- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- A2.6.-3127-902/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02603-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pažeidėjas
- S. L.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini, Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, neįgalios (jos darbingumas sudaro 35 proc.), dirbančios/(duomenys neskelbtini neteistos, nebaustos administracine tvarka, gyvenančios (duomenys neskelbtini, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. L. 2014 m. rugsėjo 29 d., 8 val. 45 min., Liepų al. 17, Panevėžyje, vairuodama automobilį Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) manevruodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį Mazda 2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinusi iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais S. L. pažeidė KET 231, 106, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
S. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji buvo protokole nurodytu laiku ir vietojei, kur jai atbuline eiga teko manevruoti automobiliu, tačiau teigė, jog jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto, negirdėjo jokio susidūrimo garso. Tik pamena, kad automobilis buvo užšokęs ant bortelio. Prašė neatimti teisės vairuoti, nes jos motina yra senyvo amžiaus, jai 82 metai, kuri yra ligonė, todėl dažnai ją lanko.
Tai, jog S. L. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus administracinės teisės pažeidimus, patvirtina jos parodymai teisme bei byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2014-10-02 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-19364236-14 (b.l. 1-2), pažyma apie asmens baustumą (3 b.l.), patrulių K. Ž., J. M. tarnybiniais pranešimais (5,6 b.l.), eismo įvykio vietos schema (b.l. 7), fotonuotraukos (b.l. 9-10), A. M. paaiškinimas (b.l. 11) bei kiti byloje esantys dokumentai.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklių 231.1 p. nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 p. nustatyta tvarka; 231.2 p. nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Taigi po eismo įvykio S. L. turėjo pasilikti eismo įvykio vietoje, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą ir apie eismo įvykį pranešti policijai, tačiau jis to nepadarė dėl nepateisinamų priežasčių. Kad ji privalėjo pajusti kontaktą su kitu automobiliu, patvirtina pareigūnų, kurie tyrė įvykį, tarnybiniame pranešime pateikta išvada, jog pagal automobilio Mazda 2 apgadinimus, jų pobūdį – atsitrenkimo, o ne braukimo žymes vairuotoja turėjo jausti susidūrimą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, kad S. L. sąmoningai ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., todėl jis baustinas už šį pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių visetą, darytina išvada, jog S. L. padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., pažeidėjos kaltė įrodyta visiškai, todėl ji baustina.
S. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pažeidimus padarė būdama neįgali, bei dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo tai, jog savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi sukėlusi eismo įvykį. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę – neteista, nebausta administracine tvarka, į pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl S. L. skirtina minimali ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, o už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda, taikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tačiau mažesniam terminui nei numato ATPK 130 str. 1 d. sankcija. Paskirtos nuobaudos subendrintinos (ATPK 33 str.).
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymima, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010).
ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už neteisėtą pasitraukimą iš eismo įvykio. Šio straipsnio dispozicija suponuoja išvadą, kad jo paskirtis yra ne tiek nubausti asmenį už Kelių eismo taisyklėms prieštaraujantį elgesį po eismo, kiek padėti išaiškinti eismo įvykį sukėlusį asmenį ir užkirsti kelią jam išvengti atsakomybės už sukeltas pasekmes. Taigi, svarstant nuobaudos už padarytą administracinį teisės pažeidimą skyrimo S. L. klausimą, būtina atsižvelgti į pažeidimo padarymo tikslą ir motyvą, į visas bylos aplinkybes.
Iš šioje byloje esančių duomenų viseto matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiama S. L. turėjo suvokti, jog įvyko kontaktas su kitu automobiliu, bet apie sukeltą eismo įvykį nepranešė policijai, nesulaukusi nukentėjusiojo. Toks jos elgesys netoleruotinas ir baustinas. Tačiau akivaizdu, kad S. L. elgdamasi ir pažeisdama KET 231, 234 punktų reikalavimus, šiuo atveju nesiekė išvengti atsakomybės už eismo įvykio pasekmes – ji teisme labai gailėjosi sukėlusi eismo įvykį, nuo pareigūnų nesislapstė ir tyrimo neapsunkino (tokių dumenų į bylą nepateikta), eismo įvykio metu ant jos vairuojamo automobilio padarytų apgadinimų, kurie palyginti yra nedideli, nešalino. Taigi, nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą, į pažeidėjos elgesį po pažeidimo padarymo, darytina išvada, kad įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas nėra proporcinga ir sąžininga priemonė siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Todėl teismas daro išvadą, kad nurodytos administracinės nuobaudos skyrimui šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnio nei įstatymo sankcijoje numatyto privalomos skirti papildomos nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminą, nes ji anksčiau nebuvo padariusi KET pažeidimų ir nebuvo bausta administracine tvarka, jai teisė vairuoti yra reikalinga prižiūrint senyvo amžiaus motiną, ji ir pati yra neįgali, turi rimtų sveikatos problemų, kaip nurodė teisme, serga depresija, turi padidėjusi kraujo spaudimą, todėl spec. teisės atėmimas netgi minimaliam sankcijoje numatytam terminui – trejiems metams, būtų neproporcinga nuobauda pažeidėjai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 24 str., 27 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
S. L. už Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. 1 d. skirti nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.
S. L. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., S. L. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., galutinai paskirti 3000 Lt (868 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.
Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta AB „Swedbank“ į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 6030).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą.