- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-06
- Bylos Nr.
- e2-748-1055/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00018-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ana Karšul
- Ieškovas
- J. K., S. K.
- Atsakovas
- V. Š.
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė, Valdas Bivainis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. K. ir S. K. ieškinį atsakovei V. Š. dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
- pripažinti J. K. ir S. K. teisę be bendraturtės V. Š. sutikimo pastatyti 0,2230 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 1,2 m aukščio, 37,80 m ilgio ažūrinę tvorą pagal UAB „Romas ir Virgis“ parengtą Tvoros schemą (duomenys neskelbtini);
- įpareigoti V. Š. per mėnesį nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos: atlaisvinti 0,2230 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo žemės sklypą (dalyje, Žemės sklypo plane, pažymėtame indeksu 3) nuo statybinių medžiagų (plytų ir betoninių plokščių), atlaisvinti dalį užimtos teisiškai neregistruotos stoginės, esančios ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje nuo joje esančių V. Š. daiktų ir atlaisvinti gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį bendro naudojimo koridorių, pažymėtą indeksu R9 nuo spintos;
- uždrausti V. Š. naudotis J. K. ir S. K. asmenine teise priklausančia žemės sklypo dalimi ir joje esančiu turtu bei priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovai ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,2230 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu ir garažu. Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 842/2230 dalys minėto žemės sklypo ir 56/100 dalys gyvenamojo namo, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1388/2230 dalys žemės sklypo ir 44/100 dalys gyvenamojo namo ir garažas. 2006 m. birželio 20 d. sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra nustatyta tiek žemės sklypo, tiek gyvenamojo namo naudojimosi tarp bendraturčių tvarka, kuri yra išviešinta ir registruota Nekilnojamojo turto registre.
Atsakovė ir jos sūnus A. Š. nuolat pažeidinėja nustatytą naudojimosi tvarką, nes be ieškovų sutikimo naudojasi ir vaikšto žemės sklypo dalimi, kuri priskirta ieškovų asmeniniam naudojimui, bendro naudojimo žemės sklypo dalyje ir bendro naudojimo patalpose laiko asmeninius daiktus. Ieškovų naudojamoje žemės sklypo dalyje yra teisiškai neįregistruota stoginė, kurios dalimi siekia naudotis atsakovė, užimdama dalį stoginės savo įvairiais daiktais, nors jokios teisės naudotis ieškovams priklausančia žemės sklypo dalimi ir šioje žemės sklypo dalyje esančiu turtu neturi. Tam, kad galėtų tinkamai naudotis jiems priklausančia nekilnojamojo turto dalimi, kad deramai apsaugoti savo turtą, kad išvengti bet kokių ginčų su atsakove ir jos artimaisiais, ieškovai nori jiems priklausančią žemės sklypo dalį atriboti pastatydami 1,2 m aukščio, 37,80 m ilgio ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 25 procentus. Tvora, kuri yra nesudėtingas I grupės statinys, būtų statoma pagal UAB „Romas ir Virgis“ parengtą schemą iš šių konstrukcijų: metaliniai statramsčiai (stulpeliai) 80x80x4,0 mm, kas 2,5-3 metrai, betoninis pamatas 300x300, strypai užpildomi cinkuota tinkline metaline tvora. 2018 m. gruodžio 4 d. kreipėsi raštu į atsakovę, prašydami sutikimo statyti tvorą, tačiau jo negavo.
Be to, atsakovė dalimi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto, kuris priskirtas bendram naudojimui, naudojasi savo nuožiūra: bendro naudojimo žemės sklypo dalį, kuri žemės sklypo plane pažymėta indeksu 3, esančią šalia gyvenamojo namo, yra užkrovusi statybinėmis atliekomis; bendro naudojimo koridoriuje, pažymėtame indeksu R9, yra pastačiusi didelę spintą prie pat durų į ieškovams priklausančią patalpą, pažymėtą indeksu R7, todėl yra apsunkintas patekimas į šią patalpą. Dar 2018 m. kovo 5 d. per advokatus kreipėsi į atsakovę su prašymu atlaisvinti bendro naudojimo koridorių, 2018 m. gruodžio 4 d. kreipėsi pakartotinai, tačiau jokių veiksmų atsakovė neatliko.
Posėdžio metu ieškovai ir jų atstovė palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad dar 2006 m. birželio 20 d. buvę jiems priklausančios turto dalies savininkai K. ir D. N. su atsakove V. Š. susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu ir namu tvarkos. Žemė po teisiškai neįregistruota stogine – malkine priklauso plane indeksu 2 pažymėtai sklypo daliai, tai yra priklauso ieškovams. Kol garažai buvo bendri, tai žemės sklypo dalies pažymėtos indeksu 3 buvo bendras įėjimas į garažą, bet po to, kai atsakovė atsisakė garažo, jai tas bendrai naudojamas žemės sklypo plotas, pažymėtas indeksu 3, realiai nereikalingas. Plano jie nespalvino, jau tokį gavo iš buvusių savininkų. Dėl atsakovės sūnaus gamybinės veiklos garaže parašė todėl, kad atsakovė juos įskundė priešgaisrinei tarnybai dėl katilinės. Atsakovė bendro naudojimosi koridorių užėmė 2 m² ploto spinta, todėl ir visu likusiu plotu iš esmės naudojasi viena, o ieškovas dėl tos spintos negali į savo sandėlį net dviračio įnešti normaliai. Reikalavimą dėl statybinių medžiagų – plytų ir betoninių plokščių pašalinimo iš bendro naudojimo sklypo dalies, pažymėtos indeksu 3, atsakovė įvykdė, todėl šio ieškinio reikalavimo atsisako, atsisakymo pasekmės žinomos.
Atsiliepimas
Atsakovas V. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 28 d. atsakydama į ieškovų pasiūlymą aiškiai nurodė, kad galioja naudojimosi sklypu tvarka, nustatyta (duomenys neskelbtini) tarp jos ir D. bei K. N., patvirtinta Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarės Dalios Malinauskienės. Pagal šią tvarką ji naudojosi sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais 1, 3 ir 4, o D. ir K. N. dalimis, pažymėtomis 2, 3 ir 4. Pažymi, kad teisiškai neįregistruota stoginė yra pastatyta žemės sklypo dalyje, plane pažymėta indeksu 4 ir pagal nustatytą naudojimosi tvarką jai priklauso naudotis 14 m² dydžio stoginės dalimi. Pagal ankstesnį susitarimą ir jau minėtą naudojimosi tvarką jai atiteko naudotis rytinėje pusėje esančia stoginės (malkinės) dalimi, į kurią įėjimas galimas tik per ieškovams priklausančią žemės sklypo dalį. Jai būtų žymiai patogiau naudotis vakarine stoginės dalimi, į kurią įėjimas įrengtas iš bendro naudojimo žemės sklypo dalies, todėl ji ieškovams nurodė, kad duos sutikimą dėl tvoros statybų, jeigu jie pasikeis stoginės dalimis, kad ji galėtų prieiti prie jos per bendro naudojimo žemę.
Dėl reikalavimo atlaisvinti dalį teisiškai neįregistruotos stoginės nuo jos daiktų nesutinka, kadangi turi teisę naudotis puse malkinės. Betonines plokštes ir plytas, sukrautas bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu 3, iš jos stoginės dalies išnešė ir ten sukrovė pats ieškovas, nutirpus sniegui ji planuoja šias plokštes nunešti atgal į stoginę. Spintos pastatymas bendro naudojimo koridoriuje, plane pažymėtame indeksu R9, buvo tarpusavyje suderintas su ankstesne bendrasavininke R. Š.. Spinta ten stovi nuo 2004 metų gruodžio mėnesio pabaigos ir jokių ginčų su ankstesniais bendrasavininkais dėl jos nebuvo. Taigi spintos pastatymas bendro naudojimo koridoriuje suderintas ankstesnių bendrasavininkų susitarimu ir naujiems bendrasavininkams yra galiojantis bei nepažeidžiantis jų teisių bei interesų.
Atsiliepimas
Posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad teisiškai neįregistruota stoginė priklauso žemės sklypo daliai, pažymėtai indeksu 4, tai yra žemei po namu ir dėl naudojimosi ja buvo susitarta su ankstesniais namo ir sklypo bendrasavininkais, bet šis susitarimas nebuvo įregistruotas. Prieš jai perkant namo ir sklypo dalį, buvo padarytas namo padidinimas, jau buvo pastatytas jai šiuo metu priklausantis garažas. Pirkdama namo dalį nusipirko ir dalį stoginės, nes tai nėra atskiras statinys, tai namo dalis. Pirkimo metu plane indeksu 3 pažymėtos malkinės jau nebebuvo. Šiuo metu įvykdžiusi vieną iš ieškinio reikalavimų – pašalino plytas iš po balkono. Sutinka, kad ieškovai pastatytų tvorą, jei jai būtų priėjimas prie stoginės dalies. Nori pažymėti, kad byloje esančioje spintos nuotraukoje, nufotografuotos jos durys, o ne ieškovų, taigi ta spinta niekaip netrukdo praėjimui iki ieškovų sandėlio durų.
Liudytojas R. V. parodė, kad jo išsilavinimas yra aukštasis techninis, atlieka geodezinius matavimus. 2004 metais atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir tuo metu teisiškai neįregistruota stoginė – malkinė buvo bendro naudojimo žemės sklypo dalyje. Bet po to viskas keitėsi, nes 2004 metais dar nebuvo įteisintas garažas ir juo bei stogine savininkai naudojosi tiesiog bendrai, nes jie abu buvo sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu 4, tai yra bendro naudojimo. Teisiškai neįregistruoti statiniai įsiskaito į užstatytą plotą. Kai darė matavimus, malkinės dalimi prie sklypo dalies, pažymėtos indeksu 3, naudojosi B., bet po to planavo apsikeisti, kad iš 1 indeksu pažymėtos dalies galėtų patekti į 3 indeksu pažymėtą ir tada į malkinę.
Liudytojas P. B. parodė, kad namo ir sklypo dalis, (duomenys neskelbtini), priklausė jo tėvams, bet realiai nuo 2002 metų iki 2004 metų gyveno ten jis. Iš pradžių buvo žodinis susitarimas dėl naudojimosi tvarkos tarp buvusių savininkių R. Š. ir T. M.. Bendro naudojimo buvo katilinė, pirtis, laiptinė, malkinė, kuri tuo metu nebuvo padalinta pertvara. Po to buvo įregistruotas garažas ir jį nupirko R. Š.. Nišomis po balkonais naudojosi taip pat visi bendrai, kadangi ten yra langas įmesti malkas į katilinę. Nebuvo jokių problemų ar ginčų dėl bendro naudojimo patalpų. Kai Š. nupirko įregistruotą garažą, sklypas buvo perdalintas ir buvo kalba apie apsikeitimą vietomis malkinėje, kad nereikėtų eiti per svetimą žemę. Neatsimena, kas dalyvavo nustatant naudojimosi tvarką.
Liudytoja D. N. parodė, kad jie yra ankstesni dalies namo ir sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, savo dalį pardavė ieškovams. Kol gyveno ten, niekas niekam netrukdė, malkine naudojosi bendrai ir spinta koridoriuje praėjimui taip pat netrukdė. Kai nusipirko namą su sklypu, pertvara malkinėje jau buvo. Kam priklausė ir priklauso žemė po malkine, ji nežino, nesigilino į tai. Spalvotą planą gavo iš ankstesnių savininkų 2006 metais, jie aiškino, kad tas, kas pažymėta žalia spalva, yra jų nuosavybė.
Liudytojas K. N. parodė, kad kai gyveno adresu (duomenys neskelbtini), malkine naudojosi bendrai su V. Š. taip, kaip jiems pasakė buvusi savininkė R. Š.. Plytos po balkonu jau buvo tuo metu ir, tiesą pasakius, trukdė, bet stengėsi nekreipti į tai dėmesio. Spinta bendro naudojimo koridoriuje taip pat buvo, bet nesakė, kad ji trukdo, nes nenorėjo konfliktuoti. Kai nupirko dalį namo ir sklypo, malkinė dar nebuvo perskirta, sienelę tarp dalių padarė jis. Nesvarstė galimybės apsikeisti vietomis malkinėje su bendrasavininke, viskas liko kaip buvo, nenorėjo konfliktuoti su V. Š.. Sklypo planą jam perdavė buvusi savininkė R. Š., garažą ir malkinę žalia spalva nuspalvino jis. Perduodamas planą naujiems savininkams paaiškino nuspalvinimą ir tiesiog pasakė, kad malkos laikomos kartu.
Liudytojas P. B. parodė, kad kai nupirko dalį namo ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), teisiškai neįregistruota malkine bendrasavininkai naudojosi bendrai. Jo nuomone, žemė po malkine taip pat buvo bendro naudojimo. Į pirkimo – pardavimo sutartį malkinė įrašyta nebuvo, buvo tiesiog bendras susitarimas dėl malkų ir jokių problemų nebuvo. Parduodamas savo dalį V. Š. aiškino, kad malkinė priklauso bendrasavininkams perpus. Jis pats toje namo dalyje išvis negyveno, gyveno jo sūnus, todėl klausimą dėl naudojimosi tvarkos sprendė taip pat sūnus. Parašai ant 2004 metų plano yra jo ir žmonos, kadangi jie buvo savininkai. Susitarime dėl patalpų padalinimo malkinė neaptarta.
Liudytojas A. Š. parodė, kad atsakovė V. Š. yra jo motina. Byla yra dėl to, kad kilo konfliktas su S. K.. Kai N. pardavinėjo savo dalį namo ir sklypo, jis pats svarstė galimybę įsigyti šį turtą, bet neišėjo. Kai sužinojo apie pirkėjus, pakvietė J. ir S. K. susipažinti. Iš pradžių bendravimas klostėsi gerai, kol nepriėjo kalbos apie malkinę. Ieškovas pasakė, kad nežinojo, jog malkinė yra bendra, žiūrės dokumentus. Kai atnešė planą, jis buvo nuspalvintas ir ieškovas teigė, kad malkinė yra jo žemėje, tuomet ir kilo konfliktas, kuris tęsiasi iki šiol. Jie siūlė ieškovams variantą keisti malkinę į dalį rūsio patalpų, bet jie nesutiko. Naudojimosi tvarka buvo nustatyta, bet malkinė joje neaptarta. Spinta bendro naudojimo koridoriuje tikrai netrukdo praėjimui. Žino, kurios žemės sklypo dalys kam priklauso, bet vaikšto ieškovų žeme, kadangi jie vaikšto jo motinai priklausančia žeme. 2004 metais jau planavo pirkti iš B. jų namo ir sklypo dalį, todėl inicijavo pasidalinimą ir naudojimosi tvarką. Tai jis surašė ranka rašytą dalių paskaičiavimą, kad atskirti, kas kam priklauso. Dėl malkinės tuo metu nesitarė, kadangi jokio ginčo dėl jos nebuvo.
Liudytoja J. V. parodė, kad ji dirba Registrų centro kadastro vyr. specialiste, tikrina statinių bylas, inžinierinius tinklus iki jų registracijos registre. Registrų centras tvirtina tik išorines sklypo ribas, sklypų vidinės dalys yra nustatomos matininko ir tvirtinamos pas notarą, vidinių matavimų Registrų centras netikrina. Plane pažymėta indeksu 4 sklypo dalis yra žemės sklypo dalis po pastatais ir žemė po teisiškai neįregistruota stogine įeina į šią dalį. Plotai po balkonais įeina į užstatytą plotą, bet neįeina į pastato plotą. Stoginė nėra įskaičiuota į namo užstatytą plotą, ji įskaičiuota į užstatytą sklypo plotą. Sklypų planų ji vertinti negali.
Liudytojas R. V. parodė, kad jis yra Registrų centro skyriaus vedėjas, tikrina ir registruoja kadastrines bylas. Jo turimas aukštasis išsilavinimas susijęs su geodeziniais matavimais. Dėl byloje esančių planų nieko pasakyti negali. Pagal R. V. rengtą planą žemės plotas po teisiškai neįregistruota stogine įeina į indeksu 4 pažymėtą plotą. Registruojant sklypą netikrino vidinių skaičių ir matavimų. Abu byloje esantys planai, tiek V., tiek D. yra tikslūs, bet ar jie atitinka tikrovę, nežino. V. pastatų nematavo, parodė plane tik tiek, kiek reikalaujama, o iš D. plano jau aiškiau, kad kam priskaičiuota ir priklauso.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 0,2230 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 842/2230 dalys žemės sklypo ir 56/100 dalys gyvenamojo namo – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise J. K. ir S. K.; 1388/2230 dalys žemės sklypo ir 44/100 dalys gyvenamojo namo ir garažas – asmeninės nuosavybės teise atsakovei V. Š..
2006 m. birželio 20 d. sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarka, kuri yra registruota Nekilnojamojo turto registre. Pagal šią tvarką D. N. ir K. N. nuolatinai naudojosi, valdė ir disponavo 0,0624 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėtu indeksu 2, 0,0050 ha žemės sklypo dalimi iš bendro naudojimo 0,0099 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu 3, 0,0168 ha žemės sklypo dalimi iš bendro naudojimo 0,0311 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu 4; V. Š. nuolatinai naudojosi, valdė ir disponavo 0,1196 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 1, 0,0049 ha žemės sklypo dalimi iš bendro naudojimo 0,0099 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu 3, 0,0143 ha žemės sklypo dalimi iš bendro naudojimo 0,0311 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu 4.
2017 m. kovo 28 d. Žemės sklypo dalies su pastato dalimi pirkimo – pardavimo sutartimi K. N. ir D. N. pardavė, o S. K. ir J. K. nupirko 842/2230 dalis žemės sklypo ir 56/100 dalis gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad pagal sudarytą bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos pirkėjams nuolatiniam naudojimui suteikiamos patalpos, plane pažymėtos indeksais R-7, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-20, 1-13, 1-14, 1-15, 1-19, G-2, G-3, ir bendro naudojimo patalpos, pažymėtos indeksais R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-9, R-1, taip pat laiptinė, vedanti iš rūsio.
Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti ieškovams teisę be bendraturtės V. Š. sutikimo pastatyti sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 1,2 m. aukščio, 37,80 m ilgio ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 25 procentus pagal UAB „Romas ir Virgis“ parengtą schemą.
Ieškovai savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad žemės sklypo dalis, kurioje yra teisiškai neįregistruota stoginė, priklauso jiems jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o atsakovė pažeidžia jų teises naudodamasi (vaikščiodama) jų žemės sklypo dalimi, todėl jie nori pastatyti tvorą, kad užkirsti savo teisių pažeidimą. Atsakovė savo nesutikimą su šiuo ieškinio reikalavimu motyvuoja tuo, kad stoginė pastatyta bendro naudojimo žemėje ir ji turi teisę ja naudotis, o pastačius tvorą ji nebeteks galimybės naudotis jai priklausančia malkinės dalimi.
Taigi, byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).
Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Bendraturtis, neduodamas sutikimo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad prašymas iš esmės pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus.
R. N. turto registro duomenų banko išrašu ieškovams jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 842/2230 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tai yra 842 m², o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1388/2230 dalys minėto žemės sklypo, tai yra 1388 m². 2004 metų R. V. tyrinėjimo įmonės parengtame žemės sklypo plane nurodyta, jog bendrasavininkams P. B. ir A. B., iš kurių žemės sklypo dalį vėliau įgijo atsakovė V. Š. priklauso 1 196 m² atskirai (indeksu 1 pažymėta dalis) ir 49 m² (indeksu 3 pažymėta dalis) bei 143 m² (indeksu 4 pažymėta dalis) bendro naudojimo žemės sklypo dalis, o R. Š. priklausanti dalis, kurią šiuo metu jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo ieškovai, sudaro 624 m² atskirai (indeksu 2 pažymėta dalis) ir, atitinkamai, 50 m² ir 168 m², bendro naudojimo dalių, pažymėtų indeksais 3 ir 4.
Liudytoju apklaustas matininkas R. V. parodė, kad matavimo atlikimo metu kaip atskiras daiktas neregistruotas garažas, kuris pagal nustatytą naudojimosi tvarką pirkimo – pardavimo sutartyse bei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje žymimas indeksais G-2 ir G-3 , dar buvo bendro naudojimo patalpa, teisiškai neįregistruotos stoginės plotas taip pat buvo įskaičiuojamas į bendro naudojimo. Teismo nustatyta, kad gyvenamojo namo dalis – garažas (indeksai plane G-2 ir G-3), priklauso nuosavybės teise ieškovams, atsakovei priklauso kitas garažas, kuris yra registruotas, kaip atskiras daiktas, plane pažymėtas 4I1p. Bylos duomenimis ir liudytojų J. V. bei R. V. nustatyta, kad teisiškai neįregistruotos stoginės plotas negali būti įskaičiuojamas į pastato užstatytą plotą, tačiau jis įskaičiuojamas į sklypo užstatytą plotą.
Teismas negali sutikti su ieškovų pozicija, kad teisiškai neįregistruota stoginė yra jiems nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje. Pagal 2004 metų matininko R. V. sudarytą žemės sklypo planą sklypo dalis, priskirta bendram naudojimui ir pažymėta indeksu 4, yra sklypo užstatyto ploto dalis ir sudaro 311 m² (143+168). Iš esmės tai patvirtina ir ieškovų į bylą pateiktas 2019 m. gegužės 3 d. matininko J. D. parengtas pastato planas. Iš šių planų matyti, kad į užstatytą plotą įskaičiuoti gyvenamojo namo plotas (remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu duomenimis – 233 m²), atskirai registruoto garažo plotas (41 m²) ir teisiškai neįregistruotos malkinės plotas ~ 30 m². Taigi, stoginė yra bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu 4. Tačiau teismas nesutinka ir su atsakovės argumentais, kad vien ta aplinkybė, kad stoginė yra bendro naudojimo žemėje, suteikia jai teisę naudotis šio statinio dalimi.
Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) užstatytas plotas yra 233 m². Atsakovės turima namo dalis yra 44/100, kas sudaro 102,52 m² (233 X 0,44), taip pat jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 41 m² garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sudėjus šiuos du plotus gaunasi 143,52 m² plotas. Kadangi, kaip jau minėta, 2004 metų plane garažas, plane pažymėtas 4I1p priskirtas žemės sklypo plotui, pažymėtam indeksu 4, tai laikytina, kad jis šio plano duomenimis taip pat įeina į bendro naudojimo žemės sklypo dalį. Pridėjus prie šių plotų 49 m² ploto žemės sklypo dalį, kuri plane pažymėta indeksu 3 ir priklauso naudotis atsakovei bendro naudojimo sklypo dalyje bei 1 196 m² asmenine nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu 1, suma yra 1 388,52 m² (102,52+41+49+1196), taigi lygiai tiek, kiek atsakovei priklauso pagal Nekilnojamojo turto registro turimus duomenis – 1388/2230 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2006 m. birželio 20 d. sutartyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos yra aiškiai nurodyta, jog V. Š. nuolatinai naudosis, valdys ir disponuos 0,0143 ha žemės sklypo dalimi iš bendro naudojimo 0,0311 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu 4. Teismo nustatyta, kad atsakovė, naudodamasi savo namo dalimi (102,52 m² užstatyto sklypo ploto) ir jai šiuo metu asmenine nuosavybės teise priklausančiu garažu (kuris 2004 metų plane buvo įskaičiuotas į 4 indeksu pažymėtą plotą), kurio plotas yra 41 m², savo teisę pagal nustatytą naudojimosi tvarką naudotis bendro naudojimo žemės sklypo 143 m² dalimi pilnai įgyvendina, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti jai teisę naudotis dar papildomu ~ 15 m² plotu, kurį užima pusė teisiškai neįregistruotos stoginės, kadangi šiuo atveju jos naudojama dalis žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu 4, būtų ~158,52 m² (102,52+41+15), kas neatitinka naudojimosi tvarkos ir 2004 metų plane nurodytų duomenų. Be to, pridėjus nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalį susidarytų situacija, kad atsakovė gali naudotis bendrai 1 403,52 m² ploto sklypo dalimi (102,52+41+49+1196+15), nors ji nuosavybės teise valdo 1 388 m².
Ieškovams priklauso 842 m² ploto žemės sklypo dalis. Jiems priklausanti gyvenamojo namo 56/100 dalis sudaro 130,48 m² užstatyto žemės sklypo ploto (233 x 0,56). Pagal 2006 m. birželio 20 d. sutartimi nustatytą naudojimosi tvarką, kuri yra galiojanti ir privaloma ieškovams, jie turi teisę nuolatinai naudotis, valdyti ir disponuoti 0,0168 ha žemės sklypo dalimi iš bendro naudojimo 0,0311 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėto indeksu 4. 130,48 m² šio ploto sudaro gyvenamojo namo užstatyto ploto dalis bei likusi 37,58 m² dalis, teismo vertinimu kaip tik ir sudaro sklypo dalį, kurioje yra teisiškai neįregistruota stoginė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagal nustatytą naudojimosi tvarką ir nuosavybės teise turimą sklypo dalį atsakovė neturi teisinio pagrindo naudotis teisiškai neįregistruotos stoginės dalimi, kadangi stoginė nors ir yra bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu 4, tačiau jos plotas neįeina į pagal nustatytą naudojimosi tvarką priskirtą naudotis atsakovei, todėl ji neįrodė, kad tvoros pastatymas pagal ieškovų pateiktą Tvoros schemą pažeis jos teises užkertant jai kelią naudotis jai priklausančiu daiktu. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovų reikalavimas pripažinti jiems teisę be bendraturtės V. Š. sutikimo pastatyti 0,2230 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 1,2 m aukščio, 37,80 m ilgio ažūrinę tvorą pagal UAB „Romas ir Virgis“ parengtą Tvoros schemą (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti: bendro naudojimo žemės sklypo dalį nuo statybinių medžiagų, teisiškai neįregistruotos stoginės dalį – nuo joje esančių atsakovės daiktų, gyvenamajame name esantį bendro naudojimo koridorių, pažymėtu indeksu R-9, nuo spintos.
Ieškovų reikalavimą dalyje dėl statybinių medžiagų pašalinimo iš bendro naudojimo žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu 3, atsakovė įvykdė, todėl 2019 m. spalio 17 d. posėdžio metu šios reikalavimų dalies ieškovai atsisakė, nurodydami, kad jiems yra žinomos dalies reikalavimo atsisakymo pasekmės. Kadangi toks ieškovų veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, teismas priima atsisakymą nuo šios reikalavimų dalies ir šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 140 straipsnis).
Teismas jau nustatė, kad nors teisiškai neįregistruota stoginė yra žemės sklypo dalyje, kuri priskirta bendram naudojimui, tačiau tai nesuteikia atsakovei V. Š. teisės naudotis šio statinio dalimi, kadangi pagal 2006 m. birželio 20 d. sutarties dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos 2 punktą jai priskirta naudotis tik 143 m² ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu 4, dalimi, kurią užima jos turima namo dalis ir garažas. Todėl teismas dar kartą nepasisako dėl jau nustatytų aplinkybių bei papildomai nemotyvuodamas konstatuoja, kad V. Š. neturi teisinio pagrindo naudotis teisiškai neįregistruota stogine, todėl privalo atlaisvinti jos dalį nuo savo daiktų.
Tarp šalių nėra ginčo, kad koridorius, plane pažymėtas indeksu R-9, yra bendro naudojimo patalpa ir tiek ieškovai, tiek atsakovė turi teisę naudotis šia patalpa bendrai. Iš byloje esančių fotonuotraukų ir šalių paaiškinimų, nustatyta, kad šioje bendro naudojimo patalpoje stovi 2 m² ploto atsakovės spinta, dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Ieškovai savo reikalavimą grindžia tuo, kad ši spinta trukdo jiems be kliūčių naudotis jiems pagal naudojimo tvarką priskirtu sandėliu, plane pažymėtu indeksu R-7. Atsakovė atsikerta motyvuodama tuo, kad ši spinta koridoriuje stovėjo dar iki ieškovams įsigyjant dalį namo, dėl jos buvimo bendro naudojimo patalpoje buvo žodžiu susitarta su ankstesniais savininkais, spinta netrukdo praėjimui į ieškovams priklausančią patalpą.
Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Sutinkamai su CK 4.34 straipsnio 1 dalimi kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą. Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą (CK 4. 35 straipsnio 1 dalis).
Nėra pagrindo netikėti ieškovų paaiškinimais, kad spintos buvimas netrukdo praėjimui į patalpą, pažymėtą R-7 indeksu, bet labai riboja ieškovų galimybę į jiems priklausantį sandėlį nunešti didesnių gabaritų daiktus, kad juos saugiai laikyti. Atsakovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl jai turi būti suteikiamas prioritetas naudojantis bendro naudojimo patalpa, jeigu tai trukdo kitiems bendrasavininkams, be to teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovė turi pakankamai jai priskirtų naudotis patalpų name, kuriose gali laikyti savo daiktus netrukdydama bendrasavininkams. Vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalimi vėliau įgijusiam dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybėmis teisėmis, bendraturčių susitarimas dėl daikto naudojimosi tvarkos yra privalomas tik tuo atveju, jei jis yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešajame registre. Todėl atsakovės nurodytas žodinis susitarimas su ankstesniais bendraturčiais dėl spintos laikymo bendro naudojimo patalpoje ieškovams negalioja ir nėra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovę pašalinti jai priklausančią spintą iš bendro naudojimo patalpos, tokiu būdu ginant jų valdymo teisę, yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl ieškinio reikalavimo uždrausti V. Š. naudotis ieškovams asmenine teise priklausančia žemės sklypo dalimi ir joje esančiu turtu.
Byloje yra notariškai patvirtinta 2006 m. birželio 20 d. sutartis, kuria D. N. ir K. N. susitarė su V. Š. dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos, kuri yra registruota Nekilnojamojo turto registre. Pagal šią tvarką D. N. ir K. N. nuolatinai naudojosi, valdė ir disponavo 0,0624 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėtu indeksu 2, 0,0050 ha žemės sklypo dalimi iš bendro naudojimo 0,0099 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu 3, 0,0168 ha žemės sklypo dalimi iš bendro naudojimo 0,0311 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu 4; V. Š. nuolatinai naudojosi, valdė ir disponavo 0,1196 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 1, 0,0049 ha žemės sklypo dalimi iš bendro naudojimo 0,0099 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu 3, 0,0143 ha žemės sklypo dalimi iš bendro naudojimo 0,0311 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu 4. Šios sutarties 3 punkte nurodyta, kad šalys pareiškia suprantančios, jog patekti į kitos šalies aukščiau nurodytą naudojamą, valdomą bei disponuojamą žemės sklypo dalį galima tik esant kitos šalies sutikimui.
CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.
Atsižvelgiant į tai, kad yra tinkamai sudaryta, patvirtinta ir viešajame registre įregistruota galiojanti sutartis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kurios nuostatos draudžia be kito bendraturčio sutikimo naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi, teismas laiko, kad ieškinio reikalavimas dėl uždraudimo V. Š. naudotis ieškovams asmenine teise priklausančia žemės sklypo dalimi ir joje esančiu turtu yra perteklinis, kadangi šis draudimas jau nustatytas aukščiau paminėtą, įstatymo galią šalims turinčia sutartimi. Papildomas draudimo nustatymas dar ir teismo sprendimu yra aiškiai nereikalingas ir nepagrįstas jokiais objektyviais pagrindais. Todėl teismas konstatuoja, kad šis reikalavimas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovų S. K. ir J. K. reikalavimai patenkinti iš dalies. Ieškovai, reikšdami ieškinį, jį apmokėjo 150 EUR žyminiu mokesčiu: 75 EUR už reikalavimą dėl teisės statyti tvorą pripažinimo ir 75 EUR už reikalavimą dėl įpareigojimo pašalinti nustatytos naudojimosi tvarkos pažeidimus. Ieškovų reikalavimas dėl leidimo statyti tvorą be bendraturtės sutikimo patenkintas pilnai, reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimus patenkintas 50 procentų (patenkinti reikalavimai dėl įpareigojimo atlaisvinti stoginę bei bendro naudojimo koridorių), todėl iš atsakovės ieškovų naudai priteistinas 112,5 EUR (75/2+75) žyminis mokestis.
Ieškovai bylos nagrinėjimo metu atsisakė dalies reikalavimų, kadangi atsakovė atlaisvino žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu 3, nuo statybinių medžiagų, tai yra įvykdė reikalavimą. Teismas šį atsisakymą priėmė. Šis reikalavimas sudarė ¼ dalį 75 EUR žyminiu mokesčiu apmokėto reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos pažeidimų pašalinimo. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi ieškovams grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio dalis, sumokėtą už šio reikalavimo dalį – 14 EUR (75/4x0,75).
Sutinkamai su CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo suteiktas šaliai teisines paslaugas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad ieškovai S. K. ir J. K. už suteiktas teisines paslaugas, parengiant ieškinį, konsultuojant ir atstovaujant teisme, sumokėjo advokatei 1 818 EUR. A. V. Š. už advokato teisines paslaugas sumokėjo 500 EUR. Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis teismas konstatuoja, kad ieškovų ir atsakovės patirtos išlaidos patvirtintos rašytiniais įrodymais, ir neviršija nustatytą maksimalią už tokias paslaugas priteistiną sumą.
Teismas, spęsdamas ieškovų patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimo klausimą, įvertina tai, kad ieškovų reikalavimai patenkinti tik iš dalies (75 procentais), dar vienos reikalavimo dalies, kuri sudaro 12,5 procentų bendrų reikalavimų, ieškovai atsisakė atsakovei ją įvykdžius. Todėl ieškovams iš atsakovės V. Š. priteisiama 1 590,75 EUR (1 818 X (0,75 + 0,125) dydžio išlaidos advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti. Ieškovų reikalavimus patenkinus iš dalies atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistina iš ieškovų 62,50 EUR (500 X 0,125) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalimi taip pat iš atsakovės ieškovų naudai priteistina patenkintų reikalavimų daliai proporcinga dalis rašytiniais įrodymais pagrįstų kitų bylinėjimosi išlaidų, susidariusių siekiant ginčą išspręsti taikiai iki kreipimosi į teismą - 95 EUR (108,60 X (0,75 + 0,125)). Matininkui J. D. sumokėta 150 EUR suma, teismo nuomone, negali būti pripažinta išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, kadangi tai buvo ieškovų pasirinkimu ir rizika pasirinktas įrodymų rinkimo ir teikimo į bylą būdas, todėl šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
Nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 21,04 EUR. Ieškovų ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistina 18,41 EUR dokumentų įteikimo išlaidų. Likusi dalis iš ieškovų nepriteisiama, nes likusi suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268- 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovų ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti J. K. ir S. K. teisę be bendraturtės V. Š. sutikimo pastatyti 0,2230 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 1,2 m aukščio, 37,80 m ilgio ažūrinę tvorą pagal UAB „Romas ir Virgis“ parengtą Tvoros schemą (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti V. Š. per mėnesį nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos: atlaisvinti dalį užimtos teisiškai neregistruotos stoginės, esančios 0,2230 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu 4, nuo joje esančių V. Š. daiktų ir atlaisvinti gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį bendro naudojimo koridorių, pažymėtą indeksu R9 nuo spintos.
Priteisti iš atsakovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovų S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai: 207,5 EUR (du šimtus septynis eurus ir 50 ct) žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų bei 1 590,75 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt eurų ir 75 ct) išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.
Priimti ieškovų atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų dėl įpareigojimo atsakovei V. Š. atlaisvinti 0,2230 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo žemės sklypą (dalyje, Žemės sklypo plane, pažymėtame indeksu 3) nuo statybinių medžiagų (plytų ir betoninių plokščių) ir šioje dalyje civilinę bylą Nr. e2-748-1055/2019 nutraukti.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai atsakovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 62,50 EUR (šešiasdešimt du eurus ir 50 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 18,41 EUR (aštuoniolika eurų ir 41 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Grąžinti ieškovams S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 14,00 EUR (keturiolika eurų ir 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. sausio 17 d.
Ieškovams išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu.
Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriui Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės tvarkymo bylą. Taip pat grąžinti šalims jų į bylą pateiktus planų originalus ir patvirtintas kopijas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.