- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-260-460/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14271-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Alfa Baltic Group“
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-260-460/2016
2016 m. vasario 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Mariaus Dobrovolskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2315-122/2015 pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alfa Baltic Group“ dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką išieškojimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alfa Baltic Group“ priešieškinį ieškovei L. V. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alfa Baltic Group“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2015-01-15 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Alfa Baltic Group“ jai priklausantį vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. DGKS-5503 visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2013 m. liepos 5 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė darbo sutartį Nr. 4, pagal kurią L. V. buvo priimta į inžinierės – projektuotojos pareigas. Ši darbo sutartis 2014 m. vasario 2 d. buvo pakeista ir ieškovė paskirta eiti komercijos direktorės pareigas už sulygtą 3948 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Tačiau 2014 m. rugsėjo 30 d. Darbo sutartis Nr. 4 buvo nutraukta L. V. prašymu pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį. Darbo santykių nutraukimo dieną su ieškove nebuvo atsiskaityta, taip kaip tai numato Darbo kodekso 141 straipsnis. Iki darbo sutarties nutraukimo darbdavys buvo skolingas ieškovei 12590,79 Lt. Darbdavys 2014 m. rugsėjo 22 d. sumokėjo jai 3000 Lt, bet liko skolingas 9590,79 Lt. Kadangi su ieškove tinkamai atsiskaityta nebuvo, 2014 m. lapkričio 11 d. ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisiją. Po šio kreipimosi, t. y. 2014 m. lapkričio 14 d., atsakovė iškovei sumokėjo 2000 Lt, taip skola sumažėjo iki 7590 Lt. Dėl šios skolos ginčo tarp šalių nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašydama jį atmesti. Pažymėjo, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, atsakovė nebesutinka grąžinti ieškovei 7590,79 Lt (2198,44 Eur) skolos už neišmokėtą darbo užmokestį. Patvirtino, jog nuo 2013 m. liepos mėnesio L. V. dirbo inžinierės – projektuotojos pareigose. Darbuotoja savo darbą atliko kruopščiai ir sąžiningai, todėl nuo 2014 m. vasario 2 d. ji buvo perkelta į komercijos direktorės pareigas. Ieškovė dirbo su klientais Lietuvoje, o įmonės direktorius – užsienyje. Teigė, jog L. V. žinojo apie įmonės sunkią finansinę būklę, nes nuolat bendravo su buhaltere ir buvo susipažinusi su esama situacija, kai atleidžiamam asmeniui laiku nebuvo išmokamas darbo užmokestis. UAB „Alfa Baltic Group“ direktorius tikėjosi, kad tokią sutartį dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju L. V. buvo pasirašiusi ir sau. Nurodė, jog po ieškovės išėjimo iš darbo, bendrovė patyrė finansinę krizę, kilo būtinybė persitvarkyti, o vadovui susirgus, įmonė negalėjo vykdyti veiklos. Taip pat su ieškove buvo tariamasi sudaryti taikos sutartį, bet jos atstovas nesutiko ir kategoriškai atsisakė. Mano, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, kadangi aplaidžiai vykdė savo darbo funkcijas, dėl ko atsakovė patyrė nemažus nuostolius. Apie šį aplaidumą įmonė sužinojo tik 2015 m. sausio 5 d., kai gavo pranešimą iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos apie buvusio darbuotojo A. P. prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad L. V. melagingai pildė darbo apskaitos žiniaraščius, t. y. dėl to įmonė savo darbuotojui neišmokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio ir kitų su darbo užmokesčiu susijusių išmokų. Darbo apskaitos žiniaraščių pildymas buvo viena iš jos pareigų, atliekant komercijos direktorės pareigas, kadangi pats direktorius jų pildyti negalėjo, nes yra Norvegijos Karalystės pilietis. Dėl tokių ieškovės veiksmų įmonė patyrė žalą.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „Alfa Baltic Group“ pateikė priešieškinį, prašydami iš L. V. priteisti 3705 Eur žalos atlyginimo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, be to nesutinka mokėti įsiskolinimo. Paaiškino, jog įmonės direktorius tikėjosi, kad naujoji komercijos direktorė sugebės tinkamai organizuoti darbą, tačiau paaiškėjo, kad ji aplaidžiai vykdė savo pareigas, dėl ko įmonė patyrė žalą. Paaiškėjus, kad darbo apskaitos žiniaraščiai buvo pildomi nesąžiningai, apsaugos komandos, prižiūrinčios įmonės patalpas, buvo paprašyta pateikti ataskaitas, iš kurių matytųsi, kada ir kas buvo darbe. Patikrinus ataskaitas paaiškėjo, kad L. V. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėjo darbo valandas žmonėms, kurie darbe net nepasirodydavo arba atvirkščiai, nežymėjo darbo valandų, nors asmenys dirbo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; nusprendė priteisti iš atsakovės UAB „Alfa Baltic Group“ ieškovei L. V. vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2015-01-16 iki Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. DGKS-5503 visiško įvykdymo, vidutinį vienos darbo dienos užmokestį skaičiuojant po 58,35 Eur (penkiasdešimt aštuoni Eur ir 35 ct). Įpareigojo atsakovę išskaičiuoti privalomuosius mokesčius; priteisė iš atsakovės UAB „Alfa Baltic Group“ 128,00 (vieną šimtą dvidešimt aštuonis Eur ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas atsakovei UAB „Alfa Baltic Group“ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-26 nutartimi, įvykdžius sprendimą, nusprendė panaikinti. UAB „Alfa Baltic Group“ priešieškinį L. V. dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „Alfa Baltic Group“ pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą ir išnagrinėti pateiktą priešieškinį, atlyginti įmonei padarytą žalą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apylinkės teismas neanalizavo atsakovės argumentų. Teigia, jog dėl gautų naujų duomenų, kai jau ieškinys buvo teisme, pateikė priešieškinį, ir siekiant išvengti proceso vilkinimo, priešieškinį iš karto pateikė teisme. Mano, kad priešieškinis buvo paliktas nenagrinėtas pažeidžiant teisės normas. Tikina, kad ieškovė vilkino bylos nagrinėjimą, dėl to atsakovė patyrė žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog priešieškinis, vadovaujantis DK, pagrįstai paliktas nenagrinėtas. Tikina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo nevilkino. Paaiškino, kad nors ieškovės dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, šaukimas ieškovei įteiktas nebuvo, šaukimą ieškovė pasiėmė tik po teismo posėdžio, kad galėtų pateisinti neatvykimą į darbą bevelk visą dieną.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje sprendžiamas darbo ginčas dėl atlyginimo sumokėjimo nutraukus darbo sutartį; dėl priešieškinio palikimo nenagrinėtu.
Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2013 m. liepos 5 d. tarp L. V. ir atsakovės UAB „Alfa Baltic Group“ buvo pasirašyta darbo sutartis Nr. 4, kurios pagrindu ieškovė buvo priimta į inžinierės – projektuotojos pareigas. Sutartis papildyta 2014 m. vasario 3 d. nurodant, kad keičiasi darbo sutarties Nr. 4 1.2 ir 3 punktai, tai yra ji perkeliama į komercijos direktoriaus poziciją ir darbo užmokestis didinamas iki 3948 Lt (b. l. 8–9). Iš pateiktos darbo užmokesčio suvestinės matyti, kad darbdavys laiku sulygto darbo užmokesčio nemokėdavo (b. l. 10–13), dėl to susidarė 12 590,79 Lt skola. Darbo sutartyje numatyto užmokesčio laiku nemokėjimą patvirtina ir ieškovės pateiktas AB SEB banko išrašas (b. l. 14–15). Iš jo matyti, kad atsakovė rugsėjo mėnesį ieškovei pervedė 3000 Lt. Vietinio mokėjimo nurodymu nustatyta, kad atsakovė UAB „Alfa Baltic Group“ 2014-11-14 pavedimu pervedė ieškovei 2000,00 Lt, likusi skola sudaro – 2 198,22 EUR (7590 Lt).
Dėl priešieškinio nagrinėjimo
Pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį paliko nenagrinėtą, kadangi atsakovė ikiteisminio proceso tvarka nesikreipė į Darbo ginčų komisiją. Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka. Pirmiausia pažymėtina, kad sutiktina su tuo, jog atsakovės darbo ginčo nagrinėjimas priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai, todėl darbdavys dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo turi privalomai kreiptis į darbo ginčų komisiją (DK 287 straipsnio 1 dalis, DK 299 straipsnio 2 dalis). Tačiau aptartas teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas tik tokiam reikalavimui, kuris galėtų būti nagrinėjamas atskirai nuo ieškinio reikalavimo. Šiuo atveju bylos specifika yra ta, kad byloje pateikti ne tik ieškinys, tačiau ir priešieškinis, kurio būtinumas iškilo jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Preliminariai vertinant priešieškinio reikalavimus ir jame pateiktus argumentus, akivaizdu, kad priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Paminėtos sąlygos suponuoja išvadą, kad šiuo atveju reikėtų vadovautis ne DK normomis, o CPK 143 straipsnio 2 dalimi, dėl to priešieškinis turėjo būti nagrinėjamas iš esmės.
Antra, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai). Tai, kad teisės aktai nustato pareigą tam tikrą visuomeninį konfliktą iš pradžių spręsti ikiteismine tvarka, nepaneigia konstitucinės teisės pasinaudoti teismine gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-298/2007).
Trečia, kaip minėta, ieškinys ir priešieškinis yra tampriai tarp savęs susiję, dėl to atskirai išnagrinėjus ieškinį ir jam įsiteisėjus, jame nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės taptų prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kurių atsakovė ikiteisminio proceso tvarka darbo ginčų komisijoje ar vėliau teisme nebeturėtų galimybės ginčyti ar paneigti. Proceso koncentracijos principas taipogi reikalauja šioje byloje priešieškinį nagrinėti ir jį vertinti neatsietai nuo ieškinio reikalavimų (CPK 7 straipsnio 1 dalis).
Esant nurodytų aplinkybių visetui kolegija mano, kad atsakovės priešieškinis turėjo būti nagrinėjamas iš esmės, apylinkės teismas nepagrįstai priešieškinį paliko nenagrinėtą.
Dėl ieškinio pagrįstumo
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išnagrinėjo ieškinyje nurodytas aplinkybes, kai kurių atsakovės nurodytų faktinių duomenų nevertino, kai kuriuos duomenis klaidingai interpretavo, kai kurių aplinkybių nenustatė.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiamame sprendime motyvuojamojoje dalyje apylinkės teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu proceso šalys patvirtino, kad ieškovei turint direktoriaus sutikimą buvo leidžiama dirbti namuose. Ši išvada klaidinga, nes pats apylinkės teismas, aprašydamas teismo posėdžio eigą, nurodė, kad atsakovės atstovė nesutiko su ieškovės teiginiu, jog ji galėjo dirbti namuose, nes tokiu atveju turėjo būti sudaryta nuotolinio darbo sutartis. Taigi, apylinkės teismas išvadas padarė kitaip pateikdamas atsakovės poziciją, tai traktuotina kaip pažeidimas.
Antra, apylinkės teismas sprendė, jog konstatuoti L. V. kaltės šiuo atveju negali, nes nesant tiksliam pareigų aprašymui, nustatyti, kokios pareigos buvo vykdomos aplaidžiai, neįmanoma. Šiuo aspektu svarbu tai, kad teismas, nors ir nedisponuodamas pareigų aprašymu, neanalizavo ieškovės (ne)tinkamo pareigų atlikimo principų, užtikrinančių tinkamą darbo teisių įgyvendinimą pareigų vykdymo kontekste. Akcentuotina, kad pagrindiniai darbo santykių reglamentavimo principai nurodyti DK 35 straipsnio 1 dalyje. Jie nenustato konkrečių darbo santykių subjektų elgesio taisyklių, tačiau įtvirtina bendruosius pradmenis ir idėjas, t. y. kad darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, nepažeisti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. S. v. Vilniaus etninės veiklos centras, bylos Nr. 3K-3-306/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-12/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-687/2015).
Trečia, apylinkės teismas nurodo, jog byloje nepateikta duomenų, kad L. V. įmonės veiklos vykdymo patalpose nebuvo be direktoriaus sutikimo. Kolegija mano, kad atsakovė ir negalėjo pateikti to, ko galbūt objektyviai pateikti negali – kad ieškovė nebuvo be direktoriaus sutikimo. Kokie tai būtų duomenys, lieka neaišku. Kaip žinia, įrodinėjimo taisyklių tinkamas taikymas apima tinkamą įrodinėjimo naštos paskirstymą tarp šalių, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai reiškia, kad teigiančioji šalis turi įrodyti savo teiginius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016). Aptartas išaiškinimas vienareikšmiškai ieškovę, teigiančią, kad turėjo direktoriaus sutikimą dirbti ne darbo vietoje, o ir namuose, įpareigoja pateikti tokį sutikimą patvirtinančius įrodymus. To padaryta nebuvo, pažymint, jog labiau tikėtina, jog ieškovės kaltė šiuose veiksmuose neegzistuoja.
Dėl teismo vaidmens
Teisėjų kolegija, atsakydama į ieškovės argumentą, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo pagrindo, pabrėžia, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kai įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga atitinkamus klausimus spręsti ex officio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. D. v. UAB „Versupis“, bylos Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. UAB „Teniso pasaulis“, bylos Nr. 3K-3-384/2011).
Kita vertus, nors apeliantė konkrečiai nenurodė teisės normos, kurios pagrindu sprendimas turi būtų naikinamas, tačiau apeliaciniame skunde pagrindinius jo elementus išdėstė, pateikė, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą (teismas neanalizavo atsakovės argumentų), kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (nurodyta, jog įrodymai ir teisiniai argumentai teikiami priešieškinyje); apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas) (panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą ir išnagrinėti pateiktą priešieškinį, atlyginti įmonei padarytą žalą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas). Dėl to nesutiktina su ieškove, kad vien darbo bylose teisės normos apeliaciniame skunde nenurodymas suteikia pagrindą skundą atmesti (CPK 306 straipsnio 1 dalis). Dar daugiau, apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis), apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas privalo atitikti pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartus bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos padarytus materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimus, sprendžia, kad jie sudaro pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Kadangi byloje turi būti ne tik tinkamai ištirti ir įvertinti surinkti įrodymai, bet ir galbūt išspręstas klausimas dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą (priešieškinio kontekste dėl neteisingai žymėtų darbo valandų), o šie trūkumai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, tai byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.