- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Data
- 2006-09-26
- Bylos Nr.
- A-663-890-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Artūras Drigotas, Edvardas Sinkevičius (pran.)
- Atsakovas
- Teisingumo ministerijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos, Vilniaus sentikių religinės bendruomenės, Teisingumo ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos, Vilniaus sentikių religinės bendruomenės, VĮ Registrų centro
- Pareiškėjas
- Vilniaus sentikių religinės bendruomenės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Artūro Drigoto, Sigitos Rudėnaitės (pirmininkė) ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei,
trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams Jevgenij Grigorjev, adv. Ramutei Bimbirienei, adv. Rimantui Jonynui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Teisingumo ministerijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos ir Vilniaus sentikių religinės bendruomenės (pirmininkas Grigorij Bajorov) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus sentikių religinės bendruomenės (pirmininkas Grigorij Leonov) skundą atsakovei Teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiajai tarybai, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, Vilniaus sentikių religinei bendruomenei (pirmininkas Grigorij Bajorov) dėl rašto pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja Vilniaus sentikių religinė bendruomenė (pirmininkas Grigorij Leonov) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės Teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2005 m. sausio 13 d. raštą Nr. (8.3.4.1)-7R-269 VĮ Registrų centras Vilniaus filialui “Dėl juridinio asmens išbraukimo iš juridinių asmenų registro”, kurio pagrindu Vilniaus sentikių religinė bendruomenė, į. k. 9210499, teisinė forma – tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija, būstinės adresas – Naujininkų g. 20, Vilnius, išbraukta iš juridinių asmenų registro, ir įpareigoti Teisingumo ministeriją atstatyti buvusią padėtį VĮ Registrų centre. Nurodė, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2001-02-13 sprendimu buvo pripažinta negaliojančia Teisingumo ministerijos 1997 m. kovo 3 d. išduoto pažymėjimo nuoroda, kad Vilniaus m. Senosios pamario cerkvės sentikių religinės bendruomenės prie Sveto-Pakrovskajos cerkvės kodas yra 9168244 ir adresas - Naujininkų g. 20, Vilnius. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartimi paliko galioti šį teismo sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo nutartį. Minėtu sprendimu buvo konstatuota, kad 1995 m. kovo 30 d. Vilniaus m. valdyboje įregistravus Vilniaus 2-ją sentikių religinę bendruomenę (be kodo) Vilniuje veikė ir kita registruota Vilniuje sentikių religinė bendruomenė su kodu 9168244, turėjusi juridinio asmens statusą. 1997 m. kovo 3 d. naujai įkurtai Vilniaus 2-jai sentikių religinei bendruomenei pakeitus pavadinimą į Vilniaus senosios Pamario Cerkvės sentikių religinę bendruomenę prie Sveto-Pakrovskajos cerkvės, jai neteisėtai buvo suteiktas į. k. 9168244, priklausantis ir juridinio asmens teises turinčiai pareiškėjai. Ginčas administraciniuose teismuose vyko ne dėl to, kad pareiškėja, kurios į. k 9168244, yra juridinis asmuo ar ne (minėta religinė bendruomenė Lietuvoje egzistuoja nuo 1830 m.), nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnį bei Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.37 straipsnio 1 dalį - valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos turi juridinio asmens teises. Pareiškėja, vadovaujantis Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsniu, yra tradicinė Lietuvos religinė bendruomenė. Teisingumo ministerija privalėjo tik įforminti minėtą juridinį asmenį Juridinių asmenų registre. Neįforminimas juridinių asmenų registre nereiškia, kad minėtas juridinis asmuo praranda juridinio asmens teisnumą, t. y. galėjimą turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas. Pagal CK 2.33 straipsnį juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme. Pagal CK 2.37 straipsnio 1 dalį tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos yra juridiniai asmenys. Kitos religinės bendruomenės ir bendrijos įgyja juridinio asmens teises šios knygos V skyriuje ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (CK 2.63 straipsnis - juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu nekonstatavo, kad pareiškėjas nėra juridinis asmuo, o tik nurodė, jog sprendžiant minėtą ginčą (dėl registracijos pažymėjimo išdavimo) nebuvo vadovaujamasi Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 705, kuris neva numatė įregistravimo pažymėjimų išdavimą. Taip pat konstatavo, kad teismai ir pareiškėjas kreipimosi į teismą terminą neteisingai skaičiavo nuo 2002 m. sausio 15 d., o ne nuo 2001 m. balandžio 18 d. Tuo remiantis teismas nusprendė, kad pareiškėjas savo subjektinės teisės būti įregistruotam yra nerealizavęs iki šiol. Atsakovas klaidingai siejo pareiškėjo juridinio asmens statuso įgijimą su 2004 m. gruodžio 27 d. teismo sprendimu, kadangi tradicinės religinės bendruomenės ne registruojamos, o kaip turinčios juridinio asmens statusą tik įforminamos. Teismas ne tik nepripažino, jog pareiškėja prarado juridinio asmens statusą, bet nepripažino ir to, kad 2003 m. rugpjūčio 29 d. įforminimas Juridinių asmenų registre ir į. k. 9210499 suteikimas yra neteisėtas. Administraciniuose teismuose vyko ginčas tik dėl pareiškėjos įforminimo Juridinių asmenų registre ir kodo 9168244, o ne 9210499 suteikimo.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė skundą atmesti. Nurodė, kad 2003 m. gegužės 26 d. gavo Lietuvos sentikių bažnyčios (toliau – ir LSB) Aukščiausios tarybos prašymą Nr. BC-005 perregistruoti Vilniaus sentikių religinę bendruomenę (kodas 9209852) ir grąžinti jai ankstesnį kodą (9168244), nes 2003 m. gegužės 2 d. buvo sušauktas parapijiečių susirinkimas, kuriame panaikintas ankstesnis dviejų bendruomenių sprendimas dėl susijungimo. 2003 m. birželio 23 d. ministerija išregistravo (kreipėsi dėl išregistravimo) Sentikių bendruomenę su kodu 9209852, Naujininkų g. 20, Vilniuje ir suteikė Sentikių bendruomenei kodą 9210389. Kodas 9168244 techniškai negalėjo būti suteiktas, nes jis priklausė likviduojamam ir išregistruojamam juridiniam asmeniui. Taigi, LSB Aukščiausios tarybos prašymo pagrindu buvo patenkintas parapijiečių sprendimas dėl naujo religinės bendruomenės susijungimo ir prašymas įregistruoti religinę bendruomenę. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. balandžio 24 d. sprendimu pripažino negaliojančiu juridinio asmens pažymėjime esančią nuorodą, kad kodu 9209852 juridinio asmens pavadinimas yra Vilniaus sentikių religinė bendruomenė. Ministerija buvo įpareigota išduoti juridinio asmens pažymėjimą pagal 2001 m. balandžio 18 d. Sentikių religinės bendruomenės prašymą su nuoroda, kad šios bendruomenės kodas 9168244, adresas Naujininkų 20, Vilniuje. 2003 m. birželio 11 d. Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi 2003 m. balandžio 24 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Kadangi kodas 9168244 priklausė bendruomenei, kuri buvo išregistruota, nes susijungė su kitu juridiniu asmeniu, šis kodas jai techniškai negalėjo būti suteiktas ir ji buvo įregistruota kodu 9210499. Pažymi, kad juridinio asmens su kodu 9168244 šiuo metu nėra, nes jis persitvarkė susijungimo būdu, todėl byloje apskritai nėra ginčo objekto. Atsakovė nurodė, jog atnaujinęs procesą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad atsakovas buvo įpareigotas išduoti pareiškėjui (sentikių bendruomenei, dabar vadovaujamai G. Leonovo) juridinio asmens pažymėjimą prieš tai net neišsprendus juridinio asmens registravimo klausimo. 2004 m. gruodžio 27 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo skundo netenkino. Taigi, buvo nepatenkintas prašymas pripažinti negaliojančiu 2001 m. birželio 22 d. išduoto juridinio asmens registravimo pažymėjimo nuorodą Sentikių religinei bendruomenė kodas 9209852, esanti Naujininkų 20, Vilniuje, yra juridinis asmuo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad tik minėtos subjektinės teisės realizavimas, t. y. faktinis religinės bendruomenės įregistravimas nurodant konkrečius ją kaip juridinį asmenį identifikuojančius požymius apibrėžia šios teisės ribas bei ją individualizuoja. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog įregistravus įregistravimo pažymėjimą su konkrečiais juridinį asmenį identifikuojančiais požymiais trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo pažeistos jo subjektinės teisės. Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime buvo konstatuota, kad pagrindo bendruomenės įregistravimui nėra, o Teisingumo ministerija įregistravo pareiškėją vykdydama panaikintus teismų sprendimus, pareiškėja Lietuvos sentikių bažnyčios prašymu buvo išregistruota. Teisės aktai nenumatė atsakovei pareigos pranešti apie šį faktą pareiškėjai, tuo labiau, kad ji buvo susipažinusi su minėtu teismo sprendimu ir apie išregistravimą buvo pranešta viešai. Pažymi, kad pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai iš esmės yra ginčo administracinėje byloje Nr. A8-514-04 pratęsimas, todėl skundas ir šiuo pagrindu yra nepagrįstas. Pareiškėja kreipėsi dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo išaiškinimo ir minėtas teismas konstatavo, jog polemika šiuo klausimu baigta. Aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, kitoje administracinėje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, iš naujo neįrodinėjamos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotasis asmuo LSB Aukščiausioji taryba su skundu nesutiko. Nurodė, kad sentikių religinė bendruomenė su identifikaciniu kodu 9210499 buvo įregistruota Juridinių asmenų registre vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003-04-24 sprendimą, kuris įsiteisėjo 2003 m. birželio 11 d. Ministerija buvo priversta pažeisti CK 2.39 straipsnį bei Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes tokiu pačiu pavadinimu ir tuo pačiu buveinės adresu jau buvo įregistruota kita bendruomenė. Pareiškėjos atžvilgiu juridinio asmens teisių įforminimas buvo atliktas nesilaikant nustatytos tvarkos, o tik vykdant minėtą teismo sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu buvo panaikintas minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo bei apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir tuo pačiu panaikintas ir pareiškėjo bendruomenės kaip juridinio asmens įforminimo teisinis pagrindas. Sentikių religinė bendruomenė, kurią dabar savinasi G. Leonov, dar 2001 m. birželio 22 d. buvo reorganizuota ir įregistruota į/k 9209852, o vėliau pašalinus kai kuriuos įstatų pažeidimus 2003 m. birželio 5 d. buvo perregistruota Juridinių asmenų registre (tuometiniame rejestre) po susijungimo su minėta Vilniaus m. Senosios Pamario cerkvės sentikių religine bendruomene prie Sveto-Pakrovskajos cerkvės ir gavo į. k 9210389. Susijungimo išdavoje abiejų bendruomenių parapijiečiai 2003-05-02 visuotiniame susirinkime nusprendė pasilikti pavadinimą "Vilniaus sentikių religinė bendruomenė", kuri veikia iki šiol, o jos pirmininkas yra Grigorij Bojarov. Todėl G. Leonov, įvardindamas save Sentikių religinės bendruomenės pirmininku, neturi jokio teisinio pagrindo pretenduoti į minėtos Sentikių bendruomenės pavadinimą ir statusą. Teigia, jog buvo panaikintas šios bendruomenės įregistravimo pagrindas – 2004 m. gruodžio 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, todėl pateiktu skundu faktiškai keliama byla dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Tretysis suinteresuotasis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas (toliau – ir Registrų centro filialas) ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2005 m. sausio 14 d. gavo atsakovės 2005 m. sausio 13 d. raštą Nr. (8.3.41)-7R-269, kuriuo prašoma išbraukti iš Juridinių asmenų registro Sentikių religinę bendruomenę (kodas 9210499). Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr.1407, 32.4 punkte nustatyta, kad tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dokumentų ir duomenų teikėjas yra Ministerija. Todėl gavęs minėtą prašymą registro tvarkytojas, atsižvelgdamas į tai, kad, vadovaujantis Juridinių asmenų registro nuostatų 34.2, 42 punktais, už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą atsako dokumentų ir duomenų teikėjai, bei, kad registro tvarkytojas, gavęs prašyme surašytus duomenis, Juridinių asmenų registro nuostatų 41.1 punkte nustatyta tvarka patvirtintus Ministerijos, netikrina pateiktų duomenų tikrumo ir dokumentų turinio atitikties įstatymų reikalavimams, 2005 m. sausio 19 d. išbraukė iš Juridinių asmenų registro minėtą tradicinę religinę bendruomenę. Apie atliktus veiksmus Ministerija buvo informuota 2005 m. sausio 20 d. raštu Nr. IJ-1898, atkreipiant dokumentų ir duomenų teikėjo dėmesį į tai, kad turi būti išspręstas Sentikių religinės bendruomenės registravimo pažymėjimo paskelbimo negaliojančiu klausimas.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotasis asmuo Vilniaus sentikių religinė bendruomenė (į. k. 292103890) su skundu nesutiko. Nurodė, kad Ministerijai buvo pateikti visi dokumentai, patvirtinantys, jog ji perima visas anksčiau buvusių sentikių religinių bendruomenių Vilniuje teises ir pareigas, pavadinimą “Vilniaus sentikių religinė bendruomenė”. Pareiškėjos reikalavimas įteisinti antrąją sentikių religinę bendruomenę tuo pačiu pagrindu, t. y. Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2001 m. vasario 13 d. sprendimu, bei tuo pačiu pavadinimu yra civilinio pobūdžio ginčas, spręstinas civilinio proceso tvarka. 2003 m. gegužės 2 d. ji organizavo ir pravedė visuotinį parapijiečių susirinkimą, bei, atsižvelgdama į Aukščiausios sentikių tarybos sprendimą, nutarė paleisti bendruomenės valdymo organus, o įstatus laikyti negaliojančiais. Buvo taip pat patvirtintas pavadinimas “Vilniaus sentikių religinė bendruomenė”. LSB Aukščiausioji taryba 2003 m. gegužės 23 d. savo posėdyje apsvarstė padėtį ir pritarė šiems veiksmams. Priimtų dokumentų pagrindu buvo kreiptasi į Ministeriją su prašymu ir bendruomenė buvo išregistruota kaip juridinis asmuo su įmonės kodu 9209852 bei įregistruota įmonės kodu 9210389. Taip religinės bendruomenės savo vidaus klausimus išsprendė nusistovėjusių tradicijų, kanonų bei Sentikių bažnyčios statuto nustatyta tvarka.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino 2005 m. sausio 13 d. raštą Nr. (8.3.41)-7R-269 bei atsakovę įpareigojo pateikti Registrų centrui duomenis įregistruojant Juridinių asmenų registre juridinį asmenį Vilniaus sentikių religinę bendruomenę, į. k. 9210499, teisinė forma – tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija, būstinės adresas – Naujininkų g.20, Vilnius. Teismas nurodė, kad sprendžiant byloje kilusį ginčą dėl to, ar teisėtas atsakovės 2005 m. sausio 13 d. prašymas Registrų centro filialui išbraukti Sentikių religinę bendruomenę iš Juridinių asmenų registro, atsižvelgtina į prejudicinę reikšmę šiai bylai turintį Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2001 m. vasario 13 d. sprendimą (civ. b. Nr. 2/1-62-2001), kuriame nustatyta, kad nuo 1997 m. kovo 3 d. Vilniuje veikė dvi sentikių bendruomenės, įregistruotos tuo pačiu identifikaciniu kodu (9168244) ir adresu – Sentikių religinė bendruomenė (įregistruota 1994 m. birželio 6 d., kodas 9168244) bei Vilniaus m. Senosios Pamario cerkvės sentikių religinė bendruomenė prie Sveto-Pakrovskajos cerkvės. Šiame sprendime svarbi ir ta nustatyta aplinkybė, kad Vilniaus m. 2-oji sentikių religinė bendruomenė, vėliau prisijungusi prie Vilniaus m. Senosios Pamario cerkvės sentikių religinė bendruomenė prie Sveto-Pakrovskajos cerkvės, nėra sentikių bendruomenės teisių perėmėja, todėl pripažintas negaliojančiu Ministerijos Vilniaus m. Senosios Pamario cerkvės sentikių religinei bendruomenei išduoto pažymėjimo nuoroda, kad šios bendruomenės kodas yra 9168244. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5, 10 straispnių, CK 2.37 straipsnio nuostatas, nusprendė, kad tradicinės religinės bendruomenės yra išskiriamos iš kitų religinių bendruomenių tarpo ta prasme, kad jos juridiniu asmeniu laikytinos per se (t. y. pačios savaime dėl savo buvimo tokiomis), o ne nuo įregistravimo momento Juridinių asmenų registre. Po Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2001 m. vasario 13 d. sprendimo, kuriuo konstatuota, kad ne Vilniaus m. 2-oji sentikių bendruomenė yra Vilniaus sentikių bendruomenės teisių perėmėja bei atsižvelgusi į Sentikių religinės bendruomenės 2001 m. balandžio 18 d. prašymą, Ministerija privalėjo išduoti Sentikių bendruomenei, kaip tradicinei religinei bendruomenei, nurodytai Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnyje, įregistravimo pažymėjimą, tačiau tai padaryta nebuvo ir faktiškai teismo sprendimas buvo neįvykdytas. Bylos medžiaga liudija, kad nebuvo tinkamai įvykdytas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. balandžio 24 d. sprendimo įpareigojimas išduoti Sentikių bendruomenei juridinio asmens pažymėjimą, nurodant kad jos identifikavimo kodas 9168244, nes pareiškėjai buvo išduotas pažymėjimas su juridinio asmens kodu 9210499. Atsižvelgęs į tai teismas tvirtino, kad Ministerijos 2003 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas išduoti Sentikių religinei bendruomenei pažymėjimą, įregistruoti ją Juridinių asmenų registre bei suteikti kodą 9210499 negali būti grindžiamas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. balandžio 24 d. sprendimo vykdymu, todėl nusprendė, kad Ministerija Sentikių religinę bendruomenę įregistravo atsižvelgusi į Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2001 m. vasario 13 d. sprendimu nustatytas tas faktines aplinkybes, kad Sentikių bendruomenė yra šios bendruomenės teisių perėmėja, taigi yra juridinis asmuo (per se) ir privalo būti įregistruota nustatyta tvarka. Teismas taip pat pažymėjo, kad Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendime, kuriuo remiasi Ministerija, nepaneigtas Sentikių bendrovės kaip juridinio asmens statusas, tačiau konstatuota, kad teismai negalėjo tenkinti šios bendruomenės reikalavimų ir ginti jos teises teismine tvarka, nes buvo praleistas kreipimosi su skundu į administracinį teismą terminas. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nenumatyta, kad tradicinė religinė bendruomenė gali būti išregistruota iš Juridinių asmenų registro ar prarasti šį statusą. CK 2.64 straipsnyje nurodoma, kad juridinis asmuo gali būti išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro tik tuo atveju, kai juridinis asmuo pasibaigia, o 2.95 straipsnyje nurodoma, kad juridinis asmuo pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Teismas tvirtino, kad Vyriausiasis administracinis teismas, atnaujinęs procesą administracinėje byloje ir priimdamas 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimą, įvertino aplinkybę, kad Sentikių religinė bendruomenė yra juridinis asmuo, o tuo pačiu ir tinkama procesinė šalis Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme. Byloje nėra duomenų, kad po minėto teismo sprendimo Sentikių bendruomenė būtų buvusi reorganizuota arba likviduota. Atsižvelgęs į tai teismas tvirtino, kad skundžiamas Ministerijos sprendimas yra nepagristas jokiomis CK nurodytomis aplinkybėmis ar kitų teisės aktų nuostatomis, leidžiančiomis atsakovei teikti Registrų centro filialui prašymą išregistruoti Sentikių religinę bendruomenę iš Juridinių asmenų registro.
III.
Atsakovė apeliaciniame skunde, patikslinusi reikalavimus, prašo panaikinti 2005 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjos skundą atmesti. Nurodo, kad iki 2003 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties Vilniaus sentikių religinė bendruomenė su identifikaciniu kodu 9210499 nebuvo įregistruota Juridinių asmenų registre. Teisingumo ministerija, būdama tuometiniu duomenų dėl religinių bendruomenių teikėju, prašymą dėl įregistravimo grindė būtent 2003 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (Teisingumo ministerijos 2003 m. rugpjūčio 29 d. raštas Nr. 03-07-4278 ). Panaikinus registravimo pagrindą, pareiškėjas buvo išregistruotas. Taip pat Teisingumo ministerija gavo prašymą išregistruoti pareiškėją iš juridinių asmenų registro iš Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausios tarybos, kuri yra kompetetinga pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 4, 20 straipsnius bei pagal vidaus religinių bendruomenių teisės normas, teikti tokio pobūdžio prašymus. Ypatingai svarbu tai, kad Teisingumo ministerija, vykdydama (vėliau panaikintą) teismo sprendimą, nevykdė religinės bendruomenės kaip tradicinės religinės bendruomenės registravimo procedūros - nebuvo patikrintas religinės bendruomenės tradiciškumas, nors tai yra būtina sąlyga tokiam išskirtiniam valstybės pripažinimui (Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnis). Taip pat įregistruojant pareiškėją buvo pažeisti Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CK 2.37, 2.39 straipsniai. Klausimas dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2001 m. vasario 13 d. sprendimo vykdymo apskritai nebuvo iškilęs, nes kol šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrino aukštesnės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001 m rugsėjo 19 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas), 2001 m. birželio 6 d. įvyko Vilniaus sentikių religinės bendruomenės bei Vilniaus m. Senosios Pamario cerkvės sentikių religinės bendruomenės (identifikavimo kodas 9210389) reorganizavimas sujungimo būdu, išduodant juridiniam asmeniui pažymėjimą su identifikavimo kodu 9209852 ir suteikiant pavadinimą Vilniaus sentikių religinė bendruomenė (I-oji reorganizacija) bei išregistruojant Vilniaus m. Senosios Pamario cerkvės sentikių religinę bendruomenę su identifikavimo kodu 9168244. Taip pat teigia, kad teismas atsižvelgė į Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2001 m. vasario 13 d. sprendimą civ. b. Nr. 2/1-62-2001 kaip turintį šiai bylai prejudicinę reikšmę. Mano, kad šiuo atveju teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog po minėto sprendimo įvyko II-oji reorganizacija, kurios metu 2003 m. birželio 23 d. susijungė Vilniaus m. sentikių religinė bendruomenė bei Vilniaus m. Senosios Pamario cerkvės sentikių religinė bendruomenė ir naujam juridiniam asmeniui buvo suteiktas juridinio asmens identifikacinis kodas 9209852. Sis juridinis faktas yra nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka (šį faktą patvirtinantys duomenys yra adm. b. Nr. I(8)-210-2003, pateikti kartu su atsakovo atsiliepimu į skundą). Taigi juridinio asmens, kuris egzistavo nagrinėjant civ. bylą Nr. 2/1 -62-2001, jau nebeliko, nes susikūrė kitas juridinis asmuo, kuris perėmė visų sentikių religinių bendruomenių teises ir pareigas (LSB Aukščiausiasis tarybos 2003 m. gegužės 23 d. nutarimas). Ši aplinkybė buvo įvertinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 27 d. nutartyje. Joje taip pat nurodyta, kad teismas nevertina bendruomenių reorganizavimo aspekto, nes nėra įgaliotas spręsti, kuri bendruomenė turėjo teisę naudoti Vilniaus sentikių religinės bendruomenės pavadinimą pagal vidines šių bendruomenių veiklą reglamentuojančias teisės normas. Taip pat nurodo, kad teismas, remdamasis 2004 m. gruodžio 27 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties motyvu, padarė prieštaraujančią rašytiniams įrodymams bei pačio teismo argumentams išvadą. Konstatavimas fakto, jog atsakovas nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2003 m. balandžio 24 d. sprendimo, o vykdė Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2001 m. vasario 13 d. sprendimą, ir 2004 m. gruodžio 27 d. Vyriausiojo administracinio teismo nutarties, kurioje nustatyta, jog Vilniaus m. sentikių religinės bendruomenės teisės negalėjo būti ginamos teismine tvarka, nes yra praleistas terminas kreiptis teisminės gynybos, citavimas yra nesuprantamas ir dar labiau pagrindžią nuomonę dėl nepagrįsto prejudicinę reikšmę turinčių faktų vertinimo. Pabrėžia, kad tradicinės religinės bendruomenės susikūrimas ir įregistravimas yra du skirtingi šio juridinio asmens statuso aspektai. Be to teigia, kad pagal CK 1.136 straipsnio 2 dalies 2 punktą civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš teismų sprendimų. Kadangi teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo įregistruotas pareiškėjas buvo panaikintas, o iš neteisėto negali gimti teisėta, ginčijamas atsakovo prašymas vertintinas tik tai kaip Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 27 d. nutarties vykdymas pagal LSB Aukščiausiosios tarybos prašymą.
Tretieji suinteresuoti asmenys LSB Aukščiausioji taryba ir Vilniaus sentikių religinė bendruomenė (pirmininkas G. Bojarov) apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti 2005 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas visiškai supainiojo ankstesnių teismų sprendimais nustatytas ir šioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, neatsižvelgė į pasikeitusią sentikių religinių organizacijų padėtį po 2001 metų, netaikė teisės aktų, kuriuos privalėjo taikyti. Be to, teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų – LSB Aukščiausiosios tarybos bei Vilniaus sentikių religinės bendruomenės (į/k9210389, pirmininkas G. Bojarov) išdėstytų argumentų bei pateiktų įrodymų. Ginčijamame akte suformuluoto prašymo motyvai ir pagrindai jame aiškiai išdėstyti ir juos traktuoti taip, kaip tvirtina teismas, nėra jokio teisinio pagrindo. Teisingumo ministerija, vykdydama dabar jau panaikintą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. balandžio 24 d. sprendimą, buvo priversta (Vykdomasis raštas admin. byloje Nr. I8-210-2003) įforminti juridinio asmens teises faktiškai neegzistuojančiai sentikių religinei bendruomenei, neatsižvelgiant į pasikeitusią sentikių bendruomenių organizacinę sandarą, šiurkščiai pažeidžiant Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo reikalavimus: per laikotarpį nuo 2001 m. balandžio 18 d., kai buvęs sentikių religinės bendruomenės dvasininkas V. V. kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu įforminti juridinio asmens teises Vilniaus sentikių religinei bendruomenei ir suteikti identifikacinį kodą 9168244, iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. balandžio 24 d. sprendimo, kuris įsiteisėjo tik 2003-06-11, V. V. neteko įgaliojimų atstovauti bendruomenei, o ir pati Vilniaus sentikių religinė bendruomenė, kuriai Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2001 m. vasario 13 d. sprendimu buvo pripažinta teisė turėti kodą 9168244, reorganizacijos išdavoje susijungė su Vilniaus m. Senosios Pamario cerkvės sentikių religine bendruomene prie Sveto-Pakrovskajos cerkvės, pasiliko pavadinimą - Vilniaus sentikių religinė bendruomenė, gavo identifikacinį kodą - 9209852, o vėliau, ištaisius reorganizacijos metu padarytus bendruomenės įstatų pažeidimus ir perregistravus tą pačią susijungusią bendruomenę, suteiktas kodas - 9210389. Jos pirmininku buvo išrinktas G. Bojarov, kuris atstovauja trečiajam suinteresuotam asmeniui šioje byloje. Minėtus faktus patvirtina dokumentai, esantys admin. byloje Nr. I-1484-10/05 (b.l. 62-74). Teisingumo ministerija, vykdydama minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, neturėjo galimybės įvertinti pasikeitusių aplinkybių, todėl neteisingai įregistravo dar vieną sentikių religinę bendruomenę tuo pačiu pavadinimu ir, techniškai negalėdama jai suteikti teismo sprendime nurodyto kodo, suteikė kodą 9210499. Atkreipia dėmesį į tai, kad Juridinių asmenų registro nuostatai apskritai nenustato juridinio asmens, taip pat ir religinės bendruomenės, įregistravimo ar išregistravimo pagrindo, kaip "teismo sprendimas", o ABTĮ nesuteikia teismui kompetencijos įpareigoti registro duomenų teikėją (šiuo atveju - Teisingumo ministeriją) įtraukti į registrą juridinį asmenį nesilaikant nustatytos tvarkos. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2001 m. vasario 13 d. sprendimo vykdymo klausimai buvo sprendžiami priklausomai nuo bylą laimėjusios šalies - Vilniaus sentikių religinės bendruomenės (tuometinis pirmininkas M. S. , dabartinis - G. Bojarov) valios. Iš dalies šis sprendimas buvo įvykdytas, nes minėta bendruomenė buvo įregistruota juridinių asmenų registre Vilniaus sentikių religinės bendruomenės pavadinimu po jos susijungimo su kita - Vilniaus m. Senosios Pamario cerkvės sentikių religine bendruomene prie Sveto-Pakrovskajos cerkvės (dabartinis identifikacinis kodas 9210389), tačiau gauti teismo sprendime nurodytą kodą - 9168244, buvo neįmanoma dėl techninių kliūčių (admin. byla Nr. I-1484-10/05, b.1.107) Kitų minėto sprendimo nuostatų vykdymas tapo nebeaktualus, nes neliko ginčo tarp apsijungusių bendruomenių. Aplinkybę, kad dabartinė Vilniaus sentikių religinė bendruomenė, identifikacinis kodas 9210389, vadovaujama pirmininko G. Bojarov, yra teismų sprendimuose minėtos Vilniaus sentikių religinės bendruomenės, turėjusios kompiuterinės apskaitos kodą 9168244, teisių perėmėja, patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2004-09-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-718/2004. Teismo tvirtinimas, kad Vyriausiasis administracinis teismas, atnaujinęs procesą administracinėje byloje ir priimdamas 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimą, įvertino, jog Sentikių religinė bendruomenė yra juridinis asmuo, tačiau byloje nėra duomenų, kad po minėto teismo sprendimo Sentikių religinė bendruomenė būtų buvusi reorganizuota ar likviduota, neatitinka tikrovės. Teismui priimant 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimą, buvo apeliacine tvarka peržiūrėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. balandžio 24 d. sprendimas, vertinant tik toje byloje surinktus įrodymus, tačiau nenagrinėjant bendruomenių reorganizavimo teisėtumo klausimų. Apie bendruomenių susijungimą liudija dokumentai, esantys admin. byloje Nr.I-526-5/05, b.1. 39-56. Mano, kad teismas turėjo atsižvelgti ir įvertinti šiuos pasikeitimus sentikių bendruomenių organizacinėje struktūroje ir tuomet būtų įsitikinęs, kad Teisingumo ministerija privalėjo ištaisyti klaidą, kurią padarė įregistruodama pareiškėjo bendruomenę dabar panaikintų teismo sprendimų vykdymo išdavoje. Tuo tarpu teismas visiškai nepasisakė dėl kitų proceso dalyvių išdėstytų argumentų bei pateiktų įrodymų, o rėmėsi tik pareiškėjo nurodytais motyvais. Teismas nekreipė dėmesio net į tai, jog Vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 27 d. sprendime konstatavo, kad "teismai, įpareigodami atsakovą pareiškėjui išduoti įregistravimo pažymėjimą pagal 2001-04-18 prašymą, ir tokiu būdu gindami ginčijamą pareiškėjo teisę, kuri teisminiu būdu negalėjo būti ginama, priėmė neteisėtus sprendimus." Teismas padarė klaidinga išvada, kad Ministerijos sprendimas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro pareiškėjo religinę bendruomenę nepagrįstas jokiomis teisės aktų nuostatomis, leidžiančiomis atsakovui teikti tokį prašymą Registrų centrui. Minėtų Juridinių asmenų registro nuostatų 41 straipsnis reglamentuoja tokią atsakovo teisę ir prašymo pateikimo tvarką, tačiau teismas net netyrė, ar skundžiamas atsakovo sprendimas - raštas, atitiko teisės aktų reikalavimus. Be to svarbi ir vertintina aplinkybė, kad prašymą išregistruoti iš Juridinių asmenų registro pareiškėjo bendruomenę atsakovui 2004 m. gruodžio 17 buvo pateikusi LSB Aukščiausioji taryba (b. 1. 55), kaip aukštesnioji bendruomenių valdymo institucija Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies prasme. Mano, kad sprendžiant šį ginčą reikėjo įvertinti ir tai, kad ankstesnis atsakovo sprendimas - prašymas įtraukti pareiškėjo bendruomenę į juridinių asmenų registrą, priimtas vykdant dabar panaikintus teismų sprendimus, buvo pateiktas pažeidžiant CK 2.37, 2.39 straipsnių bei Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10, 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus (nesilaikyta prašymų pateikimo tvarkos, tokiu pačiu pavadinimu ir tuo pačiu buveinės adresu jau buvo įregistruota kita bendruomenė - tretysis suinteresuotas asmuo šioje byloje). Tokiu būdu teismas, priimdamas sprendimą, nesilaikė ir pažeidė ABTĮ 86, 87 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktu bei minėtas materialinės teisės normas.
Atsakovė su trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliaciniais skundais sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Remiantis Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsniu sentikių religinės bendrijos ir bendruomenės buvo pripažintos tradicinėmis. Minėto įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta religinių bendruomenių ir bendrijų teisė laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas, o įstatymo 10 straipsnyje numatyta pareikštinė juridinio asmens teisių įforminimo tvarka.
Šioje byloje nustatyta, kad Vilniaus sentikių religinė bendruomenė (Tarybos pirmininkas G. Leonov) į/k 9210499 turėjo juridinio asmens teisės ir buvo registruota Juridinių asmenų registre.
Civilinio kodekso 2.33 straipsnyje pateikta juridinio asmens sąvoka, pagal kurią juridiniu asmeniu laikoma turinti savo pavadinimą įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Vilniaus sentikių religinei bendruomenei esant juridiniu asmeniu, turi būti atsižvelgta į juridinio asmens požymius, kurie yra organizacinis vieningumas, civilinis teisnumas ir veiksnumas, civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas. Šioje byloje yra svarbus juridinio asmens organizacinis vieningumas, kuris pasireiškia vidine struktūra ir šios struktūros dalių sujungimu į vieną visumą, o juridinio asmens vardu veikia atitinkami juridinio asmens valdymo organai. Vilniaus sentikių religinės bendruomenės įstatų 4 skyriuje yra numatyti šie valdymo organai: dvasininko vadovaujamas Visuotinis susirinkimas; bendruomenės dvasininkas; Visuotinio susirinkimo išrinkta bendruomenės Taryba. Teismo nuomone tik šie bendruomenės valdymo organai gali atlikti bendruomenei kaip juridiniam asmeniui teisiškai reikšmingus ar privalomus veiksmus arba šios bendruomenės vardu minėtus veiksmus gali atlikti bendruomenės įgalioti asmenys.
Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Sentikių bažnyčios Aukščiausioji Taryba ar jos pirmininkas būtų Vilniaus sentikių religinės bendruomenės įgalioti atlikti Vilniaus sentikių bendruomenės vardu teisinius veiksmus, tai yra likviduoti ar reorganizuoti šį juridinį asmenį, taip pat panaikinti įrašą Juridinių asmenų registre. Dėl šių motyvų teisėjų kolegija mano, kad nei Lietuvos Sentikių bažnyčios Aukščiausioji Taryba, nei jos pirmininkas negali nutraukti Vilniaus sentikių religinės bendruomenės į/k 9210499 veiklą (Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalis).
Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad Sentikių bažnyčios Aukščiausioji Taryba, 2004 m. gruodžio 17 d. pateikdama prašymą Nr. Bc-067 dėl Vilniaus sentikių religinės bendruomenės į/k 9210499, veikė ultra vires, tai yra peržengiant pasaulietinės teisės nustatytas kompetencijos ribas.
Atsakovas savo veiksmus motyvavo tuo, kad vykdė administracinių teismų sprendimus, tačiau nė viename iš byloje esančių sprendimų teismai nėra pasisakę dėl Vilniaus sentikių religinės bendruomenės į/k 9210499 likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Tokioje situacijoje yra natūralu, jog atsakovas, inicijavęs Vilniaus sentikių religinės bendruomenės į/k 9210499 teisinio registravimą panaikinimą, veikė pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintą įstatymų viršenybės ir objektyvumo principą, nes pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalis religinės bendruomenės ar bendrijos veiklą gali sustabdyti ar nutraukti tik teismas, todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais.
Apibendrinant tai, kas parašyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis neskundžiama.