Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas apeliacine ra­šy­tinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsa­ko­my­bėn traukiamo D. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutarimo D. Š. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusi­žen­gi­mų kodekso (toliau – ANK) straipsnyje 95 straipsnio 1 dalyje už tai, kad jis būdamas darbdaviu - UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas – (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)), direktoriumi, nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 18 d. leido dirbti statybų objekte (duomenys neskelbtini), V. K. plytų mūrininko darbą sudaręs su juo rašytinę darbo sutartį nustatyta tvarka, bet apie įdarbinimą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Vil­niaus skyriui prieš vieną dieną iki darbuotojo darbo pradžios.Alytaus apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad D. Š. ben­dro­vės vadovu yra pakankamai ilgą laiką, kas patvirtina, kad darbinių santykių įforminimo klausimai bei įstatymai jam žinomi, o nesavalaikis jų įforminimas vertinamas tik siekimu išvengti mokesčių mokėjimo į biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondą. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus D. Š. yra vienasmenis bendrovės atstovas, kitų įgaliotų asmenų bendrovėje nėra, todėl už jam pavaldžių asmenų netinkamą darbinių pareigų atlikimą atsakomybė tenka jam pačiam.Apeliaciniame skunde D. Š. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo bei iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priteisti bylinėjimosi išlaidas.Skunde pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl apelianto patraukimo administracinėn atsa­ko­my­bėn, neturėjo pagrindo vadovautis administraciniu teisės aktu (2017 m. spalio 24 d. pro­to­kolas), kuris neatitinka AVĮ 8 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų, taikytinų in­di­vi­dualiems administraciniams aktams. 2017 m. spalio 24 d. protokole nurodytas neeg­zis­tuojantis patraukimo administracinėn atsakomybėn juridinis pagrindas – ATPK 56 straipsnio 5 dalis. Todėl tokio administracinio teisės akto pagrindu priimtas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Skunde taip pat teigiama, jog teismas, vadovaudamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatais, nepa­grįs­tai sprendė, kad tik apeliantui tenka atsakomybė dėl VSDFV neinformavimo apie pradėjusį dirbti darbuotoją, nors byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad, vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu, pažeidimo padarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbuotojų įdarbinimą atsakingi yra direktoriaus pavaduotojas ir vyriausioji buhalterė. Apeliantas pažymi, kad pažeidimas nebuvo tyčinis, jis nedelsiant ėmėsi veiksmų, kad minėtą teisės pažeidimą pašalintų, dėl aktyvių apelianto veiksmų pažeidimas truko labai trumpai. Teis­mas taip pat nevertino aplinkybės, kad pagal darbo inspekcijos pateiktus duomenis dirba apie 50 darbuotojų iš užsienio ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie kitų darbuotojų įdarbinimą infor­ma­vo VSDFV teisės aktų nustatyta tvarka, kad patvirtina, kad VSDFV neinformavimas apie vieno darbuotojo darbo pradžią yra padarytas ne tik neturinčio patirties darbuotojo, bet ir padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio. Skunde nurodoma, kad šioje byloje teismas nebuvo aktyvus ir nesidomėjo apelianto šeimine ir finansine padėtimi. D. Š. atlyginimas atskaičius mokesčius yra 428,11 Eur. Jis turi du vaikus, išlaidos būsto ir šeimos išlaikymui yra 400 Eur ir didesnės. Teismo pas­kirta bauda yra akivaizdžiai neproporcinga. Apelianto nuomone, įvertinus visas skunde nu­ro­dytas aplinkybes, jam turėtų būti skiriama 100 Eur bauda. Apelianto atsakomybė šioje byloje yra nustatyta, jis pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, nevengia atsakomybės. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus atsiliepime prašoma D. Š. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

D. Š. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad pirmosios ins­tan­cijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai bei nesutinka su paskirtos nuobaudos dydžiu, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto pa­traukimo administracinėn atsakomybėn, neturėjo pagrindo vadovautis administraciniu teisės aktu (2017 m. spalio 24 d. protokolas), kuris neatitinka AVĮ 8 straipsnyje nustatytų bendrųjų rei­ka­la­vi­mų, taikytinų individualiems administraciniams aktams. 2017 m. spalio 24 d. protokole nu­ro­dy­tas neegzistuojantis patraukimo administracinėn atsakomybėn juridinis pagrindas – ATPK 56 straipsnio 5 dalis. Atmesdamas šiuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2017 m. spalio 24 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad už pažeidimą nu­matyta atsakomybė – ANK 95 straipsnio 1 dalyje (b. l. 3), pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino asmenį kaltu už pažeidimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarymą. Įvertinus šiuos bylos duomenis, akivaizdu, kad nei Institucija, surašiusi protokolą, nei teismas jokių pa­žeidimų kvalifikuodami asmens veiką, nepadarė. Skunde taip pat teigiama, jog teismas, vadovaudamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatais, nepagrįstai sprendė, kad tik apeliantui tenka atsakomybė dėl VSDFV neinformavimo apie pradėjusį dirbti darbuotoją. Atmesdamas šiuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutartis su darbuotojais sudaro bendrovės direktorius, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus vien­as­me­nis Bendrovės valdymo organas yra Bendrovės vadovas (direktorius) (b. l. 74). VĮ Registrų centro informacinėje pažymoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2006 m. rugsėjo 14 d. yra D. Š. (b. l. 36). Jis yra vienasmenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas galintis veikti juridinio asmens vardu, kitų įgaliotų asmenų bendrovėje nėra, todėl už jam pavaldžių asmenų netin­kamą pareigų atlikimą, atsakomybė tenka jam pačiam. Apeliantas pažymi, kad pažeidimas nebuvo tyčinis, jis nedelsiant ėmėsi veiksmų, kad minėtą tei­sės pažeidimą pašalintų, pažeidimas truko labai trumpai. Atmesdamas šiuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nelegalus darbas buvo nustatytas 2017 m. rugsėjo 14 d., o pranešimas apie darbuotojo V. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo pateiktas tik 2017 m. rugsėjo 18 d. Tai rodo, kad pažeidimas vyko beveik dvi savaites ir kad D. Š. neskubėjo šalinti padaryto pažeidimo net ir po to kai jis buvo užfiksuotas 2017 m. rugsėjo 14 d. Apelianto teigimu, teismas taip pat nepasisakė apie galimybę skirti mažesnę baudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, nesiaiškino apelianto šeimyninės ir finansinės padėties. Atsakant į šiuos ape­liacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažei­dė­ją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime netu­rė­tų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuo­bau­dą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra infor­muojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sank­cijas.Pastebėtina, kad visais atvejais nelegalus darbas sukelia neigiamas pasekmes tiek valstybei, tiek dirbančiajam. Visas viešasis sektorius paremtas mokesčių perskirstymo principu – kiek sumo­ka­ma mokesčių, tokias paslaugas ir turime, todėl netiesioginę žalą patiria ne tik nesąžiningieji, bet ir visa visuomenė. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas nelegalų darbą vertina kaip pavojingą pa­žei­dimą, už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė. Jei nebūtų konstatuotas nelegalaus darbo faktas, šis pažeidimas neaišku kiek laiko būtų trukęs ir neaišku, ar apskritai pažeidėjo gera valia jis būtų nutrauktas. Todėl išeiti už inkriminuoto straipsnio sankcijos ribų apeliacinės ins­tan­cijos teismas neturi jokio pagrindo. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad D. Š. yra darbingo amžiaus vyras, duomenų, jog turėtų rimtų sveikatos problemų nepateikta, todėl skirtoji nuo­bauda – mažesnė nei sankcijos vidurkis – jam nebūtų nepakeliama finansinė našta. Vien sim­bo­linės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju nepadėtų pasiekti administracinei nuobaudai keliamos paskirties (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, skir­damas nuobaudą, atsižvelgė į visas aplinkybes, t. y. į tai, kad pažeidimas netruko labai ilgą laiko tarpą, anksčiau už analogiškus pažeidimus nebuvo baustas, todėl skyrė jam minimalią sankcijoje numatytą baudą. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepa­žeidus ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga pada­rytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama ad­mi­nistracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, D. Š. apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straips­nio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutarimą administracinio nu­si­žengimo byloje palikti nepakeistą ir D. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.