Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-616-185-2011-59

Procesinio dokumento kategorija 1.2.14.1; 1.1.8.1;

2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. rugpjūčio 6 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistųjų R. D. ir G. T. gynėjo advokato Jono Pliekaičio apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

G. T. nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. D. ir G. T. nuteisti už tai, kad 2011 m. vasario 22 d., apie 14 val. Biržų r., Vabalninko mst., Naujalio g.22, veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio bei turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, sulaužė durų užraktą ir įsibrovė į M. R. gyvenamąjį namą, kur panaudodami fizinį ir psichinį smurtą - G. T. grasinant peiliu papjauti, abu sudavė M. R. po vieną smūgį rankomis į galvą, padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, bei užvaldė M. R. priklausantį 200 Lt vertės skaitmeninės televizijos priedėlį.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Nukentėjusysis prašė R. D. skundą tenkinti, o G. T. gynėjo advokato J. Pliekaičio skundą paliko spręsti teismui. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Apelianto R. D. gynėjas adv. J. Pliekaitis skunde nurodo, kad su pareikštu kaltinimu visiškai sutinka, ginamasis pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nors tame pačiame skunde teigia, kad R. D. ir G. T. ketino tik pasiskolinti iš nukentėjusiojo pinigų. Tačiau byloje nustatytomis aplinkybėmis – įsibrovimas į M. R. priklausantį namą, pinigų reikalavimas, grasinant peiliu, skaitmeninės televizijos priedėlio paėmimas prieš nukentėjusiojo valią – paneigiamas nuteistųjų ketinimas pasiskolinti pinigų.

R. D. gynėjas adv. A. Mašalas tvirtino, kad jo ginamasis R. D. su G. T. nesitarė dėl peilio naudojimo, todėl R. D. veikla, jo manymu, turėjo būti kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. ir paskirta švelnesnė bausmė. Gynėjo prašymas atmestinas. Vykdytojo akscesu laikytini tokie veiksmai, kurių neapima bendrininkų tyčia arba kurie nebuvo susitarimo dalyku, arba kurie buvo padaryti neatsargiai. Nors byloje nėra tokių duomenų, kad nuteistieji, siekdami gauti iš M. R. pinigų, iš anksto būtų susitarę nusikalstamos veikos metu naudoti peilį, tačiau iš nustatytų aplinkybių matyti, kad R. D. pritarė G. T. veiksmams. Matydamas ir aiškiai suvokdamas, kad G. T. grasina nukentėjusiajam peiliu, nesiliovė daręs nusikaltimą ir, tęsdamas bendrą sumanymą, išmontavęs drauge su G. T. skaitmeninės televizijos pultelį, jį išsinešė. Tokia situacija negali būti laikoma vykdytojo ekscesu. Taigi pirmos instancijos teismas teisingai abiejų nuteistųjų veiką kvalifikavo pagal BK 180 str. 2 d.

Apeliacinių skundų argumentai dėl neteisingai paskirtų bausmių taip pat atmestini.

Bausmės skyrimas - viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, o įstatymų leidėjo įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo principai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, todėl bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Įstatymas už R. D. ir G. T. padarytą nusikalstamą veiką numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki septynerių metų. Sąlygų ir aplinkybių visumos, leidusių pirmos instancijos teismui taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, t.y. skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 180 str. 2 d. sankcijoje, nebuvo.

Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

Nuteistieji pripažino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, todėl teismas pripažino abiem nuteistiesiems atsakomybę lengvinančią aplinkybe, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p. Jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei būdami apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

R. D. ir G. T. padaryta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Vertinant nusikaltimo pobūdį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad būdami jauno amžiaus kaltinamieji nusikaltimą padarė prieš garbaus amžiaus žmogų (gim. 1933 m.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. D. nusikalto esant išnykusiam teistumui, t.y. įstatymo prasme neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų taip pat nėra (1 t., b.l. 99). Nedirbantis, tačiau registruotas darbo biržoje. Už gaunamą socialinę pašalpą, dirba visuomenei naudingus darbus, nukentėjusiojo atsiprašė (1 t., b.l. 110).

G. T. tyčinį savanaudišką nusikaltimą padarė esant neišnykusiam ir įstatymo numatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčinę veiką ir laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Už nusikaltimus nuosavybei teisiamas trečią kartą, anksčiau skirtomis bausmėmis jų tikslai pasiekti nebuvo, o daromi nusikaltimai sunkėja. Nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, pragyvenimui užsidirba iš atsitiktinių darbų.

Įvertinus minėtas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismo paskirta R. D. dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, o G. T. – trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kurios savo dydžiu yra švelnesnės, nei sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, negali būti laikomos per griežtomis.

Kolegija daro išvadą, kad keisti Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Nuteistojo R. D. bei nuteistojo G. T. gynėjo advokato Jono Pliekaičio apeliacinius skundus atmesti.