Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (2016 m. balandžio 26 d. veika) laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2016 m. balandžio 30 d. veika) laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2016 m. balandžio 26 d. veika) ir BK 300 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimta švelnesnė bausmė, ir paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši subendrinta bausmė, taip pat kitos šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir bausmės, paskirtos 2016 m. rugpjūčio 22 d. ir 2016 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais, subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitytos visiškai ar iš dalies atliktos bausmės pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. ir 2016 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuosius įsakymus.

G. K. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir jo naudai iš D. M. priteista 1000 Eur turtinei žalai atlyginti.

D. V. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jo naudai iš D. M. priteista 1500 Eur turtinei žalai atlyginti ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

D. V. rengiant civilinį ieškinį patirtos 60 Eur dydžio išlaidos pripažintos procesinėmis išlaidomis ir nuspręsta jas išieškoti iš D. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. nuteistas už tai, kad:siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo D. V. ir nukentėjusiosios E. J. – V. pasitikėjimu, melagingai prisistatęs O. J. ir iš anksto žinodamas, kad už perkamą automobilį nesumokės, 2016 m. balandžio 26 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), pateikė tikrą neteisėtai įgytą O. J. asmens tapatybės kortelę ir melagingai prisistatęs O. J. vardu, sudarė su nukentėjusiąja E. J. – V. automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, bei O. J. vardu pasirašė su nukentėjusiuoju, D. V. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. gegužės 15 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam, D. V. 1 400 eurų, tačiau sutarto įsipareigojimo tyčia neįvykdė, 1 400 eurų už automobilį nesumokėjo, tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo svetimą, D. V. ir E. J. – V. priklausantį turtą, – automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 500 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. V. ir E. J. – V. 1 500 eurų vertės turtinę žalą;suklastojo tikrą dokumentą, tai yra jis 2016 m. balandžio 26 d. apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs O. J., pateikė tikrą O. J. asmens tapatybės kortelę ir O. J. vardu, sudarė su nukentėjusiąja E. J. – V., automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, įrašė sutartyje O. J. duomenis – vardą pavardę, asmens kodą, bei už jį pasirašė, be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. balandžio 26 d. (duomenys neskelbtini), O. J. vardu, sudarė su nukentėjusiuoju D. V., paprastąjį neprotestuotiną vekselį, 1 400 eurų vertės, vekselyje įrašė O. J. duomenis – vardą pavardę, asmens kodą, bei už jį pasirašė, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą: automobilio pirkimo pardavimo sutartį ir paprastąjį neprotestuojamą vekselį;neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno ir panaudojo fizinio asmens dokumentą, tai yra jis 2016 m. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, iš fizinio asmens – O. J., už 50 eurų įgijo O. J. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią neteisėtai laikė su savimi iki tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 27 d., ir gabeno iš Šiaulių į Kauną, (duomenys neskelbtini), kur 2016 m. balandžio 26 d. apie 16.50 val. pirkdamas D. V. ir E. J. – V., priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prisistatė O. J. ir pateikė O. J. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, tokiu būdu ją neteisėtai panaudojo;siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo G. K. pasitikėjimu, žinodamas, kad už perkamą automobilį nemokės, 2016 m. balandžio 30 d., apie 20 val. (duomenys neskelbtini), sudarė su nukentėjusiuoju G. K. automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį bei pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam G. K. 1 000 eurų, tačiau iš anksto net neketindamas sutarto įsipareigojimo vykdyti jo tyčia neįvykdė ir 1 000 eurų už automobilį nesumokėjo, tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo svetimą G. K. priklausantį turtą – automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiajam G. K. 1 000 eurų vertės turtinę žalą.D. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nuosprendį ir prašo jį panaikinti – išteisinti dėl sukčiavimo, padaryto G. K. atžvilgiu, taip pat dėl dokumento klastojimo, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu, panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje paskirtos bausmės subendrintos su ankstesniais baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, taikyti bausmių apėmimo principą ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.Skunde nuteistasis nurodo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolas Nr. 4 draudžia įkalinti asmenį dėl skolos, todėl, jo manymu, jis nepagrįstai nuteistas dėl to, kad neįvykdė savo turtinės prievolės.Nuteistasis teigia, kad teismas negalėjo jo pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes asmens tapatybės kortelė, nupirkta iš O. J., nebuvo klastojama jokiais būdais ir jokiomis priemonėmis. Kortelė buvo tikra, todėl ši veika, nuteistojo manymu, nepatenka į BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.Apeliantas nurodo, kad susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga išreiškė norą, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl prašo sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu.Skunde taip pat teigiama, kad nuteistasis jau yra atlikęs 2016 m. rugpjūčio 22 d. ir 2016 m. lapkričio 14 d. baudžiamaisiais įsakymais jam paskirtas bausmes, todėl teismas negalėjo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtų bausmių subendrinti su šiais baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis. Apelianto manymu, teismas, bendrindamas bausmes, turėjo taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, nes BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra apysunkis, o kiti – nesunkūs.Nuteistasis taip pat prašo taikyti jam BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir pripažinti jo atsakomybę švelninančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43/2006). Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad šių reikalavimų teismas, pripažindamas D. M. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepažeidė ir pagrįstai, remdamasis byloje surinktais duomenimis, pripažino nuteistąjį kaltu tiek dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo G. K. atžvilgiu, tiek dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, tiek ir dėl kitų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, kurių padarymo nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija.Nors nuteistasis skunde teigia, kad jis negalėjo būti nuteistas dėl to, kad nevykdė sutartinio įsipareigojimo, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, su G. K. pasirašytos automobilio „Ford Mondeo“ pirkimo pardavimo sutarties ir paprastojo neprotestuotino vekselio, kuriuo įsipareigojo G. K. sumokėti 1000 Eur, jau pasirašymo momentu neketino vykdyti. Tai patvirtina paties nuteistojo parodymai pirmosios instancijos teismui, taip pat aplinkybės, jog pirkimo pardavimo sutartyje D. M. nurodė neegzistuojantį gyvenamosios vietos adresą, automobilį netrukus po įsigijimo pardavė detalių supirktuvėje už dvigubai mažesnę kainą, neatsiliepdavo į pardavėjo skambučius. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad D. M. pagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos G. K. atžvilgiu, kadangi jo panaudota apgaulė sudarant pirkimo pardavimo sutartį ir vėlesnis vengimas ją vykdyti sudaro pakankamą pagrindą skirti šią veiką nuo civilinio delikto.Nuteistasis skunde teigia, kad teismas jį nepagrįstai pripažino kaltu dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nes dokumento – O. J. asmens tapatybės kortelės – jis nesuklastojo. Tačiau pažymėtina, kad pagal šį BK straipsnį D. M. pripažintas kaltu, nes suklastojo tikrus dokumentus, tai yra, panaudodamas neteisėtai įgytą O. J. asmens tapatybės kortelę, automobilio „Audi A6 Avant“ pirkimo pardavimo sutartyje įrašė O. J. duomenis ir už jį pasirašė, taip pat šio asmens duomenis įrašė ir paprastajame neprotestuotiname vekselyje, O. J. vardu įsipareigodamas sumokėti D. V. 1400 Eur. Tuo tarpu dėl neteisėto O. J. asmens dokumento panaudojimą D. M. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.Apelianto prašymas sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu negali būti tenkinamas, nes, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, byla nebuvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Šiuo atveju aplinkybės, dėl kurių byla buvo nagrinėjama bendra tvarka, nėra svarbios, nes nesant vieno iš formalių pagrindų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, nėra pagrindo paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.Nuteistasis skunde taip pat prašo taikyti jam BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau, kaip matyti iš nuosprendžio turinio, teismas nustatė D. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Apeliaciniame skunde keliamas ir bausmių bendrinimo klausimas. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino su ankstesniais baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, nes šias bausmes jis jau yra atlikęs. Sutikti su tokiu apelianto teiginiu nėra pagrindo, nes BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jam paskirtos bausmės subendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, tačiau į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Taigi šiuo atveju, subendrinus D. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes su ankstesniais baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis dalinio sudėjimo būdu ir įskaičius atliktas bausmes, galutinė bausmė ne pagriežtėja, bet sušvelnėja. Pirmosios instancijos teismas bausmes, paskirtas už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pagrįstai subendrino apėmimo būdu, tačiau suklydo nurodydamas tokio bendrinimo pagrindą. Abi šios nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, pagal pavojingumą labai nesiskiria, tačiau sudaro idealiąją sutaptį, todėl turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bet ne 2 punktu, kaip nurodyta nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Tai laikytina rašymo apsirikimu, kuris ištaisytinas apeliacinės instancijos teismo. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, jog už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė turėtų apimti už kitas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, jog padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-8-697/2015, 2A-2-699/2015, 2A-3-693/2016).Atsižvelgianti į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir jį panaikinti ar pakeisti skundo motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo padarytas rašymo apsirikimas ištaisytinas priimant nutartį BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 328 straipsnio 4 dalies pagrindu. Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos D. M., išlaidas sudaro 104,22 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtas antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam, išlaidas iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nuosprendį pakeisti, jo rezoliucinėje dalyje nurodant, kad bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2016 m. balandžio 26 d. veika) ir BK 300 straipsnio 1 dalį bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.