- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-16
- Bylos Nr.
- 1A-378-282/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- E. B.
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31d. nuosprendžio, E. B. kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, E. B. paskirta bausmė– laisvės atėmimas 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
E. B. už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei E. B., būtent: 2016 m. rugpjūčio 12 d. apie 17.00 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini) mieste, kambaryje, tyčia kumščiu sudavė du kartus nukentėjusiajai E. B. į galvos sritį bei delnu sudavė vieną kartą į veido kairiąją pusę, tuo sukeldamas nukentėjusiajai E. B. fizinį skausmą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. apylinkės teismo 2016-08-31 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Teigia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, nes yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, jis padarė nesunkų nusikaltimą, administracine tvarka nebaustas. Nurodo, kad jis dirba, vienas išlaiko šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, konfliktas tarp jo ir sutuoktinės buvo vienkartinis, šiuo metu yra susitaikęs su žmona E. B., veda bendrą ūkį. Taip pat nurodo, kad gyvena nuomojamame bute, šeimai reikalingos pajamos, o atlikdamas realią bausmę, jis negalės padėti savo šeimai materialiai. Dėl paminėtų aplinkybių mano, kad teismas galėjo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Be to, įstatymas nedraudžia atidėti keletą kartų bausmės vykdymą.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas bei nukentėjusioji E. B. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasisneginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
E. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Apylinkės teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybiųapylinkės teismas nenustatė. Nuteistasis vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, dirba, administracine tvarka nebaustas, anksčiau buvo teistas 6 kartus už smurtavimą, nusikalstamas veikas nuosavybei (sukčiavimus), nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių (psichotropinių) medžiagų įgijimu ir platinimu. Nusikalstamą veiką, už kuriąyra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. B. padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Taigi, anksčiau taikytomis bausmėmis (laisvės apribojimu, laisvės atėmimu) bei laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujastyčinesnusikalstamas veikas. Įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 2 metų (bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai tik vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, daroma išvada, kad E. B. bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Be to, apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 1metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas E. B. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, BK 54, 61, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė. Dėl to konstatuojama, kad nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per didelė, mažinti jos nėra pagrindo.
Taip pat apylinkės teismas pagrįstai E. B. paskirtą bei vienu trečdaliu sumažintą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas, skirdamas subendrintą bausmę apeliantui, nepagrįstai bausmes bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, nes, kaip iš bylos matyti, naują nusikalstamą veiką E. B. padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, todėl jam paskirta bausmė su Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-16 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme turėjo būti bendrinama vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nesant prokuroro ar nukentėjusio asmens skundo, paduoto nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, negali ištaisyti apylinkės teismo padarytos klaidos ir pasunkinti nuteistojo E. B. teisinės padėties (BPK 320 straipsnio 4 dalis).
Nuteistasis ir nukentėjusioji prašo E. B. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir dar kartą atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.
BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus)laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos matyti, kad E. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nors apeliantas teisus, kad BK 75 straipsnio nuostatos nedraudžia taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuriam jau kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis E. B. pateikė naujus dokumentus, iš kurių matyti, kad E. B. su šeima gyvena nuomojamame bute, E. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kad pagal 2016-10-07 trišalę praktinio mokymo sutartį E. B. nuo 2016-10-07 iki 2017-01-19 mokosi UAB „Šeduvos malūnas“ virėjo specialybės. Teismo posėdyje nukentėjusioji E. B. parodė, kad, kai ji mokosi iki vėlaus vakaro, E. B. pasirūpina vaikais. Iš Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2016-10-24 pateiktos E. B. charakteristikos matyti, kad E. B. Š. apylinkės teismo 2015-05-15 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (t. y. nuo 2015-11-30) teismo skirtus įpareigojimus ir bendrąsias probuojamųjų sąlygas vykdė tinkamai, dirba, dalyvauja elgesio pataisos programoje, mediacijos procese. Šioje charakteristikoje nurodytus duomenis patvirtina 2016-09-01 E. B., E. B. ir mediatorės V. P. pasirašytas susitarimas, kuriame nurodyta, kad dėl 2016-08-12 tarp E. B. ir E. B. įvykusio konflikto, kurio metu E. B. sukėlė fizinį skausmą E. B., šalys susitarė, jog E. B. daugiau bendraus, praleis daugiau laiko su sutuoktine E. B., taip pat E. B. įsipareigojo lankyti anoniminių alkoholikų susirinkimus ir smurtinį elgesį keičiančią programą. 2016-10-11 Šiaulių priklausomybės ligų centro išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad E. B. 2016-10-11 pusmečiui įvestas placebo preparatas „(duomenys neskelbtini)“ ir apeliantas šio preparato taikymo metu negali vartoti jokių svaigalų, net alaus. Teismo posėdyje nukentėjusioji patvirtino, kad ji su E. B. susitaikė, kad E. B. daugiau laiko praleidžia su šeima, pradėjo gydytis nuo alkoholizmo, nebesmurtauja. Taigi, šie paminėti duomenys patvirtina, kad nuteistasis keičia savo gyvenimo būdą ir šie apeliacinės instancijos teisme pateikti nauji duomenys leidžia teismui manyti, kad E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į apelianto ankstesnių teistumų skaičių, į tai, kad jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kad nusikalstamą veiką – smurtavo prieš savo šeimos narį – jis padarė būdamas neblaivus, E. B. paskirtos bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam trejų metų terminui, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę bei įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalyje, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, E. B. paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant E. B. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, tęsti darbą arba netekus darbo, per mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje ar būti joje registruotam, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, E. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 3 mėnesius nuo šio sprendimo vykdymo pradžios išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.