Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. U. ieškinį atsakovui R. U., trečiajam asmeniui L. U. dėl lėšų pilnamečio vaiko išlaikymui (paramai) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimų, bylos medžiagos matyti, kad ieškovė T. U. yra atsakovo R. U. ir trečiojo asmens L. U. dukra (5 b. l.). Ieškovė T. U. gyvena su motina L. U. ir dar dviem mamos sūnumis J. V. ir G. V., adresu (duomenys neskelbtini) (6 b. l.). Ieškovė mokosi Mažeikių politechnikos mokykloje pagal bendro ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įgyti dieniniame skyriuje, mokslas tęsis iki 2017 m. birželio 30 d. (7 b. l.). Mažeikių rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 9 d. nutarimu dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo, bylos Nr. AV-37-03/2001, nutarta išieškoti iš R. U. išlaikymą dukros T. U. ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį nuo 2001 m. vasario 27 d. iki dukros T. U. pilnametystės (10 b. l.). Ieškovės paskaičiavimu jos išlaikymo išlaidas sudaro ne tik išlaidos maistui, aprangai, įprastinei sveikatos priežiūrai, maisto papildams, jam tenkančios gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, tačiau ir būtinos išlaidos mokymosi medžiagai, priemonėms įsigyti, interneto ir telefono sąskaitoms apmokėti, o tai per mėnesį sudaro apie 220 Eur.

Įstatymai numato, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.160 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ str. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tačiau tokia tėvų pareiga kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies, tuo metu reguliavusios išlaikymo priteisimą pilnamečiam vaikui, konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams, priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Kaip minėta, ieškovė mokosi Mažeikių politechnikos mokykloje pagal bendro ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įgyti, mokyklos pedagogų charakterizuojama gerai, yra pažangi mokinė (33, 34 b. l.). Šie faktai rodo, kad ji CK 3.192¹ str. pagrindu turi teisę gauti paramą mokymosi laikotarpiu iš tėvo, nes sąžiningai ir pažangiai mokosi, jai būtina parama. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindų būtų galima teigti, kad jis neturi galimybės teikti dukrai išlaikymo, bylos eiga nesidomėjo, yra dirbantis, nuo 2009 m. vykdantis individualią veiklą (30 b. l.), todėl, teismo manymu, jis yra pajėgus teikti dukrai išlaikymą.

Išlaikymo pilnamečiam profesinės (vidurinės) mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą, jis privalo užtikrinti pilnamečio besimokančio vaiko normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą, poilsį ir kt.

Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad profesinės (vidurinės) mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės taikymo (aiškinimo) taisyklę, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (pvz., pašalpas ir pan.) bei jo poreikius (pvz., gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas) (žr. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje J. A. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-95/2007; 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007).

Atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 2 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad niekam neturi būti atimta teisė į mokslą, demokratinės teisinės valstybės pareiga – kartu su moksleivio tėvais suteikti tokiam asmeniui teisę siekti vidurinio išsilavinimo kaip pamato tolesniam asmens socialiniam, teisiniam, kultūriniam, politiniam ir pan. gyvenimui; dėl to turi būti užtikrinamos bent minimalios garantijos asmeniui, siekiančiam įgyti išsilavinimą. Valstybė kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui garantuoja pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą (Švietimo įstatymo 25 str. 3 d.), tačiau šią valstybės prisiimtą pareigą turi padėti įgyvendinti ir tėvai, kuriems įstatymų įtvirtinta pareiga rūpintis savo vaikais.

Teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti 100 Eur išlaikymo suma nėra per didelė, ji yra mažesnė už Kasacinio teismo rekomenduojamą priteisti sumą. Įvertinant tai, kad ieškovės tėvas iš esmės nuo pat gimimo neteikė pakankamo išlaikymo, yra dirbantis, duomenų apie savo turtinę būklę, išlaikytinius bei kitų reikšmingų bylai įrodymų nepateikė, laikytina, kad atsakovas yra pajėgus teikti ieškovės prašomą 100 Eur periodinių išmokų išlaikymo sumą kas mėnesį nuo dukters pilnametystės – 2015 m. birželio 30 d. – iki ji įgis mokysis Mažeikių politechnikos mokykloje dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192¹, 3.200 straipsniai).

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo Valstybės naudai priteistinas 36 Eur, (100 Eur x 12 x 3 %), žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso, toliau CPK 79 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

2015 m. spalio 12 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. SP-3544 (7.2918) T. U. suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba, todėl iš atsakovo priteistina 132,17 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192¹, 3.200 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei T. U., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą iš atsakovo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo 2015 m. birželio 1 d. iki T. U. įgis vidurinį išsilavinimą ir baigs formaliojo profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įgyti Mažeikių politechnikos mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžeto pajamas: 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir 132,17 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus 17 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Išaiškinti atsakovui R. U., jog žyminį mokestį 36 Eur (trisdešimt šešis eurus), jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, o išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą 132,17 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus 17 ct) – į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.