Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai D. K., pareiškėjos D. K. atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui, suinteresuotam asmeniui N. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, VĮ „Turto bankas“ ir N. K. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo N. K. nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja D. K. palaikė pareiškimą. Papildomai paaiškino, jog motina visą laiką naudojosi negyvenamąja patalpa kaip savo, todėl galvojo, kad ši patalpa yra motinos. Kai nusipirko kitą namo dalį ir ketino rekonstruoti, paaiškėjo, jog pastaroji patalpa yra niekam nepriklausanti, nors motina ja visada naudojosi kaip pagalbine patalpa. Namas yra molinis, keitė namo stogą, o tuo pačiu ir patalpos stogą. Pažymėjo, jog motina prieš 20 metų gavo gyvenamąjį kambarį su negyvenamąja patalpa ir pradėjo gyventi pareiškėja, jos motina ir brolis bei naudotis negyvenamąja patalpa. Tai buvo vieno aukšto namas, kuriame gyveno trys šeimos. Remdamasi patalpų planu iš kadastro duomenų bylos (toliau – Planas), nurodė, jog gavo Plane nurodytas 1-1, 1-2, 1-3 ir 2-4 patalpas. Išorėje Plane nurodytos 2-4 patalpos pasidarė praėjimą į šią patalpą. Antra šeima gyveno 2-3, 2-2 patalpose, o 2-3-1 patalpa buvo bendra su trečia šeima, t. y. dalijosi per pusę 2-3-1 patalpą su trečia šeima, kuri gyveno 3-1, 3-2, 3-3, 3-4 patalpose. 2007 m. motina nupirko 2-2, 2-3 patalpas bei bendros 2-3-1 patalpos dalį ir tais pačiais metais pardavė Plane nurodytas 1-1, 1-2, 1-3 patalpas pareiškėjai. 2015 m. pareiškėja nupirko Plane nurodytas 3-1, 3-2, 3-3-, 3-4 patalpas bei 2-3-1 bendros patalpos likusią dalį. Pareiškėjos nupirktos patalpos buvo avarinės būklės ir jose negyveno. Šalia šių patalpų buvo nelegali statyba, kuri buvo vėliau nugriauta. Motina mirė 2017 m. lapkričio 13 d. Patalpoje 2-4 nebuvo atliekami jokie statybos darbai, rekonstruota nebuvo, tik buvo remontuojamos išorinės sienos bei keistas stogas visam namui. Pažymėjo, jog 2-4 patalpoje yra pastatytas pečius bei išvesti vamzdžiai, kurių dėka yra apšildomos 2-2 ir 2-3 patalpos. Pretenzijų dėl patalpų nebuvo gauta.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos D. K. atstovas Audrius Vaičiūnas palaikė pareiškimą. Nurodė, jog tai yra paskutinis būdas patalpą įteisinti. Yra visos sąlygos nustatyti patalpos nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį. Iš kadastro duomenų bylos matyti, jog patalpa 3:74 suformuota kaip pagalbinė patalpa t. y. neturi savarankiško įėjimo, vienintelis patekimas į tą patalpą yra iš tuo metu D. K. nuosavybės teise priklausančios patalpos. Anksčiau dalis pastato priklausė kitiems asmenims, iš kurių prieš keletą metų nupirko ir tada atsirado poreikis rekonstruoti visą namą bei iškilo klausimas dėl pastarosios patalpos susitvarkymo. Nurodo, jog savavališka statyba buvo sutvarkyta, tai buvo veranda už durų. Be to, pateiktas byloje yra kadastrinių duomenų aktas iš kurio matyti, kad savavališkos statybos padariniai yra pašalinti. Plane nurodyta 2-4 patalpa egzistavo nuo 1970 metų ir išliko nepakitusi. D. K. 1997 m. pirkimo sandoriu įsigyjant Plane nurodytas 1-1, 1-2, 1-3 patalpas, buvo jai atiduota ir Plane nurodyta 2-4 ginčo patalpa, kurią visada naudojosi kaip savo.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo N. K. sutiko su pareiškimu. Papildomai paaiškino, jog dažnai atvažiuodavo vasarą pas motiną ir ginčo patalpoje laikė, sandėliavo įvairius daiktus. Pažymėjo, jog motina nuo pat pradžių šią patalpą turėjo, ji nebuvo neteisėtai sukurta. Patekimas į ginčo patalpą buvo padarytas iš lauko. Dėl patalpų pretenzijų niekas nereiškė. Sutinka su pareiškėjos paaiškinimais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja, būdama mirusios D. K. testamentinė ir įstatyminė įpėdinė, prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą – pripažinti D. K. nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Įgyjamoji senatis yra vienu iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), kuris nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis) ir esant CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytoms sąlygoms.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011).

Nagrinėjamojoje byloje, įvertinus suinteresuotų asmenų atsiliepimuose į pareiškimą ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, darytina išvada, jog byloje ginčo objektu tapo negyvenamosios patalpos valdymo teisėtumas. CK 4.69 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais.

Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu pareiškėjos D. K., jos atstovo advokato Audriaus Vaičiūno bei suinteresuoto asmens N. K. paaiškinimų matyti, kad D. K. 1997 m. gegužės 16 d. pirkimo sandoriu įsigyjant butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Plane nurodytos 1-1, 1-2, 1-3 patalpas), buvo atiduota ir negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini) (Plane nurodyta 2-4 patalpa), kurią nuo pat įsigijimo momento naudojosi kaip savo. 2007 m. sausio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimi D. K. pardavė pareiškėjai pastarąjį butą su Plane nurodytomis 1-1, 1-2, 1-3 patalpomis. 2007 m. sausio 31 d. Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ir 2007 m. vasario 9 d. Priėmimo - perdavimo aktu D. K. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini) (Plane nurodytos 2-2, 2-3 patalpos) ir bendros Plane nurodytos 2-3-1 patalpos dalį bei toliau naudojosi kaip savo negyvenamąja patalpa t. y. laikė patalpoje savo daiktus, įsirengė patalpoje katilinę, tvarkė ir prižiūrėjo patalpą ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą. Be to, D. K. keitė namo stogą, o tuo pačiu ir negyvenamosios patalpos stogą bei minėtos patalpos išorėje pasidarė atskirą praėjimą į šią patalpą. 2015 m. pareiškėja nupirko butą su Plane nurodytomis 3-1, 3-2, 3-3-, 3-4 patalpomis bei 2-3-1 bendros patalpos likusią dalį, o 2017 m. lapkričio 13 d. D. K. mirė. Atsižvelgiant į tai, kad D. K. 1997 m. gegužės 16 d. įsigytą butą pardavė pareiškėjai, o Plane nurodyta 2-4 negyvenamąja patalpa naudojosi nors ir nepertraukiamai nuo 1997 m. gegužės 16 d., tačiau teismas daro išvadą, jog teisinis pagrindas užvaldyti šią negyvenamąją patalpą atsirado nuo 2007 m. vasario 9 d. buto įsigijimo tame pačiame name ir naudojantis negyvenamąja patalpa t. y. nuo 2007 m. vasario 9 d. nepertraukiamai, atvirai ir kaip savą valdė pastarąsias patalpas iki 2017 m. lapkričio 13 d. D. K. mirties.

Teismas pažymi, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-148/2011).

Nagrinėjamu atveju Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2013 m. spalio 16 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. REI-00-131016-00142 ir privalomąjį nurodymą Nr. REI-00-131016-00142 išardyti savavališkai perstatytas statinio, esančio (duomenys neskelbtini), dalis ir sutvarkyti statybvietę. Iš pastarojo akto matyti, jog buvo savavališkai pastatytas priestatas adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai, dėl kurių 2013-10-16 buvo surašyti administraciniai aktai, pašalinti, todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2016 m. rugpjūčio 5 d. įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (23.24)-4D-2059 patvirtino, kad teismo sprendimas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo įvykdytas. Teismo posėdžio metu pareiškėja taip pat patvirtino, kad negyvenamoji patalpa egzistavo nuo pat pradžių ir savavališka statyba vyko ne ginčo patalpoje t. y. negyvenamoje patalpoje nebuvo atliekami jokie statybos darbai, rekonstruota nebuvo, tik buvo remontuojamos išorinės sienos bei keistas stogas visam namui. Taigi, suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ argumentai dėl 2013-10-16 vykusios savavališkos statybos negyvenamojoje patalpoje, kurių pasekmės nėra iki šiol pašalintos yra nepagristi, todėl atmestini.

Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 yra patvirtintas sąrašas dokumentų, kurie teiktini nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant iki šiol nekilnojamojo turto registre neįregistruotus statinius, įsigytus ar pastatytus iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 (toliau - Sąrašas). Sąrašo 2 punktas numato, kad pastatyti seni statiniai nekilnojamojo turto registre registruojami registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991-07-25. Be to, Sąrašo 6 punkte reglamentuoti dokumentai, kurie yra laikomi patvirtinančiais statybos teisėtumo faktą. Nepaisant to, šiame teisės akte taip pat yra padaryta išimtis senų statinių valdytojams, neturintiems nei vieno iš minėtų dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir (ar) daiktines teises į jį. Sąrašo 9 punkte nustatyta, jog seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto šio Sąrašo 2-6 punktuose, registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad pastatas o kartu ir negyvenamoji patalpa pastatyta dar 1940 m., esminiai kadastro duomenys buvo suformuoti 1970 m., negyvenamoji patalpa VĮ Registrų centre įregistruota 2004 m., nurodant adresą (duomenys neskelbtini) bei suteikiant unikalų numerį Nr. (Duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad pastarasis pastatas ir tuo pačiu negyvenamoji patalpa priskirtina seniems statiniams, kuriems yra taikoma minėta įstatymo išimtis t. y. nėra išlikusių Sąrašo 6 punkte reglamentuotų dokumentų, kurie patvirtintų statybos teisėtumo faktą, todėl pastate esančios gyvenamosios patalpos bei negyvenamoji patalpa buvo registruota Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nepagrįstai abejoja dėl negyvenamosios patalpos valdymo teisėtumo, įvertinus tai, kad minėta savavališka statyba buvo pašalinta bei tai, kad 1940 m. sukurtai negyvenamajai patalpai yra taikoma įstatymo išimtis dėl statybos teisėtumo faktą patvirtinančių dokumentų.

Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalį, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškimą dėl 2017 m. lapkričio 13 d. mirusios D. K. nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamą senatį fakto nustatymo padavė testamentinė ir įstatyminė įpėdinė D. K., kuri pagal 2018 m. gegužės 29 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą priėmė mirusios motinos palikimą. Dėl šios priežasties, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti palikimo perėjimo valstybei klausimų, kadangi po D. K. mirties jį faktiškai priėmė jos dukra D. K..

Pažymėtina, kad nors pareiškėjos motina, būdama gyva, neišreiškė savo valios įgyti negyvenamąją patalpą įgyjamosios senaties būdu, tačiau teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad 2017 m. lapkričio 13 d. D. K. mirė, todėl nebegali pareikšti prašymo nustatyti nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį faktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011). Dėl šios priežasties pareiškėjai, esant mirusios motinos testamentinei ir įstatyminei įpėdinei, siekiant užpildyti mirusios motinos nuosavybės teisės spragas, negalima uždrausti realizuoti šią teisę įgyjamosios senaties būdu.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui. Dėl to pripažintina, kad D. K. įgyjamąjosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.