Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2. Ieškinyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisija (toliau – Komisija), išnagrinėjusi darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal L. M. (toliau – atsakovas) skundą dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėta, grąžinimo į darbą, su neteisėtu atleidimu iš darbo susijusių išmokų išieškojimo ir neturtinės žalos atlyginimo, 2022 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsakovės skundą tenkino iš dalies. Komisija pripažino atsakovės atleidimą iš (duomenys neskelbtini) departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – (duomenys neskelbtini) departamentas) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu, grąžino atsakovę į darbą, išieškojo iš (duomenys neskelbtini) departamento atsakovės naudai 2109,74 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. 2022-08-17 buvo gauta informacija apie tai, kad 2022-08-12 atsakovė, kuriai buvo pavesta atlikti (duomenys neskelbtini) dokumentų įteikimo funkciją, D. P. vardu išrašytą asmens (duomenys neskelbtini) įteikė kitam asmeniui – V. P.. Tyrimo metu nustatyta, kad atsakovė 2022-08-12, vykdydama nenuolatinio pobūdžio pavedimą įteikti asmens (duomenys neskelbtini) dokumentus Lietuvos Respublikos piliečiams, D. P. vardu išrašytą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) įteikė kitam asmeniui – V. P.. Tokiu būdu be sutikimo atskleidė D. P. asmens duomenis ((duomenys neskelbtini) duomenis) kitam asmeniui, bei sudarė sąlygas kitam asmeniui nuo 2022-08-12 iki 2022-08-16 naudotis D. P. (duomenys neskelbtini). Atsakovė pažeidė asmens duomenų saugą bei sudarė sąlygas asmeniui naudotis kito asmens (duomenys neskelbtini). Pripažinus, kad atsakovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, (duomenys neskelbtini) departamentas, vadovaudamasis LR DK 58 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 7 punktu, darbo sutartį su atsakove nutraukė. Komisija sprendime nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė mokymų metu būtų supažindinta su kokiais nors vidaus ar viešaisiais teisės aktais, susijusiais su jai pavesta darbo funkcija bei nebuvo su jais pasirašytinai supažindinta, dėl to riziką dėl atsakovės veiksmų privalo prisiimti (duomenys neskelbtini) departamentas. Visų pirma, atsakovė buvo individualiai apmokyta išdavinėti asmens (duomenys neskelbtini) dokumentus. Atsakovei buvo priskirti kuratoriai, padėję jai mokytis ir galintys atsakyti į kylančius klausimus. Antra, atsakovei nebuvo pavesta vienu metu atlikti daug skirtingo pobūdžio naujo tipo pavedimų. Kritiškai vertina atsakovės posėdžio metu išsakytą poziciją, kad jai priklausė ir kitokie darbai (lydraščių registravimas ir kt.), nes dokumentų valdymas patenka į jos pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų atlikimą (61.1. archyvo tvarkytojas apdoroja su dokumentų valdymu ir administravimu susijusią informaciją). Jai buvo pavesta atlikti iš esmės nesudėtingo tipo (tačiau atsakingą) užduotį – įteikinėti asmens (duomenys neskelbtini) dokumentus. Atliekant šią užduotį iš esmės pagrindinis veiksmas – įsitikinti atvykusio asmens tapatybe (tam, kad asmeniui būtų įteiktas jam priklausantis asmens (duomenys neskelbtini) dokumentas). Taigi (duomenys neskelbtini) departamentas tinkamai organizavo darbą, o pažeidimą lėmė vien tik atsakovės veiksmai. Atsakovė buvo individualiai apmokyta išdavinėti asmens (duomenys neskelbtini) dokumentus Pažymėtina, kad visi su (duomenys neskelbtini) departamento veikla susiję teisės aktai yra skelbiami ne tik Teisės aktų registre (www.e-tar.lt), bet ir (duomenys neskelbtini) departamento interneto svetainėje (duomenys neskelbtini), įskaitant ir Aprašą. Šis Aprašas (duomenys neskelbtini) departamento svetainėje paskelbtas specialioje skiltyje, skirtoje asmens (duomenys neskelbtini) klausimams ((duomenys neskelbtini)-klausimais). Taigi, šį teisės aktą paprasta ir patogu surasti. Nors atsakovė nebuvo pasirašytinai supažindinta su minėtu įsakymu, tačiau (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja L. K. žodžiu informavo ieškovę, kad ji galėtų būti perkelta dirbti klientų aptarnavimo specialiste ir nuo vasaros pradžios iki 2022-08-08 po kelias valandas per dieną ji mokėsi išdavinėti asmens (duomenys neskelbtini) dokumentus Lietuvos Respublikos piliečiams. Šias aplinkybes patvirtina kartu su skundu pateikti darbuotojų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad nuo vasaros pradžios ieškovė po kelias valandas išeidavo mokytis į dokumentų atidavimo kabinetą. Vykusio posėdžio metu atsakovė šių aplinkybių neneigė, taip pat nenurodė, kad šio apmokymų laiko jai būtų neužtekę. (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresnioji specialistė D. J. tarnybiniame paaiškinime Nr. 6K-739 (D. J. nuo rugpjūčio 5 d. kartu su atsakove pradėjo dirbti asmens dokumentų išdavimo kabinete) nurodė, kad atsakovė, sužinojusi, jog nuo rugpjūčio mėnesio turės išduoti Lietuvos Respublikos piliečiams dokumentus, nuo birželio vidurio kiekvieną darbo dieną po kelias valandas ateidavo mokytis, o paklausus atsakovės, kaip sekasi mokytis ir dirbti, atsakovė atsakė, kad gerai. (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresnioji specialistė V. R. tarnybiniame pranešime Nr. 6K-736 nurodė, kad 2022 metų birželio viduryje jai buvo pranešta, kad reikės eiti mokytis priimti užsieniečių prašymus, o atsakovei mokytis atiduoti dokumentus Lietuvos Respublikos piliečiams. Birželio mėnesį atsakovė ateidavo po 1 – 2 val. paklausinėti apie darbą bei po truputį bandydavo atiduoti dokumentus Lietuvos Respublikos piliečiams. Nuo liepos 1 iki 15 dienos V. R. eidavo mokytis po 2-4 valandas į dieną, o atsakovė tuo metu ateidavo mokytis ir atiduoti dokumentus V. R. darbo vietoje. (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus archyvo tvarkytoja L. A. tarnybiniame pranešime Nr. 6K-737 nurodė, kad su atsakove dirba viename kabinete ir matydavo, kaip atsakovė beveik kiekvieną dieną išeidavo į dokumentų atidavimo kabinetą mokytis. (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresnioji specialistė R. M. tarnybiniame paaiškinime Nr. 6K-738 taip pat nurodė, kad nuo 2022 m. birželio 20 d. iki 2022 m. birželio 23 d. ir nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. dirbo dokumentų išdavimo kabinete, kur atsakovė ateidavo mokytis dokumentų išdavimo darbo. Atsakovė išdavinėjo klientams pagamintus dokumentus, o prireikus atnaujindavo (duomenys neskelbtini) sertifikatus elektroniniam parašui. Jeigu atsakovei darbo metu kažkas būdavo neaišku, ji klausdavo, o pasiteiravus, kaip sekasi, atsakydavo, kad turbūt neblogai. Atsižvelgiant į tai, 2022-08-12 (įteikusi (duomenys neskelbtini) ne tam asmeniui) atsakovė turėjo pakankamai žinių ir apmokymų paskirtai funkcijai atlikti. Pati atsakovė 2022-09-01 papildomame paaiškinime nurodė, kad „dirbo kartotekoje, buvo atsakinga už (duomenys neskelbtini) kortelių prašymų bei užsieniečių bylų archyvo tvarkymą, leidimų gyventi naikinimą, gautų ir siunčiamų dokumentų registravimą“, taigi šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė turėjo reikiamų savybių ir žinių (duomenys neskelbtini) dokumentų įteikimo funkcijai atlikti. Atsakovė nuo birželio mėnesio mokėsi atlikti dokumentų įteikimo funkciją, sudarytos sąlygos ir suteikta pakankamai laiko reikiamoms žinioms įgyti paskirtai funkcijai atlikti. Nuo mokymų pradžios iki darbo pareigų pažeidimo praėjo du mėnesiai. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) departamente naujai priimamiems darbuotojams, analogiškai funkcijai atlikti, darbo vietoje mokymai atliekami iki vieno mėnesio. Nors atsakovė nurodė, kad nebuvo supažindinta su teisės aktais, reglamentuojančiais darbo veiklą, tačiau kyla klausimas, kuo vadovaudamasi atsakovė vykdė savo funkcijas iki nustatyto jos darbo pareigų pažeidimo. Akivaizdu, kad atsakovė iki tol įteikdavo asmens (duomenys neskelbtini) dokumentus vadovaudamasi jai žinomomis taisyklėmis, todėl nėra logiška, kad iki nustatyto pažeidimo padarymo atsakovė žinojo, kuo vadovaujamasi įteikiant dokumentus, o atlikus nustatytą pažeidimą, atsakovė nebežinojo, kuo vadovaujantis atliko jai pavestas funkcijas. Atsakovei nebuvo pavestos nesulygtos darbo funkcijos, ji vykdė pareigybės aprašyme numatytą nenuolatinio pobūdžio pavedimą. Atsižvelgiant į tai, kad šių metų vasarą išaugo klientų srautas (duomenys neskelbtini) kortelių klausimais (šiuo metu srautas normalizavosi) ir tai, kad (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus archyvo tvarkytojo (specialisto) pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) departamento 2019 m. liepos 1 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 7 punkte yra numatyta, kad šias pareigas einantis darbuotojas vykdo ir kitus nenuolatinio pobūdžio pavedimus, buvo perskirstyti resursai ir atsakovė buvo paskirta laikinai išdavinėti asmens (duomenys neskelbtini) dokumentus Lietuvos Respublikos piliečiams. Pažymėtina, kad atsakovės pareigybės aprašyme, su kuriuo ji buvo supažindinta, yra nurodyta, kad ji turi vykdyti ir kitus nenuolatinio pobūdžio pavedimus. LR DK 34 str. 2 d. yra nustatyta, kad „darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše“. Taigi pareigybės aprašymo turinys detaliai Darbo kodekse nėra reglamentuojamas, todėl tiek jų turinį, tiek jų rengimo metodiką pasirenka pats darbdavys. (duomenys neskelbtini) departamento vertinimu, nėra įmanoma išvardinti absoliučiai visas funkcijas ir pateikti jų baigtinį sąrašą. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) departamentas pareigybės aprašyme nustatė, kad darbuotojas privalo vykdyti ir kitus darbdavio teisėtus nurodymus, kurie, nors ir nėra tiesiogiai nurodyti pareigybės aprašyme, bet pagal darbuotojo pareigų esmę yra išvestiniai ir susiję su atliekamomis pareigomis, todėl atskiro susitarimo sudaryti nereikėjo. Savo ruožtu, (duomenys neskelbtini) departamentas įvertino atsakovės galimybes atlikti jai pavestą laikino pobūdžio funkciją, t. y. įvertino minimalius kvalifikacinius reikalavimus (asmens dokumentų įteikimas yra atsakinga funkcija, tačiau nėra sudėtinga, reikalauja tik atidumo ir pastabumo), ir nusprendė, kad atsakovė būtų pajėgi laikinai vykdyti jai pavestą funkciją (nenuolatinio pobūdžio pavedimus). Pagal (duomenys neskelbtini) skyriaus archyvo tvarkytojo (specialisto) pareigybės aprašymą, ji vykdė analogiškų savybių reikalaujančias darbo funkcijas (apdoroja su dokumentų valdymu ir administravimu susijusią informaciją; administruoja skyriaus dokumentus; tvarko skyriaus prašymų kartotekas, formuoja ir apskaito prašymų, asmens bylas, tvarko registrus ir žurnalus; kontroliuoja skyriaus saugomų dokumentų būklę, prireikus, organizuoja sugadintų dokumentų sutvarkymą, kontroliuoja dokumentų saugyklų atitiktį teisės aktuose nustatytiems patalpų, kuriose laikomi Lietuvos valstybinio archyvų fondo dokumentai, reikalavimams; dalyvauja atliekant skyriuje saugomų dokumentų vertės ekspertizę; organizuoja skyriaus archyvinių dokumentų saugojimą, naudojimą ir naikinimą ir kt.). Taigi atsakovei pavesta užduotis (įteikinėti asmens dokumentus) yra ne tik artima kitoms atsakovės funkcijoms pagal sritį (darbas su dokumentais), bet ir reikalauja panašių savybių kaip ir kitos jai pavestos funkcijos. Tai, kad atsakovė pažeidimą padarė vykdydama nenuolatinio pobūdžio pavedimą, neatleidžia jos nuo atsakomybės (įvertinus tai, kad ji buvo apmokyta) ir nepanaikina atsakovės veiksmų neteisėtumo. Atsakovė neatsisakė vykdyti duotus pavedimus, neišreiškė pageidavimo vykdyti kitas funkcijas, taip pat apmokymų metu nei karto nebuvo nurodžiusi, kad ko nors nesupranta ar visgi nėra pajėgi atlikti jai pavestų užduočių. Taip pat nepagrįsti ir niekaip neargumentuoti Komisijos teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) departamentas pasinaudojo proga atleisti perteklinį darbuotoją. Kaip tik (duomenys neskelbtini) departamente trūksta darbuotojų, todėl dedamos visos pastangos kuo daugiau jų pritraukti. Komisija nurodė, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje yra didelis klientų skaičius, neorganizuota klientų aptarnavimo eilė, kreipiamasi įvairiais klausimais (veikiama kaip informacijos langelis), išgirsti klientą gali trukdyti šurmulys ir apsauginė stiklinė pertvara, o esant tinkamai neapmokytam ir patirties neturinčiam darbuotojui didėja rizika padaryti klaidas, todėl (duomenys neskelbtini) departamentas neužtikrino tinkamo klientų aptarnavimo organizavimo. Nors klientų aptarnavimo langeliai (dokumentų įteikimo) įrengti pastato fojė, tačiau taip (duomenys neskelbtini) skyriuje (kaip ir daugelyje kitų (duomenys neskelbtini) departamento padalinių ir kitų įstaigų) yra dirbama jau daug metų. Įėję į pastatą klientai stoja į eilę, o jei eilės nėra, kreipiasi į darbuotoją, kuris tuo metu dirba langelyje. Vienu metu darbuotoja bendrauja su vienu klientu, jį aptarnavus, prieina kitas. Kartais klientai kreipiasi ne dėl dokumento atsiėmimo, o kitokiais klausimais, tačiau darbuotojo funkcija yra nukreipti klientą į tinkamą langelį. Kliento matomumas ir girdimumas yra geras. Be to, atsakovė nenurodė, kad pažeidimą padarė dėl to, kad jai kažkas būtų sutrukdęs dokumentą įteikti tik patikrinus asmens tapatybę, todėl minėti teiginiai yra hipotetiniai. Komisijos vertinimu, atsakovės atlikti veiksmai nesukėlė tokių didelių pasekmių, kaip nurodo (duomenys neskelbtini) departamentas. Su Komisijos nuomone kategoriškai nesutinka. Pirma, atsakovei įteikus (duomenys neskelbtini) kitam asmeniui buvo pažeista asmens duomenų sauga. Dėl šių atsakovės veiksmų iškilo reali grėsmė, kad asmens duomenys galėjo būti neteisėtai panaudoti (pvz. nusikalstamoms veikoms (sukčiavimams) vykdyti). Šie atsakovės aplaidūs, imperatyvius teisės aktus pažeidžiantys veiksmai sumažino pasitikėjimą (duomenys neskelbtini) departamento darbu, sumenkino (duomenys neskelbtini) departamento kaip valstybės institucijos autoritetą ir pakenkė reputacijai. (duomenys neskelbtini) departamento vertinimu, vien tai, kad D. P. duomenimis dar nespėta pasinaudoti ir asmuo nekėlė didesnių pretenzijų, nepaneigia fakto, kad asmens duomenys buvo nutekinti ir jais buvo galima pasinaudoti. (duomenys neskelbtini) departamentas teikė informaciją Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai apie nustatytą asmens duomenų saugumo pažeidimą. Taip pat (duomenys neskelbtini) departamentas teikė pranešimą D. P., kad jam priklausantis (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas kitam asmeniui ir jo asmens duomenys buvo atskleisti. Įvertinus tai, kad (duomenys neskelbtini) departamento viena iš pagrindinių funkcijų – (duomenys neskelbtini) dokumentų išdavimas, toks pažeidimas daro didelę žalą (duomenys neskelbtini) departamento reputacijai (tiek Lietuvos Respublikos piliečių akyse, tiek valstybės institucijos, atsakingos už asmens duomenų apsaugos priežiūrą, vertinime). Būtent dėl atsakovės nerūpestingų, aplaidžių, neteisėtų veiksmų atsirado neigiamos (duomenys neskelbtini)kmės, kurios negali būti pateisinamos jokiomis atsakovės nurodytomis priežastimis. Komisijos vertinimu, atsakovė pažeidė bendrą pareigą elgtis apdairiai susiklosčiusioje situacijoje, tačiau minėtą atsakovės darbo pareigų pažeidimą vertina kaip padarytą neatsargumo kaltės formoje, tačiau nevertina kaip tyčios. Darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, neatlikusio ar netinkamai atlikusio savo pareigas, kaltė gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu. Darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, todėl darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat gali reikšti jo kaltę. Nusižengimas, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos ar tvarka, gali būti laikomas šiurkščiu, jeigu dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai yra iš esmės pažeidžiami. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra būtina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys realios žalos ar ne. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali prarasti pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestą darbą, be to, reali žala darbdaviui dėl darbuotojo padaryto nusižengimo gali atsirasti vėliau ir pan. Šiuo atveju atsakovė asmens (duomenys neskelbtini) dokumentą – (duomenys neskelbtini) – įteikė kitam asmeniui dėl savo kaltės. Atsakovė įteikdama (duomenys neskelbtini) kitam asmeniui, veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus – (nesutikrino asmens (duomenys neskelbtini)), t. y. numatė, kad dėl jos neveikimo gali kilti tam tikri padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Įteikdama (duomenys neskelbtini) nesutikrino (duomenys neskelbtini), esančio išrašytame (duomenys neskelbtini) su kliento (duomenys neskelbtini). Atsakovės padarytas darbo pareigų pažeidimas dėl nerūpestingumo (aplaidumo). Todėl vadovaujantis LR DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktu buvo pripažinta, kad atsakovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Padarytas darbo pareigų pažeidimas, sukėlęs neigiamas pasekmes, negali būti vertinamas kaip mažareikšmis. Kadangi padarytas darbo pareigų pažeidimas šiurkštus, sukėlęs neigiamas pasekmes, todėl atleidimas iš darbo buvo proporcinga priemonė padarytam pažeidimui. Be to, paaiškėjus šiam pažeidimui, atsakovė asmeniškai nesiėmė jokių veiksmų galimoms neigiamoms pasekmėms išvengti. Pirminio pokalbio su vedėja metu atsakovė nemanė, kad savo aplaidžiais veiksmais kažką blogo padarė, kad tokie jos veiksmai gali sukelti neigiamas pasekmes. Tik po to kai buvo įteiktas pranešimas apie darbo funkcijų pažeidimą, atsakovė paaiškinime nurodė, kad gailisi, pergyvena dėl įvykio. Tiek (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos teigimu, tiek vykusio posėdžio metu atsakovė išreiškė aiškią poziciją, kad visi padaro klaidų ir ne ji viena šią klaidą yra padariusi. (duomenys neskelbtini) departamento vertinimu, net ir po pažeidimo praėjus ilgam laiko tarpui, atsakovė nesuprato savo veiksmais galinčių kilti pasekmių, nepripažino savo kaltės ir tik kartojo, kad neatsimena šio įvykio, gailisi, jog taip nutiko ir kad ne jai vienai toks įvykis yra nutikęs. Esant tokioms aplinkybėms toks darbuotojo aplaidumas yra netoleruotinas ir jis nebegali tęsti darbo (duomenys neskelbtini) departamente. Juolab, kai savo kaltės iki šiol atsakovė neįžvelgia. Atsakovė teikdama skundą taip pat prašė priteisti 5000 Eur neturtinę žalą. Komisija atsakovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovė nei skunde, nei posėdžio metu tokio savo reikalavimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis: atsakovė nurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) departamento veiksmų patyrė išgąstį, stresą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus, žalą sveikatai ir kt., tačiau nedetalizavo, nei kokia neturtinė žala jai buvo tariamai padaryta, nei priežastinio ryšio tarp jai tariamai padarytos neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų, nenurodė, kokiu teisės aktu vadovaujantis atsakovei turėtų būti atlyginama jos tariamai patirta neturtinė žala, nepateikė savo paskaičiavimus pagrindžiančių dokumentų ar duomenų. Atsakovės pateiktas išrašas, kad 2022-09-28 lankėsi pas psichologę, nepatvirtina, kad už paslaugas atsakovė sumokėjo pinigus bei kad lankėsi dėl išgyvenimų darbe. Negali būti priteisiama neturtinė žala nesant jokių tai pagrindžiančių duomenų, o sprendimas grindžiamas vien tik atsakovo subjektyvia nuomone apie jo išgyvenimus. Pažymime, kad pareiga pagrįsti savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenka tokio atlyginimo prašančiam asmeniui, t. y. atsakovei.