Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-01-24 · Byla Nr. N-575-114-08

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-24
Bylos Nr.
N-575-114-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Pažeidėjas
G. Š.
Administracinė byla Nr. N575-114-08
Kategorija 27.(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. sausio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo G. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarimu konstatavo, kad G. Š. išmokėjo darbo užmokestį, neįtrauktą į buhalterinės apskaitos dokumentus, t.y. būdamas UAB „Vambra” administracijos vadovu - direktoriumi laikotarpiu nuo 2006-07-22 iki 2006-09-31 grynais pinigais išmokėjo bendrovės darbuotojams I. K. 510 Lt, A. L. 130 Lt darbo užmokesčio (2006 m. lapkričio 14 d. OP pažyma Nr. 185-1009), kuris neapskaitytas UAB „Vambra” buhalterinės apskaitos dokumentuose, nesumokėtas Gyventojų pajamų mokestis ir įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tokiais savo veiksmais G. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ str. 3 d. Teismas šiuo nutarimu nutarė G. Š. paskirti administracinę nuobaudą -10 000 litų baudą.

Teismas nurodė, kad G. Š. teisme savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepripažino ir parodė, kad jis dirba UAB “Vambra” direktoriumi. Visiems darbuotojams jo vadovaujamoje įmonėje atlyginimą moka buhalterės pagal nustatytą dokumentais įformintą tvarką ir jokių papildomų, buhalterinės apskaitos dokumentuose neapskaičiuotų mokėjimų nėra. Liudytoja I. K. teisme parodė, kad ji nuo 2006 m. vasaros pabaigos iki spalio mėnesio dirbo UAB „Vambra” kavinėje „Oranžinis baras” kepėjo padėjėja. Priimant į darbą su vadybininku R. M. buvo sutarta, kad jos atlyginimas bus apie 700 litų į rankas. Minimalus atlyginimas – 500 litų jai buvo pervedama į kortelę, o kitus pinigus išmokėdavo einamo mėnesio 15 dieną padavėja Ana. Šie pinigai buvo mokami darbo vietoje, už juos niekur nepasirašydavo. Jai du kartus buvo sumokėti pinigai vokelyje. Liudytojas R. K. teisme parodė, kad jis vykdė operatyvų patikrinimą UAB „Vambra” dėl gautos informacijos, kad įmonės vadybininkas atveža pinigus ir išmoka vokeliuose. Šios informacijos kavinėje dirbantys darbuotojai nepatvirtino, todėl į VMI buvo kviečiami buvę tos įmonės darbuotojai. Atvyko 9 žmonės, iš kurių 4 patvirtino gautą informaciją, kad įmonėje mokami pinigai vokeliuose. Liudytoja S. V. teisme parodė, kad ji nuo 2006 m. sausio iki 2006 m. liepos mėnesio dirbo UAB „Vambra” kepėja - padėjėja bare Konstitucijos prospekte. Buvo sudaryta darbo sutartis. Dėl darbo ji tarėsi su vadybininku Ruslanu. Atlyginimą jai pervesdavo į kortelę, o dar 100 Lt duodavo padavėja Ana. Jai kilo mintis, kad padavėja dalino arbatpinigius, nes mano, kad ji gaudavo didelius arbatpinigius. Tačiau ji neklausė, iš kur tie pinigai. Liudytojas A. L. teisme parodė, kad jis 2006 m. nuo vasaros vidurio iki rugsėjo pabaigos dirbo UAB „Vambra” kepėju. Dėl priėmimo į darbą jis tarėsi su vadybininku Ruslanu. Buvo sutarta dėl minimalaus atlyginimo, kurį pervesdavo į banko kortelę. A. L. dirbant UAB “Vambra” vadybininkas Ruslanas jam išmokėjo 130 Lt grynais pinigais už kuriuos jis niekur nepasirašinėjo. Dar kartą pinigų yra gavęs iš D. J. . Liudytojas R. M. teisme parodė, kad jis apie 3,5 metų dirba UAB „Vambra” vadybininku ir į jo pareigas įeina ir naujų darbuotojų paieška. Pirmiausia jis tariasi su nauju darbuotoju dėl priėmimo į darbą, o galutinis sprendimas priklauso nuo direktoriaus. Su nauju darbuotoju aptariama, kad jis dar gaus arbatpinigių. Jis pats gauna maždaug 500-600 Lt arbatpinigių per mėnesį, kiti darbuotojai apie 200 Lt, o UAB „Vambra” dirba 40 darbuotojų. Per dieną surenkama nuo 250 iki 300 Lt arbatpinigių. Kad darbuotojams mokami arbatpinigiai įmonės direktorius G. Š. iki teismo nežinojo, o dabar jau žino. Pinigais – arbatpinigiais dalinosi patys darbuotojai. Liudytoja D. B. teisme parodė, kad ji apie tris metus dirba UAB „Vambra”, šiuo metu ji - pamainos viršininkė. Jai atlyginimas pervedamas į kortelę. Įmonėje padavėjai dalinasi arbatpinigiais su kitais darbuotojais, dirbančiais kartu. Taip nusprendė patys darbuotojai, įmonės direktorius G. Š. anksčiau apie tai nežinojo, o dabar jau žino. Liudytoja A. K. teisme parodė, kad ji UAB “Vambra” dirba apie 3 metus. Šiuo metu ji yra pamainos vyresnioji. Jai atlyginimą perveda į kortelę. Virėjams, kepėjams yra dar mokami pinigai iš arbatpinigių, nes darbuotojai gautas arbatpinigiais dalinasi. Jai teko mokėti I. K. pinigų, kurie surenkami iš arbatpinigių. Ar buvo pasakyta I. K. , kad jai mokami pinigai – tai arbatpinigiai – nežino. Liudytoja D. J. teisme parodė, kad ji nuo 2006 m. birželio iki 2006 m. rugsėjo dirbo UAB „Vambra” kasininke - padavėja. Pinigus, kuriuos jai reikėdavo duoti kitiems darbuotojams kaip avansą jai duodavo vadybininkas Ruslanas. Ruslanas jai duodavo pinigus ir lapelį, ant kurio būdavo surašyta kiek kam duoti pinigų. Po kiek jiems mokėdavo – nepamena. Su A. L. ji dirbo tik vieną mėnesį ir nepamena, kad būtų davusi pinigų A. L. .

Teismas pažymėjo, kad ATPK 41⁴ str. 3 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, numatytos Darbo apmokėjimo įstatyme, kolektyvinėje ar darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo užmokesčiu susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Teismas konstatavo, kad vertinant byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad G. Š. kaltė padarant jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta liudytojų I. K. , A. L. , D. J. parodymais, rašytine bylos medžiaga. Administracinės bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu liudytojai I. K. , A. L. davė vienodus paaiškinimus apie tai, kad jiems dirbant UAB „Vambra” be jiems darbo sutartyje numatyto darbo užmokesčio dar buvo mokamas papildomas darbo užmokestis, už kurį jie niekur nepasirašydavo. Liudytoja D. J. , kuri šiuo metu jau nebedirba UAB “Vambra” patvirtino, kad jos darbo įmonėje metu ji mokėdavo darbuotojams kaip avansą pinigus, kuriuos jai duodavo vadybininkas Ruslanas su lapeliu ant kurio būdavo jau surašyta kiek kam mokėti pinigų. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais. Visi šiuo metu UAB „Vambra” dirbantys darbuotojai – liudytojai R. M. , D. B. , A. K. nurodė, kad įmonėje dirbantys darbuotojai patys savarankiškai dalinasi arbatpinigiais, įmonės vadovas G. Š. apie tai nežinojo, nors dabar jau žino. Papildomas atlyginimas nemokamas. Papildomai gauti pinigai – tai tik pasidalinti gauti arbatpinigiai. Teismas šiuos parodymus įvertino kritiškai ir atmetė, nes jie prieštarauja šių liudytojų ikiteisminės bylos stadijos metu duotiems paaiškinimams bei nustatytoms bylos aplinkybėms. Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš R. M. 2006-11-09 paaiškinimo, jis nurodė, kad grynais pinigais atlyginimo negauna ir jam nėra žinoma, kad įmonėje būtų mokamas atlyginimas grynais pinigais. Prekių užpirkimui jis gauna grynų pinigų iš buhalterijos. Apie jokį arbatpinigių - grynų pinigų mokėjimą liudytojas nenurodė. Liudytoja D. B. savo 2006-11-09 paaiškinime taip pat nurodė, kad ji už darbą gauna atlyginimą, kurį jai pervedą į banko kortelę, o papildomai grynais pinigais nieko negauna. Analogiškai savo 2006-11-09 paaiškinime nurodė ir A. K. . Taigi, versija, kad UAB „Vambra” darbuotojai tarpusavyje dalinasi gautais arbatpinigiais atsirado tik teisme ir prieštarauja pačių liudytojų A. K. , R. M. , D. B. duotiems ikiteisminėje stadijoje paaiškinimams. Todėl teismas liudytojų A. K. , R. M. , D. B. parodymus atmeta ir jais nesivadovauja. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėti liudytojai ir šiuo metu dirba UAB „Vambra”, o G. Š. yra jų direktorius. Teismas kritiškai vertino ir atmetė G. Š. parodymus apie tai, kad jo vadovaujamoje įmonėje nebuvo mokamas neapskaičiuotas atlyginimas. Tokie G. Š. parodymai paneigti liudytojų I. K. , A. L. , D. J. parodymais. Teismas vertino, kad byloje įrodyta, kad G. Š. , būdamas UAB „Vambra” vadovu išmokėjo darbuotojams I. K. 510 Lt darbo užmokesčio bei A. L. 130 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus. G. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 41⁴ str. 3 d.

Šalies argumentai

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn G. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad teismo nutarimas nemotyvuotas, jis pažeidimo nepadarė, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas bylą tyrė tendencingai ir nevisapusiškai. Byloje nėra duomenų, kokios konkrečios ūkinės operacijos nebuvo užfiksuotos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Už ūkinių operacijų registravimą atsakingas įmonės buhalteris. G. Š. nėra tinkamas pažeidimo subjektas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad įmonės darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, neapskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje. Atlikus operatyvinį patikrinimą, nebuvo nustatyta jokių mokestinių ar grynųjų pinigų apskaitos tvarkos pažeidimų. Todėl visiškai nelogiška kaltinti įmonės vadovą neapskaitytų įmonės buhalteriniuose dokumentuose pinigų mokėjimu, kai tokių pinigų buvimo faktas įmonėje nėra įrodytas. Teismas klaidingai vertino liudytojų A. K. , R. M. ir D. B. valstybinei mokesčių inspekcijai duotus paaiškinimus. Atmesti ir nevertinti dirbančių darbuotojų parodymų nėra pagrindo. Liudytoja I. K. buvo priversta išeiti iš darbo todėl, kad jos darbo metu buvo nustatytas grubus darbo drausmės pažeidimas - rasti sugedę maisto produktai, už kurių tinkamumo vartoti terminus jinai buvo atsakinga. Liudytoja teisme patvirtino, kad išėjo iš darbo kilus konfliktui, todėl jos parodymai turi būti vertinami itin kritiškai. Liudytoja D. J. teisme davė prieštaringus parodymus. Jinai tvirtino, kad niekam nemokėjo pinigų, nieko panašaus neprisimena. Vėliau nurodė, kad kartais mokėdavo pinigus savo padėjėjams, bei patvirtino, kad jai dirbant kasininke - padavėja, iš klientų buvo imami pinigai, kuriuos pastarieji palikdavo kaip arbatpinigius aptarnaujančiam personalui. A. L. teismui konkrečiai nurodė, kad jo gauti iš R. M. pinigai nebuvo darbo užmokestis dėl kurio buvo tartasi. Be to, savo rašytiniame paaiškinime valstybinei mokesčių inspekcijai jis teigė, kad vieną kartą gavo 130 litų iš D. J. . Nėra nustatyta, kas ir kokiu konkrečiu laiku perdavė pinigus.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į G. Š. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad G. Š. kaltė įrodyta. Darbo kodekso 14 str. 2 d. nurodyta, kad darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus (administraciją). Darbo kodekso 24 str. apibrėžta darbdavio atstovo sąvoka. Jame nustatyta, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas; darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys. Tiek iš bylos medžiagos matyti, tiek teisme nustatyta, kad bendrovės administracijos atstovas, t.y. direktorius, yra G. Š. . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001-03-21 nutartyje (civ. Byla Nr. 3K-3-371/2001) pažymėjo, kad darbo užmokesčio išmokėjimas darbuotojui yra finansinė operacija. Ji pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. l d. turi būti pagrįsta apskaitos dokumentais. Minėto įstatymo 21 str. l d. nurodyta, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Administracinės bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu G. Š. nepateikė jokių įrodymų, kad tarp jo ir darbuotojos I. K. buvo kilęs konfliktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

ATPK 41⁴ str. 3 d. nustatyta, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, bei nutarimu pateiktu įstatymų aiškinimu. G. Š. kaltė padarius paminėtą administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta liudytojų I. K. , A. L. , D. J. parodymais, rašytine bylos medžiaga. Byloje yra prieštaringi įrodymai, todėl teismas turi nuspręsti, kurie iš jų atitinka tiesą.

Iš liudytojų A. L. (b.l. 90), D. J. (b.l. 91), I. K. (b.l. 70) parodymų neabejotinai seka, kad bendrovėje UAB „Vambra” darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus. Netiesiogiai jų parodymus patvirtina ir liudytojo R. K. parodymai (b.l. 72), I. C. paaiškinimai (b.l. 6). Teismui nėra pakankamai pagrindo abejoti visų šių liudytojų parodymais. Rašytinių dokumentų, kad tarp G. Š. ir I. K. buvo kilęs konfliktas, nėra. Darbo sutartis su I. K. nutraukta ne dėl drausmės pažeidimų (b.l. 27). Be to, apie įstatymo pažeidimus be I. K. patvirtino dar keletas žmonių. Teismas tinkamai vertino ir likusius įrodymus. UAB „Vambra” darbuotojų versija, kad jie dalinasi gautais arbatpinigiais, atsirado tik teisme ir prieštarauja pačių liudytojų pirminiams paaiškinimams.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas yra be motyvų – teismas skyrė nuobaudą G. Š. tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.

Nepagrįstai apeliantas nurodo, kad jis nėra tinkamas pažeidimo numatyto ATPK 41⁴ str. 3 d. subjektas. Toks apelianto teiginys prieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Darbo kodekso 24 str. apibrėžta darbdavio atstovo sąvoka. Jame nustatyta, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas. Darbo užmokesčio mokėjimas yra ūkinė operacija, kuri sutinkamai su Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. l d. turi būti pagrįsta apskaitos dokumentais.

Asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. nėra būtina visais atvejais itin tiksliai nurodyti darbo užmokesčio išmokėjimo laiką. Teismas nustato šį laiką pagal byloje esančius įrodymus. Šioje byloje teismas nustatė, kad pinigai buvo mokami laikotarpiu nuo 2006-07-22 iki 2006-09-31, ši teismo išvada atitinka byloje esančius įrodymus, pakankama nustatyti, kad senaties terminas skirti administracinę nuobaudą nėra praleistas.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn G. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius