Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. V. ir J. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja L. R. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad A. V. po sutuoktinio B. V. mirties (duomenys neskelbtini) likusį palikimą priėmė ir faktiškai valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodo, kad jos tėvo suinteresuoto asmens J. V. tėvas B. V. mirė (duomenys neskelbtini), o motina A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos senelių B. V. ir A. V. šeimoje augo dar du vaikai K. V. ir suinteresuotas asmuo M. V.. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-12-13 sprendimu K. V., kuri turėjo teisę paveldėti tėvo ir motinos palikimą, buvo pripažinta neveiksnia teismo sprendime nurodytose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse, jai buvo nustatyta globa, o pareiškėja buvo paskirta K. V. globėja ir turto administratore. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2021-02-03 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad K. V. po savo motinos A. V. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir valdo ir pareiškėjai išdavė leidimą globotinės K. V. vardu priimti palikimą, atsiradusį po jos mamos A. V. mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad jos tėvas suinteresuotas asmuo J. V. 2021-04-13 priėmė palikimą pagal įstatymą, paduodamas palikimo priėmimo pareiškimą notarui į visą turtą po savo sesers K. V. mirties (duomenys neskelbtini). 2021-07-29 notarine dovanojimo sutartimi J. V. dovanojo pareiškėjai visas paveldėjimo teises, atsiradusias (duomenys neskelbtini) mirus jo seseriai K. V.. Pareiškėjai tvarkantis palikimo priėmimo dokumentus paaiškėjo, kad po jos senelio B. V. mirties (duomenys neskelbtini) buvo likęs palikimas, kurį sudarė gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei šeimos namų apyvokos daiktai, kuriuos seneliai buvo įgiję bendrosios jungtinės nuosavybės teise. A. V. po sutuoktinio B. V. mirties (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau liko gyventi minėtoje šeimos sodyboje, ją prižiūrėjo, atnaujino ir išlaikė, mokėjo visus privalomus mokesčius ir elgėsi su šiuo turtu kaip savininkė iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). A. V., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, savo valią priimti mirusio sutuoktinio palikimą išreiškė aktyviai išreikštais konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodė, kad ji, kaip įpėdinė, palikimą priėmė bei rodė savo valią tapti palikėjo turto savininke, siekdama įgyti jo turto dalį nuosavybės teise ir jį valdyti kaip savo. Suinteresuoti asmenys į tėvo palikimą nepretendavo ir į jį pretenzijų neturi. Taip pat nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Suinteresuoti asmenys M. V. ir J. V. atsiliepimais į pareiškimą sutinka su juo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinto, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001-07-01. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo nustatyti B. V. palikimo, atsiradusio iki 2001-07-01, priėmimo faktą, todėl sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė B. V. (mirties įrašo Nr. 46). Po jo mirties sutuoktinė A. V. palikimą priėmė, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, t. y. iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių nustatyta, kad liko gyventi jų kartu valdytoje sodyboje, elgėsi su paveldėtu turtu kaip savininkė iki savo mirties (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) faktiškai naudojosi ir rūpinosi jo likusiu po mirties turtu.

Po A. V. mirties jos palikimą priėmė K. V., po kurios mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pareiškėjos tėvas J. V., vėliau padovanojęs visas paveldėjimo teises, atsiradusias (duomenys neskelbtini) mirus jo seseriai K. V., dukrai – pareiškėjai L. R..

Notarės S. D. ir A. R. pažymose patvirtino, kad po B. V. mirties įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.

Pareiškėjos L. R. ir mirusiųjų B. V., A. V. giminystės ryšys yra įrodytas byloje pateiktomis gimimo bei santuokos liudijimų kopijomis.

Esant šiems įrodymams, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, kad po B. V. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė A. V. ir jį valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jį valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.