- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-03
- Bylos Nr.
- eI-3220-809/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01416-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- I. N.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Margaritos Stambrauskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. N. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti neteisėtą atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2019 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. A33(1)-1699-(25.31) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę tenkinti pareiškėjos 2018 m. liepos 20 d. prašymą ir teisės aktų nustatyta tvarka ir terminu priimti sprendimą dėl pareiškėjai priklausančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties ir būdo pakeitimo nustatant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ,,kita paskirtis“, o minėtų žemės sklypų naudojimo būdą ,,vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų“; 2) priteisti sumokėtą žyminį mokestį (el. b. l. 1–5).
Nurodė, kad 2018 m. liepos 20 d. registruotu paštu išsiuntė atsakovei prašymą pakeisti nuosavybės teise priklausančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į „kita paskirtis“, nustatant minėtų žemės sklypų naudojimo būdą „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų“. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 22 d. pateikė atsakymą, kuriame buvo nurodoma, kad tarp pareiškėjai priklausančių Žemės sklypų yra valstybinės žemės plotis, skirtas keliui formuoti, ir jis neatitinka STR 2.06.04.14:2014 10 lentelės reikalavimų, todėl norint pakeisti pareiškėjai priklausančių Žemės sklypų naudojimo paskirtį ir būdą turi būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio metu būtų atidalijama pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo dalis, patenkanti į gatvės raudonųjų linijų teritoriją.
Paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT) su skundu, prašydama panaikinti neteisėtą atsakovės 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. A33(1)5992(4.9) (toliau – ir 2018 m. sprendimas) ir įpareigoti atsakovę tenkinti pareiškėjos 2018 m. liepos 20 d. prašymą ir teisės aktų nustatyta tvarka ir terminu priimti sprendimą dėl pareiškėjai priklausančių Žemės sklypų paskirties ir būdo pakeitimo nustatant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį „kita paskirtis“, o minėtų žemės sklypų naudojimo būdą „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų“. VAAT 2019 m. sausio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-710-821/2019 (toliau – ir VAAT Sprendimas) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir panaikino 2018 m. sprendimą bei įpareigojo atsakovę iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminu (10 darbo dienų) išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. liepos 20 d. prašymą. Pažymėjo, kad VAAT Sprendimas yra įsiteisėjęs.
Atsiliepimas
Atsakovės priimtame Sprendime nurodoma, kad pareiškėjos prašymas gali būti tenkinamas ir žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis pakeista, kadangi tai atitiktų Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323. Tačiau, Administracija negali priimti sprendimo dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ir pareiškėjos prašymo nagrinėjimas bus tęsiamas toliau, kai pareiškėja atliks minėtų sklypų tiksliuosius kadastrinius matavimus ir juos įregistruos Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR), kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 15.2 punkte numatyta, jog žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami keičiant įregistruotų Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Pažymėjo, kad atsakovė nepaaiškino, kodėl negali priimti sprendimo dėl žemės sklypų paskirties ir būdo pakeitimo, taip pat Sprendime nenurodė jokių duomenų, kurių pagrindu ji nustatė, jog pareiškėjos sklypų ribų posūkio taškai ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, jeigu Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (toliau – ir Aprašas) leistų savivaldybės administracijos direktoriui atsisakyti priimti sprendimą dėl žemės sklypo paskirties ir būdo pakeitimo ar prašymo nagrinėjimą atidėti tuo atveju, jeigu tokio sklypo ribų posūkio taškai ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose.
Atsakovė Sprendimą atsisakyti pakeisti Žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą grindžia Nuostatų 15.2 punktu, tačiau toks pagrindimas yra teisiškai nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi tokiu būdu atsakovė kvestionuoja įsiteisėjusiu VAAT sprendimu nustatytas aplinkybes, kurių pati ne tik, kad neginčijo apeliacine tvarka, bet ir kurias patvirtina kaip egzistuojančias skundžiamame Sprendime. Paaiškino, jog VAAT sprendime nurodė, kad atsakovei, nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo, pakanka įsitikinti vienintelės sąlygos egzistavimu, t. y. įvertinti ir nustatyti, ar Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimas neprieštarautų galiojančiam bendrajam planui. Jeigu tokio prieštaravimo nėra, nėra ir jokio pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymo, nes Aprašo10 punktas numato tik trijų sąlygų, būtinų sprendimui dėl sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo priimti, egzistavimą, dviejų iš kurių buvimą konstatavo pats VAAT sprendime. Skundžiamame Sprendime atsakovė nurodo, jog vykdydamas teismo sprendimą, įvertino ir nustatė, jog Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimas pagal pareiškėjos 2018 m. liepos 20 d. prašymą yra galimas ir Vilniaus rajono teritorijos bendrajam planui neprieštarautų, t. y. pati atsakovė patvirtina VAAT sprendime ir Aprašo 10 punkte minimos trečios ir paskutinės sąlygos, būtinos sprendimui pakeisti žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą, buvimą. Tai vienareikšmiškai reiškia, kad pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjos 2018 m. liepos 20 d. prašymą ar atidėti jo vykdymą ne tik kad faktiškai nėra, bet ir teisiškai neįmanoma – jokie teisės aktai nesuteikia teisės atsakovei nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar kelti papildomas sąlygas, kad įvykdyti institucijai tiek Aprašo, tiek VAAT sprendimu nustatytą pareigą. Papildomai pažymėjo, kad atsakovė administracinėje byloje Nr. I-710-821/2019 teiktame savo atsiliepime, remdamasi Nuostatų 15.2 punktu buvo nurodęs, jog Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimas negalimas kol neatlikti kadastriniai matavimai, tačiau šių argumentų teismas paliko nevertięs, kadangi Aprašas Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimą sieja tik su trimis aukščiau išvardytomis sąlygomis, kurios, akivaizdu, kad šiuo atveju egzistuoja. Tokiu būdu, atsakovė, kartotinai grįsdama savo Sprendimą aplinkybe, kuri nesuderinama su Aprašu, netinkamai vykdo VAAT sprendimą, jį iš esmės pažeisdama.
Atsakovė savo atsisakymą priimti sprendimą dėl Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo, nepaisydama VAAT sprendimo ir teisinės galimybės (trečiosios sąlygos) egzistavimo, pakartotinai skundžiamame Sprendime grindžia Nuostatų 15.2 punktu. Tačiau, netgi ir tuo atveju, jeigu tai neprieštarautų VAAT sprendimui ir Apraše įtvirtintoms sąlygoms, toks pagrindimas yra visiškai teisiškai nepagrįstas, kadangi iš Nuostatų 15 punkte ir jame pateiktose nuorodose į kitus jo punktus yra aiškiai nurodyta kokiais atvejais ir kuriuo metu turi būti atliekami kadastriniai matavimai. Iš Nuostatuose įtvirtinto reglamentavimo aiškiai matyti, kad, visų pirma, jokie kadastriniai matavimai, o ypač tikslieji, nėra atliekami, antra – pildoma tik žemės sklypo kadastro duomenų forma, trečia – žemės sklypo kadastro duomenų forma pildoma po to, kai institucija priima sprendimą pakeisti pagrindinę Žemės sklypo naudojimo paskirti ir / ar būdą. Paaiškino, kad gavusi Sprendimą kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją (toliau – ir ŽŪM) dėl specialisto išvados pateikimo, ar tikslieji kadastriniai sklypų matavimai privalo būti atliekami prieš sprendimo pakeisti šių sklypų paskirtį priėmimą remiantis Nuostatų 15.2 punktu, taip pat ar ta aplinkybė, kad sklypai yra preliminariai išmatuoti gali būti pagrindu atsisakyti keisti jų paskirtį, kol nebus atlikti ir įregistruoti tikslieji matavimai. ŽŪM specialistų atsakymą pareiškėja gavo 2019 m. balandžio 2 d., kuriame nurodyta, jog prašymas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) Aprašo 10 punkte nurodytu atveju teikiamas savivaldybės administracijos direktoriui. Prašyme turi būti nurodyta žemės sklypo savininko fizinio asmens vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas ir buveinė? žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) pageidaujama pakeisti, kadastro numeris ir adresas (jeigu suteiktas)? esama ir pageidaujama žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai). Kartu su prašymu turi būti pateikiamos žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) pageidaujama pakeisti, Nekilnojamojo turto registro išrašo (pažymėjimo) ir plano kopijos. Jeigu prašoma nustatyti skirtingus žemės naudojimo būdus atskiroms žemės sklypo dalims, žemės sklypo plane turi būti nurodytos sklypo dalys su konkrečiais pageidaujamais žemės naudojimo būdais. Pažymėjo, kad nei Apraše, nei Nuostatuose nenumatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriui kartu su prašymu pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (būdą) turi būti pateikta ir šio žemės sklypo kadastro duomenų byla, parengta Nuostatų nustatyta tvarka. Vadovaudamasi ŽŪM atsakymu, pareiškėja pažymi, kad atsakovės reikalavimas atlikti tiksliuosius kadastrinius matavimus yra neteisėtas, atsakovė viršija savo įgaliojimus ir veikia ultra vires. Be to, atsakovės Sprendime nurodytas reikalavimas atlikti sklypų tiksliuosius kadastrinius matavimus šį reikalavimą grindžiant Nuostatų 15.2 punktu laikytinas neteisėtu, kadangi atsakovė Sprendime nepateikia jokios oficialios informacijos iš koordinačių sistemų apie tai, kad Žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių šiose sistemose nėra. Iš Žemės sklypų planų matyti ir jų ribų posūkio taškai ir koordinatės, todėl atsakovės teiginiai skundžiamame Sprendime net neparemti jokiais ofiacialiais faktiniais duomenimis, kas yra nesuderinama su Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsniu. Taip pat pažymėjo, kad reikalavimas atlikti tiksliuosius kadastrinius matavimus yra neteisėtas. Be to, teisės aktai nenumato, kad preliminariai išmatuotų žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis ir / ar būdas negali būti pakeisti, kol šiems sklypams neatlikti tikslieji kadastriniai matavimai, todėl atsakovės reikalavimas juos atliki yra akivaizdžiai neteisėtas. Akcentavo, kad dėl atsakovės reikalavimo atlikti tiksliuosius kadastrinius matavimus pareiškėja turi patirti nemažas finansines išlaidas, kai šiuo metu pareiškėja neketina realizuoti statytojo teisių, o nusprendusi perleisti nuosavybės teisę į minėtus sklypus galės susitarti dėl tiksliųjų kadastrinių matavimų kainos pasidalinimo su pirkėju, kai toks atsiras. Nurodė, jog pareiškėjos prašymo patenkinimas neprieštarautų Vilniaus rajono bendrajam plannui.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjos skundą atmesti (el. b. l. 28–30).
Šalies argumentai
Nurodė, kad pareiškėja 2018 m. liepos 24 d. pateikė prašymą, o Administracija 2018 m. sprendimu netenkino prašymo, todėl pareiškėja apskundė šį Administracijos atsakymą. VAAT sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino 2018 m. sprendimą ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. liepos 24 d. prašymą. Iš naujo išnagrinėjus minėtą pareiškėjos prašymą, buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, kuriame nurodyta, jog Žemės sklypai pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiuoju planu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571, patikslintą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 (toliau – ir Bendrasis planas), patenka į U urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos UI (planuojamų gyvenamųjų vietovių) grupę, todėl pareiškėjos prašymas gali būti tenkinamas ir Žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis gali būti pakeista. Taip pat informavo, kad Žemės sklypai yra preliminariai matuoti, o pagal Nuostatų 15.2 papunktį, žemės sklypų kadastriniai matavimai, <...>, atliekami keičiant įregistruotų Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdų. Atsižvelgus į tai, Administracija pažymėjo, jog negali priimti sprendimo dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo, kol nustatyta tvarka nebus atlikti Žemės sklypų kadastriniai matavimai.
Paaiškino, kad pareiškėjos Žemės sklypai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau jų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ir pareiškėja siekia pakeisti tokių žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį. Pažymėjo, kad Nuostatų 54¹.3 punkte numatyta išimtis, todėl 2018 m. birželio 29 d. Teisės skyriaus darbuotoja A. A. elektroniniu paštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT). Elektroniniu paštu 2018 m. birželio 30 d. iš NŽT buvo gautas atsakymas, kuriame nurodyta, jog, jeigu žemės sklypui nėra atlikti kadastriniai matavimai ir norima keisti žemės sklypo paskirtį, reikia atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus vadovaujantis Nuostatų 15.2 papunkčiu. Nuostatų 54¹.3 papunktis taikytinas tuo atveju, kai žemės sklypui yra atlikti kadastriniai matavimai ir keičiama tik paskirtis. Atsižvelgusi į tai, Administracija, priimdama skundžiamą Sprendimą vadovavosi Nuostatų 15.2 papunkčiu ir gautu NŽT išaiškinimu. Be to, skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ne tik Nuostatais, bet ir VAĮ 26 straipsnio 1 dalimi. Administracija, reikalaudama iš pareiškėjos kadastrinių matavimų turėjo tiek teisinį pagrindą, t. y. Nuostatų 15.2 papunktis, tiek motyvą – pareiškėjos Žemės sklypų matavimai yra preliminarūs, todėl neatlikus jų tiksliųjų matavimų, nebūtų įmanoma tenkinti pareiškėjos prašymo. Taip pat ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, t. y. atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Administracijos 2019 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. A33(1)-1699-(25.31) teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 5 100 kv. m. ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir priklauso 5 100 kv. m. ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6–15).
Administracija 2018 m. sprendime nurodė, kad Žemės sklypai pagal Bendrąjį planą patenka į U urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos U1 (planuojamų gyvenamųjų vietovių grupę). Žemės reformos žemėtvarkos projektais buvo formuojami žemės sklypai, kurių rengimą organizavo ir tvirtino Vilniaus apskrities viršininko administracija, šiuo metu – NŽT. Valstybinės žemės plotis, esantis tarp žemės sklypų, skirtas keliui (gatvei) formuoti, neatitinka STR 2.06.04:2014 ,,Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 10 lentelės reikalavimų. Informavo, kad turi būti rengiamas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (el. b. l. 16).
Teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad VAAT sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir panaikino Administracijos 2018 m. sprendimą bei įpareigojo pareiškėjos 2018 m. liepos 24 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
Administracija Sprendimu pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos 2018 m. liepos 24 d. prašymą, informavo, kad Žemės sklypai pagal Bendrąjį planą patenka į U urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos U1 (planuojamų gyvenamųjų vietovių) grupę, todėl pareiškėjos prašymas gali būti tenkinamas ir Žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis gali būti pakeista. Pagal NTR duomenis, Žemės sklypai yra preliminariai matuoti. Pažymėjo, jog Administracija negali priimti sprendimo dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo, kol nustatyta tvarka nebus atlikti Žemės sklypų kadastriniai matavimai (el. b. l. 17).
Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus (Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Remiantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) gali būti keičiami žemės savininkų prašymu dvejopa tvarka: 1) pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus; 2) urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, - pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Pirmuoju atveju sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priima atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija, o antruoju atveju – savivaldybės administracijos direktorius (Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis taip pat Vyriausybei suteikia įgaliojimus nustatyti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas.
Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju: 1) savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas; 2) kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. Pagal TPĮ 22 straipsnio 4 dalį neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, neprieštarauja savivaldybės lygmens bendrajam planui.
Nuostatų 15.2 papunktyje nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami keičiant įregistruotų Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, išskyrus šių Nuostatų 54¹.3 punkte nurodytus atvejus.
Nuostatų 54¹.3 papunktyje nustatyta, kad žemės sklypo kadastro duomenys gali būti keičiami nerengiant visos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, o tik ją papildant šių Nuostatų 54² punkte nurodytais dokumentais, kai pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (-ai) įstatymų ir Aprašo nustatytais atvejais keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais – kitų subjektų prašymu, nekeičiant kitų žemės sklypo kadastro duomenų, išskyrus šių Nuostatų 32.1.6 papunktyje nurodytą žemės sklypo vertę. Šiuo atveju kadastro duomenų – pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (-ų) – keitimą organizuoja ir vykdytojui už šių Nuostatų 54².5 papunktyje nurodytos žemės sklypo kadastro duomenų formos parengimą sumoka šio žemės sklypo savininkai ar valstybinės žemės patikėtinis arba įstatymų nustatytais atvejais – kiti subjektai.
Aprašo 10 punktas numato, kad Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas keičiami žemės savininkų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Remiantis Aprašo 11 punktu, tokiu atveju žemės sklypo savininkas prašymą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir reikiamus dokumentus pateikia savivaldybės administracijos direktoriui. Pagal Aprašo 12 punktą, Aprašo 10 punkte nurodytu atveju savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priimamas per 10 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys Žemės sklypai pagal Detalųjį planą patenka į U urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos U1 grupę. Pareiškėjos teigimu, Žemės sklypai yra preliminariai matuoti, todėl pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti pakeista į ,,kita paskirtis“, o Žemės sklypų naudojimo būdas nustatytas į ,,vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų“. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai nuosaybės teise priklausantys Žemės sklypai, kurie suformuoti atliekant preliminarius matavimus, yra įregistruoti NTR (el. b. l. 6, 9, 10–11). Pagal Aprašo 11 punktą, <...> kartu su prašymu turi būti pateikiamos žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) pageidaujama pakeisti, Nekilnojamojo turto registro išrašo (pažymėjimo) ir plano kopijos. Jeigu prašoma nustatyti skirtingus žemės naudojimo būdus atskiroms žemės sklypo dalims, žemės sklypo plane turi būti nurodytos sklypo dalys su konkrečiais pageidaujamais žemės naudojimo būdais. Pažymėtina, kad Žemės sklypai įregistruoti NTR atlikus preliminarius jų matavimus, todėl šiuo atveju būtina nustatyti, ar preliminarūs matavimai atitinka faktines Žemės sklypų ribas. Teismo vertinimu, atlikus preliminarius Žemės sklypų matavimus ir juos įregistravus NTR, nėra laikytina, jog Žemės sklypams atlikti kadastriniai matavimai bei keičiant jų paskirtį ir (ar) būdą turėtų būti taikomas Nuostatų 54¹.3 papunktis. Taip pat atlikus kadastrinius matavimus ir juos įregistravus NTR, yra nustatomos Žemės sklypų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Nuostatų 15 punktas). Nors pareiškėja nurodo, kad Administracija Sprendime turėjo įvertinti ir nustatyti, ar Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimas neprieštarautų Bendrajam planui, o nesant tokio prieštaravimo, nebuvo pagrindo atsisakyti tenkinti 2018 m. liepos 24 d. prašymo, tačiau Administracija neatsisakė tenkinti pareiškėjos prašymo, o priešingai, nurodė, jog jos prašymas galėtų būti tenkinamas pakeičiant pagrindinę Žemės sklypų naudojimo paskirtį, prieš tai atlikus kadastrinius matavimus bei juos įrengistravus NTR. Be to, Administracija prašė pareiškėjos informuoti apie atliktus kadastrinius matavimus, kadangi tokiu atveju pareiškėjos prašymas būtų nagrinėjamas toliau.
Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog Žemės sklypai yra preliminariai matuoti, todėl jų ribų posūkio taškai ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, daroma išvada, kad Administracija neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimą pakeisti Žemės sklypų paskirtį ir (ar) būdą.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1116-556/2018). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2652-1062/2018).
Akcentuotina, jog ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, kadangi jame yra aiškiai išdėstytas teisinis pagrindas, t. y. Nuostatų 15.2 papunktis, taip pat jame nurodytas faktinis pagrindas, t. y. nėra atlikti kadastriniai matavimai, kurie būtų įregistruoti NTR, todėl vadovaujantis VAĮ 26 straipsnio 1 dalimi, negali būti priimtas sprendimas dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
Likusieji pareiškėjos argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. d. H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnis) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę tenkinti pareiškėjos 2018 m. liepos 20 d. prašymą ir teisės aktų nustatyta tvarka ir terminu priimti sprendimą dėl pareiškėjai priklausančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties ir būdo pakeitimo nustatant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ,,kita paskirtis“, o minėtų žemės sklypų naudojimo būdą ,,vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų“, laikytinas išvestiniu, todėl atsisakius tenkinti pareiškėjos pagrindinį skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, negali būti tenkinamas ir paminėtas reikalavimas.
Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į nurodytų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei teisės aktų nuostatas, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos I. N. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.