Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. L. 2018 m. gegužės 6 d. apie 17.42 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) plente tie 4-u namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės etilo alkoholio (specialisto išvada Nr. T-A 4335/2018(01) nustatytas 2,15 promilių girtumas).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu L. K. prašė perduoti kaltinamąjį S. L. jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Būti laiduotoja byloje pateikusi prašymą L. K. yra kaltinamojo sugyventinė, ji teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog su S. L. gyvena kartu virš 30 metų, turi vaiką, jie visada kartu, viską sprendžia kartu. S. L. yra labai rūpestingas, labai mėgstantis savo darbą, labai pergyvena dėl šio įvykio. S. L. problemų dėl alkoholio neturi, dažnai važiuodavo žvejoti ir visada grįždavo blaivas, dienos metu alkoholio nevartodavo, kartais šeštadieniais, kaip ir visi, išgerdavo alaus. Jis niekada nevairavo būdamas išgėręs, labai saugojo savo darbą. S. L. mama yra serganti, jo tėtis sirgo Alzhaimeriu ir mirė 2017 metų lapkričio mėnesį, o 2017 metų gruodžio mėnesį mirė jos mama, jos tėvui irgi blogai su sveikata. Dėl šių aplinkybių jie gyveno strese, neturi jokių laisvų savaitgalių – kai turi išeigines, važiuoja pas jo arba pas jos tėvus. Mano, kad S. L. tiesiog neatlaikė įtampos, nes labai daug šeimyninių rūpesčių juos užgriuvo. Ji taip pat vairuoja. Ji prekiauja gėlėmis prie (duomenys neskelbtini). Mėnesio pajamų vidurkis būtų apie 400 Eur. Ji sumokėtų užstatą ir nori laiduoti už S. L.. 1000 Eur jai yra didelė suma, bet ieškotų pinigų.

L. K. neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 105, 106), vykdo individualią veiklą (b. l. 107). Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija, darbine veikla darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, nes su kaltinamuoju santykiai artimi, todėl L. K. skirtina laiduotoja.

Esant L. K. prašymui perduoti S. L. jos – L. K. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis S. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pats kaltinamasis teigia padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir, teismas laiko, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos Lietuvos Respublikos BK 40 str. numatytos sąlygos S. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Įvertinus kaltinamojo šeimos turtinę padėtį – šeimoje šiuo metu dirba tik L. K., kurios pajamos nėra didelės (vidutiniškai 400 Eur per mėnesį), tiek kaltinamąjį, tiek galimą laiduotoją charakterizuojančius duomenis, teismui nekyla jokių abejonių šių abiejų asmenų patikimumu, todėl laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,15 promilės alkoholio, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Nors kaltinamasis prašė, kad kaltinamajam būtų skirtas trumpesnis negu minimalus įstatymo nustatytas terminas uždrausit naudotis teise vairuoti transporto priemones, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog asmeniui, kuriam nustatomas mažesnis, nei 1,51 promilių neblaivumas, kyla administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis). Šiuo atveju S. L. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl nėra pagrindo nustatyti trumpesnį nei minimalus įstatyme nustatytas terminas draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, anksčiau nėra teistas ar baustas administracine tvarka, šiuo metu registruotas darbo biržoje, buvusio darbdavio charakterizuojamas labai gerai (b. l. 109), todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas minimalus.

Nors BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-50-788/2018).

Šiuo konkrečiu atveju, teismas atsižvelgia į tai, kad S. L. kelių eismo taisykles, numatančias draudimą vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, pažeidė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, administracine tvarka nebaustas, taigi nelinkęs nusižengti, nors automobilis nuosavybės teise priklauso jam, tačiau kaltinamojo sugyventinė naudoja jį savo darbinei veiklai, taigi tai yra vienintelis šeimos automobilis, todėl, įvertinus minėtas aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą (ir tai, kad taikomas BK 40 str.) bei kitas reikšmingas aplinkybes bei proporcingumo principą, transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas. Teismui sprendžiant kitaip, šioje byloje automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-50-788/2018).

Baudžiamosios poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Baudžiamojo poveikio priemonė taip pat gali būti taikoma ir asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju siekiama to paties tikslo kaip ir paskiriant kriminalinę bausmę, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo bei galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo. Įvertinus faktines aplinkybes, jog automobilio konfiskavimas šioje byloje netaikytinas, taikytas laidavimas be užstato, kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, įmokos dydis nustatytinas mažesnis nei įstatymo nustatytas jos vidurkis.

Dėl daiktinių įrodymų.

Automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 83), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas automobilio savininkui S. L..

Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas Kauno apskrities VPK aikštelėje, esančioje Chemijos g. 4B, Kaune (b. l. 24, 25), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas automobilio savininkui S. L..

S. L. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (S. L. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 77-78, 83), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina, šis dokumentas perduotinas VĮ „Regitra“.

S. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74-75), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Šioje byloje taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas (b. l. 29).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 428 straipsniu, 432 straipsniu teismas

nusprendžia:

S. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą S. L. atžvilgiu nutraukti

Perduoti S. L. laiduotojos L. K. atsakomybei.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Išaiškinti S. L., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti S. L. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės S. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 (dvidešimties) MGL, t. y. 1 000 Eur įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Išaiškinti S. L., kad įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę ir asmens kodą, turi būti sumokėta per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 83) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, šį dokumentą perduoti VĮ „Regitra“.

Informuoti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones S. L. atėmimą 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 6 d. (faktinio vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo dienos (b. l. 1, 39, 44)).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 83), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti automobilio savininkui S. L..

Automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą Kauno apskrities VPK aikštelėje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti automobilio savininkui S. L..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.