- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- 1-955-311/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09202-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Nukentėjusysis
- V. J.
- Kaltinamasis
- L. G.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L.G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis (nedirbantis, registruotas darbo biržoje), gyv. (duomenys neskelbtini), įtrauktas į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos apskaitą prie Kauno m. sav., neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 2 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. G. 2016-03-18 apie 10.55 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sugyventine V. J. metu, kambaryje, tyčia, ne mažiau kaip tris kartus rankos kumščiu smogė jai į galvą, pataikydamas į nosį, ties kaire akim ir į kaktą, batu apautos kojos pėda ne mažiau kaip tris kartus spyrė jai į galvą, pataikydamas į nosį, dešinį skruostą ir dešinį smilkinį, sugriebė ją už plaukų ir tampė, o V. J. nuėjus į koridorių, atėjęs ten, tyčia, vieną kartą batu apautos kojos pėda spyrė jai į pilvo dešinę pusę, taip mušdamas V. J. ir kitaip prieš ją smurtaudamas padarė poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, nosies sumušimą, kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.
K. L. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su nukentėjusiąja V. J. draugauja ir gyvena trejus metus, abu augina bendrą vaiką-sūnų.
2016-03-17 dienos metu kartu su savo sugyventine V. J. ir jų mažamečiu sūnumi nuvažiavo pas jo mamą J. V., gyvenančią bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Visą vakarą bendravo draugiškai, kalbėjosi, valgė, gėrė alkoholinius gėrimus. Po to kartu su V. J. ir sūnumi nakvojo pas jo mamą. 2016-03-18 ryte, kai prabudo, irgi viskas buvo gerai, konfliktų jokių nebuvo. Apie 10 val. jis išėjo, vienas išgėrė alkoholinių gėrimų ir grįžo pas mamą į namus. Buvo išgėręs alkoholio, tačiau apsvaigęs nebuvo, įvykio aplinkybes atsimena labai gerai. Apie 10.55 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jam ir V. J. būnant dviese kambaryje, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu jie pykosi, vienas kitą įžeidinėjo. Jis pasakė V. J., kad geriau ji tegul važiuoja namo, tačiau pats su ja nevažiuos. Taip konfliktas tik aštrėjo. Jiems aiškinantis tarpusavio santykius, jis nesusivaldė ir tyčia mušė savo sugyventinę V. J.. Kai ji sėdėjo kambaryje ant lovos, kelis kartus dešinės rankos kumščiu smogė V. J. į galvą. Kiek tiksliai kartų smogė, neatsimena, neskaičiavo, tačiau gali būti, kad ne mažiau kaip tris kartus. Kur tiksliai pataikė, neatsimena, tačiau tikrai į galvą. Paskui nusiramino, ji nuėjo į lauką parūkyti, tačiau vėl grįžo į kambarį ir jie toliau barėsi, kalbėjo tomis pačiomis temomis - konfliktas tęsėsi. Tebepykdamas ant savo sugyventinės, kad ji jam prieštarauja, jai sėdint ant lovos, jis kelis kartus spyrė jai į galvą. Spyrė tyčia, nes nesusivaldė. Paskui tampė ją už plaukų, nes jau nebelaikė nervai, buvo stipriai supykęs ant savo sugyventinės. Paskui V. J. išėjo į koridorių. Jis atėjo paskui ją ir ten, koridoriuje, vieną kartą spyrė jai į pilvo dešinę pusę. Tada iš kambario išėjo jo mama J. V.. Konflikto metu mama su juo ir V. J. nebuvo, konflikto nematė. V. J. paskambino į policiją ir medikams bei juos išsikvietė. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Jis visiškai pripažįsta, kad mušdamas savo sugyventinę ir prieš ją fiziškai smurtaudamas, sukėlė jai fizinį skausmą, kad padarė sužalojimus. Tą padarė tyčia, pykdamas ant jos ir nesusivaldęs konflikto metu. Konflikto metu buvo neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo veiksmams - būdamas blaivus, būtų taip nesielgęs. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, šiuo metu su V. J. susitaikė, jos atsiprašė.
Kadangi kaltinamasis L. G. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.
N. V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su L. G. bendrauja jau trejus metus. Nebuvo ir nėra susituokę, tačiau jiems draugaujant, 2014 m. rudenį ji pastojo, nuo 2015 metų su L. G. pradėjo gyventi kaip šeima. Veda bendrą ūkį, kartu augina jų devynių mėnesių amžiaus sūnų. Pastaruoju metu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2016-03-17 apie 16.15 val. ji, L. G. ir jų sūnus atvažiavo pas sugyventinio motiną J. V., gyvenančią dviejų kambarių bute, esančiame Pabiržės g. 4-3, Kaune. Vakarą svečiuose praleido be jokių konfliktų – visi bendravo draugiškai, valgė, išgėrė šiek tiek alkoholio, tačiau juo tikrai nė vienas nepiktnaudžiavo. Visi trys nakvojo pas L. G. mamą. 2016-03-18 ryte prabudus viskas buvo gerai, konfliktų nebuvo. 2016-03-18 apie 10.00 val. L. G. iš savo mamos namų išėjo į parduotuvę ir į butą, esantį (duomenys neskelbtini), grįžo apie 10.15 - 10.20 val. Jis parsinešė alkoholinio alaus, cigarečių, maisto. Jam grįžus, iš karto jokių konfliktų nebuvo, tačiau jai su L. G. bekalbant, maždaug apie 10.55 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl įvairių buitinių, asmeninių problemų. L. G. pasakė, kad nenori važiuoti namo, sakė, kad jam nepatinka jos tėvai, kad jie per daug kišasi į jų gyvenimą, ją įžeidinėjo. Ji L. G. pasakė, kad nustotų taip elgtis, aiškino, kad tėvų ji negali pasirinkti - kokie yra, tokie yra. L. G. nepatiko, kad ji jam prieštarauja ir kuo toliau jie kalbėjosi, tuo labiau jis pyko. Matydama, kad L. G. tampa vis agresyvesnis, pasakė jam, kad nesibartų, atsisėdo ant lovos kambaryje, tačiau tada sugyventinis tyčia rankos kumščiu ne mažiau kaip iš viso tris kartus smogė jai į galvą ir pataikė jai į nosį, ties kaire akim ir į kaktą. Dėl šių L. G. smūgių, ji pajuto fizinį skausmą, nuėjo į lauką, kur parūkė ir grįžo, tikėdamasi, kad sugyventinis suprato, kad elgėsi nusikalstamai, nurimo ir daugiau nesmurtaus, tačiau jai sugrįžus į butą apie 11.00 val., jis vėl tęsė konfliktą. Pradžioje jis žodžiu ją įžeidinėjo. Ji atsisėdo kambaryje ant lovos ir jam pasakė: "tau nebuvo sunku pakelti prieš mane ranką". Tada L. G. priėjo prie jos ir sėdinčiai kojos, apautos batu, pėda spyrė jai į galvą ne mažiau kaip tris kartus, pataikydamas į nosį, dešinį skruostą, dešinį smilkinį. Spyrė tyčia. Dėl šių spyrių ji pajuto fizinį skausmą. Iš karto po to, kai spyrė, L. G. abiem rankom sugriebė ją už plaukų ir tampė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, o paskui, paleidęs jos plaukus, pats atsisėdo ant lovos, tačiau ne ant tos, kur sėdėjo ji, o ant gretimos. Tada ji pastebėjo, kad jai iš nosies teka kraujas. Kada jis pradėjo tekėti, nepastebėjo. Kai sugyventinis atsisėdo ant lovos, ji iš karto nuėjo iš kambario į koridorių. Tačiau L. G. ėjo paskui ją ir, jai stovint minėto buto koridoriuje, priėjęs prie jos tyčia, kojos, apautos batu, pėda dar vieną kartą spyrė jai į pilvo dešinę pusę. Vėl pajuto fizinį skausmą. Tada į koridorių atėjo L. G. motina, kuri sudrausmino jį. L. G. jai smogė ir spyrė, už plaukų ją tampė tyčia, pykdamas ant jos. Fizinį skausmą ir sužalojimus ant savo kūno ji patyrė tik dėl minėtų jo veiksmų. Įvykio metu nugriuvusi nebuvo. Ji pati mobilaus ryšio telefonu paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, paprašė pagalbos - tiek medikų, tiek policijos. Netrukus atvyko greitosios pagalbos medikai, kurie nuvežė ją į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, kur po medikų apžiūros ir jai suteiktos medicininės pagalbos, tą pačią dieną buvo išleista. Daugiau į jokius medikus ar gydymo įstaigas nesikreipė. Stacionarinis gydymas jai nebuvo paskirtas, nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas. 2016-03-21 ji kreipėsi pas teismo medikus dėl sugyventinio L. G. jai padaryto kūno sužalojimo masto nustatymo. Jai paaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį ir ši teisė jai yra suprantama, tačiau yra apsisprendusi ir civilinio ieškinio nereikš. Ji tik nori, kad sugyventinis suprastų, kad elgėsi nusikalstamai, jos atsiprašytų ir daugiau niekada nesmurtautų.
Liudytoja J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). L. G. yra jos sūnus, tačiau jis yra pilnametis, sukūręs šeimą ir gyvena atskirai nuo jos. Jis nėra vedęs, tačiau kelis metus turi sugyventinę V. J., su kuria augina savo bendrą devynerių mėnesių sūnų. Ji su savo sūnum ir jo šeima negyvena, jų tarpusavio santykių nežino, tačiau L. G. pasakojo, kad jų šeimoje pasitaiko konfliktų. 2016-03-17 dienos metu pas ją į namus atvažiavo L. G., jo sugyventinė V. J. ir jų vaikas. Bendravo draugiškai, kalbėjosi, valgė, visi išgėrė alkoholinio alaus. Tą vakarą jokių konfliktų nekilo. Sūnus su šeima nakvojo pas ją namuose. 2016-03-18 ryte, galimai apie 10.00 val., L. G. išėjo iš namų. Kur išėjo, ji nežino, tačiau netrukus grįžo. Nuolat šalia sūnaus ir jo sugyventinės ji nebuvo, nes jie buvo viename kambaryje, ji su sugyventiniu – kitame, tačiau būdama kambaryje, išgirdo L. G. barasi su savo sugyventine. Girdėjo, kaip jie aiškinasi dėl važiavimo namo – V. J. norėjo važiuoti namo, o L. G. sakė, kad niekur nevažiuos. Tada ji išėjo iš kambario ir, nuėjusi į kambarį, kur buvo L. G. ir V. J., pasakė jiems, kad abu tuoj pat ramintųsi, nustotų konfliktuoti. Tada sūnus jai pasakė: „nesikišk, mama, čia ne tavo reikalas“. Manydama, kad jie išsiaiškins viską žodžiu, kad nereikia tėvams kištis į savo vaikų asmeninius ginčus, ji vėl nuėjo į kitą kambarį. Būdama kambaryje, girdėjo bildesius, įvairius garsus, tačiau iš garsų, kas vyksta, nesuprato, iš karto iš kambario nėjo. Neapsikentusi triukšmo, išėjo iš savo kambario ir buto koridoriuje pamatė sūnaus sugyventinę V. J., kuri savo rankų delnais buvo užsidengusi veidą. Matė, kad jos veide buvo šiek tiek kraujo, kaip suprato – jai kraujavo nosis. Šalia V. J. stovėjo L. G.. Kai ji išėjo, nė vienas jų vienas kitam nieko nedarė – jai matant, niekas nieko nemušė ir kitaip nesmurtavo – visas konfliktas įvyko iki jai išeinant iš kambario. Nors smūgių, spyrių ar kitokio fizinio smurto ji nematė, tačiau, išėjusi iš kambario, iš bendro vaizdo suprato, kad jos sūnus L. G. sumušė savo sugyventinę. Matė ir girdėjo, kaip V. J. telefonu pranešė, kad ją sumušė jos sugyventinis, išsikvietė medikus ir policijos pareigūnus. Sūnus jai pasakė, kad sumušė savo sugyventinę, nes nebesusivaldė. Kol atvyko medikai ir policijos pareigūnai, ji matė, kad V. J. veidas sumuštas, ši skundėsi, kad jai skauda, o ji pati dėjo V. J. ant veido šaldančius kompresus. Matė, kad L. G. pergyvena dėl to, kas nutiko. Jis niekur nebėgo, nesislėpė, laukė policijos pareigūnų. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai išsivežė V. J., o atvykę policijos pareigūnai – L. G.. Nors ji pati įvykio nematė, tačiau V. J. iš karto po įvykio teigė, kad ją konflikto metu tyčia sumušė būtent L. G., o pastarasis neneigė tai padaręs, sakė, kad nesusivaldė (b.l. 27-29).
Iš V. J. pareiškimo-protokolo matyti, kad 2016-03-18 apie 10 val. sugyventinis L. G. smogė daugiau kaip tris smūgius rankų kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (b.l. 3).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-8).
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2016-03-18 apie 14.18 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gautas pranešimas dėl to, kad adresu (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė V. J., kuri paaiškino, kad 2016-03-18 jos sugyventinis L. G. su ja konfliktavo ir konflikto metu smūgiavo jai į galvą, spyrė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Įvykio vietoje buvo greitoji medicinos pagalba, kurios medikai, apžiūrėję V. J. išsivežė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas. Smurtą galintys rodyti požymiai – įdrėskimai veide, skausmas pilvo dešinėje pusėje. Smurtu įtariamas asmuo – L. G. - sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (b.l. 9-12).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G745/2016(02) matyti, kad V. J. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, nosies sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 16).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 206 matyti, kad 2016-03-18 12.58 val. L. G. nustatytas 1,09 promilių girtumas (b.l. 30).
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo L. G. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes kaltinamasis, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę, sukeldamas jai fizinį skausmą
Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog L. G. 2016-03-18 apie 15.55 val. savo mamos bute, būdamas girtas, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę V. J., dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Šį nusikaltimą L. G. pripažino.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios V. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, 2016-03-18 apie 10.55 val. jos sugyventinis L. G. savo mamos bute, kuriame viešėjo V. J., L. G. ir jų sūnus, L. G., būdamas girtas, kumščiu tris kartus trenkė jai į galvą, tampė ją už plaukų, po to vieną kartą jai spyrė. Šie veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino ir pats kaltinamasis L. G..
K. L. G. kaltas ir baustinas.
Motyvuojamoji dalis
K. L. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis L. G. kaltu prisipažino, padarę vieną nesunkų nusikaltimą, VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 65-66), Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje nėra (b.l. 67-69), neteistas, tačiau Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro 2012-10-10 nutarimu, kurį 2012-10-10 patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas, vadovaujantis LR BK 38 str., LR BPK 212 str. 5 p., 214 str. 2 d., 216 st., ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00704-12 nutrauktas įtariamajam susitaikius su nukentėjusiaisiais, anksčiau baustas administracine tvarka (b.l. 58-60).
Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskiriant BK 140 str. 2 d. sankcijose numatytą bausmę–laisvės apribojimą.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
Byloje 2016-03-22 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu paštu atsiųsta pažyma Nr. NTP-7-3237 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė I.Maldeikienė teikė antrinę teisinę pagalbą (duomenys neskelbtini) šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 ?.
LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto L. G., vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.
Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Ikiteisminio tyrimo metu L. G. paskirta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradėjimo nekeistina, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-03-18 12.30 val. iki 2016-03-20 11 val., t.y. 2 (dvi) paros (b.l. 34).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,
nusprendžia:
L.G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę-laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į bausmės laiką įskaityti laikinėjame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-03-18 12.30 val. iki 2016-03-20 11 val., t.y. 2 (dvi) paras
Kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.