Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Kristinai Balevicienei

teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo AB DnB NORD banko ieškini atsakovui P. Š. del skolos dalies priteisimo, treciasis asmuo BUAB „Betula“.

Aprašomoji dalis

Nustate:

Atsakovas neatvyko i teismo posedi, apie bylos nagrinejimo laika ir vieta jam pranešta istatymu nustatyta tvarka. Procesiniuose dokumentuose atsakovas nurode, kad treciojo asmens prievoliu, kylanciu iš kredito linijos sutarties, ivykdymas nagrinejamu atveju buvo užtikrintas ne tik atsakovo laidavimu, taciau taip pat ikeitimu (hipoteka). Kaip matyti iš kredito linijos sutarties 3.13 punkto ir Hipotekos registro išrašo tretysis asmuo bei kiti asmenys, tame tarpe atsakovas, A. Š., J. M., J. J., ieškovo naudai yra ikeite nekilnojamaji turta (statinius ir žemes sklypa), pinigines lešas, prekiu atsargas, kita kilnojamaji turta (ivairias stakles, katilines iranga, bokštini krana, krautuvus, traktoriu ir kt.). Iš Ieškovo ieškinio priedu matyti, kad ieškovas ypatingosios teisenos tvarka kreipesi i hipotekos teiseja del priverstinio skolos išieškojimo iš ikeisto nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto perdavimo ieškovui. Nors šis faktas neeliminuoja ieškovo teises kreiptis i teisma su ieškiniu del negražinto kredito priteisimo iš atsakovo, taciau šis reikalavimas gali buti nagrinejamas iš esmes tik išsiaiškinus, ar ieškovas turi reikalavimo teise materialiaja prasme, t. y. kai paaiškes, kad ikeisto turto nepakanka ivykdyti prievoles ieškovui. Kai kreditorius kreipiasi i hipotekos teiseja ir šis kreditoriui suteikia teise išieškoti skola iš ikeisto turto, kreditorius, pirmiausia igyvendines savo teise nukreipti išieškojima i ikeista turta, netenka teises kartu gauti patenkinima pagal pareikštus reikalavimus pagrindiniam skolininkui ir (ar) už ji laidavusiam asmeniui ginco teisenos tvarka. Tiksliau, kreditorius, pasirinkes savo teisiu gynybos buda pagal CPK XXXVI skyriaus normas, turi teise reikšti reikalavimus pagrindiniam skolininkui ir (ar) už ji laidavusiam asmeniui ginco teisenos tvarka, taciau šie reikalavimai gali buti nagrinejami iš esmes tik išsiaiškinus, ar ikeisto turto nepakanka ivykdyti prievoles kreditoriui. Taigi kreditorius turi teise reikalauti išieškoti iš skolininko neikeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš ikeisto turto. Kreditoriaus teise reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytu turima solidariaja prievole, taip pat yra saistoma jam neivykdyto skolinio isipareigojimo dydžio ir kreditoriaus galimybes gauti reikalavimo dalies patenkinima iš ikeisto daikto. Ieškovas prie ieškinio yra pridejes Turto vertes nustatymo pažymas, iš kuriu matyti, jog vien ieškovo naudai hipoteka apsunkinto nekilnojamojo turto rinkos verte yra 565 000,00 Lt, tuo tarpu ikeisto kilnojamojo turto rinkos verte yra 19 000,00 Lt, kas leidžia manyti, kad pardavus/peremus ikeista turta ieškovo reikalavimas bus visiškai ar didžiaja dalimi patenkintas. Taciau atkreiptinas demesys, jog treciojo asmens isiskolinimas ieškovui atsirado dar 2009 m. gegužes 1 d., kas reiškia, jog ieškovas daugiau negu vienerius metus laiko samoningai delse ir tycia nesieme jokiu kredito linijos sutartyje numatytu priemoniu, kurios galejo sumažinti šiandien ieškovo patirtus nuostolius. Tokiu budu ieškovas pažeide kredito linijos sutarties 4.2 ir 4.3 punkto nuostatas. Nepaisant to, kad treciojo asmens skola kiekviena menesi didejo, ieškovas, vietoj to, kad kredito linijos sutarti butu nutraukes ir pareikalaves visos skolos gražinimo iš pagrindinio skolininko ar laiduotojo, toliau „augino" skola. Tad del prievoliu pagal kredito linijos sutarti neivykdymo ir netinkamo vykdymo dalis kaltes tenka kredito davejui - ieškovui, kuris pažeide bendraja banko pareiga užtikrinti veiklos patikimuma, efektyvuma ir sauguma tokiu budu, kad žala (nuostoliai) neatsirastu ar nepadidetu. Del tos priežasties atsakovo atsakomybe atitinkamai turi buti sumažinta.

Treciasis asmuo del ginco esmes argumentu nenurode, praše spresti pagal byloje esancius irodymus, susiklosciusiam teisiniam santykiui taikant atitinkamas teises normas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Tarp AB DnB NORD banko (toliau- Bankas) ir kredito gavejo UAB „Betula" buvo sudaryta 2000-12-11 Kredito linijos sutartis Nr. 76, kurios salygos buvo keistos ir papildytos 2001-12-05 Papildomu susitarimu, 2002-12-05 Papildomu susitarimu Nr. 1/2002, 2003-01-06 Papildomu susitarimu 1/2003, 2003-10-29 Papildomu susitarimu Nr. 2/2003, 2004-12-15 Papildomu susitarimu Nr. 1/2004, 2005-01-31 Papildomu susitarimu Nr. 1/2005, 2005-12-13 Papildomu susitarimu Nr. 76/2-2005, 2008-01-30 Susitarimu Nr. 76/8, 2008-05-14 Susitarimu Nr. 76/9 ir 2008-11-27 Susitarimu Nr. 76/10, kurios pagrindu UAB „Betula" buvo suteiktas 150'000 Lt kredito linijos limitas, kuris 2003-12-11 Papildomu susitarimu Nr. 2/2003 padidintas iki 600'000 Lt, o 2008-01-30 Susitarimu Nr. 76/8 negražinto kredito linijos limito suma(544'030,80 Lt) konvertuota i eurus (173'772 EUR). 2008-11-27 Susitarime Nr. 76/10 susitarta del kintamu metu palukanu apskaiciavimo, nustatyti kredito linijos limito gražinimo (mažinimo) terminai ir sumos bei galutinis kredito linijos limito galiojimo ir kreditu gražinimo terminas - 2012- 10-01 (2008-11-27 Susitarimo Nr. 76/10 1.1-1.2 p.).

Kredito gavejas kredito linijos sutartimi prisiimtus isipareigojimus vykde netinkamai, t.y. nesilaike kredito linijos limito gražinimo (mažinimo) terminu, nemokejo palukanu ir delspinigiu. Del šios priežasties 2010-07-15 raštu Nr. 30.58.37/1487 kredito gavejas ir laiduotojas ispeti apie netinkamai vykdomus isipareigojimus ir paraginti padengti susidariusi isiskolinima. Kadangi po ispejimo isiskolinimas nebuvo padengtas, o prievoles pagal kredito linijos sutarti ir toliau vykdomos netinkamai, 2010-08-02 raštu Nr. 30.58.37/1634 kredito gavejui ir laiduotojui kredito linijos sutartis nutraukta jos 4.3, 7.4 punktu pagrindu (CK 6.217 str. 5 d.).

Prievoliu pagal kredito linijos sutarti ivykdymo užtikrinimui sudaryta 2008-11-27 Laidavimo sutartis Nr. 42 tarp Banko ir laiduotojo P. Š., pagal kuria laiduotojas isipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei kredito gavejas UAB „Betula" neivykdys visu, dalies ar ivykdys netinkamai prievoles Bankui (laidavimo sutarties 1.1, 2.1.1 p.). Vadovaujantis CK 6.81 str., laidavimo sutarties 1.1, 2.1.1 punktais, laiduotojas P. Š. atsako Bankui kaip solidariaja prievole turintis bendraskolis už UAB „Betula" prievoliu ivykdyma.

Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neivykdžius pagrindines prievoles, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariaja prievole turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptu išieškojima i konkretu pagrindinio skolininko turta (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teise reikalauti, kad prievole ivykdytu tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš ju skyrium, be to, tiek ja visa, tiek jos dali (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Šios bylos atveju, kai pagrindinio skolininko treciojo asmens BUAB „Betula“ prievoles, kilusios iš kredito sutarties, ivykdymas yra užtikrintas nekilnojamojo turto ikeitimu bei atsakovo P. Š. laidavimu pagal sutarti, itvirtinancia jo solidariaja prievole, kredito bei laidavimo sutartyse yra nustatyta kreditoriaus teise pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievoliu ivykdymo užtikrinimo priemones realizuoti, ieškovas (kreditorius) turi teise reikalauti, kad prievole (jos dali) ivykdytu tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir ikaito davejas, tiek laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš ju skyrium, be to, tiek ja visa, tiek jos dali. Bendraskolis yra isipareigojes atsakyti pagal prievole kreditoriui iki to laiko, kada bus ivykdyta visa prievole (CK 6.6 str. 6 d.). Bankas, realizuodamas savo CPK 42 str. l d. numatyta teise pasirinkti ieškinio dydi, taip pat vadovaudamasis sudarytos Laidavimo sutarties 1.1, 2.1.1. p. teise pareikalauti, kad skolininko prievole ivykdytu tiek laiduotojas ir skolininkas bendrai, teik ir bet kuris iš ju skyrium, be to, tiek ja visa, tiek jos dali, šioje byloje iš atsakovo laiduotojo P. Š., kaip solidariojo skolininko, reikalauja priteisti dali skolos, t.y. 173‘163,81 EUR. Reikalavimas nurodytais pagrindais tenkintinas.

Ieškovas ypatingosios teisenos tvarka yra kreipesis i hipotekos teiseja del priverstinio skolos išieškojimo iš ikeisto nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto perdavimo ieškovui. Ieškovas teige, kad neišsiaiškinus nagrinejamoje byloje esmine reikšme turincios aplinkybes - kokiu mastu ieškovas turetu teise i ieškinio patenkinima pardavus ir (ar) peremus ikeista turta, yra nepagristai ir neteisetai kvestionuojami teisinio tikrumo, teisiniu santykiu stabilumo principai, todel mane, kad skolos priteisimo iš laiduotojo byla neturetu buti nagrinejama, iki nebus aišku, kokia reikalavimo dali kreditorius patenkins iš ikeisto turto vertes. Su šiais atsakovo argumentais sutikti nera pagrindo. Hipotekos kreditoriaus teise reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytu turima solidariaja prievole, yra saistoma jam neivykdyto skolinio isipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybes gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinima iš ikeisto daikto. Kai laiduotojas ivykdo prievole, jam pereina visos kreditoriaus teises pagal šia prievole (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Jeigu prievole priverstinai vykdoma iš keliu solidariuju bendraskoliu (pagrindinio skolininko, kuris yra ikaito davejas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turetu buti kontroliuojamas vykdymo procese.

Kadangi ieškovas savo ieškiniu neprašo priteisti iš atsakovo iki ieškinio pateikimo paskaiciuotu palukanu bei delspinigiu, o prašo priteisti tik pati negražinta kredita, todel visos atsakovo nurodytos aplinkybes, susijusios su tariamu nuostoliu padidejimu del nurodomu ieškovo neteisetu veiksmu bei neveikimo siekiant susigražinti skola iš kredito gavejo, nera šios bylos nagrinejimo dalykas ir negali itakoti skolininko pareigos gražinti išmoketa kredita. Taip pat atmestini atsakovo argumentai, kad del treciojo asmens nesugebejimo vykdyti prievoles pagal sudaryta kredito linijos sutarti ir del to atsiradusiu nuostoliu yra dalis ieškovo kaltes. Atsakovas, budamas vieninteliu BUAB „Betula" akcininku ir direktoriumi nuo 1998-01-12 iki imones bankroto, 2008-11-27 sudarydamas laidavimo sutarti puikiai žinojo imones finansine padeti, jos galimybes gražinti kredita. Laidavimo sutartis buvo sudaryta ta pacia diena kaip ir Susitarimas Nr. 76/20 del kredito sutarties pakeitimo. Minetu pakeitimu buvo pakeistas kredito palukanu dydis, atidetas kredito gražinimo terminas iki 2009-05-01, nustatyti tarpiniai kredito gražinimo terminai, nustatyta, kad už kredito gražinima turi laiduoti atsakovas. Taigi atsakovas, kaip BUAB „Betula" atstovas 2008-11-27 pasirašydamas susitarima del kredito sutarties pakeitimo ir kaip laiduotojas ta pacia diena pasirašydamas laidavimo sutarti, žinojo pagrindinio skolininko finansine padeti ir galimybes gražinti kredita, 2010-08-06 rašte praše atideti skolos gražinima, taciau jis, turedamas pilna imones kontrole, vis tiek sudarinejo sandorius, kuriais buvo pratesiamas kredito gražinimo terminas.

Praleides pinigines prievoles ivykdymo termina, skolininkas privalo moketi už termino praleidima istatymu ar sutartyje nustatytas palukanas (CK 6.261 str.). Šios palukanos turi buti sumokamos visais atvejais, kai veluojama sumoketi, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostoliu kompensavimo funkcija ir tampa skolos dalimi. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo moketi istatymu ar sutarties nustatytas palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, todel pagal kredito linijos sutarties 1.3. p. nuo Bankui priteistinos sumos iš atsakovo priteistinos sutartyje numatyto dydžio 8,04 % metines palukanos už priteista suma nuo civilines bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia bylinejimosi išlaidas iš antrosios šalies, pagal CPK 98 straipsni, priteisiamos išlaidos už advokato pagalba. Ieškovo atstovo pateiktas išlaidu dydis, ivertinant teismo posedžiu ir procesiniu dokumentu kieki, rinktu irodymu ir parengtu dokumentu kieki, vertintina, kad išlaidos advokato pagalbai apmoketi atitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. isakymu Nr. 1R-85 patvirtintu rekomendaciju del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalius dydžius. Todel ieškovui iš atsakovo priteistinos 9‘979 Lt sumoketo žyminio mokescio ir 3‘267 Lt atstovavimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškini patenkinti visiškai.

Priteisti AB DnB NORD bankui iš P. Š. 173‘163,81 EUR negražinto kredito, 8,04 % dydžio metines palukanas už priteista suma nuo civilines bylos iškelimo teisme (2010-12-30) iki sprendimo visiško ivykdymo, 13‘246 Lt bylinejimosi išlaidu.

Apeliacinis skundas gali buti paduotas per trisdešimt dienu nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priemimo dienos.