- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-16
- Bylos Nr.
- 1-2917-1123/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas (patrauktas baudžiamojon atsakomybėn):
1) Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimas; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2013 m. liepos 16 d. bausmę atlikęs;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 40 parų areštu, bausmę atlikęs 2018 m. kovo 21 d.;
3) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, 2018 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, bausmę atliko 2020 m. gegužės 15 d.;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 8 MGL dydžio bauda;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 58 parų areštu, bausmę atliko 2020 m. gegužės 15 d.;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 MGL bauda ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams su 8 MGL dydžio bauda;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiais ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bausmę atliko 2020 m. gegužės 15 d.;
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme, bausmę atliko 2020 m. gegužės 15 d.;
9) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme; Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi (pakeista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, A. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu, po to dalinio bausmių sudėjimo būdu bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir A. V. paskirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 1 mėnesiui su 8 MGL dydžio bauda. 2020 m gegužės 15 d. paleistas iš Vilniaus pataisos namų;
10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 4 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
12) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų Rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintos bausmės, paskirtos Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. bei 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiais, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo;
13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi, sušvelninus A. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, nustatyta galutinė subendrinta 2 metų 1 mėnesio ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, 2023 m. liepos 4 d. taikytas lygtinis paleidimas, 2023 m. spalio 24 d. bausmę atlikęs;
14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį – galutine 30 parų arešto bausme;
15) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – galutine 30 parų arešto bausme,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. liepos 1 d., apie 17.20 val., Gedimino pr. 51, Vilnius, pagrobė viešoje vietoje – gatvėje stovintį prirakintą prie dviračių stovo nukentėjusiajam D. V. priklausantį elektrinį paspirtuką „Segway Ninebot Max G30“, 400 eurų vertės, tokiais savo veiksmais pagrobė nukentėjusiajam D. V. priklausantį 400 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
Kaltinamasis A. V., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad kaltinimą supranta, jei vaizdo kamerose yra užfiksuotas jis (A. V.), tuomet savo kaltę pripažįsta, bet negali paaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nes tuo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Jis vartojo narkotikus ir vykdė nusikaltimus. Dabar vartoja narkotines medžiagas 5 mėnesius, prieš tai nevartojo, o nuo vasario 19 d. pradėjo vartoti ir vykdyti nusikaltimus. Pagrobtą turtą realizuodavo atsitiktiniams asmenims, negali tiksliai pasakyti, kam parduodavo. Paspirtuką pardavė gal už 50 eurų, pinigus išleisdavo narkotikams, maistui, cigaretėms. Šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja pusantro mėnesio, nori pilnai nebevartoti, gydytis, bet įkalinimo įstaigoje negali gydytis, nes nėra registruotas priklausomybių ligų centre, negulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Jam reikia užsiregistruoti pas šeimos gydytoją ir pristatyti pažymą, kad jis yra narkomanas. Jis jau 24 metus yra narkomanas, bet niekur nėra registruotas. Galimybės gydytis įkalinimo įstaigoje neturi, todėl prašo jam skirti bausmę, kad ir pačią didžiausią 3 metų, bet lygtinai, ir paskirti privalomai gydytis laisvėje, nes nuo 2017 m. vis kalėjimas, laisvė ir vėl kalėjimas. Jis baigęs 12 klasių, turi daug specialybių – (duomenys neskelbtini). Įkalinimo vietoje nedirbo, nes nebuvo darbo, norėjo dirbti ir rašė prašymus. Civilinį ieškinį, jei yra pristatyti dokumentai, kainos ir čekiai, pilnai pripažįsta.
Kadangi kaltinamasis A. V. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
2024 m. liepos 1 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėjas D. V., pageidaujantis pranešti apie įvykį, parodė, kad 2024 m. liepos 1 d., apie 17.20 val., adresu Gedimino pr. 51, Vilnius, jis pastebėjo, kad nebėra jam priklausančio elektrinio paspirtuko „Segway Ninebot Max G30“, kuris buvo prisegtas priešais pagrindinį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įėjimą, specialiai tam įrengtoje dviračio prirakinimo vietoje, paspirtukas buvo prirakintas trosine spyna, jam padarytą žalą vertina 400 eurų (b. l. 12).
Nukentėjusysis D. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 1 d., apie 10.00 val. jis atvyko adresu Gedimino pr. 51, Vilniuje, jam priklausančiu elektriniu paspirtuku „Segway Ninebot Max G30“, juodos spalvos su geltonos spalvos elementais. Jis paspirtuką pastatė specialiai įrengtoje dviračių rakinimo vietoje, esančioje priešais Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, arčiau laiptų, vietoje Nr. 1 arba Nr. 2, tiksliai pasakyti negali, nes nepamena. Paspirtuką prirakino juodos spalvos trosine spyna, kuri buvo apvilkta guma. Raktą nuo spynos pasiėmė prie savęs ir visą laiką turėjo su savimi. Toliau visą dieną praleido Mažvydo bibliotekoje. Apie 17.20 val. jis grįžo prie dviračių rakinimo vietos, kadangi ketino vykti į namus, ir pastebėjo, kad nebėra jo paspirtuko bei spynos, kuria šis buvo prirakintas. Jam padarytą žalą vertina apie 400 eurų. Kas galėjo pavogti jam priklausantį paspirtuką, nurodyti negali, nes nieko neįtaria. Teisė dėl civilinio ieškinio teikimo jam išaiškinta, jį teiks tyrimo eigoje, kai bus asmuo, padaręs nusikalstamą veiką. Jis paspirtuko dokumentų nebeturi, kadangi jie pasimetė jam besikraustant, taip pat negalės nurodyti ir paspirtuko serijinio numerio, kadangi jo nežino ir neturi niekur užsirašęs (b. l. 19-20).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis D. V. parodė, kad elektrinį paspirtuką „Segway Ninebot Max G30“ įsigijo 2021 m. už 750 eurų. Paspirtuką pirko „Topo centro“ parduotuvėje, tačiau išlikusių jo dokumentų neturi. Paspirtuku naudojosi tik jis vienas, jį techniškai prižiūrėjo, paspirtuko būklė buvo labai gera. 2024 m. gegužės 16 d. buvo atliktas paspirtuko techninis aptarnavimas, pakeistos reikiamos dalys. Už minėtus darbus sumokėjo 87 eurus. Po trijų metų naudojimosi paspirtuko vertė sumažėjo ir šiai dienai jį vertina 400 eurų. 2024 m. liepos 1 d., apie 17.20 val., jam grįžus prie palikto elektrinio paspirtuko, kuris buvo prirakintas trosine spyna prie Gedimino pr. 51, Vilniuje, pastebėjo, kad šis yra pagrobtas. Apsižiūrėjęs aplinkui, nerado ir trosinės spynos, kurią vertina 10 eurų. Dėl elektrinio paspirtuko „Segway Ninebot Max G30“ vagystės patyrė 410 eurų turtinę žalą. Tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje nori pareikšti civilinį ieškinį 500 eurų, nes šių metų gegužės mėnesį atliko paspirtuko techninį aptarnavimą. Todėl prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu ir iš kaltininko priteisti 500 eurų padarytus nuostolius (b. l. 56-59).
2024 m. liepos 9 d. nukentėjusysis D. V. kartu su civilinio ieškinio prašymu pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) remonto centro 2024 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje yra duomenys apie tai, kad buvo suteikta remonto darbų bei papildoma aptarnavimo paslauga bendrai už 87,00 Eur (b. l. 61).
2024 m. liepos 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – dviračių rakinimo vieta, esanti priešais Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, adresu Gedimino pr. 51, Vilnius. Į įvykio vietą galima patekti nuo Gedimino pr. ir Gynėjų g. pusės. Įvykio vietoje yra matomas pastatas, kuriame yra Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Priešais bibliotekos pagrindinį įėjimą yra matomi laiptai, kurių kairėje pusėje, pačioje apačioje yra įrengta speciali dviračių rakinimo vieta. Priėjus arčiau yra matomos metalinės pilkos spalvos konstrukcijos, netaisyklingos formos, prie kurių matomi pastatyti įvairūs dviračiai ir paspirtukai. Įvykio vietoje ant Martyno Mažvydo bibliotekos pastato kampo į dviračių rakinimo vietą yra matoma nukreipta vaizdo stebėjimo kamera (b. l. 28-35).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo P. R. 2024 m. liepos 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, siekiant nustatyti pavogto elektrinio paspirtuko „Segway Ninebot Max G30“, juodos spalvos su geltonos spalvos elementais, realizavimo vietą, buvo atlikti patikrinimai Vilniaus autobusų ir geležinkelio stotyse esančiuose lombarduose: (duomenys neskelbtini). Priimtomis priemonėmis nustatyti pavogto elektrinio paspirtuko buvimo vietos nepavyko, tyrimui reikšmingos informacijos negauta. Buvo patikrinti interneto skelbimų portalai kaip „Skelbiu.lt“ bei kiti skelbimų portalai, kur galimai galėtų būti pardavinėjamas aukščiau minėtas pavogtas daiktas, tačiau patikrinimo metu ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos negauta (b. l. 51).
2024 m. liepos 5 d. gauti duomenys iš internetinio viešai prieinamo puslapio „Kaina 24.lt“, kuriais remiantis nustatyta, kad 2024 m. liepos 5 d. pagrobto elektrinio paspirtuko „Segway Ninebot Max G30“ kaina svyruoja nuo 599 eurų iki 709 eurų (b. l. 53).
2024 m. liepos 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą, pateiktą Martyno Mažvydo bibliotekos, kuris pažymėtas 20240701100600001, trunka 00.40 min., matyti, kad vaizdo kamera filmuoja priešais Martyno Mažvydo biblioteką esančią dviračių vietą. 00.19 min. prie dviračių stovų atvažiuoja pareiškėjas vilkintis pilkais marškinėliais, pilkais šortais, juodais akiniais nuo saulės, juoda kuprine, pritvirtina su spyna paspirtuką dviračių stovėjimo vietoje prie stovo ir išeina. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, pateiktą Martyno Mažvydo bibliotekos, kuris pažymėtas 20240701155052001, trunka 02.26 min., matyti, kad vaizdo kamera filmuoja priešais Martyno Mažvydo biblioteką esančią dviračių vietą. 00.30 min. ateina vyriškis: liesas, apsirengęs mėlynais, plėšytais džinsais, juodais marškinėliais, su kuprine per petį, juodai mėlynos spalvos. Asmens plaukai tamsūs, trumpi, ant kairės rankos tatuiruotė. Asmuo prieina prie paspirtuko ir iš kuprinės išsitraukia geltonos spalvos, metalui pritaikytas kirpti žirkles, perkerpa spyną ir, užlipęs ant paspirtuko, išvažiuoja (b. l .39-43).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. V. 2024 m. liepos 4 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu išėmus ir apžiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, kad vagystę įvykdė sistemingai vykdantis vagystes A. V. (b. l. 65).
2024 m. liepos 24 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad, dalyvaujant įtariamajam A. V., apžiūrėtas 2024 m. liepos 1 d. vaizdo įrašas, kurį pateikė Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Peržiūrėjus kartu vaizdo įrašą pavadinimu 20240701155052001, A. V. nurodė, kad vaizdo įraše jis atpažįsta save. Tądien jis buvo apsirengęs mėlynais, plėšytais džinsais, juodais marškinėliais, su savimi turėjo kuprinę per petį juodai mėlynos spalvos. Vaizdo įraše užfiksuota, ką įtariamasis A. V. vaizdo įrašo apžiūros metu patvirtina, kad jis priėjo prie dviračių stovo, esančio Gedimino pr. 51, Vilniuje, iš savo turimos tamsios spalvos kuprinės ištraukė geltonos spalvos, metalui pritaikytas kirpti žirkles, kuriomis perkerpa spyną ir, užlipęs ant elektrinio paspirtuko, išvažiuoja (b. l. 45).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis A. V., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino ir nurodė, kad, nors negali paaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybių, nes tuo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, vartodamas narkotikus vykdė nusikaltimus, tačiau jei vaizdo įrašuose yra užfiksuotas jis, tuomet savo kaltę pripažįsta. Pagrobtą turtą realizuodavo jį parduodamas atsitiktiniams asmenims, šį paspirtuką pardavė gal už 50 eurų, pinigus išleisdavo savo reikmėms. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: nukentėjusiojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškimas, įvykio vietos bei vaizdo įrašų apžiūros protokolai, tarnybinis pranešimas dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnas identifikavo vaizdo įraše užfiksuotą asmenį kaip A. V., kuris po to, dalyvaudamas vaizdo įrašo apžiūroje, patvirtino, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo, įvykdęs paspirtuko vagystę, yra jis, bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti. Remiantis šių įrodymų visuma nustatyta, kad A. V., 2024 m. liepos 1 d., apie 17.20 val., Gedimino pr. 51, Vilnius, pagrobė viešoje vietoje – gatvėje stovintį prirakintą prie dviračių stovo nukentėjusiajam D. V. priklausantį elektrinį paspirtuką „Segway Ninebot Max G30“, 400 eurų vertės, tokiais savo veiksmais pagrobė nukentėjusiajam D. V. priklausantį 400 eurų vertės turtą. Kadangi pagrobto turto vertė – 400 Eur, yra didesnė už 3 MGL (150 Eur), tačiau mažesnė nei 10 MGL (500 Eur), tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kaip nedidelės vertės turto vagystė.
Skirdamas bausmes kaltinamajam A. V., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei (nedidelės vertės svetimo turto vagystė), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, pagrobtas daiktas nebuvo grąžintas savininkui, todėl jo savininkui nukentėjusiajam D. V. buvo padaryta reali žala, kuri, turimais duomenimis, nėra atlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, tačiau teismas pažymi, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nagrinėjamu atveju A. V. padarė ne tyčinį nusikaltimą, o tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, todėl jis negali būti laikoma recidyvistu. Atitinkamai teismas nepripažįsta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veiką padarė recidyvistas.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. V. – jis yra darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu niekur nedirba (b. l. 105), nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje (b. l. 107). Kaltinamasis yra teistas (patrauktas baudžiamojon atsakomybėn) 15 kartų, daugiausia už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei (b. l. 121-134), daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 108-119), paties teigimu yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų daug metų, nusikalstamas veikas vykdė, kad gautų pinigų narkotikams ir pragyvenimui.
Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis yra ne kartą teistas už panašaus pobūdžio bei kitokių nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, kas akivaizdžiai rodo, kad ir ši A. V. padaryta nusikalstama veika – nedidelės vertės turto vagystė, yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, prieštaraujantis visuomenėje pripažintoms elgesio normoms, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti A. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus tik griežčiausią jos sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį už arešto bausmės, skirtinos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkį, artimą jos maksimumui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. V. pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi jam paskirta arešto bausmė sumažintina trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, bausmes iš dalies sudedant. Bendrinant bausmes atsižvelgtina į BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (šiuo konkrečiu atveju už baudžiamojo nusižengimo padarymą – 10 parų arešto), bei į BK 63 straipsnio 7 dalies nuostatą, kad kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio (šiuo konkrečiu atveju už baudžiamojo nusižengimo padarymą – 45 parų arešto). Atsižvelgiant į išdėstytą, subendrinus minėtas bausmes, kaltinamajam A. V. nustatytina galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaitytinos bausmės dalys, kaltinamojo A. V. jau atliktos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. ir 2024 m. liepos 30 d. baudžiamuosius įsakymus, bei šiais baudžiamaisiais įsakymais įskaityti laikotarpiai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur turtinės žalos (b. l. 60). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. V. detalizavo civilinio ieškinio reikalavimą, nurodė, kad paspirtuką įsigijo 2021 m. už 750 Eur, tačiau įvertinęs pastarojo nusidėvėjimą per 3 metus naudojimo, šiuo metu jį vertina 400 Eur. Dar 10 eurų vertina trosinę spyną, kuria buvo prirakintas paspirtukas ir kurios taip pat nerado po įvykio. Taip pat 2024 m. gegužės 16 d. buvo atliktas paspirtuko techninis aptarnavimas, pakeistos reikiamos dalys. Už minėtus darbus sumokėjo 87 eurus. Todėl iš viso prašo priteisti 500 Eur. Kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusysis pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 2 d. remonto centro PVM sąskaitą-faktūrą, kuri patvirtina jo nurodytą remonto darbų kainą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko. Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį pripažino. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje yra duomenys iš internetinio viešai prieinamo puslapio „Kaina 24.lt“, iš kurių matyti, kad pagrobto elektrinio paspirtuko „Segway Ninebot Max G30“ kaina svyruoja nuo 599 eurų iki 709 eurų. Šiame kontekste teismas vertina, kad nukentėjusiojo D. V. prašoma priteisti bendra suma (487 Eur), kurią sudaro paspirtuko vertė, nukentėjusiajam įvertinus jo nusidėvėjimą (400 Eur) ir suma, kurią nukentėjusysis sumokėjo už minėto paspirtuko remontą neilgai trukus iki įvykio (87 Eur), nėra neprotingai didelė, lyginant su analogiškų paspirtukų rinkos kainomis, todėl šią sumą tikslinga priteisti. Taip pat nėra neprotingai didelė ir nukentėjusiojo prašoma priteisti suma už trosinę spyną (10 Eur), šią sumą taip pat tikslinga priteisti, nes iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis A. V. paspirtuką pagrobė nukirpdamas jo užraktą, tokiu būdu nukentėjusysis minėtą spyną taip pat prarado dėl kaltinamojo veiksmų. Pažymėtina, kad teisme susipažinęs su prašomomis priteisti sumomis, kaltinamasis civilinio ieškinio taip pat neginčijo. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis prašo priteisti 500 Eur, tačiau jo atskirai detalizuotų civilinį ieškinį sudarančių sumų bendra išraiška yra 497 Eur (400 Eur + 87 Eur + 10 Eur), nukentėjusiojo D. V. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant 497 eurus iš kaltinamojo A. V. nukentėjusiojo D. V. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 42 (keturiasdešimt dviejų) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 7 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti A. V. galutinę subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti bausmės dalis, kaltinamojo A. V. jau atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. ir 2024 m. liepos 30 d. baudžiamuosius įsakymus, bei šiais baudžiamaisiais įsakymais įskaitytus laikotarpius.
Nukentėjusiojo D. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. V. 497 eurus nukentėjusiojo D. V. naudai turtinei žalai atlyginti.
Išaiškinti kaltinamajam A. V., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Visa arešto bausmė atliekama vienoje bausmės atlikimo vietoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto bausmės iš vienos šios bausmės atlikimo vietos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje bausmės atlikimo vietoje. Konkrečios arešto bausmės atlikimo vietos parinkimo ir nuteistųjų arešto bausme perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato teisingumo ministras.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą (šiuo atveju – į Kauno kalėjimą, adresu Technikos g. 34, LT-51256 Kaunas, tel. Nr. (8 37) 452 371). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.