Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,

viešame teismo posėdyje žodine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas J. M. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. ir suėmimo laikas nuo 2016 m. birželio 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. J. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – ją nuspręsta panaikinti. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš J. M. konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gauti 43 eurai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 9 d., apie 18.30 val., pro neužrakintas duris užėjo į L. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir iš L. K. pareikalavo duoti pinigų. L. K. sutikus duoti vieną eurą, J. M. nusekė jį į miegamąjį, kur nukentėjusysis ant lovos po pagalve laikė savo piniginę. L. K. į rankas paėmus piniginę, J. M. iš nugaros nukentėjusįjį tyčia pastūmė ant lovos ir jėga iš rankos ištraukė piniginę bei dar du kartus nukentėjusįjį pastūmė. Po to, J. M. iš L. K. piniginės pagrobė 43 eurus, tuo padarymas nukentėjusiajam turtinę žalą. Pagrobęs pinigus L. K. nurodė būti namuose ir pats iš namų pasišalino. Šiais veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę, nuteistajam nebuvo taikyta BK 64 straipsnio 1 dalis, nebuvo į bausmės laiką įskaityta viena suėmimo diena. J. M. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis pakeitė savo pirminius parodymus, tačiau jie nebuvo patvirtinti.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl paskirtos bausmės dydžio pagrįstumo ir netinkamo suėmimo laiko įskaitymo.

Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. Kadangi J. M. anksčiau yra teistas ir vėl nusikalto dar neišnykus teistumui, iš BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų bausmės rūšių teismas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę.

Apelianto kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą 180 straipsnio 1 dalyje, įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga. Padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, įstatymo priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nuteistasis nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nusikaltimus padarė iš savanaudiškų paskatų. J. M. dešimt kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, anksčiau teistas trylika kartų, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas bei kitas nusikalstamas veikas nuosavybei, kas rodo nuteistojo nusikalstamo elgesio modelio kartotinumą, taip pat patvirtina, kad jis jokių išvadų dėl savo ankstesnių nusikalstamų veikų nedaro. Byloje nustatyta viena J. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytas nuteistojo prisipažinimas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis pripažino savo kaltę ir gailisi, todėl pakartotinai vertinti šios aplinkybės nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgus į šių aplinkybių visetą, darytina išvada, kad J. M. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį pagrįstai paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Tokia bausmės rūšis ir jos dydis atitinka BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam nepagrįstai nebuvo taikyta BK 64 straipsnio 1 dalis, laikytina, kad nuteistasis turėjo omenyje BK 64¹ straipsnio 1 dalį, pagal kurią teismas, esant tam tikroms sąlygoms, gali sumažinti paskirtą bausmę, kadangi BK 64 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuotas bausmių bendrinimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika.

Pagal BK 64¹ str. nuostatas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pažymėtina, kad šio straipsnio taikymui yra numatytos keturios sąlygos: 1) baudžiamoji byla turi būti išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, arba 2) byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba 3) byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, 4) net ir esant nurodytoms sąlygoms, BK 64¹ str. taikytinas tik tokio nuteistojo atžvilgiu, kuris baudžiamojo proceso metu pripažino savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Taigi, BK 64¹ straipsnis taikytinas tik tokiu atveju, kai yra bent viena iš pirmųjų trijų sąlygų ir ketvirtoji sąlyga – asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. J. M. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, tačiau baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal bendrąsias proceso taisykles, t. y. sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas nebuvo. BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teisme J. M. davus parodymus, prokurorė nesutiko su sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimu, kadangi nuteistasis nesutiko su tam tikrais nukentėjusiajam sukeltais padariniais (krūtinės sumušimu). Dėl šių priežasčių buvo atlikta nukentėjusiojo apklausa, kurios metu dalyje dėl smurtinių veiksmų prieš jį panaudojimo jis davė kitokius parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu, tačiau šie parodymai, pirmosios instancijos teismui vertinant įrodymų visumą, nepasitvirtino. Taigi, nors J. M. ir pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės pirmosios instancijos teismui kėlė abejonių, be to, prokurorė nesutiko su sutrumpintu įrodymu tyrimu, todėl baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal bendrąsias proceso taisykles ir BK 64¹ straipsnio nuostatos pagrįstai nebuvo taikytos.

BK 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. J. M. laikinai sulaikytas buvo nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. (b. l. 59-61). Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi J. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 11 d. (b. l. 70-71). Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendis buvo paskelbtas 2016 m. liepos 21 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai įskaitė suėmimo laiką į nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, be to, nenurodė bausmės termino skaičiavimo pradžios. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Nuteistojo J. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į J. M. paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. ir suėmimo laiką nuo 2016 m. birželio 11 d. iki 2016 m. liepos 21 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016 m. liepos 21 d.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.