Kauno apygardos teismo nutartis

2016-04-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-556-634/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-21
Bylos Nr.
1S-556-634/2016
Teisminio proceso Nr.
1-42-1-00484-2008-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Giedrius Endriukaitis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Evaldas Gražys
Nuteistasis
P. K.
Advokatai
Aidas Venckus
Kategorijos
Byla Nr. 1S-556-634/2016
Teisminio proceso Nr. 1-42-1-00484-2008-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant nuteistojo gynėjui advokatui Aidui Venckui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienės skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namų (toliau – Komisija) 2016 m. kovo 16 d. nutarimas taikyti nuteistajam P. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas laisvės atėmimas 4 metams. BK 63 str. 1, 4, 9 d. pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2010-05-31 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrintu su 2007-01-19 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme 9 metams ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009-09-28, bausmės pabaiga – 2019-09-28.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2016-03-16 nutarimu Nr. 357-112 nutarta nuteistajam P. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., nuteistajam neatlikus 3 metų 6 mėnesių 12 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016-04-04 nutartimi patvirtino Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. K., motyvuojant tuo, kad surinkti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad P. K. padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė N. Kaminskienė prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-04-04 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo atsisakyti patvirtinti 2016-03-16 Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam P. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad tvirtindamas Komisijos nutarimą teismas rėmėsi tik nutarime nurodytomis nuteistojo asmenybę ir jo elgesį bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, tačiau nevertino jo elgesį bausmės atlikimo metu neigiamai apibūdinančių aplinkybių. Atkreipė dėmesį, kad nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, praeityje teistas už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą dideliu mastu. Laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, visos padarytos veikos yra tyčinės. Mano, kad šios aplinkybės rodo, kad asmuo sąmoningai ignoruoja visuomenėje priimtas ir teisės aktais įtvirtintas bendrąsias elgesio taisykles. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirbo, drausmine tvarka baustas 3 kartus. Pataisos namuose užsiėmė nuteistiesiems turėti draudžiamų daiktų patekimu ir jų platinimu. Pagal vykdomuosius raštus P. K. turėjo sumokėti 302,07 Eur, tačiau padengė tik 60 Eur, tuo tarpu savo reikmėms išleido 1634,84 Eur. Nuteistajam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, tačiau lygtinio paleidimo laikotarpiu jis padarė naują nusikaltimą. Pabrėžia, kad nuteistasis iš ankstesnių klaidų nesimoko, o likusi neatliktos bausmės dalis yra labai didelė. Aptartos aplinkybės neleidžia spręsti apie esminį nuteistojo asmenybės pasikeitimą, nes būtent nuteistojo nuostatos, gyvenimo stilius ir draugai, ankstesni teistumai didina riziką, kad nuteistasis ateityje gali daryti naujus nusikaltimus. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys vertinimo metodiką sudaro 75 balus ir priskiriama vidutinei.

Atsiliepimas

Nuteistojo P. K. advokatas D. Gudas atsiliepimu į skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-04-04 nutartį palikti nepakeistą, prokurorės skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistojo P. K. pažangą. Atkreipė dėmesį, kad nuteistasis nesilaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, palaiko socialinius ryšius, būdamas laisvėje dirbo, lygtinio paleidimo atveju taip pat turės užtikrintą darbo vietą, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą. Nors buvo baustas drausmine tvarka, tačiau po to skatintas, kas patvirtina, jog elgesys keičiasi teigiama linkme. Priešingai prokuroro skundo argumentams, P. K. kreipėsi į pataisos namų administraciją su prašymu suteikti jam darbą, tačiau darbo negavo ne dėl savo kaltės. Pabrėžė, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2009 metų, todėl išleista pinigų suma savo reikmėms 1634,84 Eur yra ganėtinai maža. Mano, kad išdėstyti duomenys sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienės skundas tenkinamas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2016-03-07 atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad P. K. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 75 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Nagrinėjamu atveju skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir įvertinusi prokurorės skundo argumentus, pritaria skunde išsakytai nuomonei ir konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą, kuriuo nuteistajam P. K. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, netinkamai pritaikė BVK 157 str. nuostatas. Nors apylinkės teismas konstatavo, jog yra visos sąlygos taikyti P. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau aukštesniojo teismo teisėjų vertinimu, byloje nenustatyta akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą. Vien konstatavimas, jog nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 81 iki 75 balų neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistojo elgesyje yra pakankama pažanga sudaranti pagrindą manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Pateiktos medžiagos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, mokosi suvirintojo specialybės, įgijo 9 klasių išsilavinimą, buvo paskatintas, tačiau šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi leistų spręsti apie sumažėjusią kriminogeninių veiksnių įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikai. Gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimai įvykdyti bendrininkų grupėje, vyravo siekis pasipelnyti neteisėtu būdu); informacija apie ankstesnius teisės pažeidimus; nuostatos vis dar išlieka nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančiais veiksniais. Duomenys apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus taip pat rodo, kad P. K. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui išimtinai teigiama linkme. Nuteistasis 3 kartus baustas drausmine tvarka už itin šiurkščius drausmės pažeidimus (mobilaus ryšio telefono turėjimas, kompiuteryje turima nelegali programinė įranga, alkoholio vartojimas). Nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Akivaizdu, jog nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Juolab, kad nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, tačiau jam parodyto pasitikėjimo pastarasis nepateisino, padarytos naujos nusikalstamos veikos. Taigi nuteistojo pavyzdingo elgesio apraiškos yra daugiau vienkartinio, deklaratyvaus pobūdžio.

Teigiama nuteistojo elgesio korekcija taip pat verčia abejoti ir Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyta pozicija, jog P. K. savo elgesį analizuoja ir vertina paviršutiniškai, stengiasi save pateisinti, kas neleidžia jo dėstomus ketinimus vertinti realiai. Be to, pagal nuteistojo asmens byloje esančią Kybartų pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybinio tyrimo išvadą, tarnyba disponuoja informacija, kad nuteistasis atlikdamas bausmę Kybartų pataisos namuose užsiima nuteistiesiems turėti draudžiamų daiktų patekimu ir jų platinimu pataisos namuose. Taip pat P. K. dėl savo asmeninių savybių ir nepasidalinimo įtakos sferomis, konfliktuoja su kitais pataisos namų nuteistaisiais. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis.

Nors skundžiamoje nutartyje akcentuojama, kad nuteistasis atlygino dalį skolos pagal vykdomuosius raštus, t. y. sumokėjo 60 Eur, kuomet skolos suma sudaro 302,07 Eur, visgi didžioji dalis lėšų gautų į nuteistojo asmeninę sąskaitą buvo skirtos jo paties poreikių tenkinimui. Kaip matyti nuo 2015-08-21 iki 2016-03-02 P. K. gavo 1887,39 Eur išleido 1634,84 Eur. Priešingai nuteistojo gynėjo atsiliepimo argumentams, lėšų suma buvo gauta ir naudojama ne nuo bausmės vykdymo pradžios, t. y. 2009 metų, bet paskutinių 7 mėnesių laikotarpyje. Išdėstytos aplinkybės rodo, jog asmuo turėdamas skolinių įsipareigojimų bei gyvendamas įkalinimo įstaigoje, kuomet svarbiausi jo poreikiai yra patenkinami, nesiėmė priemonių padengti skolinius įsipareigojimus, tai buvo padaryta tik prokuroro skundo nagrinėjimo eigoje. Nei socialiniai ryšiai, nei gyvenamosios vietos turėjimas nuteistajam nesutrukdė nusikalsti, todėl abejotina, kad šie veiksniai yra pakankami nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio užkardymui. Nuteistojo darbinė motyvacija taip pat kelia pagrįstų abejonių, kadangi iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad dėl darbo Alytaus pataisos namuose pastarasis nesikreipė, laisvėje oficialiai yra dirbęs apie 3 metus laiko. Tuo tarpu pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma nesuteikia jokių garantijų, jog nuteistasis lygtinio paleidimo atveju sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju P. K. elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 str. 1 d. nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam P. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, naikinama kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 2 p., 9 d.,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienės skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namų 2016 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 357-112 taikyti nuteistajam P. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Giedrius EndriukaitisTeisėjai Evaldas GražysAlgirdas Jaliniauskas