Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2008-07-24 apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, sugriebė nukentėjusįjį M. L. už rankos padarydamas intraodines kraujosruvas kairio dilbio priekiniame paviršiuje, pagriebęs nuo stalo peilį tyčia sudavė M. L. ne mažiau 7 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas įdrėskimą kairio dilbio nugariniame paviršiuje, dvi paviršines pjautines žaizdas dešinio dilbio nugariniame paviršiuje, paviršinę pjautinę žaizdą kairio dilbio išoriniame paviršiuje, paviršinę pjautinę žaizdą kairiame rieše, aklą durtinę-pjautinę žaizdą kairio dilbio išoriniame paviršiuje-sužalojimus vertinamus nežymius sveikatos sutrikdymu, akliną durtinį-pjautinį kairės šlaunies sužalojimą, perėjusį į kanalą raumenyse su šlaunies giliosios arterijos pilnu nutraukimu - sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko, įvykus ūmiam išoriniam nukraujavimai nukentėjusysis mirė ir taip R. Š. tyčia nužudė M. L..

Šiais savo veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Š. kaltu pagal pareikštą kaltinimą prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną M. L. grįžo iš darbo stipriai išgėręs ir paprašė jo nueiti į parduotuvę nupirkti alaus. Jam grįžus iš parduotuvės, motina ir M. L. barėsi. Parneštą alų išgėrė jo motina L. J. ir nukentėjusysis, po to tarp jų vėl kilo konfliktas, nes M. L. atsigulė į lovą su rūbais ir batais, o motina liepė jam nusirengti. Kaltinamasis priėjo ir paprašė jo nusiauti batus, tačiau M. L. pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, gąsdinti. Tuomet jis pasakė, kad nukentėjusysis nešūkautų, o apsisukęs ir beišeidamas – frazę, kad M. L. čia yra niekas, o jis yra sūnus. Po šių žodžių pajuto smūgį į nugarą – M. L. jam trenkė metaliniu karnizu. Jis bandė atimti iš nukentėjusiojo karnizą, įvyko susistumdymas, tuomet nukrito kitas karnizas, kliudydamas jo akinius, šie nukrito ir sudužo. Be akinių jis nieko nematė ( jo regėjimas yra – 7), buvo išsigandęs. Norėdamas apsiginti, griebė peilį, kuris tuo metu pasitaikė po ranka, ir mojavo prieš save, kad M. L. prie jo nesiartintų. Vėliau išbėgo į lauką, M. L. dar spėjo jį sučiupti už marškinių ir juos suplėšė, bet R. Š. ištrūko ir jau būdamas be akinių, nubėgo pas motiną į kambarį, įtaisė ten kabliuką ir sėdėjo kartu užsirakinę. Vėliau nuėjo į savo kambarį ir ten užsirakinęs užmigo. Ryte jį pažadino mama ir pasakė, kad M. L. kažkas negerai. Jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, bet M. L. jau buvo miręs.

Kaltinamasis pažymėjo, kad tą vakarą jis tikrai nebuvo girtas, nes buvo išgėręs tik pusę puodelio alaus, taip pat nurodė, kad jis nepradėjo pirmas muštynių, jas pradėjo M. L.. R. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra ne kartą matęs M. L. sumuštą motiną arba besislepiančią nuo jo ( M. L. ) vasariniame name. Kaltinamasis ir anksčiau yra konfliktavęs su nukentėjusiuoju, tiksliai nepamena kada – yra tekę ir sumušti M. L.. Posėdyje kaltinamasis paaiškino, jog kitą po nagrinėjamo įvykio dieną jį apžiūrėjo gydytojas, kuriam R. Š. sakė apie tai, kad konflikto metu nukentėjusysis trenkė jam per nugarą metaliniu karnizu.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nukentėjusysis M. L. yra jos brolis, o kaltinamojo iki brolio mirties nepažinojusi. M. L. pas R. Š. motiną gyveno apie devynis metus. Ji pati L. J. namuose per tuos metus nebuvo, brolis nenorėdavo, kad ji ten važiuotų, paskambinus ir paklausus sakydavo, kad jam viskas gerai. M. L. R. Š. vadindavo sūnumi, išlaikė jo motiną ir jį, kaltinamajam gyvenant globos namuose veždavo jam maistą. A. S. pažymėjo, jog jai buvo žinoma, kad nukentėjusysis maždaug prieš metus buvo žiauriai sumuštas ir gydėsi ligonionėje, tačiau jai apie tai pranešta nebuvo. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės teigimu, jos brolis M. L. buvo tyčia nužudytas.

Apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja R. O. K. parodė, kad dirba gydytoja-okuliste bei patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Šiuo metu R. Š. medicininė kortelė perduota į suaugusiųjų archyvą, pas ją kaltinamasis akis tikrinosi prieš metus. Jo regėjimas be akinių yra 0,02, su korekcija -0,05. Turėdamas tokį regėjimą R. Š. vieno metro atstumu mato savo pirštus, o arčiau – dar geriau, taip pat tokiam asmeniui yra išduodamas vairuotojo pažymėjimas. Liudytoja pažymėjo, kad R. Š. pas ją ateidavo be akinių. R.O. K. manymu, kaltinamojo regėjimas yra pakankamai geras.

Liudytojas R. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad santykių su M. L. nepalaikė, matė tik keleta kartų, įvykio dieną parvežė po darbo namo. M. L. buvo blaivus ir nesužalotas. Kitą rytą jam paskambino R. Š. ir pasakė, kad M. L. mirė. Taip pat parodė, kad girdėjo kalbant kitus darbuotojus, jog M. L. yra neatėjęs į darbą dėl to, kad jį buvo sumušęs kaltinamasis.

Teismo medicinos ekspertas R. B. teisiamojo posėdžio metu palaikė savo pateiktą išvadą. Pažymėjo, jog M. L. kairiosios šlaunies sužalojimas padarytas duriant peiliu. Sužalojimai rankose rodo, kad nukentėjusysis gynėsi, galimai nuo mosikavimo peiliu, nes šie sužalojimai yra paviršiniai. Ekspertas nurodė, jog sprendžiant iš kairės šlaunies sužalojimo ir kaltinamojo paaiškinimų, pats nukentėjusysis negalėjo užgriūti ant peilio.

Liudytoja L. J. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra kaltinamojo R. Š. motina. 2008-07-24 jos sugyventinis M. L. grįžo iš darbo bei atsinešė didelį butelį alaus, kurį jie dviese ir išgėrė. Po to M. L. nusiuntė sūnų į parduotuvę dar nusipirkti alaus. Jam sugrįžus, L. J. su nukentėjusiuoju gėrė tą alų ir susiginčijo. M. L. pastūmė liudytoją, pradėjo triukšmauti, todėl ji išbėgo į lauką. Po kurio laiko, kai nukentėjusysis nusiramino, jie su sūnumi užėjo į kambarį, kur M. L. su batais gulėjo ant L. J. lovos. Jie su sūnumi pažadino nukentėjusįjį bei liepė jam nusiauti batus. Tačiau M. L. pradėjo triukšmauti, bartis, pavadino sūnų „podkidyš“ bei atsikėlė. Tarp sūnaus ir nukentėjusiojo prasidėjo konfliktas, o L. J. išėjo iš kambario, todėl nematė muštynių. Be to, teisiamajame posėdyje ši liudytoja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo sakiusi tyrėjui apie tai, kad sūnus, paėmęs už pakarpos nukentėjusįjį, ištempė jį iš lovos ir pradėjo mušti. Posėdyje L. J. taip pat paaiškino, kad savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neskaitė, tačiau apklausos protokolus pasirašė.

Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus: kaltinamojo, liudytojų, eksperto paaiškinimus, rašytinę medžiagą, teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu R. Š. pareikštas kaltinimas padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. teisiamajame posėdyje pasitvirtino bei nustatyta, kad 2008-07-24 jis tyčia nužudė kitą žmogų – M. L..

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai kito žmogaus gyvybė kaltininkas atima veikdamas tyčia, tai yra, suprasdamas, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatydamas, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir to norėdamas ( tiesiogine tyčia ) arba nenorėdamas, bet sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti ( netiesiogine tyčia ). Kaltininkas kito žmogaus gyvybę atima tyčia ir tada, kai veikia numatydamas, kad gali sutrukdyti sveikatą ar atimti jo gyvybę, ir vienodai nori šių padarinių ( neapibrėžta tyčia ). Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Nužudymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia ir neapibrėžta tyčia, kurios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams ( nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai ) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai kaltininkas veikia netiesiogine tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.

Apie kaltininko tyčios turinį teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu bei prieš nusikaltimą ir kt.

Nustatydamas šioje baudžiamojoje byloje R. Š. padaryto nusikaltimo subjektyviąją pusę teismas vadovaujasi aukščiau paminėtais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-18 senato Nutarimo „ Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ Nr. 46 išaiškinimais, pateiktais 5-6 punktuose, tai yra teismas remiasi objektyviais bylos duomenimis.

Teisiamajame posėdyje neabejotinai nustatyta, kad 2008-07-24 tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kurio metu jie susimušė, ką pripažįsta ir R. Š.. Šią aplinkybę patvirtina liudytoja L. J. bei nukentėjusiojo ir kaltinamojo teismo medicinos specialisto išvados ( b.l. 53-58, 151-152 ), kuriose yra nurodyti jiems įvykio metu padaryti kūno sužalojimai. Teismas atkreipia dėmesį į R. Š. muštynių metu panaudotą pavojingą gyvybei įrankį – peilį bei į juo nukentėjusiajam suduotų smūgių intensyvumą, sužalojimų kiekį – peiliu sudavė ne mažiau 7 smūgių į įvairias kūno vietas, kas konstatuota paminėtoje M. L. teismo medicinos specialisto išvadoje. Būtina pažymėti, jog jau ir anksčiau kaltinamasis, nepaisant jo jauno amžiaus, ne vieną kartą vartojo fizinį smurtą M. L. atžvilgiu mušdamas jį, ko teisiamajame posėdyje neneigė ir pats R. Š.. Šią aplinkybę patvirtina liudytojų R. Š. bei A. M. paaiškinimai ( liudytojas A. M. neatvyko į teismo posėdį dėl svarbios priežasties – komandiruotės, ką patvirtina pateiktas bendrovės direktoriaus įsakymas, todėl priimant apkaltinamąjį nuosprendį teismas vadovaujasi jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu b.l. 110-111 ), taip pat netiesiogiai nukentėjusios A. S. paaiškinimai. Teisiamajame posėdyje R. Š. nurodė, kad 2008-07-24 muštynes pradėjo ne jis, o nukentėjusysis, tuomet kai kaltinamasis paprašė jo gulint lovoje nusiauti batus. Tačiau M. L. į šią R. Š. pastabą pradėjo keiktis bei trenkė jam metaliniu karnizu per nugarą. Teismui kelia abejonių kaltinamojo teiginys apie tai, kad konfliktas prasidėjo būtent nukentėjusiojo iniciatyva, nes pats R. Š. posėdyje pripažino, jog būtent jis priėjo prie lovoje gulinčio M. L. ir paprašė nusiausti batus. Būtina pabrėžti ir tai, kad liudytoja L. J. – kaltinamojo motina – ikiteisminio tyrimo metu net aiškino, jog sūnus R. Š., priėjęs prie gulinčio nukentėjusiojo, pradėjo jį tempti iš lovos, paėmė už pakarpos, ištempė iš lovos bei ėmė mušti ( b.l. 96-98 ). Šių parodymų teisingumą L. J. patvirtino savo parašu, todėl jos tokių parodymų davimo neigimas be jokios svarbios priežasties teisiamajame posėdyje pripažintinas nepagrįstu bei traktuojamas teismo kaip noras sušvelninti sūnaus-kaltinamojo atsakomybę. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis taip pat nurodė, kad atsikėlęs iš lovos, M. L. pirmas jam trenkė per nugarą metaliniu karnizu, apie ką R. Š. jau kitą po įvykio dieną pasakė jį apžiūrėjusiam teismo medicinos gydytojui. Tačiau pažymėtina, jog iš tikrųjų teismo medicinos specialisto išvada tvirtina, kad kaltinamasis 2008-07-25 12.50 val. buvo apžiūrėtas gydytojo, tačiau specialisto išvadoje nėra konstatuota jokių kūno sužalojimų R. Š. nugaros srityje ( teismo medicinos specialisto išvada b.l. 151-152 ).

Posėdyje kaltinamasis aiškino, jog, kai M. L. pirmas trenkė jam per nugarą metaliniu karnizu ir jie susistūmdė, tuomet nukrito kitas karnizas, kliudydamas R. Š. akinius, kurie nukrito ir sudužo. Todėl dėl prasto regėjimo, nieko nematydamas be akinių bei norėdamas apsiginti nuo puolančio nukentėjusiojo, jis sugriebė pasitaikiusį po ranka peilį bei pradėjo juo mojuoti prieš save, kad nukentėjusysis nesiartintų. Teismo manymu kaltinamojo teiginys dėl jo prasto regėjimo paneigiamas liudytojos – gydytojos okulistės Reginos O. K. paaiškinimais, kuri teismo posėdyje nurodė, kad R. Š. anksčiau pas ją tikrindavosi akis bei paprastai ateidavo į gydymo įstaigą be akinių. Šios liudytojos tvirtinimu kaltinamojo regėjimas yra pakankamai geras, nes asmenims turintiems tokį regėjimą yra išduodamas vairuotojo pažymėjimas, o turėdamas tokį regėjimą, R. Š. vieno metro atstumu mato savo pirštus, o iš arčiau – mato dar geriau. R.O. K. patvirtino savo parodymus apie tai, kad kaltinamasis konflikto metu turėjo matyti ir peilį, ir padarytus sužalojimus ( b.l. 125-126 ). Teismas atkreipia dėmesį ir į R. Š. teisiamajame posėdyje duotus paaiškinimus, kad po muštynių su M. L., jis, kaltinamasis, jau būdamas be akinių, nubėgo į motinos kambarį, įtaisė ten kabliuką ir sėdėjo su motina. Teismo nuomone, šiais savo paaiškinimais R. Š. iš esmės pripažįsta, jog be akinių gali ne tik savarankiškai vaikščioti, bet ir atlikti tokį darbą, kaip kabliuko įrengimą duryse, kas paneigia jo teiginį apie turimą prastą regėjimą bei patvirtina liudytojos gydytojos okulistės R.O. K. paaiškinimus apie kaltinamojo turimą pakankamai gerą regėjimą. Todėl R. Š. tvirtinimas dėl jo prasto regėjimo pripažintinas neįtikinamu ir nepagrįstu bei dėl šios priežasties yra pagrindas manyti, jog konflikto metu jis turėjo matyti, kad naudoja peilį ir tai matė. Kaltinamasis aiškina, kad sugriebęs peilį, juo mojavo prieš save, kad nukentėjusysis prie jo nesiartintų. Pažymėtina ir tai, kad Baudžiamojo Kodekso 13 straipsnis numato atsakomybę už nužudymą nuo 14 metų, todėl nėra pagrindo manyti, jog R. Š., būdamas 18 metų amžiaus, muštynių metu arti nukentėjusiojo mojuodamas peiliu, nevisiškai suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200/2004 ). Be to, būtina pabrėžti ir teismo medicinos specialisto išvados 4.1. punkte nurodyta kairės šlaunies sužalojimo kanalo ilgį – net 14 cm, kas leidžia teigti, kad kaltinamasis pakankamai stipriai, panaudodamas fizinę jėgą mojavo ir suduodavo smūgius peiliu M. L..

Tokiu būdu teismas atsižvelgdamas į R. Š. muštynių metu panaudotą įrankį – peilį, juo nukentėjusiajam suduotų smūgių kiekį, jų intensyvumą, kaltinamojo anksčiau naudotą fizinį smurtą M. L. atžvilgiu, jo agresyvumą įvykio metu bei savo nusikalstamų veiksmų suvokimą dėl amžiaus daro išvadą, kad R. Š. padarė M. L. nužudymą veikdamas netiesiogine tyčia, nes muštynių metu būdamas šalia nukentėjusiojo ir stipriai mojuodamas peiliu suvokė pavojingą nusikalstamų veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Todėl jis turi atsakyti pagal pasekmes – už nužudymą. Teismo manymu šioje konkrečioje situacijoje nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis veikė būtinosios ginties ribose, nes peilio panaudojimas muštynėse duotu atveju buvo aiškiai neadekvati savigynos priemonė.

Tiriant R. Š. asmenybę nustatyta, kad anksčiau jis neteistas. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Darytina išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, jog yra R. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamos veikos padarymas asmens, apsvaigusio nuo alkoholio. Skiriant bausmę atkreiptinas dėmesys į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių, R. Š. nesimokė ir nedirbo. Tačiau teismo manymu šiuo konkrečiu atveju skiriant įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, būtina atsižvelgti į R. Š. jauną amžių, jo teigiamas charakteristikas ( tvirtina b.l. 84, 188 ), į tai, kad laisvės atėmimu jis nuteisiamas pirmą kartą, byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o konflikto metu nukentėjusysis buvo girtas, ką patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Be to, teismui pateikta medžiaga tvirtina, jog M. L. ne vieną kartą buvo baustas administracine tvaka, buvo konfliktinė asmenybė. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių teismas skiria kaltinamajam sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 94 str., 297 str., 301 str., 303-305 str.str., 307-308 str. str., 313 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 7 ( septyneriems ) metams, bausmę atliekant pataisos namuose .

Bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo sulaikymo dienos nuosprendžiui įsiteisėjus bei įskaityti į atliktą bausmę dvi laikino sulaikymo dienas – 2008-07-25 – 2008-07-26 ir kardomojo kalinimo-suėmimo – terminą 2008-07-27 - 2008-08-06.

Kardomąją priemonę R. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus baudžiamojoje byloje – 11 užklijuotų vokų su nuoplovomis ar tiriamų objektų dalimis, M. L. rūbus: kelnes, apatines kelnaites, puskojines ir batus, R. Š. rūbus: megztinį, džinsines kelnes ir marškinėlius, popierinį voką su žalios spalvos marškinėliais, karnizą, perlaužtą į dvi dalis, voką su nuoplova nuo karnizo, M. L. kraujo lyginamąjį pavyzdį, R. Š. seilių lyginamąjį pavyzdį – esančius Vilniaus rajono policijos komisariato Daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, – sunaikinti.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.