- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-09
- Bylos Nr.
- 2S-736-212/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05761-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Kreditorius
- UAB „Kapitalo valda“
- Skolininkas
- G. T.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-736-212/2012
NUTARTIS
2012 m. spalio 9 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės UAB „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-6816-837/2012 pagal kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą skolininkui G. T. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorė kreipėsi į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė iš skolininko G. T. priteisti jos naudai 1 441,12 Lt skolos, 5 015,10 Lt delspinigius, 144,11 Lt baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bendros priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-08-23 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą. Nurodė, kad kreditoriaus reikalavimas dalyje dėl netesybų (delspinigių) išieškojimo, kurių suma yra daugiau nei tris kartus didesnė nei pagrindinė skola, yra nepagrįstas ir neatitinkantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, todėl pareiškėjo pareiškimą laikė nepagrįstu. Netesybos atlieka kompensuojamąją, o ne baudinę funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešasis interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškimą teismas grąžino kreditoriui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-08-23 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. priimti kreditoriaus pareiškimą dėl skolos priteisimo. Mano, kad teismas turi įsigilinti į kilusio ginčo tarp abiejų šalių ir ieškinio dydžio susidarymo priežastis. Tačiau remdamasis CPK 435 str. 3 d., teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o tik įvertina ar procesinis dokumentas atitinka CPK normas. Nesutinka su teismo nutartimi ir mano, kad trūkumų pareiškime, susijusių su senatimi ar delspinigių dydžiu, nėra. Įstatymas nenumato teismo iniciatyvos taikyti ieškinio senatį tokio pobūdžio bylose. Todėl pareiškėjas nesutinka taikyti 6 mėn. senaties termino delspinigiams, nes ieškovė nesiruošia atstovauti atsakovo interesų. Pats atsakovas turi teisę pareikšti prieštaravimą dėl pareikšto reikalavimo, todėl teismo iniciatyva šioje byloje yra negalima. Teismas nurodo, jog pareiškėjas turi mažinti delspinigius, tačiau nėra aišku už kokį terminą skaičiuoti delspinigius. Mano, kad atsakovas yra nesąžiningas ir jam teismas, nepriimdamas pareiškimo, sudaro sąlygas toliau nevykdyti įsipareigojimų, paslėpti turtą, pajamas. Tai, kad atsakovas nevykdo sutarties, nereaguoja į raginimus sumokėti skolą gera valia, nebendrauja su kreditorium ir jo atstovais dėl įsipareigojimų įvykdymo, pareiškėjo skola tik didėja, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas siekia nepagrįstai praturtėti nesąžiningo skolininko sąskaita ar lupikauja, nes delspinigiai yra paskaičiuoti pagal pasirašytą sutartį, nepažeidžiant teisės aktų. Kreditoriaus reikalavimas dėl delspinigių dydžio nėra nei absurdiškas, nei nepagrįstas materialiosios teisės prasme, todėl negali būti laikomas aiškiai nepagrįstu CPK 435 str. 2 d. prasme. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.258 str. 3 d., kuri įtvirtina teismo teisę mažinti netesybas, nes netesybų mažinimo klausimas gali būti sprendžiamas tik įvertinus tam tikras konkrečias bylos aplinkybes, tačiau šios aplinkybės nėra nustatinėjamos sprendžiant dėl teismo įsakymo priėmimą. Teismas neturi teisės vertinti sutartinių netesybų dydžio pagrįstumo. Teismas pernelyg plačiai interpretavo „aiškaus nepagrįstumo“ sąvoką ir atitinkamai nepagrįstai konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra aiškiai nepagrįsta lupikavimo prasme.
Atskirasis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-08-23 nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 str. 3 d.); be to, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.). Teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tik tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.). Šis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas arba materialiosios teisės normos vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu.
Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d. 4 p.), teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas.
Iš pareiškimo matyti, kad kreditorius prašo priteisti iš skolininko 1 441,12 Lt pagrindinę skolą, 5 015,10 Lt delspinigius už laikotarpį nuo 2007-10-20 iki 2012-08-20, 144 Lt baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 50 Lt žyminį mokestį. Pareiškimą grindžia 2007-09-11 išperkamosios nuomos sutartimi, sudaryta tarp skolininko ir UAB Ūkio banko lizingas bei 2009-03-04 reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp kreditoriaus UAB „Kapitalo valda“ ir UAB Ūkio banko lizingas.
Pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad delspinigių dydis yra nepagrįstai didelis, galėjo šioje dalyje pareiškimo netenkinti, bet ne atsisakyti jį priimti. Tačiau kreditoriaus reikalavimas priteisti skolą, kuri atitinka sutarties sąlygas, negalėjo būti nepatenkintas, ar įvertintas kaip nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą (CPK 435 str.), kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos nagrinėti iš naujo, nes pagal CPK nuostatas tik pirmosios instancijos teismas sprendžia pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir UAB „Kapitalo valda“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.