų praktiką viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010).

Viešoje vietoje atliktais tyčiniais, įžūliais veiksmais, kaltinamasis dėl menkavertės dingsties smūgiuodamas stikliniu buteliu nukentėjusiajam į veidą, ne tik sužalojo nukentėjusįjį, bet ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Todėl teismas daro išvadą, kad, pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuteistojo nusikalstami veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti ir pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamasis kaltinamuoju aktu kaltinamas, kad jis įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas. Pažymėtina, kad atsakomybė už turto gadinimą bei naikinimą yra numatyta ir kitose baudžiamojo įstatymo normose (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, nenustatė kaltinamojo veiksmuose vandalizmo požymių. Kaltinamojo veiksmai buvo įžūlūs, todėl iš kaltinimo šalintinas nurodymas apie vandališkus veiksmus.

Byloje surinkti įrodymai (tarp jų ir paties kaltinamojo parodymai) leidžia daryti išvadą, kad M. Ž. suvokė veikos pavojingumą – tai yra suprato aplinkybes, sudarančias nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, ir numatė, kad dėl jo veikimo gali būti ne tik sutrikdyta sveikata, bet ir viešoje vietoje parodyta nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nežiūrint to, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti ir jų norėjo.

M. Ž. nukentėjusiojo atsiprašė, pripažino esmines bylos aplinkybes, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Taigi, byloje yra pagrindas pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę M. Ž. už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą, įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra apysunkis, tyčinis ir baigtas, padaryta žala neatlyginta, atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamasis prieš padarydamas šią nusikalstamą veiką buvo neteistas, nes teistumas jo atžvilgiu išnykęs, po šios nusikalstamos veikos padarymo teistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, arešto bausme, bausmę atlikęs, nedirba, psichiatro įskaitoje neregistruotas (b. l.142-143). BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, bausmės dydį nustatant mažesnį, nei sankcijos vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Skiriant bausmę M. Ž. už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymą, įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į aukščiau išvardintus duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, bausmės dydį nustatant mažesnį, nei sankcijos vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Paskirtos bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taisykles, bausmes apimant, kadangi kaltinamojo veiksmai vertintini kaip BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teistumui išnykus laikytinas neteistas, pripažino kaltę, gailisi, charakterizuojamas patenkinamai, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant teismo įpareigojimą bei baudžiamojo poveikio priemonę.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 34,59 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo. Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 55). Kadangi kaltinamasis yra kaltas dėl nukentėjusiojo L. R. sužalojimo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti griežtesne apimant švelnesnę ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 34,59 Eur turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Priteisti iš M. Ž. 34,59 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (mokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333, AB bankas „Swedbank”, įmonės kodas 191351679).

M. Ž. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Lina Šafronienė