- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- e1-411-928/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-4-00067-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.17.1.3Strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda (BK 199 str. 3 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.16.1.6Užstatas (BPK 133 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Odeta Gruodienė, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Dorelaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje, A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, Ukrainos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, našlys, nedirbantis, Lietuvoje neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
A. K., įvykdė kontrabandą, o būtent, jis pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai, 2022 m. spalio 5 d. apie 21 val. 10 min. vykdamas iš Rusijos Fedaracijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų kanalu, gabendamas grynuosius pinigus - 20600 JAV dolerių (2022 m. spalio 5 d. Lietuvos banko nustatytu kursu 20776,6 Eur), kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, ir privalėdamas juos deklaruoti raštu muitinės įstaigoje, neužpildė ir nepateikė Grynųjų pinigų deklaravimo formos ir, muitinei žodžiu deklaravęs, kad privalomų deklaruoti daiktų neneša, laikydamas rankinėje, neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus - 20600 JAV dolerių, kurių bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 20776,6 Eur, šių daiktų nedeklaravo, nepateikė muitinės kontrolei bei tokiu būdu šios kontrolės išvengė, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad pažeidė Lietuvos šalies įstatymus to nežinodamas. 2022 m. spalio 6 d. pranešimas apie įtarimą jam įteiktas rusų kalba su jo turiniu susipažino, kuo įtariamas supranta. Jis gyvena Ukrainoje, Rusijos okupuotoje teritorijoje - (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Gyvena vienas, žmona mirusi, turi vieną sūnų E. K., kuriam 24 metai, kuris gyvena Rusijoje. Kadangi šiuo metu masiškai vyrai (duomenys neskelbtini) Respublikoje yra kviečiami tarnauti į Rusijos armiją, teikiami šaukimai, jis nusprendė išvykti į Lietuvą, nes Panevėžyje gyvena tolimas giminaitis A., todėl planavo pas jį apsigyventi. 2022 m. spalio 4 d. ryte jis išvyko iš (duomenys neskelbtini). Išvažiavo vienas traukiniu į Maskvą, iš Maskvos skrido lėktuvu į Kaliningradą, Rusijos Federacijoje, vėliau autobusu privažiavo Rusijos Federacijos - Lietuvos Respublikos valstybių sieną. Prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos jis atvyko apie 20.00 val. iki Lietuvos sienos jis atvyko kartu su pažįstamais, su kuriais susitiko Maskvoje. Kartu su juo į Lietuvą vyko sūnus E., su kuriuo susitiko Maskvoje ir toliau jie keliavo kartu. Su savimi jis turėjo kuprinę su asmeniniais daiktais, t. y. Ukrainos piliečio pasą, mobilųjį telefoną ir pinigus, viso 20 600 (dvidešimt tūkstančių šešis šimtus) JAV dolerių. Tai buvo jo asmeniniai pinigai. Pinigus buvo susitaupęs. Planavo įsikurti Lietuvoje, susirasti darbą, jam šie pinigai buvo reikalingi, kad galėtų pragyventi. Pinigai buvo 100 nominalo banknotais, sudėti vienoje vietoje. Jis iki tol tokios sumos pinigų nėra prie savęs vežęsis, nežinojo, kad šiuos reikia deklaruoti. Šių pinigų jis nepateikė deklaravimui nei išvykdamas iš (duomenys neskelbtini), nei atvykęs į Maskvą ar Kaliningradą. Jis iki Lietuvos valstybės sienos kirtimo judėjo tik Rusijos teritorijoje, jo iki tol niekas nepasiteiravo apie gabenamą pinigų sumą ir ar reikia apskritai deklaruoti gabenamą kažkokią didesnę sumą pinigų po Rusijos teritoriją, jis nežino. Į Lietuvą, jis kaip ir kiti kartu vykę keleiviai, norėjo patekti per (duomenys neskelbtini) kelio postą. Einant R. F. muitinės kontrolę, jis nieko nedeklaravo ir jo niekas neklausė ar turi kažko deklaruojamo. Atvykęs į Lietuvos Respublikos muitinės teritoriją, jis ėjo pėsčiųjų kanalu. Pirmiausia pasienio pareigūnams jis pateikė savo asmens pasą, pareigūnas patikrino šį ir jam grąžino. Tuomet jis priėjo prie langelio, kuriame dirba muitinės pareigūnas, kuris jo paprašė asmens paso, jis pateikė, tuomet muitinės pareigūnas jam suprantama rusų kalba, jo paklausė ar turi draudžiamų prekių, kadangi jis neturėjo jokių draudžiamų prekių, atsakė, kad neturi. Tada muitinės pareigūnas jam nurodė eiti kartu su juo į šalimai esančias patalpas. Jis vykdydamas nurodymą užėjo į pareigūno nurodytas patalpas. Muitinės pareigūnas paprašė pateikti visus prie savęs turimus daiktus, tai yra išimti iš kišenės jei kažką turi, taip pat patikrino jo asmeninius daiktus kelioninėje kuprinėje ir mažesnėje rankinės tipo kuprinėje. Kadangi pareigūnas nurodė viską jam pačiam išimti, jis išėmė visus daiktus, tarp jų iš mažesnės kuprinės išėmė pinigus - tai yra 20 600 JAV dolerių, kurie buvo viename pakete, banknotai perrišti gumyte. Pareigūnas jo akivaizdoje pinigus pradėjo skaičiuoti, kai suskaičiavo pinigus, pareigūnas paėmė pasą ir pinigus, visus kitus daiktus leido jam pasiimti atgal ir nurodė eiti kartu su juo į kitą pastatą. Muitinės pareigūnas jam pasakė, kad gabenant tokią sumą, pinigus reikėjo deklaruoti. Jis pareigūnui pasakė, kad pirmą kartą vyksta su tokia suma pinigų ir apie tai nieko nežinojo. Pats pareigūnas jam nepasakė nuo kokios sumos pinigus reikia deklaruoti. Muitinės pareigūnai nieko nepaaiškinę pinigus ir pasą, paėmė, taip pat paprašė pateikti jo mobilųjį telefoną, ir po to paaiškino, kad yra sulaikomas iki operatyvinės grupės atvykimo. Jis buvo sulaikytas, o ar sūnus pateko į Lietuvą jam nežinoma. Eidamas iš Rusijos Federacijos link Lietuvos muitinės kontrolės, neatkreipė dėmesio ar pakeliui prie pėsčiųjų kanalo yra koks nors informacinis stendas, ir koks buvo apšvietimas, nes jis buvo labai pavargęs, kelionėje užtruko dvi paras. Jis pripažįsta, kad vežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pinigus, tačiau nežinojo, kad reikia deklaruoti grynųjų pinigų sumą jei ši yra 10 000 eurų ar daugiau, arba ekvivalentas kitos šalies valiuta. Apie tai jis sužinojo tik tada, kai jam pasakė muitinės pareigūnas paėmęs pinigus. Jis gailisi, kad pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus to nežinodamas. Sulaikyti pinigai yra visos jo santaupos. Prašo atsižvelgti į tai, kad atvykęs į Lietuvą, planavo likti gyventi kartu su sūnumi. Jam išaiškinta galimybė baudžiamąjį procesą šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, su kuo jis sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. K. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu apie tai, kad šiuo metu masiškai vyrai (duomenys neskelbtini) Respublikoje yra kviečiami tarnauti į Rusijos armiją, teikiami šaukimai, jis nusprendė išvykti į Lietuvą, su savimi pasiėmė viso gyvenimo santaupas, kurias ketino panaudoti savo ir šeimos gerbūviui Lietuvoje, tačiau dėl nežinojimo apie tokių pinigų deklaravimo pareigą juos gabenant per valstybės sieną, įvykdė kontrabandą. Taip pat jo kaltė grindžiama liudytojo P. G. parodymais apie tai, kad jo tarnybos metu, 2022 m. spalio 5 d. 21 val. 10 min. iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities pėsčiųjų kanalu atvyko Ukrainos Respublikos pilietis A. K., kuris nepateikė jokių deklaruotinų daiktų, tačiau atlikus jo patikrą, A. K. pateikdamas prie savęs turimus daiktus, iš rankinės-kuprinės išėmė ir padėjo JAV dolerių banknotus, viso buvo suskaičiuota 20 600 JAV dolerių suma. Liudytojas Y. K. (kaltinamojo sūnus) taip pat patvirtino, jog žinojo, kad tėvas turi grynųjų pinigų, kurių nepateikė muitinės kontrolei, tai buvo jo santaupos, tiksliai sumos nežinojo, tačiau tai buvo suma, su kuria jis pradžioje galėjo pragyventi Lietuvoje. 2022 m. spalio 6 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad iš Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto pamainos viršininko A. A. buvo paimti pateikti daiktai ir dokumentai, susiję su A. K. padaryta nusikalstama veika: pinigai -20 600 (dvidešimt tūkstančių šeši šimtai) JAV dolerių, kurie 2022 m. spalio 7 d. apžiūros protokolo duomenimis, buvo detaliai apžiūrėti. Visi šie įrodymai iš esmės patvirtina kaltinamojo A. K. parodymus, o jo kaltė taip pat grindžiama ir kita rašytine bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami A. K. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl esminių bylos aplinkybių nekilo.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 199 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus.
Teismų praktikoje gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną, per muitinę arba ją apeinant. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, taip pat jų transportavimas naudojant vamzdynus, elektros linijas, vandentiekius, oro ar vandens sroves ir panašiai. Šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia: kaltininkas supranta, kad per valstybės sieną gabena privalomus deklaruoti daiktus, nepateikdamas jų kontrolei ar kitaip vengdamas šios kontrolės, ir nori taip veikti. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei. Kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami ne per muitinių postus, nusikaltimas yra baigtas nuo tų daiktų patekimo į Lietuvos Respublikos valstybės pasienio juostos ribas momento.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000,00 eurų, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį Reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai. Prievolė deklaruoti grynuosius pinigus taikoma juos gabenančiam fiziniam asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar jis yra gabenamų pinigų savininkas. Muitinės pareigūnas privalo išduoti deklaracijos blankus, atlikti kitus muitinės formalumus, tačiau privalomus deklaruoti daiktus pateikti muitinei yra gabenančiojo pareiga.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas (šiuo konkrečiu atveju – pinigai) gabenamas per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant ir nerodant muitinio tikrinimo metu. Sprendžiant apie pinigų kontrabandos subjektyviuosius požymius darytina išvada, kad A. K. neketino Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto pareigūnams raštu deklaruoti ir pateikti muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, nors turėjo pareigą ir galimybę informuoti apie su savimi gabenamus deklaruotinus pinigus, to nepadarė. Teismo nuomone, A. K. nepagrįstai nurodo, kad jis nežinojo apie būtinybę deklaruoti vežamus daiktus – pinigus. Bylos duomenimis nustatyta, kad muitinės kelio postuose esančiuose stenduose pateikta išsami informacija apie tai, kad kiekvienas asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką ar išvykstantis iš Lietuvos Respublikos ir gabenantis ne mažesnę kaip 10 000,00 eurų grynųjų pinigų sumą (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta), privalo ją deklaruoti raštu muitinės įstaigoje, per kurią jis atvyksta į Lietuvos Respubliką ar išvyksta iš jos. Pateikti užpildytą ir pasirašytą Grynųjų pinigų deklaravimo formą privaloma be atskiro muitinės pareigūno reikalavimo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis žinojo apie būtinybę deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus, tačiau sąmoningai jų nepateikė muitinės kontrolei (nedeklaravo). A. K. nei raštu, nei žodžiu neišreiškė pageidavimo deklaruoti gabenamus pinigus, jų turėjimą nuslėpė, tačiau pinigai buvo surasti atliekant patikrinimą. Bandymas išvengti privalomo pinigų deklaravimo kvalifikuojamas kaip kontrabanda. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad A. K. suvokė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabenantis pinigus (bendroje sumoje – 20 776,6 eurų), sąmoningai nepateikė jų muitinės kontrolei, to norėjo ir būtent todėl taip veikė. Taigi A. K. padarė tyčinį nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, dėl ko jo veika teisingai kvalifikuota kaip kontrabanda pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Šių teismo išvadų nepaneigia ir kaltinamojo teiginiai, jog per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabentų pinigų kilmė yra legali, tai yra jo santaupos, nes gabenamų pinigų kilmė nėra būtina sąlyga taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 199 straipsnio 3 dalį.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
A. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – bauda, tačiau prašė baudos dydį mažinti, bei nekonfiskuoti asmeninių santaupų.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Kaltinamasis A. K. Lietuvos Respublikoje neteistas, yra Ukrainos Respublikos pilietis, nedirba, našlys, duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrijos klinikoje ar priklausomybės ligų centre, byloje nėra, taigi yra pakaltinamas.
BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi baudos arba laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.
Prokuroras siūlė kaltinamajam A. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, skirti 150 MGL (7500 eurų) baudą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę vienu trečdaliu sumažinti ir galutinę bausmę paskirti 100 MGL (5000 eurų) baudą. Vadovaujantis BK 65 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme nuo 2022 m. spalio 5 d. iki 2022 m. spalio 7 d. išbūtą laiką (2 dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginanti 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, ir paskirti galutinę bausmę 96 MGL (4800 Eur) dydžio baudą bei konfiskuoti iš A. K. nusikaltimo metu paimtus pinigus – 20 600 JAV dolerių, t. y. 20 776,6 Eur.
Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti A. K. skirtinos bausmės rūšį – baudą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis Lietuvos Respublikoje neteistam, nedirbančiam asmeniui, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir čia neturi pastovios gyvenamosios vietos, tačiau įmokėjęs atitinkamo dydžio užstatą, yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti A. K., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis, už sunkų nusikaltimą numatyta bauda nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiama į veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį – kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis: A. K. neteistas, duomenų apie baustumą administracine tvarka, apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą sutiktina su prokuroro siūlomos minimalios 150 MGL (7500 eurų (septynių tūkstančių penkių šimtų) eurų) dydžio baudos skyrimu kaltinamajam. Nors kaltinamasis pateikęs prašymą mažinti skirtinos baudos dydį, tačiau teismas pažymi, kad nėra jokio pagrindo dar labiau mažinti ir taip paskirtos minimalaus dydžio baudos.
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam A. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 100 MGL (5 000,00 (penkių tūkstančių) eurų) dydžio bauda.
Kaltinamasis A. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2022 m. spalio 5 d. 21 val. 55 min. iki 2022 m. spalio 7 d. 10 val. 26 min., tai yra iš viso dvi paras, šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, todėl laikytina, kad galutinė bausmė A. K. yra 96 MGL (4800,00 (keturių tūkstančių aštuonių šimtų) eurų) dydžio bauda.
Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Dorelaičio 2022 m. spalio 7 d. nutarimu A. K. paskirta kardomoji priemonė – 5000 Eur dydžio užstatas, kurį 2022 m. spalio 7 d. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros banko sąskaitą pervedė Y. K.. Užstato davėjas Y. K. pateikęs prašymą įskaityti įneštą sumą į baudos dydį ir padengti kitas teismo paskirtas pinigines sumas.
Siekiant realaus teismo priimto sprendimo įvykdymo, taip pat atsižvelgiant į užstatą sumokėjusio asmens prašymą dėl užstato panaudojimo paskirtos baudos padengimui, kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – 5 000 Eur užstatas – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – užstatas nukreipiamas paskirtos baudos mokėjimui (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Likusi užstatu įmokėta 200 Eur (dviejų šimtų eurų) suma, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintina užstato davėjui Y. K..
V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti bylos duomenys
Prokuroras pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlė konfiskuoti iš A. K. nusikaltimo metu paimtus pinigus – 20 600 JAV dolerių, t. y. 20 776,6 Eur.
2022 m. spalio 7 d. pranešime įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. K. savo ranka atliko įrašą, kuris vertėjos išverstas iš rusų kalbos, t. y. A. K. prašė sumažinti baudos dydį, bei nekonfiskuoti asmeninių lėšų, kurios yra jo viso gyvenimo santaupos, pasiimtos bėgant nuo karo. Minėtas aplinkybes patvirtino ir įtariamojo apklausos metu nurodydamas, kad gyvena Ukrainoje, Rusijos okupuotoje teritorijoje - (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Kadangi šiuo metu masiškai vyrai (duomenys neskelbtini) Respublikoje yra kviečiami tarnauti į Rusijos armiją, teikiami šaukimai, jis nusprendė išvykti į Lietuvą. Jis pripažįsta, kad vežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pinigus, tačiau nežinojo, kad reikia deklaruoti grynųjų pinigų sumą jei ši yra 10 000 eurų ar daugiau. Santaupų pagalba planavo įsikurti Lietuvoje, susirasti darbą. Pinigai gauti teisėtai, visi dokumentai, pagrindžiantys pinigų kilmę, yra likę (duomenys neskelbtini).
Prokuroro prašymas dėl ikiteisminio tyrimo metu iš kaltinamojo A. K. paimtų pinigų – 20 600 JAV dolerių, t. y. 20 776,6 Eur. konfiskavimo atmestinas, o kaltinamojo A. K. prašymas dėl šių pinigų grąžinimo – tenkintinas.
BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o šio straipsnio 4 dalyje, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Teismo nuomone, kaltinamojo A. K. į Lietuvos Respubliką per Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą gabenti bei nepateikti muitinės kontrolei daiktai – pinigai – 20 600 JAV dolerių, negali būti konfiskuojami ir yra teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti A. K..
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 28 d. nutartyje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015 pažymėjo, jog „<...valstybė turi teisėtą interesą, taip pat ir pareigą, pagal įvairias tarptautines sutartis įgyvendinti priemones grynųjų pinigų judėjimui per sienas išaiškinti ir stebėti, nes didelės pinigų sumos gali būti naudojamos pinigų plovimui, prekybai narkotinėmis medžiagomis, terorizmo ar organizuoto nusikalstamumo finansavimui, mokesčių vengimui ar kitų sunkių finansinių nusikalstamų veikų padarymui. Bendrasis deklaravimo reikalavimas, taikytinas bet kuriam asmeniui, kertančiam valstybės sieną, užkerta kelią neišaiškintam tokių grynųjų pinigų įvežimui į šalį arba išvežimui iš jos. Konfiskavimo priemonė, taikoma už pareigos deklaruoti grynuosius pinigus muitinės pareigūnams neįvykdymą, yra bendros kontrolės sistemos, sukurtos siekiant kovoti su šiomis nusikalstamomis veikomis, dalis. Taigi, konfiskavimo priemonė atitinka bendrąjį visuomenės interesą>“.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos įtvirtina asmens teisę į nuosavybės apsaugą. Taikant turto konfiskavimą ši asmens teisė drastiškai apribojama. Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas teisinius instrumentus, kuriuos pasitelkus siekiama paimti turtą iš nusikaltimus darančių asmenų ir kitų neteisėtai praturtėjusių asmenų, spręsdamas tokių instrumentų sukeliamų ribojimų proporcingumo jais siekiamiems tikslams klausimą, savo sprendimuose yra nurodęs, kad proporcingumo principas suprantamas kaip sąžiningas balansas tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus tikslus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, suformuluotos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatas, turto konfiskavimas turi atitikti teisingą pusiausvyrą. Pastebėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs turto konfiskavimo neproporcingumą, kuomet ši baudžiamojo poveikio priemonė buvo taikoma asmenims, per valstybės sieną gabenusiems teisėtos kilmės pinigus, tačiau neįvykdžiusiems deklaravimo pareigos. Taigi aptariamoje byloje, svarstant turto konfiskavimo klausimą, būtina įvertinti Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatas bei šio klausimo svarstymui reikšmingą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. K. per valstybės sieną gabeno 20 600 JAV dolerių.
Kaltinamasis A. K. teigia, jog per valstybės sieną gabenti pinigai buvo teisėtos kilmės, tai jo santaupos, skirtos jo ir sūnaus gerbūviui kurti Lietuvoje. Šiuos teiginius kaltinamasis grindžia objektyviais duomenimis – karo padėtimi Ukrainoje ir okupacinės Rusijos federacijos valdžios veiksmais dėl paskelbtos dalinės mobilizacijos jo gyvenamojoje (duomenys neskelbtini) srityje bei paties vengimu tarnauti okupacinėse pajėgose, ir tokia jo iškelta versija nėra paneigta bei yra įtikinama.
Pagal Europos Žmogaus Teisingumo Teismo formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose, taikant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, būtina įvertinti: nusikalstamos veikos pobūdį, jos sunkumą; konfiskuojamo turto statusą nusikalstamoje veikoje; pinigų kilmę ir jų paskirties teisėtumą; ar pagal nacionalinę teisę valiutos įvežimas kaip toks yra teisėtas, ar yra ribojama įvežama suma; ar konfiskavimu siekiama užkirsti kelią kokiai nors neteisėtai veiklai; konfiskuojamo turto reikšmė kaltininkui; ar nedeklaravus gabenamos sumos valstybė patyrė turtinę žalą; kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis.
Byloje surinkti faktiniai duomenys neleidžia daryti išvados, jog A. K. gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės. Kaltinamojo pateikti paaiškinimai ir susiklosčiusios objektyvios aplinkybės dėl karo ir okupacinių Rusijos Federacijos veiksmų Ukrainoje leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jo per valstybės sieną gabenti pinigai nesusiję su neteisėta jų kilme ir nebuvo skirti kokiam nors neteisėtam tikslui įgyvendinti, byloje taip pat nėra jokių duomenų apie kokias nors A. K. sąsajas su terorizmu ar kitomis neteisėtomis veiklomis, taigi, aplinkybių, jog per valstybės sieną gabenti pinigai, jų nedeklaruojant, buvo skirti neteisėtiems tikslams įgyvendinti, byloje nenustatyta. Per valstybės sieną teisėtai gabenama pinigų suma nėra ribojama, o taip pat nėra nustatyta pareiga mokėti mokesčius. Jei gabenamų pinigų suma viršija 10 000,00 eurų, pinigus tereikia deklaruoti. Šios aplinkybės rodo, kad dėl A. K. padarytos nusikalstamos veikos – pinigų kontrabandos, valstybė nepatyrė finansinės žalos. Taikant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuotina pinigų suma yra reikšminga A. K., kaip pats nurodo, tai viso gyvenimo santaupos, kurias bėgdamas iš karo niokojamos šalies pasiėmė su savimi. Bylos duomenys rodo, kad A. K. administracine tvarka Lietuvos Respublikoje nebaustas, neteistas, taigi jo asmenybės pavojingumas nėra didelis. Remiantis galiojančia teismų praktika, aptariamu atveju darytina išvada, jog prokuroro prašoma taikyti baudžiamojo poveikio priemonė – per valstybės sieną gabentų pinigų konfiskavimas, nėra proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai – pinigų kontrabandai.
Kaltinamasis A. K. padarė nusikalstamą vieką – pinigų kontrabandą, t. y. vykdamas per valstybės sieną, nepateikė muitinės kontrolei gabentų privalomų pateikti muitinės kontrolei daiktų – pinigų, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Už šio nusikaltimo padarymą A. K. paskirta galutinė bausmė – 4800,00 eurų dydžio bauda. Taigi įvertinus paskirtos bausmės – baudos dydį, aptariamos bylos aplinkybėmis, darytina išvada, jog ji yra pakankama nubaudimo tikslų įgyvendinimui. Todėl kartu su paskirta bauda papildomai taikyti ir baudžiamojo poveikio priemonę, šiuo konkrečiu atveju, teismo nuomone, yra neproporcinga, todėl daiktai turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2022 m. spalio 6 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti pinigai – 20600 JAV dolerių, apžiūrėti 2022 m. spalio 7 d. daiktų apžiūros protokolu, ir 2022 m. spalio 11 d. įnešti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. spalio 11 d. UAB „Medicinos bankas“ nurodymas įnešti grynuosius pinigus kasos pajamų orderis Nr. 21341), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – grąžintini savininkui A. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
2022 m. spalio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti: A. K. žodinė deklaracija 22LTKK2000ZD0937F1 ir tikrinimo aktas laikomi ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.03-4-00067-22, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam bausmę – 150 MGL (7500 (septynių tūkstančių penkių šimtų) eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 100 MGL (5 000,00 (penkių tūkstančių) eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. spalio 5 d. 21 val. 55 min. iki 2022 m. spalio 7 d. 10 val. 26 min., tai yra iš viso dvi paras, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir laikyti, kad galutinė bausmė A. K. yra 96 MGL (4800,00 (keturių tūkstančių aštuonių šimtų) eurų) dydžio bauda.
Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Dorelaičio 2022 m. spalio 7 d. nutarimu A. K. paskirtą kardomąją priemonę – 5000 (penkių tūkstančių) Eur užstatą palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – užstato davėjo Y. K. sutikimu, nukreipti paskirtos baudos A. K. (4800,00 (keturių tūkstančių aštuonių šimtų) eurų) sumokėjimui ir apie mokėjimo įvykdymą pranešti Kauno apygardos teismui bei laikyti, kad paskirta bauda sumokėta. Likusią užstatu įmokėtą 200 Eur (dviejų šimtų eurų) sumą grąžinti užstato davėjui Y. K..
Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
2022 m. spalio 6 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtus pinigus – 20600 (dvidešimt tūkstančių šeši šimtai) JAV dolerių, apžiūrėtus 2022 m. spalio 7 d. daiktų apžiūros protokolu, ir 2022 m. spalio 11 d. įneštus į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. spalio 11 d. UAB „Medicinos bankas“ nurodymu įneštus grynuosius pinigus kasos pajamų orderis Nr. 21341), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – grąžinti savininkui A. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
2022 m. spalio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtus: A. K. žodinę deklaraciją 22LTKK2000ZD0937F1 ir tikrinimo aktą, laikomus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 03-4-00067-22, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apygardos teismui prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.