Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pensininkas, vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. G. 2017 m. liepos 27 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini), išreikšdamas nepasitenkinimą mažamečių, negyvenančių (duomenys neskelbtini), buvimu gyvenamojo namo prieigose, kaltino juos tariamai keliamu triukšmu ir išreikšdamas neapykantą mažametei A. R. N. (gim. (duomenys neskelbtini)) dėl jos odos spalvos bei drausdamas eiti į laiptinę, lauko durimis, staigiu judesiu jas atverdamas, tyčia trenkė prie durų stovinčiai mažametei ir taip, dėl smūgių durimis padarytų poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimų kairiame pilvo šone, kairėje pėdoje, nežymiai sutrikdė mažametės A. R. N. sveikatą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. A. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną jis, išėjęs iš kambario, ėjo į parduotuvę, girdėjo rėkaujant vaikus. Ten buvo dvi (duomenys neskelbtini). Paprašė, kad jos eitų žaisti į lauką. Jie pasiginčijo. Jis išėjo į parduotuvę. Vaikai trainiojosi apie pirmo aukšto balkoną, dar kartą pasakė, kad neitų į tą butą. Pasipylė „gražūs“ žodžiai, mergaitės keikėsi. A. neverkė, o akis išvertusi rėkė „Eik tu seniau“. Jos sužeisti negalėjo, nes durys pilnai neatsidaro, atsidaro tik 90 laipsnių kampu. Atsidaryti joms trukdo stovai ir „grabas“ gėlėms sodinti. A. pasakė, kad nebelįstu ir nuėjo į laiptinę. Jam atidarius duris, ji galėjo ranką susižeisti, jeigu ji šoko ant tų durų palaikyti. Stovėti toje pusėje vietos nėra. Mergaitės stovėjo panašiai prie rūsio lango. Kada ginčijosi su jomis, gal duris atidarė iki galo. A. galėjo pulti provokuodama. Jis nežiūrėjo, o žiūrėjo į laiptinę, darė duris, kaip norėjo. Jam buvo pikta, kad vaikai neklauso. Pretenzijų vaikams nebuvo, tik norėjo juos pašalinti iš laiptinės, nes nesupranta, kodėl jie turi triukšmauti. To vaiko nemušė, tik paprašė išeiti. Jeigu mergaitė stovėjo už „grabo“, jis duris darė nueidamas, paliesti niekaip negalėjo, tai reiškia ji pati šoko, kad neleistų durų daryti. A. A. galvojo, kad ji čigonė. Galvojo, kad čigonėlės pradės lankytis po laiptinę. Tą pačią dieną mergaitė buvo kieme, vėl žaidė, ir kitą dieną buvo kieme, lakstė. Ji buvo sveika, lakstė, juokėsi. Supranta, kokie sužalojimai mergaitei padaryti. Supranta, kad ji stovėjo, kur jis nepaliestų su durimis, kol matė. Kai duris pradarė, ji galėjo šokti ant durų. Su maža dalimi civilinio ieškinio sutinka. Sutiktų, atlyginti tą dalį, kiek buvo išleista vaistams, ne daugiau 100 Eur. Yra pensininkas, gauna 200 Eur pensiją. Jeigu jis nežinodamas mergaitę sužeidė, tai gailisi.

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė K. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jos dukra. Tą vakarą dukrą rado kieme, kuriame ji dažnai žaidžia su savo bendraklasiais. Klausė, kodėl ji šlubčioja. Vaikai pasakė, kad A. sužalojo pagyvenęs vyras, kadangi ji vaikščiojo po laiptinę. Ten mergaitė eidavo pas G. R., šeimos pažįstamą. Klausė, ką mergaitės padarė. Jai buvo atsakyta, kad J. A. G. nusileido iš apačios, ėjo į parduotuvę, joms neleido eiti, liepė nebūti tame kieme ir pasakė, kad tokie juodi čia neturi vaikščioti. Dukra sakė, kad norėjo įeiti į laiptinę, kai tarpduryje jis pradėjo šaukti, kad nevaikščiotų ir trenkė su durimis, kurios buvo truputį pradarytos. Sakė, kad ne vieta tokioms lakstyti. Dukra tą vakarą buvo persigandusi. Ji (K. G.) iš karto iškvietė policiją. Atvažiavę pareigūnai iškvietė greitąją, nes dukrai buvo silpna. A. tą vakarą nebuvo išėjusi į kiemą, buvo išėjusi vėliau, nes nebuvo tokio baisaus sužalojimo, kad ji negalėtų vaikščioti. Jokio atsiprašymo nesulaukė. Civilinį ieškinį mažina iki 400 Eurų, kadangi buvo fizinis, psichologinis smurtas panaudotas, buvo sveikatos sutrikimas. Vaikas jautėsi taip, kad net buvo pas psichologą. Dukra tvirto charakterio, stipri. Moralinė žala pasireiškė tuo, kad nepilnametį vaiką užgauliojo rasistiniais žodžiais, tiek fiziškai. Jai (K. G.) pati dukra pasakė tuos rasistinius žodžius.

Liudytoja G. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamajam yra kaimynė. Įvykio dieną plačiai atvėrusi langą ruošė pietus ir išgirdo mergaitės verksmą, suprato, kad kažkas įvyko. Jai pasižiūrėjus pro langą, mergaitės ėmė pasakoti, kad kaimynas pastūmė A., kad ją užgavo ir ji verkė. Sakė, kad tarp durų suspaudė, durimis sumušė koją ir ranką. Buvo žinoma, kad kaimynas pyksta dėl vaikų prie laiptinės. Ir prieš tai buvo toks įvykis su kaimynų vaiku. Jai (G. R.) buvo ne naujiena. Kaltinamasis prieš tai vaikus engdavo. Ji (G. R.) dar jo paprašė, kad baigtų vaikams taip daryti. Kaltinamasis neapkentė, kad ten yra vaikų. Matė, kaip A. verkė, trynė skaudamą šoną. Mergaitės sakė, kad A. katinamasis pavadino purvina ar ruda.

Iš nukentėjusiosios A. R. N. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu duotų parodymų matyti, kad jai su draugėmis V. ir E. einant į kiemą trinktelėjo lauko durys. Tuomet jas pasikvietė senukas, kuris iš parduotuvės ėjo link laiptinės. Senukas liepė netrankyti durų, pasakė, kad neleidžia eiti į šitą laiptinę. Po to senukas jai pasakė, kad „tokių kaip tu juodųjų čia nepageidaujame“. Kai tas senukas jas pasikvietė ir sakė, kad negalima eiti į tą laiptinę, draugės ir ji stovėjo prie durų. Ji buvo prie pat durų, draugės stovėjo kiek toliau, o senukas stovėjo beveik tarpduryje. Durys buvo pradarytos ir tas senukas trenkė durimis jai, užgaudamas galvą kairėje pusėje bei nubrozdindamas koją ties pėda. Nukentėjusioji nupiešė įvykio schemą, kuri pridedama prie apklausos protokolo. A. R. N. nurodė, kad iš pradžių jai labai skaudėjo koją, o galvą mažiau. Mama iškvietė greitąją pagalbą. Jai buvo nubrozdinimai ant kojos ir galvoje. Taip pat buvo nubrozdintas ir kairys šonas, tačiau šį nubrozdinimą mama pamatė tik vakare, kai ji rengėsi pižamą. Duris senukas trenkė į ją jas dar plačiau atidarydamas. Durys buvo praviros ir senukas pro jas į laiptinę galėjo užeiti jų plačiau neatidaręs. Tačiau jis duris atidarė stipriai bei jomis trenkė į ją, po ko duris uždarė ir išėjo namo. Jai labai skaudėjo koją, ji verkė (b. l. 37-38, 39,40).

Iš liudytojos E. E. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu duotų parodymų matyti, kad jai kartu su drauge A. ir sese V. žaidžiant kieme prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu kai jos sėdėjo ant suoliuko, prie jų priėjo senas žmogus ir kažką pasakė. Vyriškis kažką kalbėjo su A. V. A. pasakė, kad tas žmogus jai privėrė koją. A. verkė, tačiau namo nėjo. Ji pati nematė kaip A. buvo priverta koja, nes tuo metu buvo nusisukusi. Anksčiau tas pats vyriškis buvo ją (E. E.) pastūmęs. K. A. privėrė koją, vyras parėjo namo ir nieko nebesakė (b. l. 57-58).

Iš liudytojos V. E. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu duotų parodymų matyti, kad jai kartu su drauge A. bei seserimi E. žaidžiant prie (duomenys neskelbtini), pro šalį ėjo pagyvenęs žmogus. J. A. pasakė „negre“ ar kažką panašaus. A. buvo arti durų, t. y. prie pat durų iš lauko pusės. Durys buvo pravertos, vyras jas laikė ir buvo beveik įėjęs į laiptinę. Duris vyriškis trenkė jas uždarydamas. Ji (V. E.) buvo nuėjusi prie suoliuko, kur sėdėjo jos sesė. Ji buvo nusisukusi ir nematė kaip tas vyras trenkė A. durimis. A. pati apie tai pasakė, taip pat parodė nubrozdintą koją. A. buvo nuliūdusi, verkė. Vyras, po to kai trenkė A. durimis, nieko nesakė ir nuėjo namo. Pasak V. E., prieš tai yra buvęs įvykis, kada tas pats vyras pastūmė jos sesę E. (b. l. 63-64).

Iš specialisto išvados Nr. G 824/2017(05) matyti, kad A. R. N. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairiame pilvo šone bei kairėje pėdoje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Pagal sužalojimų lokalizaciją visumoje, atmetama galimybė, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Dėl nustatytų sužalojimų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta nežymiai. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimų padarymas sukelia fizinį skausmą (b. l. 43).

Iš įvykio vietos apžiūros 2017 m. liepos 27 d. protokolo matyti, kad įvykio vieta yra šalia įėjimo į daugiabučio namo, esančio adresu Ramygalos g. 59, Panevėžys, laiptinę (b. l. 8-9).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikacija

BK 140 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo mažametį ar trumpam jį susargdino.

Remiantis teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, laikytina įrodyta, kad J. A. G. 2017 m. liepos 27 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) namo ketvirtos laiptinės, lauko durimis, staigiu judesiu jas atverdamas, tyčia trenkė prie durų stovinčiai mažametei ir taip nežymiai sutrikdė mažametės A. R. N. sveikatą. Tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek atliekant ikiteisminį tyrimą Juozapas A. G. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodydamas, kad tik žodžiu drausmino vaikus, bėgiojančius laiptinėje ir triukšmaujančius. Iš J. A. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis nurodo, jog, sudrausminęs vaikus, ėjo į laiptinę, atidarė duris. Jas darydamas gal ir galėjo užgauti arti durų buvusį kokį vaiką (teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad sužeisti mergaitę galėjo nebent nežinodamas). Teismo posėdžio metu kaltinamojo duotais parodymais teismas remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams ir kitų teisme apklaustų liudytojų parodymams, rašytinei ir vaizdinei bylos medžiagai. Iš nuoseklių tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir ikiteisminiame tyrime A. R. N. įstatyminės atstovės K. G. parodymų matyti, kad 2017 m. liepos 27 d. vakare pamatė išsigandusią ir verkiančią savo mažametę dukrą A. R. N., kuri papasakojo, kad tą vakarą, apie 19.00 val., su dviem mergaitėmis – V. ir E., žaidžiant prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės durų, iš laiptinės išėjęs vyriškis ją ėmė įžeidinėti, vadinti „rudąja“, „negre“, liepė eiti iš kiemo bei čia daugiau nevaikščioti, po to tyčia stipriai stūmė lauko duris ir jomis prispaudė jos dukros koją. Dukra labai išsigando, buvo sužalota jos kairės kojos pėda, taip pat skaudėjo galvą, nes, kaip jai nurodė dukra, durimis vyriškis šiai trenkė ir į galvą. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir nukentėjusiosios A. R. N. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai, iš kurių matyti, kad įvykio dieną link laiptinės ėjęs senukas (J. A. G.), liepė netrankyti durų, pasakė, kad neleidžia eiti į šią laiptinę ir, pasakęs, kad „tokių kaip tu juodųjų čia nepageidaujame“ pradarytomis durimis, praverdamas jas dar plačiau (durys buvo praviros ir senukas pro jas į laiptinę galėjo užeiti jų plačiau neatidaręs), trenkė jai, užgaudamas galvą kairėje pusėje bei nubrozdindamas koją ties pėda, nuo ko iš pradžių jai labai skaudėjo koją, galvą mažiau, o nubrozdinimą kairiame šone pamatė vėliau. Duris, jai trenkdamas, vyras atidarė stipriai, jai labai skaudėjo koją, ji verkė. Tai, kad kaltinamasis veikė tyčia, tokiu būdu trenkdamas nukentėjusiajai durimis, matyti ir iš A. R. N. apklausos vaizdo įrašo, kuriame nukentėjusioji vizualiai kūno judesiais atvaizduoja, kaip į ją trenkiama durimis, sąmoningai jas nustumiant į nukentėjusiąją, nors tokiu būdu varstyti durų nėra jokio poreikio (iš nukentėjusiosios žodžių vaizdo įraše: pasakius „tu rudoji“ dar labiau pradaromos durys) ir iš to teismas daro išvadą (iš nukentėjusiosios žodžių analogiškas aplinkybes apie durų vėrimo trenkiant mechanizmą patvirtinus ir liudytojai V. E.), kad tai yra tyčinis kaltinamojo elgesys. Nukentėjusiosios A. R. N. ir nukentėjusiosios pagal įstatymą K. G. parodymai, duoti tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, buvo nuoseklūs, nekito, sutampa tarpusavyje, todėl teismas neturi pagrindo jais nesiremti. Tokius pat duomenis patvirtina ir liudytojų E. E. ir V. E. parodymai, kad nukentėjusioji A. R. N. buvo nuliūdusi, verkė, pasakojo, kad pagyvenęs žmogus jai privėrė koją. V. E. nurodė, kad matė A. R. N. nubrozdintą koją, kurią ši jai parodė. Abi seserys nurodė ir aplinkybę, kad anksčiau kaltinamasis yra pastūmęs E. E. (liudytoja G. R. nurodo vieną berniuką dėl kaltinamojo elgesio patekus į analogišką situaciją A. R. N. situacijai), tad iš to seka, kad agresyvesnis kaltinamojo elgesys mažamečių vaikų atžvilgiu nėra atsitiktinis, o aplinkybės, kad yra nepatenkintas vaikų buvimu laiptinėje neneigia ir pats kaltinamasis, tad yra aiškus ir atitinkamo kaltinamojo elgesio motyvas. Teismas remiasi ir viso proceso metu iš esmės nuosekliais liudytojos G. R. parodymais, iš kurių matyti, kad J. A. G.engdavo vaikus, pyko dėl jų buvimo prie laiptinės, juos koliojo, yra A. pavadinęs „negre“, „juočke”; minėtą dieną išgirdo mergaitės verksmą, matė, kaip A. verkė, trynė skaudamą vietą, iš mergaičių sužinojo, kad kaltinamasis ją pavadino purvina ar ruda ir kad durimis sumušė A. koją; prieš tai buvo analogiškas įvykis su kaimynų vaiku. Teismas remiasi minėtos liudytojos parodymais, kadangi kiekvienas liudytojas, prieš duodamas parodymus tiek teisme, tiek apklausos ikiteisminio tyrimo metu, yra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir atsisakymą ar vengimą duoti parodymus, yra prisaikdinamas. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad liudytoja G. R. būtų sulaužiusi priesaiką, davusi melagingus parodymus ar vengusi juos duoti, netgi priešingai – teismas laiko, kad šio asmens parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, esminėmis aplinkybėmis sutapo tiek tarpusavyje, tiek ir su nukentėjusiosios, kitų liudytojų parodymais, taigi nėra pagrindo jais nesiremti. Taip pat teismas remiasi ir specialisto išvada, kad A. R. N. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairiame pilvo šone bei kairėje pėdoje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Pagal sužalojimų lokalizaciją visumoje, atmetama galimybė, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Dėl nustatytų sužalojimų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta nežymiai. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimų padarymas sukelia fizinį skausmą (b. l. 46). Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. R. N. nurodė sužalojimus analogiškose kūno vietose, kaip ir nurodyta specialisto išvadoje. Papildomai nurodė, kad buvo užgauta ir galva kairėje pusėje, ją skaudėjo mažiau nei koją. Atsižvelgiant į tai, kad specialisto tyrimas su A. R. N. pradėtas 2017 m. liepos 31 d., t. y. po įvykio praėjus keletui dienų, užgautos galvos žymių jos plaukuotoje dalyje specialisto tyrimo dieną galėjo ir nelikti, dėl to teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, savo išvadas grįsdamas duomenų byloje visuma (tuo labiau, kad VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties rašte taip pat nurodoma, kad A. R. N. preliminari diagnozė – galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, b. l. 23). Įvertinus anksčiau aptartą nukentėjusiosios nurodomą kaltinamojo panaudoto smurto pobūdį, kurį patvirtina kiti anksčiau aptarti bylos duomenys, teismui nekyla abejonių, kad J. A. G. suprato savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl jos kils padariniai – mažametei bus sukeltas fizinis skausmas, o jo veiksmai pakankami jai sužaloti, t. y. jis veikė tyčia, todėl teismas konstatuoja, jog kaltinamojo J. A. G. padaryta veika yra kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, jo kaltė įrodyta visiškai.

Be to, vertinant J. A. G. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, bei jo poziciją, vadovautis vien jo duotais parodymais ir paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali neatskleisti tikrųjų nusikaltimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, nes kaltinamasis ikiteisminio tyrimo ar teisiamojo posėdžio metu nėra prisaikdinamas už melagingų parodymų davimą. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamojo J. A. G. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam J. A. G. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padaryto nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. J. A. G. neteistas (b. l. 96), nebaustas administracine tvarka (b. l. 97), pas psichiatrą ir priklausomybės specialistą nesilankė (b. l. 103), yra pensinio amžiaus. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant švelniausiąją iš numatytų sankcijoje bausmių – baudą, kurios dydis, atsižvelgiant į J. A. G. asmenybę ir materialinę padėtį (pensininkas) parenkamas mažesnis už šios bausmės vidurkį (atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes). Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti teisingumo principui.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, J. A. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. liepos 27 d. 21.20 val. iki 2017 m. liepos 28 d. 11.30 val. (viena para). Šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į J. A. G. skirtiną galutinę bausmę (BK 65, 66 straipsnis).

J. A. G. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinė ieškovė nukentėjusiosios A. R. N. įstatyminė atstovė K. G. pareiškė 400 Eur patikslintą (sumažintą) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 21-22, 24).

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos padarinius, sužalojimų kiekį bei pobūdį, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Šiuo atveju pažymėtina, kad kaltinamasis J. A. G. mažametės nukentėjusiosios A. R. N. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, ko pasekoje nustatyta poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairiame pilvo šone bei kairėje pėdoje. Nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta nežymiai. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusioji mažametė A. R. N. dėl to patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu viešai padarytos nusikalstamos veikos patyrė stresą, baimę, pažeminimą. Nukentėjusioji dėl sužalojimų gydymo procedūrų patyrė nepatogumų. Nukentėjusioji neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Tačiau teismas vertina ir tai, kad A. R. N. patirtas sužalojimas įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, duomenų, kad nukentėjusiosios sveikata dėl patirto sužalojimo blogėja, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad dėl sužalojimo nukentėjusioji negali savęs realizuoti kurioje nors veikloje, kad jai būtų nustatytas neįgalumo lygis, ar kad patirtas sužalojimas paliko ypatingai sunkių liekamųjų reiškinių. Tokių duomenų nukentėjusioji ar jos atstovė teismui nepateikė. Teismas priteisdamas neturtinės žalos dydį, įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį, priteistinos turtinės žalos dydį. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, mano, kad 250 Eur priteistinas neturtinės žalos dydis yra realus, teisingas, sąžiningas ir protingas.

Kaltinamasis J. A. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. spalio 13 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, yra 100 procentų atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 127-128), todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktų išsprendimo klausimo byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini)298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. A. G. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti 15 MGL dydžio, t. y. 564,90 Eur baudą.

Į paskirtą bausmę įkaityti J. A. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 27 d. 21.20 val. iki 2017 m. liepos 28 d. 11.30 val., 1 laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio, t. y. 75,32 Eur baudai, ir laikyti, kad likusi nesumokėta bauda yra 13 MGL, t. y. 489,58 Eur.

Paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini), esančią D. B. A/S Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini), esančią N. B. AB Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank", (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys). Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

J. A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės K. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš J. A. G. 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą A. R. N. naudai, neturtinei žalai atlyginti. Iki A. R. N. pilnametystės priteistų lėšų tvarkytoja paskirti įstatyminę atstovę K. G..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.