Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jormanta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8619-615/2024, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

6. Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės yra pagrįstas ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Jormanta“ prašė Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

8. Atskirajame skunde teigia, kad nebuvo įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovei palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Ieškovė, grįsdama laikinąsias apsaugos priemones vien ieškinio dydžiu. Ieškinio dydis nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui. Teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo. Teismas neįvertino, kad ieškovė neįrodė ir nepateikė jokių duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymo, perleisdama jai priklausantį turtą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien dėl ieškinio pateikimo ir jame nurodytų argumentų neatitiktų šalių interesų derinimo taisyklės. Priešingai, pati ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovė nori dengti skolą, tačiau šiuo metu visos skolos padengti negali dėl vėluojančių mokėjimų iš skolininkų. Be to, pati ieškovė yra atsakinga dėl to, kad atsakovė su ja neatsiskaito, nes ieškovė nevykdo įsipareigojimų atsakovei.

9. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė atsakovės laišką dėl atsiskaitymo termino ir reikalavimo atsiųsti dokumentus, pavedimo kopijas, prašymą sudaryti grafiką ir atsakymą į siūlymą, pateikto ieškovės dokumento kopijos pavyzdį, reikalavimą pateikti dokumentus, ieškovės reikalavimą padengti skolą, vienkartinę pervežimo sutartį, Creditinfo ataskaitą.

10. Ieškovė UAB „Softma“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

11. Nurodė, kad teismas pagrįstai ir teisėtai taikė ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą bei riziką, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pareikštą ieškinį nėra pagrindo vertinti kaip tikėtinai nepagrįstą. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl ieškinio pagrįstumo bei ieškovės sąžiningumo ar nesąžiningumo gali būti nustatytos ir įvertintos tik išnagrinėjus bylą. Atsakovė su atskiruoju skundu nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kurie rodytų, jog su atsakove neatsiskaito jos klientai, bei nėra pateikti 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentai, kurie rodytų, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera. Prie ieškinio pridėtame susirašinėjime matyti, kad atsakovė ignoravo ieškovės raginimus dėl įsiskolinimo dengimo, teikė melagingą informaciją, jog mokėjimų negali atlikti, kadangi serga buhalterė ir kita. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, nuslėpė nuo ieškovės informaciją apie savo sunkią finansinę padėtį, jau sutarties sudarymo metu matyti, kad atsakovė nebuvo pajėgi tinkamai ją vykdyti. Atsakovė teikė ieškovei užsakymus, nors žinojo, kad neturės galimybių atliktų užsakymų apmokėti. Prašoma priteisti skolos suma atsakovei yra itin didelė – 16 492,73 Eur. Atsakovė turi ir daugiau kreditorių, kreditorė UAB „Makritas“ taip pat kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovė šiai dienai nėra pajėgi ieškovei sumokėti visą ieškiniu reikalaujamą pinigų sumą, kadangi jau ilgą laiką vėluoja atlikti sutartimi ir sąskaitomis susitartus mokėjimus, taip pat turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams, todėl teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje būtų akivaizdžiai komplikuotas. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, yra adekvati ir proporcinga priemonė. Netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepagrįstai bloginama ieškovės padėtis, nes jos ieškinio reikalavimai liktų visiškai neapsaugoti, o atsakovė galėtų savo turimą turtą, piniginės lėšas naudoti savo poreikiams. Tai lemtų esminį šalių interesų pusiausvyros pažeidimą. Taikius laikinąsias apsaugos priemones prašomos priteisti sumos apimtyje, atsakovė galėtų disponuoti likusia neareštuota savo turimo turto dalimi, o kartu būtų eliminuota būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju, priešingai, nei jų netaikymo, proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principai nebūtų pažeisti.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

16. Apeliacinės instancijos teismas priima ir prideda prie bylos medžiagos, kaip galimai turinčius teisinės reikšmės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, šalių elektroninį susirašinėjimą dėl atsiskaitymo ir skolos mokėjimo grafiko sudarymo (CPK 314 str.). Ieškovė turėjo galimybę su šiais dokumentais susipažinti, jų pateikimas su atskiruoju skundu neužvilkins bylos nagrinėjimo. Kitus su atskiruoju skundu atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti, kadangi jie jokių byloje sprendžiamam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui reikšmingų aplinkybių nepatvirtina.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą.

18. Nagrinėjamu atveju atsakovė pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo neginčija, atskirajame skunde nurodė, kad sutinka, jog pirmoji sąlyga yra įrodyta, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos plačiau nepasisako.

19. Kaip minėta, antra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo.

20. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu.

21. Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

22. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų pagrindas spręsti apie atsakovės ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą (CPK 178 str.). Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė, būdama sunkioje finansinėje situacijoje, teikė ieškovei užsakymus, atsakovės nesąžiningumo nepagrindžia. Pažymėtina, kad finansiniai sunkumai gali būti laikino pobūdžio, be to, galimas ir įmonės restruktūrizavimo procesas, todėl nėra neįprasta ar, juo labiau, nesąžininga, kad komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, net ir turėdamas tam tikrų finansinių sunkumų, teikia užsakymus. Ieškovės teiginys, kad atsakovė melavo, jog negali atsiskaityti dėl buhalterės ligos, nėra įrodytas atitinkamais dokumentais (CPK 178 str.). Priešingai, pateiktas elektroninis susirašinėjimas su ieškove rodo, kad atsakovė nesiekė išvengti atsiskaitymo su ieškove, prašė sudaryti mokėjimų grafiką.

23. Ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovo valios, byloje nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Nenustačius atsakovės nesąžiningumo, atsakovės turtinė padėtis šiuo atveju neturi esminės teisinės reikšmės, kadangi turto arešto paskirtis yra būtent nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne atsakovės lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditore pagal teismo sprendimą, sukaupimas.

24. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl nepagrįsta ir neteisėta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išsprendžiamas užbaigiant bylos nagrinėjimą sprendimu ar nutartimi, atsižvelgiant į visos bylos baigtį, bet ne į atskiro procesinio veiksmo byloje rezultatą. Kadangi bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Softma“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.