Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamajam V. B. buvo pareikštas kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2015 m. birželio 17 d., apie 15.00 val., iki 2015 metų birželio 17 d., apie 00.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. T., V. Z. ir M. L. neteisėtai atėmė M. B. ir E. Š. laisvę, o būtent:

2015 metų birželio 17 d., apie 15.00 val., M. L., D. T. ir V. Z., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), susitikus su nukentėjusiuoju M. B. ir M. L. jėga įsodinus M. B. į tyrimo metu nenustatytą lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), vairuojamą D. T., M. L., kartu su D. T. ir V. Z. prievarta pargabeno nukentėjusįjį M. B. į jo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir neturėdami teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė M. B. perduoti 5000 eurų. Po to, M. L., D. T. ir V. Z., palaužę nukentėjusiojo M. B. pasipriešinimą, įsodino M. B. į tą patį automobilį ir, D. T. vairuojant automobilį, prievarta nukentėjusįjį M. B. gabeno į Kėdainių miestą, tikslu surasti nukentėjusįjį E. Š.. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pakeliui sustojus degalinėje (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajonas, ir prie nusikalstamos veikos – neteisėto laisvės atėmimo – darymo prisijungus jam (V. B.) ir jam (V. B.) vairuojant automobilį, V. Z. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, o M. L., D. T. ir nukentėjusiajam M. B. sėdint automobilio gale, kur M. L. ir D. T. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu, toliau prievarta nukentėjusįjį M. B. gabeno į Kėdainių miestą. Nuvykus į Kėdainių miestą, prie namo (duomenys neskelbtini) g., M. L. ir D. T. jėga ištraukus iš tyrimo metu nenustatyto automobilio nukentėjusįjį E. Š., o pastarajam bandant pabėgti, M. L., D. T. ir V. Z. pasiviję nukentėjusįjį E. Š., sulaikė ir D. T., M. L. ir V. Z. nukentėjusiojo E. Š. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą bei atvedę prie jo (V. B.) vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini), prievarta įgrūdo nukentėjusįjį E. Š. į automobilio (duomenys neskelbtini) bagažinę. Po to, jam (V. B.) vairuojant automobilį, V. Z. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, M. L., D. T. ir nukentėjusiajam M. B. sėdint automobilio gale, o nukentėjusiajam E. Š. būnant automobilio bagažinėje, prievarta nukentėjusiuosius M. B. ir E. Š. nugabeno į (duomenys neskelbtini) mišką, esantį Kėdainių rajone, kur M. L. ir D. T. E. Š. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir neturėdami teisėto pagrindo savo naudai vertė E. Š. perduoti 5000 eurų. Po to, į įvykio vietą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu atvykus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, nukentėjusysis E. Š. nenustatytų asmenų iš miško buvo išgabentas. Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, jam (V. B.) vairuojant automobilį (duomenys neskelbtini), V. Z. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, M. L., D. T. ir nukentėjusiajam M. B. sėdint automobilio gale, kur M. L. ir D. T. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu, apie 00.00 val. nukentėjusįjį M. B. pargabeno į namus, adresu (duomenys neskelbtini), t.y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. L. kaltu prisipažįsta pilnai ir paaiškino, kad 2015 m. birželio gal 15 d. susiskambino su V. Z., nes jis buvo skolingas pinigų. Susitarė, kad pas jį atvyks ir jis atiduos kažkiektai skolos. Pas jį važiavo birželio 17 d. Kadangi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tai paprašė D. T., kad jis nuvežtų. Atvažiavo į Panevėžį. Susitiko su V. Z., kuris pasakė, kad dabar pinigų neturi, kad turi jam atnešti. Jis kažkam pasiskambino ir atėjo M. B.. Tai vyko prie V. Z. namų, (duomenys neskelbtini), prie daugiabučių. M. B. pinigų neatnešė, sakė, kad kažkas kitas turėjo jam paduoti tuos pinigus. Visi nuvažiavo iki B. namų. V. Z. paprašė padėti ieškoti pinigų pas M.namuose. Pinigų ieškojo tik stalčiuose, tačiau nerado. Tuomet sumąstė važiuoti į Kėdainius, pas tą kuris skolingas pinigus M. B.. Važiuodami užsuko į (duomenys neskelbtini) kaimą pas draugą, kuris anksčiau gyveno Kėdainiuose, tikėjosi, kad gal jis žinos, kur rasti E. Š.. Š. jis ir D. T. atsigėrė alaus, todėl paskambino V. B., kad šis parvairuotų mašiną. Nuvažiavus į Kėdainius, privažiavo prie kažkokių tai daugiabučių. M. B. ar V. Z. pamatė sėdintį mašinoje E. Š.. Ėjo su juo pakalbėti, bet šis išlipo iš mašinos ir pradėjo bėgti. E. Š. pasivijo, įsisodino į mašiną, nusivežė į mišką. Ten jis vėl bandė bėgti.

E. Š. pasigavę kažką su juo kalbėjo. Važiavo į mišką, kad nebūti mieste, nes ten žmonės vaikšto. Nuvažiavo netoli, tačiau vietos nurodyti negali. Kelią galbūt rodė V. Z., nes jis sėdėjo automobilio priekinėje sėdynėje. Miške E. Š. vėl bėgo. Pats ir M. B. pasivijo, abu sudavė kelis smūgius rankomis kur papuolė į įvairias kūno vietas, galėjo kliūti į pilvą, į galvą. Kiek buvo smūgių, negali nurodyti. Suprato, kad E. Š. buvo skolingas M. B. ir V. Z., tačiau nesidomėjo, už ką. Buvo pasakyta, kad jie atsiims tą skolą, o V. Z. perduos jam (M. L.). Po to pradėjo skambinėti dar kažkas. Galiausiai išaiškėjo, kad ir M. B. buvo prisidėjęs prie tų pinigų neatidavimo. Tai išaiškėjo tuomet, kai kažkas atvažiavo kalbėti už E. Š.. Pasakė, kad jie (E. Š. ir M. B.) buvo suplanavę tų pinigų neatiduoti. Mano, kad tai buvo 5000 ar 6000 eurų. Kai tai išaiškėjo, pats M. B. sudavė kelis smūgius. Po to išsiskirstė. E. Š. išvažiavo su savo draugais, kurie buvo atvykę pakalbėti. Važiuojant į Panevėžį, V. Z. sėdėjo mašinos priekyje. M. B. sėdėjo gale. V. Z. atsisukęs į gale sėdintį M. B., jam sudavė į galvą. Kumščiu daužyti negalėjo, nes V. Z. buvo kažkas tai rankai, gal buvo lūžę. Grįžę į Panevėžį, dar gėrė alaus (duomenys neskelbtini). Ten dar su kažko susitiko. Vėliau M. B. parvežė namo. Mano, kad dar buvo pas jį užėję į vidų. Pasisiūlė V. Z. parvežti namo, bet šis atsisakė. Sakė, kad jis liks, kad su M. B. pats susitvarkys, kad iki galo viską išsiaiškins. Pats su D. T. ir V. B. išvažiavo namo. Po kelių dienų paskambino V. Z. ir pasakė, kad M. B. lyg tai numirė. Vėliau kelis kartus sakė, jog tai atsigavo, tai vėl numirė. Nelabai suprato, kas ten numirė, kas ten atsigavo.

M. L. pripažįsta, kad gal ir nuo jo smūgių kažkas tai M. B. atsitiko. Tą dieną važinėjo su automobiliu M. G. būti, kad E. Š. vežė į mišką tos mašinos bagažinėje. Buvo jį uždarę į bagažinę, kad dar kartą nebėgtų, kad nereikėtų gaudyti.

Mano, kad M. B. sužalojimai buvo nuo smūgių mašinoje. Smūgiai buvo nestiprūs. Lauke taip pat sudavė jam į veidą, gal į krūtinę, bet kiti išskyrė, nes buvo privažiavę žmonių. Nemano, kad smūgiai buvo stiprūs. Kai M. B. parvežė namo, jam viskas buvo gerai, dar alaus jam paliko. Kai po kelių dienų paskambino V. Z. ir sakė, kad M. B. kažkas rado kažkur tai mieste.

Atsakinėdamas į klausimus, M. L. paaiškino, kad kai pirmą kartą nuvyko į M. B. namus, gal ir sudavė jam kelis smūgius. D. T. galėjo mašinoje suduoti smūgius. V. Z. kilo įtarimas, kad M. B. specialiai neduoda pinigų. M. B. mušė, kad V. Z. atiduotų pinigus. V. Z. tiksliai neįvardino už ką M. B. skolingas, tik sakė, kad tie pinigai gauti iš „varkės“, t.y. pinigai gauti nusikalstamu būdu. Į Kėdainius sugalvojo važiuoti M. B..

Iki tų įvykių nežinojo, kad E. Š. ir M. B. buvo išvykę į Vokietiją dėl „Alio, mama“.

M. B. lauke nuo mušimo negriuvo. Kai jis buvo mušamas automobilyje, galėjo atitrenkti pakaušį, nes sėdėjo prie durelių. Nuo kurio smūgio tai galėjo atsitikti, negali pasakyti. Savo kaltę visiškai pripažįsta. Pripažįsta ir visas aplinkybes.

Pagarsinus užfiksuotus telefoninius pokalbius, M. L. paaiškino, jog sakė, jog gali užmušti ar galvą nupjauti tam, kad baisiau atrodytų E. Š.. Kiti kaltinamieji girdėjo tą pokalbį, nes buvo šalia.

Dėl 22.45 val. pokalbio su V. B. (4 t, 51-109 b.l.) paaiškino, kad kiek prisimena, tai tame pokalbyje sakė, jog ruošiasi M. B. už melavimą kojas subadyti ir išmesti jį prie ligoninės, tačiau tiksliai nepamena. Bet tuo metu jam dar nereikėjo į ligoninę, dar jam reikėjo lyg su panevėžiečiais susitikti. Su panevėžiečiais prie (duomenys neskelbtini) susitiko. Jie pažadėjo, kad grąžins tuos pinigus, jie kaip ir patys turėjo tuos pinigus paduoti, nes M. B. buvo jų žmogus. M. B. su tais žmonėmis „varkes“ sukdavo.

Dėl telefoninio pokalbio metu 23.59 val. pasakytos frazės: „dar vieną lavoną nori pasiimti“- turėjo omenyje M. B.. Vadindamas jį asilu, lavonu – tai tik toks išsireiškimas.

Pakeitus kaltinimą kaltinamasis M. L. pareiškė jog nieko papildyti negali. Pakartojo, kad iš anksto nusikaltimo neplanavo, o gavosi, kaip gavosi. Supranta kaltinimo pakeitimo esmę, t.y., kad V. Z. dėl M. B. sužalojimo nekaltinamas. Tačiau kartoja, jog visi trys (įskaitant ir V. Z.) naudojo smurtą. Todėl su pakeistu kaltinimu nesutinka. Paaiškina, kad važiuojant atgal į Panevėžį, mašinoje atsisukęs atgal V. Z. trankė M.. Daug nebuvo suduota smūgių. M. B. V. Z. sudavė į skruostus. Parodymų nekeičia, tai sakė ir ankstesnių parodymų metu.

Kaltinamasis D. T. pareiškė, jog savo kaltę pripažįsta pilnai. Paaiškino, kad 2015 m. vasarą paskambino M. L. ir paprašė vežti į Panevėžį, nes jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Sutiko važiuoti. M. L. sakė, kad jam V. Z. yra skolingas. Nuvažiavus sutiko V. Z., kuris pasakė, kad M. B. turi atnešti tą skolą. Atėjo M. B. ir pasakė, kad pinigų neturi, kad juos turi paduoti kažkoks tai žmogus iš Kėdainių. V. Z. tuo nepatikėjo. V. Z. paprašė jį nuvežti iki M. B. namų paieškoti tų pinigų. Visi kartu nuvažiavo pas M. B., paieškojo tų pinigų, tačiau nerado. Padarė išvadą, kad reikia važiuoti pas tą kėdainietį, kuris M. B. turėjo paduoti tuos pinigus. M. B. žinojo E. Š. gyvenamąją vietą. Nuvažiavo iki E. Š. namų, prie daugiabučių. Važiuojant M. B. pamatė kitoje mašinoje sėdintį E. Š.. Sustojo prie tos mašinos ir pradėjo eiti link jos. Iš mašinos išlipo E. Š. ir pradėjo bėgti. Jį pagavo ir parsivedė link savo mašinos.

Pradėjo rinktis žmonės, todėl nutarė išvažiuoti iš miesto. Nuvažiavo į pamiškę, ten visi išlipo. E. Š. vėl pradėjo bėgti. M. L. ir V. Z. jį pagavo ir parvedė į mašiną. Pradėjo aiškintis dėl tos skolos. Paskambino E. Š. draugai, prašė jį paleisti. Vėliau važiavo į miesto centrą pakalbėti su tais draugais. Pakalbėjus su tais draugais, išsiaiškino, kad E. Š. norėjo pasisavinti tuos pinigus. Grįžę sudavė E. Š. po kelis smūgius. Tikslaus skaičiaus nepamena. M. L. sudavė ir M. B.. Po to paleido E. Š. važiuoti su tais draugais, o patys sėdo į automobilį ir su M. B. važiavo į Panevėžį. Važiuojant pats M. B. sudavė alkūne. V. Z. taip pat sudavė. Parvažiavus į Panevėžį, susitiko su kažkokiais žmonėmis, pakalbėjo. Po to nuvažiavo pas M. B., išgėrė alaus ir važiavo namo. V. Z. siūlė jį parvežti namo, bet jis liko pas M. B..

Atsakinėdamas į klausimus, kaltinamasis D. T. patikslino, jog pradžioje važiuojant į Panevėžį, sutiko pabūti vairuotoju nes prašė draugas. M. B. namuose padėjo ieškoti pinigų, kadangi V. Z. prašė padėti surasti tuos pinigus. Išsiaiškinus, kad M. B. norėjo pinigus pasisavinti ir melavo, sudavė jam smūgius. Kėdainiuose pats, M. L., V. Z. E. Š. nusivijo, o sugavę, galimai visi trys jam sudavė smūgius. Miške V. Z. naudojo fizinį smurtą E. Š. atžvilgiu, o važiuojant į Panevėžį - M. B. atžvilgiu. Negali pasakyti, ar V. B. matė, kaip M. B. ir E. Š. buvo mušami, nes jis visą laiką buvo mašinoje, jis buvo kaip „nefigūruojantis“ asmuo. Miške E. Š. mušė už kelių metrų nuo mašinos. Negali pasakyti, ar V. B. matė, kaip vijosi M. B.. Negali pasakyti M. B. būklės po to kai parvežė jį namo. Ten išgėrė alaus, kalbėjosi, bendravo, buvo kalba, kad M. B. su V. Z. išsiaiškins, todėl ir paliko V. Z. pas M. B..

Pakeitus kaltinimą, kaltinamasis V. T. pareiškė, jog savo parodymų nekeičia. Patvirtino, kad veiksmus M. B. atžvilgiu atliko tryse (kartu su V. Z.). Važiuojant automobiliu į Panevėžį, V. Z. kelis kartus delnu sudavė M. B. į galvą.

Kaltinamasis V. Z. pareiškė, jog kaltu nepripažįsta. Paaiškino, kad viskas buvo dėl nusikalstamu būdu gautų pinigų. Pats M. B. paprašė, kad jis surastų žmogų važiuoti į Vokietiją užsiimti „alio, mama“. E. Š. asmeniškai pažinojo, nes su juo kartu buvo Airijoje. M. B. per E. Š. dar rado Kėdainietį M. P., kuris su E. Š. ir išvyko į Vokietiją. Ten prabuvo 2 savaites. E. Š. ir M. P. surinktus ir parsiųstus pinigus pats atidavė M. L., nes jis irgi buvo su tuo susijęs. Buvo M. L. dar skoloje, tačiau tai buvo kita skola. E. Š. ir M. P. visų surinktų pinigų nepersiuntė, o vėliau E. Š. pasakė, kad tas M. P. pinigus pradangino, pabėgo su pinigais. Kai grįžo E. Š. į Lietuvą, su M. B. važiavo pas jį. Vairavo M. draugas. Nuvažiavę, atsiėmė pinigų likutį, o dingę buvo gal 4000 – 5000 eurų. Tiksliai nepamena, tačiau E. Š. padavė lyg tai virš tūkstančio ar du tūkstančius eurų. Birželio ryte atvažiavo M. L., norėjo su M. B. pakalbėti. Pats paskambino M. B., kurį kažkas atvežė. Patys jo laukė kieme. Niekas nieko neplanavo, viskas įvyko spontaniškai. Įsodino M. B. į mašiną ir vyko pas jį į namus. M. L. jam (M. B.) pasakė, kad jis pavogė pinigus. Pats dar iki M. L. atvykimo jau žinojo, kad dingo pinigai. Spėliojo ar E. Š., ar M. P. paėmė tuos pinigus, ar ten M. B. buvo įsivėlęs. Nuvažiavus pas M. B., pats stovėjo prie krosnies. Jie (M. B., M. L. ir D. T.) buvo kambaryje. Girdėjo garsus, iš kurių suprato, kad M. B. suduoti smūgiai. Pats neskaičiavo kiek smūgių buvo. Tada važiavo į Kėdainius ieškoti to E. Š.. Pats sėdo priekyje, o M. B. ir M. L. sėdo į mašinos galą. Pirmiausiai važiavo iki Š. išsiaiškinti, kur tas E. Š.. Dar atsigėrė alaus. Mano, kad M. B. skambino E. Š., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Š.apie E. Š. niekas negalėjo pasakyti. Kadangi D. T. išgėrė alaus, tai atvažiavo V. B. pavairuoti mašiną. Nuvažiavo į Kėdainius. M. B. ir pats žinojo, kur gyvena E. Š.. Kaip tik stovėjo E. Š. draugo mašina, E. Š. šalia sėdėjo. Visi išlipo iš mašinos, o V. B. liko mašinoje sėdėti. E. Š. išlipo iš mašinos ir pradėjo bėgti. M. L. pradėjo vytis, gal ir D. T. vijosi. Pats priėjo prie mašinos, kurios langas buvo atidarytas, ir pasakė, kad nori išsiaiškinti dėl pinigų. M. L., pagavęs E. Š., atvedė jį iki mašinos ir įkišo į bagažinę. Nuvažiavo į Kėdainių pakraštyje esančią pamiškę. Truputį pavažiavo gilyn ir sustoję atidarė bagažinę. E. Š. iššoko ir pradėjo vėl bėgti. Jį pradėjo gaudyti M. L., D. T., o M. B. lyg tai pasiliko. Pats su V. B. rūkė prie mašinos. M. B., M. L. ir D. T. E. Š. pagavo ir atsivedė. Pradėjo aiškintis dėl pinigų. Ten daugiau buvo rėkiama, nei mušama. Kažkas paskambino ir iš jo sužinojo, kur gyvena tas M. P.. M. L. E. Š. uždėjo ant kaklo diržą ir pririšo prie medžio. M. L., D. T. ir V. B. išvažiavo, o pats, E. Š. ir M. B. liko. Pats E. Š. pradėjo sakyti, kodėl jis pakišo. M. B. irgi pradėjo ant jo rėkti. Pasiėmė supuvusį pagalį ir trenkė E. Š. per kelius. Kai su E. Š. aiškinosi M. L. ir D. T., pats į tai nesikišo. Tik kai jie išvažiavo, norėjo asmeniškai pakalbėti su E. Š., kad būtų grąžinti pinigai. Dėl to trenkė jam per kelius, rėkė, kam jis tai padarė, kad visus pastatė į tokią kvailą padėtį. E. Š. sakė, kad ne jis, teisinosi. Grįžo M. L., D. T. ir V. B.. E. Š. trumpam įgrūdo į bagažinę ir apie 400-500 m. pavežė, nes turėjo iš Kėdainių atvažiuoti jo pusbrolis. Kai atvažiavo, po pusės valandos pokalbio pasakė, kad tai buvo E. Š. suplanuoti reikalai, pasiėmė E. Š. ir sutarė, kad grąžins pinigus. Patys išvažiavo į Panevėžį. Važiuojant atsisuko į M. B. ir su delnu jam trenkė, priekaištaudamas, kad buvo draugas, bet pavedė. Grįžę į Panevėžį, sustojo prie (duomenys neskelbtini). Ten atvažiavo M. B. draugai. Po to važiavo pas M. B. į namus. M. L. su D. T. trumpai buvo. Atsigėrė alaus ir jie išvažiavo. Pats atsisakė važiuoti, nes M. B. prašė pasilikti. Likus vieniems, paguldė M. B. į lovą, nes jis buvo gal psichologiškai pavargęs, išsekęs, gal nuo daužymo, sapaliojo, negalėjo kažką mąstyti. Dar pabuvęs gal 15 - 20 minučių, su taksi išvažiavo namo. Naktį negalėjo užmigti. Ryte paskambino M. B. draugei, jo pusbroliui ir liepė jam nuvažiuoti pas M. B.. Jis nuvažiavęs, rado M. B. gulintį ant grindų, jam iš burnos ėjo putos. Tai sužinojęs, pasiskambino S., kad šis nuvežtų iki M. B.. Nuvažiavęs pamatė, kad M. B. ne lovoje, o prie durų, gulėjo galva į duris, rankos buvo surištos kažkokiomis vielomis, kurios buvo atsipalaidavę. Paprašė, kad iškviestų greitąją, o pats išvažiavo.

Atsakinėdamas į klausimus, V. Z. paaiškino, kad ryte skambino M. B. pusbroliui, kadangi pasidarė neramu dėl M. B., nes jis juk buvo draugas. Pats M. B. skambinti negalėjo, nes buvo pasiėmęs jo telefoną, iš kurio ir skambino jo pusbroliui. Palikdamas M. B. jo namuose, kažkodėl tai paėmė jo telefoną. Su M. B. buvo stiprus draugystės ryšys, galėjo paimti vienas kito telefoną, ateiti ir pavalgyti iš šaldytuvo maisto. Išeinant iš M. B., durų neužrakino, nes neturėjo rakto. Kitą dieną matė, kad jam surištos rankos. Pats jį tik į lovą paguldė, rankos nebuvo surištos, gal jis pats bandė kažką painioti. Rankos buvo atsipalaidavę, nebuvo surištos, suspaustos.

Kai birželio 17 d. skambino M. L., žinojo, kad reikės susitikti su M. dėl pinigų, žinojo, dėl kokių pinigų. Panevėžyje M. B. mušė ne vienas, rėkė ir M. L. ir D. T., tačiau gal daugiau buvo rėkiama, nei mušama. Važiuojant į Kėdainius, buvo suduota po kelis smūgius, tačiau realiai M. jau paliko ramybėje, nes buvo daugiau susikoncentravę į E. Š. radimą. Miške M. B. irgi buvo mušamas, bet detalių negali pasakyti. Kai E. Š. pagavo, tai buvo daugiau susikoncentruota į jį.

V. Z. nurodo, kad asmeniškai iš M. L. pinigų nesiskolino. Tai buvo nusikalstamu būdu gauti pinigai. Išėjo taip, kad pats buvo atsakingas už tą skolą, kuri gal būtų buvusi 7000 eurų. Buvo atiduota daugiau nei pusė. Nebuvo dėl ko M. L. aiškinti, už ką E. Š., M. B., M. P. buvo skolingi. M. L. sakyti net nereikėjo, jis žinojo apie tuos pinigus.

Kiekviena to verslo („alio mama“) grandis iš surinktų pinigų pasilikdavo procentą. Pačiam priklausė 10 procentų, bet nebuvo pasilikęs, nes pirma reikėjo atiduoti pinigus žmonėms. Pats kaltas tik dėl to, kad atsirado toje situacijoje, vairavo. Nepripažįsta kaltės, nes draugai gali susimušti ir susitaikyti. M. B. nieko blogo nedarė, jo nesužalojo. Pats iš M. B. pinigų nereikalavo, o tik klausė dėl pinigų gražinimo. Matė, kaip E. Š. pagavo, kišo į bagažinę. Visur dalyvavo, kito pasirinkimo nebuvo, nes ta agresija galėjo atsisukti prieš jį patį.

Kaltinamasis teigia, jog palikdamas M. B. namuose, išsivežė jo telefoną, nes neturėjo savo. Iš to telefono skambino taksi, o ryte M. B. pusbroliui, kad šis nueitų pas M. B. ir pasižiūrėtų. Nepamena iš M. B. telefono buvusių telefoninių pokalbių 8.12 val. iki 8.29 val., dėl keitimosi SMS su E. Š.. Nepamena, ką tada su E. Š. sprendė. Nežino, kokią naujieną E. Š. galėjo pasakyti 6.50 val., nes jau daug laiko praėjo. Nežino, ar iš 17 d. į 18 d. naktį 4.05 val. M. L. žinutę rašė.

M. B. telefoną turėjo iki Greitosios medicinos pagalbos (toliau - GPM) atvažiavimo, o po to supanikavęs jį išmetė.

Nepasakytų, kad su tais panevėžiečiais, su kuriais susitiko prie (duomenys neskelbtini)buvo sandoris: buvo daug žmonių, visi rėkė, net neįmanoma buvo suprasti. Nebuvo taip, kad jį (M. B.) kas temptų, pats įsėdo į mašiną ir jį parvežė namo.

Dėl pakeisto kaltinimo V. Z. paaiškino, kad supranta pakeisto kaltinimo esmę. Su kitais kaltinamaisiais nesutinka dėl M. B.. Teigia, jog duodamas parodymus teisme, buvo sutrikęs, todėl sakė, kad sudavė M. B., tačiau turėjo omenyje E. Š., kurį mušė miške. Nebuvo taip, kad mašinos gale sėdinčiam M. B. atsisukęs būtų sudavęs ranka. Mano, kad kiti kaltinamieji tiesiog nori jį (V. Z.) į viską įtraukti.

Kaltinamasis V. B. kaltu neprisipažįsta. Jis paaiškino, kad kaltas tik tuo, jog nepranešė apie daromus nusikaltimus.

Pamena, kad tai buvo vasara. Paskambino brolis ir paprašė pavežti jo draugą. Degalinėje sutiko M. L., D. T., V. Z. ir dar kažką. Iš anksčiau pažinojo tik M. L.. Jie pasakė, kad reikės pavažiuoti į Kėdainius. V. Z. rodė kelią. Kėdainiuose važiavo tarp kiemų. V. Z., ar gale mašinos sėdintis vaikinas sušuko, kad tai jisai ir liepė sustoti. Labai greitai išlipo iš mašinos. Tas vaikinas iš kitos mašinos bėgo link daugiabučių. Po kurio laiko pamatė, kad parsiveda tą vaikiną. Visi kartu išvažiavo iš miesto. Jei neklysta, kelią rodė V. Z., nes jis sėdėjo priekyje. Nuvažiavo į netoli Kėdainių esantį miškelį. Sustojus, sugautas vaikinas vėl pradėjo bėgti į mišką, visi jį nusivijo. Gal už 5 minučių, gal greičiau tą vaikiną parsivedė, paguldė į bagažinę. Kalbėjosi su kažkuo telefonu, po to išsitraukė tą vaikiną. Liepė važiuoti iki Kėdainių „Maximos“, kur buvo dar vaikinų. Pakalbėjus 10-15 minučių, vėl važiavo atgal į tą mišką. Atvažiavo dar viena mašina, iš kurios išlipo 3 ar 4 vyrai. Visi kažką kalbėjosi. Po to tie vyrai vaikiną iš Kėdainių – E. Š. įsisodino, o pats su M. L., D. T. ir kitais išvažiavo į Panevėžį. Sustojo degalinėje. V. Z. mašinoje pradėjo šaukti ant to vaikino iš Panevėžio, kaip galėjo jį kaip draugą išduoti, pradėjo daužyti jam per veidą. Bandė sakyti V. Z., kad baigtų, bet jis liepė nesikišti. Grįžus į Panevėžį, sustojo prie prekybos centro. Atvažiavo vaikinai su dviem mašinomis. Kažkiek tai laiko visi kalbėjosi. Po to tą iš Panevėžio vaikiną parvežė namo. Visi nuėjo į vidų. Pats iš mašinos išlipęs rūkė. Po kurio laiko atėjo V. Z., D. T. ir M. L.. V. Z. pasakė, kad ten dar trumpam pasiliks. Pats su kitais vaikinais išvažiavo namo.

Atsakinėdamas į klausimus, paaiškino, kad pats nei M. B., nei E. Š. nesivijo. Beveik visą laiką, išskyrus atvejus kai buvo išlipęs parūkyti, sėdėjo mašinoje. Smurto nenaudojo. Prie M. B. namų taip pat išlipo iš mašinos parūkyti. Nematė ant M. B. smurto žymių, buvo tamsu. Išlipęs iš mašinos M. B. tuos kelis metrus ėjo normaliai. Kelionės į Panevėžį metu negirdėjo, kad M. B. skųstųsi dėl savo sveikatos.

Nukentėjusysis E. Š. pareiškė, kadangi viskas buvo labai seniai, tai aplinkybių nepamena. Parodymus dėl tų įvykių davė ikiteisminio tyrimo metu. To įvykio metu smarkiai sutrenkta galva, gal dėl to šlubuoja atmintis. Iš matymo žino tik teismo salėje sėdintį vieną kaltinamąjį (nurodo į kaltinamąjį V. Z.). Prieš įvykį kažkada su juo buvo susitikęs. Įvykis buvo gal praeitais metais, dienos nepamena. Pats gyvena Kėdainiuose. Įvykis galėjo būti 2015 m. spalio mėnesį. Pamena, kad Kėdainių rajone, Babėnuose, kažkas sutrenkė galvą, papuolė į ligoninę ir viskas. Nežino kaip Babėnuose atsirado, gal ten nuvežė.

Atsakinėdamas į klausimus, paaiškino, jog nuo 2014 m. pažįsta M. B.. 2015 m. buvo su juo susitikęs, susitikdavo Panevėžyje, Kėdainiuose, bendraudavo. Jis siūlė vykti į Vokietiją dirbti, užsidirbti pinigų. Negali pasakyti, kokį dirbti darbą, nes nedirbo. Į Vokietiją buvo išvykęs su draugu M. P.. Kai M. B. siūlė vykti į Vokietiją, kartu buvo ir M.. Nuvykęs į Vokietiją, pats buvo viešbutyje. Nežino, ką veikė M. P.. Su juo būdavo ir skirtinguose viešbučiuose, ir - ne. Vokietijoje buvo neilgai, gal 1-2 savaites. Ten būdamas, pinigų turėjo, tačiau kiek, nepamena, juos atnešdavo M.. Nesidomėjo, iš kur tie pinigai. Juos reikėdavo persiųsti į Lietuvą M.. Nepamena, kiek kartų ir kokią sumą yra siuntęs. Po savaitės ar dviejų grįžo į Lietuvą. Su savimi parsivežė kažkokią tai pinigų sumą, kurią atrodo, kad perdavė M.. Taip buvo pasakyta padaryti. Iš tų pinigų kažkokia tai dalis priklausė ir pačiam. Sau pasiliko gal 200 eurų. Grįžus į Lietuvą, skambino M., sakė, kad reikia susitikti. Susitikę nieko nekalbėjo, tik padavė jam tuos pinigus ir viskas. Daugiau skambučių nebuvo. Pačiam niekas neskambino, negrasino, nereikalavo pinigų. Kas sumušė - nepamena, nes buvo sutrenkta galva. Išėjo tada vienas į gatvę prie savo namų, privažiavo automobilis, nepamena - koks, kuriame buvo nepažįstami, gal vieną pažinojo, tačiau negali jo įvardinti, nenori apsimeluoti, nes nepamena. Privažiavę žmonės gal ir klausė ko nors. Bėgo nuo jų, bet jie pagavo. Nepamena, keli asmenys vijosi. Pagavo, įsodino į automobilį, nepamena, ar į saloną, ar į bagažinę. Vežė į Babėnų mišką. Važiuojant gal ir buvo vartotas smurtas. Negali pasakyti keli asmenys važiavo. Negali prisiminti, kas buvo miške, kaip ir kas sumušė, gal sąmonę tada buvo praradęs.

Nukentėjusysis E. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2016-01-20, parodė, kad 2015 metų birželio mėnesį, tiksliai laiko nepamena, jam paskambino M. B., gyv. Panevėžyje, tikslaus adreso nežino. M. pasakė, kad atvažiuoja pasišnekėti į Kėdainių miestą. Su M. susitiko už geros valandos prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). M. atvyko automobiliu ir su dviem nepažįstamais asmenimis. Jam nepažįstami vaikinai sėdėjo automobilio priekinėje dalyje: vienas už vairo, o kitas - keleivio sėdynėje. M. sėdėjo gale. Pamena, kad automobilis buvo tamsios spalvos, markės ir valstybinių numerių nežino. Su M. kalbėjosi nuo automobilio paėję keletą metrų. Kalbėjosi vieni. Vaikinai iš automobilio išlipę nebuvo. Vaikinų sėdėjusių automobilyje apibūdinti negali, atpažinti negalėtų. M. pasiūlė surasti žmonių, kurie galėtų vykti į užsienį. Šalies neįvardijo. Minėjo, jog ten reikės paimti pinigus. Tuo metu jis pagalvojo apie kažkokias tai skolas. Nesuprato kieno tai pinigai, kieno ten skolos, į tai nesigilino. Jam tai nerūpėjo. M. minėjo, jog už skolos paėmimą tas žmogus gautų 10 procentų nuo paimtos sumos. Sutiko M. padėti dėl draugystės. Apie atlygį už surastą žmogų tuo metu M. nieko nekalbėjo. Sutarė susiskambinti. Savaitės bėgyje į užsienį vykti pasiūlė kaimynui M. P.. M. pasakė, jog yra galimybė išvažiuoti į užsienį, paimti kažkokias skolas, už tai jis gaus kažkokią sumą pinigų. Darbo fabrike M.i jis tikrai nesiūlė. Kažką tai meluoti, nuslėpti nuo jo, jokio tikslo neturėjo. Pasakė tiek kiek pats žinojo, suprato. Pasakė apie kažkokius pinigus, skolas. Tikrojo kelionės tikslo į Vokietiją jis pats nežinojo. Tik jau būdamas Vokietijoje suprato kokios tai yra skolos, kokie tai yra pinigai. Suprato, kad tai yra nusikaltimas, kitaip vadinamas „alio mama“. Po sutikimo paskambino jis M.. Pasakė, jog surado žmogų. Su M. vėl susitiko Kėdainiuose. Kalbėjosi prie jo namų. Jis buvo atvykęs automobiliu. Automobilio spalvos, markės ir valstybinių numerių nepamena. M. jam pasakė, jog į Vokietiją jis vyks kartu su M.. J. V. nieko nereiks daryti, tik su M. pabūti. Už tai M. žadėjo jam atlygį nuo sumos, kurią turėjo paimti M.. E. Š. sutiko, nes buvo reikalingi pinigai. Nesenai buvo baigęs 11 klasę, jokio darbo neturėjo. Gyveno su mama, kuri finansiškai išlaikė. Į Vokietiją turėjo išvykti po savaitės. M. minėjo, jog kelione į Vokietiją bus pasirūpinta. Liepė pasiimti tik kelis drabužius, asmens dokumentą. Kažkuriuo tai momentu paskambino M.. Pasakė, kad išvykti į Vokietiją reikės iš (duomenys neskelbtini), esančių Kėdainių rajone. Atsiuntė mikroautobuso vairuotojo numerį. Pasakė, kad už kelionę apmokėta. Gal ir buvo duota kažkokia tai pinigų suma, tačiau jis jos nepamena. Pinigus M. galėjo duoti į rankas. Gerai atsimena, jog mikroautobuso vairuotojas perdavė kuprinę, kurioje buvo 2 mobiliojo ryšio telefonai SAMSUNG, kroviklis. Telefonuose buvo SIM kortelės, lietuviškais numeriais. Telefonuose buvo įvesti numeriai. Jie lietuviški. Numerių nepamena, tačiau jie buvo skirtingi. Gerai atsimena, jog jie buvo užvadinti „DRAUGAS“. Nepamena, ar dar buvo kokių tai kitų įvestų numerių. Kaip suprato, vienas iš telefonų buvo duotas M.i, kitas jam. M.i dėl to, jog skambinęs jam žmogus galėtų informuoti kur M.i reiks vykti dėl skolos paėmimo. Vairuotojas išleido juos kažkokiame Vokietijos mieste, tiksliai nepamena. Pamena, jog apsigyveno viešbutyje. Taip sugalvojo patys ir laukė nurodymų. Vokietijoje išbuvo apie 2 savaites laiko. Per tą laiką M. važiavo kokius 4 kartus paimti pinigų, tiksliai nepamena. Paėmus pinigus, gaudavo kitą nurodymą pervažiuoti į kitą miestą. M. paimti pinigų važiuodavo taksi. Adresai buvo atsiunčiame žinute. Adresų jis nežino. M. jam nieko nesakydavo, žinučių nerodydavo. Žinutes jis gaudavo į vieną iš duotų telefonų, kuriuo jis naudojosi Vokietijoje. Per 2 savaites Mi. paėmė nuo 1000-3000 eurų. Nuo tos sumos, kurią parnešdavo M., jie pasiimdavo 15 procentų. Taip pat iš M. parneštų pinigų pirkdavo valgyti, nuomodavosi viešbučius, M. mokėdavo už taksi važiuodamas paimti pinigų. Savo pinigus leisdavo savo reikmėms. Valgyti pirkdavo ką norėdavo, viešbutį nuomodavosi savo nuožiūra. Niekas jiems nenurodė kaip turi elgtis. Buvo leista pasilikti nurodytą sumą, o likusius pinigus reikėdavo persiųsti per WEST UNION, MONIGRAM. Po kurio laiko grįžo į Kauną, po to į Kėdainius. Su savimi vežėsi pinigus, kuriuos jam padavė M.. Pinigų buvo nuo 1000 iki 2000 eurų. Pinigai buvo įvairiomis kupiūromis. B. V. bendravo su M., kuris ir liepė jam pervežti tuos pinigus. Pinigus padavė M. tą pačią dieną kaip grįžo į Kėdainius. M. buvo atvykęs automobiliu. Automobilio markės, spalvos ir valstybinių numerių nežino. Be M. buvo dar du jam nepažįstami vaikinai, juos matė pirmą kartą. M.i padavė visus pinigus. Atlygio negavo. Pinigus padavė prie savo namų. Vaikinai iš automobilio išlipę nebuvo. Iš M. sužinojo, jog Vokietijoje dingo M.. M. V. norėjo likti. Sakė, jog nori „pasidaryti“ pinigų. Turėjo omenyje tokiu pat būdu -„alio mama“. M. minėjo, jog M. telefonas išjungtas. M. pasakė, kad gal jį pagavo policija. Po to jam pradėjo skambinti asmenys nežinomais numeriais. Skambino ne M., balsas jam buvo nepažįstamas. Likus dienai iki sumušimo, liepė pagalvoti. Liepė grąžinti pinigus, kuriuos, pasak jo, pasisavino M. S. dieną buvo sumuštas. Patikslino, kad tiksliai nepamena kur buvo pasodintas, ar patalpintas prieš vežant į mišką. Tai galėjo būti ir bagažinė. Jis matė kaip gaudė ir jį mušė 3 nepažįstami asmenys. Ar jų buvo dar daugiau, nežino. M. jo nemušė. Nepamena, kad būtų ką nors sakęs. Nematė, kad jis būtų buvęs sumuštas. Nematė, kad jo atžvilgiu būtų naudojamas smurtas iš tų nepažįstamų žmonių. Patikslina, jog suprato dėl kokių pinigų buvo sumuštas - tai dėl Vokietijos pinigų. Mamai pasakė dėl ko buvo sumuštas - tai yra, kad dėl Vokietijos reikalų. Nežino, ar mama aiškinosi sumušimo aplinkybes. Kažką tai buvo užsiminusi, tačiau tiksliai negali atsakyti, nes tikrai nežino. Nežino, kad mama būtų kreipusi pagalbos į V. R. dėl sumušimo. (3 t., b. l. 36-41)

Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjęs E. Š. patvirtino, kad jie teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-10-05 apklaustas nukentėjusysis E. Š. parodė, kad 2015 metais vasaros pradžioje, mėnesio ir dienos neatsimena, Kėdainių mieste buvo mašinoje AUDI, juodos spalvos, numerio nežino, pas pažįstamą, kurio duomenų nežino. Sėdėjo ir kalbėjosi. Tiksliai laiko nežino, tačiau galėjo būti apie pietus. Pamatė kaip prie mašinos priėjo du nepažįstami vaikinai ir atidarę duris, pakvietė eiti su jais, liepė sėstis į jų mašiną. Jis matė kaip tie vaikinai automobiliu atvažiavo nuo miesto centro pusės ir sustojo priekyje. Kai jie liepė važiuoti kartu, jis išsigando ir pradėjo bėgti. Buvo apsiavęs šlepetėmis, kurias pametė bėgdamas. Jį pasivijo trise, nes netyčia jis pargriuvo, todėl ir pagavo. Kai nugriuvo, jie pradėjo jį mušti. Jie visi trys jį spardė, kumščiais sudavė į įvairias kūno vietas. Jį gaudant ir mušant, buvo suplėšyti jo marškinėliai, todėl jis buvo iki pusės nuogas. Liko su šortais ir viena šlepete. Kažkuris vaikinas paėmė jo šlepetę, kurią jis pametė. Jam atrodo, kad mašinoje buvo 4 vaikinai. Iš jų vienas buvo jo pažįstamas M., kurio pavardės nežino, kuris gyvena Panevėžyje, tačiau jo adreso nežino. Su M. jis susipažino panašiai prieš metus, dirbo su juo Airijoje, buvo pas jo mamą. Jam atrodo, jog jį mušė tryse. Juos visus tris matė prie savęs tuo metu kai buvo pargriautas ant žemės. Kai vaikinai jį pagavo, jis buvo nuvestas prie automobilio ir pasodintas į automobilio galą. Į bagažinę jo niekas nekišo. Šalia iš abiejų pusių prie jo prisėdo du nepažįstami vaikinai. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo M., trečias vaikinas vairavo. Vežant tie du vaikinai jį daužė kumščiais ir tik į galvą. Nežino kiek sudavė smūgių, nes vienu metu prarado sąmonę. Tie vaikinai reikalavo iš jo eurų, tačiau sumos nenurodė. Jis nežino kokių jie pinigų reikalavo, jų klausė, tačiau vaikinai nesakė. Jis niekam nėra skolingas ir tuo momentu niekam nebuvo skolingas. Prieš tai į Vokietiją jis nevažiavo, jokio nusikaltimo vadinamo „alio mama“ nedarė, tai yra žmonių neapgaudinėjo, iš jų už sugalvotą nelaimę ir nusikaltimą pinigų neišviliojo ir neėmė. Jis pažįsta M. P., kuris yra jo pažįstamas ir kaimynas. M. P. tuo metu gyveno jo name P. L. g. 2, tačiau kitoje laiptinėje, penktame aukšte, buto numerio nežino. Šiuo metu M. negyvena, ten gyvena visai kiti žmonės. Jis nežino ar M. buvo Vokietijoje, ar darė kokį nusikaltimą, ar išviliojo iš ko nors pinigus. Jis nežino ar tie vaikinai reikalavo M. paimtų pinigų Vokietijoje, tai yra iš žmonių išviliotų pinigų. Neatsimena, ar tie jį mušę vaikinai klausinėjo apie M., neatsimena, ar jis jiems ką nors sakė. Gal ir sakė, kad M. skolingas pinigus, tačiau tai pasakė iš pykčio, o gal M. apkalbėjo. Iki šio įvykio su M. nebuvo geri draugai, retai sueidavo. Gal pyko ant M. iš anksčiau dėl panų, gal dar dėl kažko, todėl jį apkalbėjo. Tie vaikinai reikalaudami skolos neminėjo sumos, tik reikalavo eurų. Jie daugiau nieko nesakė kaip tie pinigai dingo. Tie vaikinai jį nusivežė į Babėnų mišką prie Kėdainių. Mašina buvo BMW, angliška, su vairu dešinėje. Jie kažkur pasuko į tą mišką, tačiau kur tiksliai jis nežino. Kol važiavo iki miško, jį pastoviai daužė tie du vaikinai į galvą. Sustojus miške, jį išlaipino ir toliau mušė dviese. Daužė kumščiais, kažkuris iš jų sudavė jam smūgius su pagaliu, gal į galvą ir kitas kūno vietas, tiksliai nežino kur pataikė. M. jo nemušė. Vairuotojas jo miške nemušė. Bemušant jis pabėgo. Jį greitai pagavo, gal už 50 metrų. Nežino keli vijosi. Kai pagavo, atvedė į tą pačią vietą prie mašinos ir toliau dviese jį mušė. Mušė kumščiais, o kažkuris - pagaliu. Kažkuris iš jų mušė diržu. Nuo mušimo prarado sąmonę ir atsibudo pririštas per kaklą prie medžio tuo pačiu diržu, kuriuo buvo mušamas. Jis nematė iš kur tą diržą paėmė ir kur vėliau jį padėjo. Kai atsipeikėjo, buvo pririštas. Matė netoliese M. ir vieną iš tų trijų vaikinų. Nežino kur išvažiavo tie kiti du vaikinai. Mašinos nebuvo. Jie neminėjo, kad važiuoja pas M.. Jis nematė ir negirdėjo, kad būnant miške vaikinai būtų bendravę mobiliojo ryšio telefonais. Prie medžio buvo pririštas gal 20-30 minučių. Trečias vaikinas, kuris buvo likęs prie jo, spyrė jam į galvą, daužė kumščiu, nuo ko prarado sąmonę. Nežino kiek sudavė smūgių. Kai tie du vaikinai grįžo su mašina, jis kažkaip atsirado jų mašinos bagažinėje. M. jo nemušė. Jis su savimi turėjo telefoną, į kurį jam skambino draugė, tačiau jis sakė, jog yra mieste. Daugiau jam niekas neskambino. Kažkuriuo tai momentu buvo įkištas į bagažinę. Ten prabuvo apie 20 minučių. Po to kažkas atidarė bagažinę ir pasakė: „va lavonas“. Tai buvo tie vaikinai iš Kėdainių. Jam atrodo, tada gal M. davė jam savo megztinį ir jį tie vaikinai parvežė į namus. Vaikinų neatpažintų. Kai jį paleido, jam buvo labai blogai su sveikata, ne viską atsimena dėl sumušimo. Namuose buvo mama, kuri iškvietė M. M. sakė, kad jį sumušė nepažįstami vaikinai. Daugiau nieko nesakė. Jis atsipeikėjo Kauno klinikose. Jam buvo nustatytas galvos smegenų sutrenkimas, tačiau iš ligoninės išsiprašė, nes prileido vaistų nuo skausmo ir tuo metu jautėsi gerai. Be galvos sumušimo buvo sumušti dubens kaulai, nugara. Kėdainių rajono policijos komisariate dėl jo sumušimo buvo atliekamas tyrimas. Jis buvo apklaustas gal du kartus, tačiau sakė, kad jį sumušė nepažįstami asmenys, Kėdainių mieste, vietos neatsimena. Davė kitokius parodymus tyrime Kėdainių pareigūnams dėl to, jog bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės, nes jau buvo stipriai sumuštas. Nežino ar po sumušimo jam kur nors bėgo kraujas. Šiuo metu sako viską teisingai, nieko nemeluoja, parodymus duoda savo noru. Kai jį mušė ir vežiojo, ketvirto vaikino nebuvo. Jis matė ir atsimena tik tris. Negalėtų išskirti, kuris daugiau mušė, nežino ar vairuotojas mušė. Negali tų vaikinų apibūdinti, jų neatpažintų. Prieš įvykį, buvo išgėręs gal 2-3 butelius alaus. Vaikinai gerti nesiūlė, jis nematė, kad jie patys gertų. Vaikinai jam atrodė apsvaigę, gal buvo išgėrę. Įvykio metu naudojosi kitu telefonu ir numeriu. Numerio neatsimena, telefoną pametė. M., M. numerių mintinai nežino. Tuo metu jų numerius turėjo. Su M., M. po šio įvykio nebendravo, jų neieškojo. Jam matant M. niekas nemušė, jis neatrodė sumuštas, žymių ant jo kūno jis nematė. Pretenzijų jis niekam neturi, civilinio ieškinio nereiškia. (3 t., b. l. 14-17)

Pagarsinus šiuos parodymus, E. Š. patvirtino, kad parodymai dėl pagavimo, pririšimo, sumušimo yra teisingi.

Nukentėjusysis M. B. paaiškino, kad beveik nieko nepamena. Kažkas iš kaltinamųjų sudaužė, buvo komos būsenoje. Kai policija apklausinėjo, tada prisiminė. E. Š. pažįsta. Su juo buvo geri santykiai. Tarėsi su E. Š. dėl jo vykimo į Vokietiją. Tiksliai nepamena kieno prašymu tai darė. V. Z. pažįsta. Kiek pamena, tai jis prašė surasti žmonių, kurie vyktų į Vokietiją. E. Š. sutiko ten važiuoti, jis turėjo rinkti pinigus. Kiek pamena, važiavo vienas. Važiavo autobusiuku ar autobusu, tiksliai neatsimena. Kai tarėsi su E. Š. dėl važiavimo, niekas daugiau tame pokalbyje nedalyvavo, kalbėjosi tik dviese. V. Z. davė maisto, pinigų tikslu E. Š. paruošti į kelionę. Nepamena, kiek davė pinigų. Kiek pamena, važiavo jis (E. Š.) vienas. Kalbėjo, kad jis vienas važiuotų, apie kitą asmenį nežino. Tiksliai nepamena, bet atrodo, kad E. Š. atvažiavo autobusu į Panevėžį, ten jam viską ir padavė. Davė ir telefoną „Samsung“ su kortele. Telefone buvo suvesti kažkokie tai numeriai, kuriuos suvedė V. Z.. E. Š. Vokietijoje pabuvo gal savaitę ar mažiau, kažkiek tai užduoties atliko, bet jam nepatiko ir jis grįžo namo. Kažkiek tai pinigų uždirbo, nežino, kokios tai buvo sumos. Pačiam buvo pažadėta 10 procentų nuo paimtos sumos. Nepamena, kiek pats gavo pinigų, tačiau kažkiek tai gavo.

Nukentėjusysis tvirtina, jog nesąmones įsigalvoja, kad per E. išsiuntė žmogų, paimti pinigus, kad jis paėmė tuos pinigus iš to „Alio, mama“ 2 „štukas“, 5 „štukas“, ar dar daugiau ir pradingo. Nesąmonė kad kalti, jie davė žmogų. Kaltinamieji įvardijo, kad lyg tai jis (M. B.) su kažkuo buvo suplanavę, kad paimtų pinigus ir dingtų. Nepamena, gal jie reikalavo „štukų“. Nepamena, kiek reikalavo, kiekvieną kartą vis didėjo tos sumos: 1 000, 15 000, 25 000, 30 000. Apie tuos pinigus kalbėjo tik vieną kartą. Tą pačią dieną kalbant sumos vis didėjo. Dėl tų pinigų nieko neaiškino. Nieko nežino, joks žmogus nevažiavo nei per jį (M. B.), nei per E.. Jie (kaltinamieji) patys sugalvojo „varkę“. Tvirtina, kad pats nesiuntė jokių žmonių. Jei E. Š. tai būtų daręs, tai tas žmogus tik per jį (M. B.) turėjo važiuoti, nes su V. Z. tik pats turėjo kontaktą. E. Š., būdamas Vokietijoje, tik su juo (M. B.) palaikė ryšį. Gaudavo žinutes, rašydavo jam iš kalėjimo žmonės, kur eiti, iš ko paimti. Paties su juo ryšys buvo tik toks, kad jam siųsdavo telefono sąskaitos papildymus.

Važiavo tą dieną pas E. Š. aiškintis. Važiavo trise ar keturiese, nepamena. Pradžioje jo niekur nerado. Kai rado, kelis smūgius jis gavo, kas sudavė, nepamena. Jo draugė pradėjo skambinėti, kad iškvies policiją. Tuomet parvežė į namus ir paleido. Nepamenu kas ir kuo patį daužė, kas vyko. Ikiteisminio tyrimo metu dėl parodytų atpažinimui nuotraukų, dėl D. T. ir M. L. atpažinimo: tikriausia, taip ir yra, kad tai buvo tie asmenys, su kuriais važiavo į Kėdainius.

Atsakydamas į klausimus, M. B. paaiškino, kad nepamena, ką V. Z. su dvejais asmenimis atvykę darė. Neatsimena, ar buvo nuvežtas į mišką. Būnant E. Š. Vokietijoje, jis pinigų į sąskaitą nebuvo pervedęs.

Liudytoja A. L. paaiškino, kad 2015 m. ar 2016 m. vasarą buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pas M. į kiemą įvažiavo M. P. į duris G. ar G., jo tikslaus vardo nežino. Jis paklausė, ar yra M., kad padėti žmogų išnešti. Jis išėjo. Pati liko namuose.

Atsakinėdama į klausimus, liudytoja paaiškino, kad tas žmogus buvo Mato draugas M. B.. Dar iki to įvykio kažkada tai kartą pas M. buvo atėjęs žmogus, kuris į langus baladojo. M. tuo metu buvo pas juos (A. L. ir M.). M. buvo atėjęs išgerti kavos. Pro virtuvės langą matosi jo namai. Į jų namus nesibeldė ir nieko neklausė, gal M. sušuko, dabar nepamena.

Salėje mato panašų į tą, kuris ieškojo M.. Tai tas, kuris su akinukais (nurodo į V. Z.).

Kitų asmenų salėje neatpažįsta.

Patvirtina, kad parodymų atpažinti iš nuotraukų metu atpažino du asmenis. Atpažino tą, kuris šiandien apsirengęs su dryžuotais marškinėliais (nurodo į M. L.).

Liudytojas M. P., paaiškino, kad gal prieš 2 metus, tikslios datos nepamena, E. Š. pasiūlė važiuoti padirbėti į Vokietiją. Tuo metu jis (E. Š.) buvo vienas. Siūlė važiuoti į Vokietiją dirbti fabrike prie daržovių. Sutiko su pasiūlymu ir kartu išvyko. Į Vokietiją važiavo mikroautobusu, lyg tai firmos „Autobanas“. Nežino kas už kelionę mokėjo. E. sakė, kad bus už kelionę sumokėta, apie tai pasirūpinta. Tikslios važiavimo datos negali pasakyti. Kai nuvažiavo į Frakfurtą prie Maino, iš E. sužinojo, kad darbo nebus. Dvi dienas gyveno traukinių stotyje. Turėjo su savimi pasiėmęs tik kelis rūbus. Telefono neturėjo, jį E. turėjo. Nuvykus į Vokietiją, E. paaiškino, kad reikės iš žmonių rinkti pinigus pagal taip vadinamą varkę “alio, mama“. E. bendraudavo telefonu su kažkokiu tai žmogumi, pasakydavo adresą. Pirmas dvi dienas pinigų nerinko. Prasidėjo viskas gal trečią atvykimo dieną. Buvo pasakyta pačiam nieko nekalbėti, telefonu žmogus kalbėdavo rusiškai. Pats iš žmogaus tik paimdavo pinigus ir nieko nekalbėdavo. Paimti pinigų vykdavo taksi kartu su E.. Vykimo vietos adresą pasakydavo E.. Į kambarį eidavo pats vienas, E. laukdavo taksi. Pirmą kartą paėmė 1000 eurų. Kitą dieną vėl lyg tai važiavo. Pinigus atidavė E., kuris pas save juos ir laikė. Už tą darbą turėjo gauti kažkokįtai procentą. Galėjo būti 15 procentų nuo paimtos sumos, nors dabar nepamena, nes daug laiko praėjo. Nuo pirmos sumos turėjo gauti gal 150 eurų, kuriuos abu su E. pasidalino per pusę. Likusią sumą E. kažkam išsiųsdavo. Vokietijoje prabuvo apie savaitę. Po to jau E. užsakė viešbutį, nes jis galėjo susikalbėti vokiškai. Paimti pinigų iš viso vyko 3 kartus. Paėmė 1000 eurų, 2000 eurų ir 4000 eurų. Viso - 7000 eurų. Pats paimdavo tuos pinigus ir juos atiduodavo E.. Kai paskutinį kartą ėjo paimti pinigų, E. su kažkuo buvo sutaręs telefonu, kad tą dalį pasiims sau, nesidalins su tais, kam siųsdavo. Kai paskutinį kartą paėmė tuos 4000 eurų, E. jau buvo išvažiavęs. Buvo sutarta, kad grįžus, pinigais su niekuo nesidalinti. Paskutinį kartą paimti pinigus važiavo jau vienas. E. buvo palikęs telefoną, nurodė, kur važiuoti taksi. Pats vokiškai nekalba, tai kur važiuoti, taksistui nurodė SMS žinute. Tada dar 2 dienas prabuvo Vokietijoje ir išvyko į Lietuvą. Kai buvo tas 2 dienas Vokietijoje, iš buvusios žmonos sužinojo, kad dėl tų paskutinių 4000 eurų kažkas ieško. Grįžęs į Lietuvą, išvyko gyventi į Vilnių. Su E. nebuvo nei susitikęs, nei susiskambinęs. Buvusi žmona parašė, kad E. viską pasakė, kad ieško. Turėjo tuos pinigus atiduoti, todėl į Kėdainius negrįžo, nes bijojo, kad ieško, kad bus negerai. Mano, kad jei ir būtų atidavęs tuos pinigus, gerai jau nebūtų buvę. Persikraustė į Vilnių, įsidarbino ir ten gyvena. Su E. daugiau jau nebendravo. Vilniaus policijos pareigūnai atvyko antrą dieną įsidarbinus. Jie pasakė, kad E. buvo sumuštas. Kadangi jau buvo girdėjęs apie E. sumušimą, tai dėl to ir negrįžo į Kėdainius. Vilniaus policijos pareigūnai rodė nuotraukas, atpažino asmenį, kurio vardo, pavardės nežinojo. Tą atpažintą asmenį buvo kartą matęs (duomenys neskelbtini) name. Kartą ėjo pasivaikščioti, priėjo prie E. su juo pasisveikinti. Pamatė, kaip tada su tuo atpažintu asmeniu E. bendravo.

Atsakinėdamas į klausimus, M. P. paaiškino, kad tuos 4000 eurų išleido savo reikmėms. Negali pasakyti, ar po to kas nors dar ieškojo, nes beveik su visais nustojo bendrauti. Į Vokietiją buvo išvykęs vieną kartą. Iki to karto nebuvo niekur išvykęs. Šiuo metu dirba nelegaliai.

Liudytojas E. J., atliekant ikiteisminį tyrimą, 2016-06-27 apklausos metu parodė, kad tai buvo praeitais metais, tai yra 2015 metų vasaros pradžia. Galėjo būti birželio mėnuo, tiksliai dienos nepamena. Atsimena, jog išvažiavo iš namų, adresu (duomenys neskelbtini). Galėjo būti apie pietus, tačiau tikslaus laiko nepamena. Važiavo iki M. B., gyvenančio Panevėžyje, tikslaus adreso nežino, tačiau jo namas yra prie žiedo. Kiek pamena, su M. nesiskambino, su juo susitikti nesitarė. Prie M. namų jokių įtartinų automobilių ar žmonių nesutiko. Priėjo prie lauko durų, kur durų spynoje buvo palikti raktai. Durys buvo neužrakintos ir jis įėjo į namus. Praėjo koridorių, įėjo į virtuvę. Kambaryje, kuris kiek jis žino buvo M., pamatė M. ant nugaros gulintį ant grindų. Priėjo prie M.. Pastebėjo, kad jo veidas yra sumuštas. Atrodė jis baisiai, net ir praėjus tokiam laiko tarpui apie tai negali kalbėti, baisu jam prisiminti. Veidas buvo mėlynas, matėsi kraujas. Tiksliai sužalojimų pasakyti negali. M. buvo nesąmoningas, bet kvėpavo. Atsimena, jog puolė skambinti M. pusbroliui G., pavardės nepamena, skambino ir GMP. M. kambaryje sekcijos spintelės buvo praviros. Šalia jos ant grindų buvo drabužiai. Jeigu 2015-06-19 įtariamojo apklausos metu duodamas parodymus sakė, kad ant M. kairės rankos buvo užsuktas kažkoks tai raudonos spalvos laidas, taip būti galėjo. Tada jis nubėgo iki kaimyno M. T., norėjo paprašyti pagalbos, kad padėtų M. įkelti į GPM automobilį. Mato namuose nebuvo, todėl bėgo iki kito kaimyno. Vardo, pavardės nežino. To kaimyno padedamas M. įkėlė į GMP automobilį. Prieš atvažiuojant medikams, matė prie M. namų automobilių stovėjimo aikštelėje automobilį. Automobilis buvo tamsios spalvos, SAAB ar BMW markės, tiksliai nežino. Valstybinių numerių neįsidėmėjo. Atsimena, jog iš automobilio išlipo du jaunuoliai. Kaip atrodė tie jaunuoliai, jis nepamena, bet vieną iš jų atpažino iš nuotraukų, kurias jam rodė policijos pareigūnai. Atrodė jie taip kaip apibūdino įtariamojo apklausos metu. Kažkuris tai iš jaunuolių paklausė „Kur M.?”. Jis pasakė, jog rado sumuštą ir, kad iškvietė M. T. atsakyti negali ar abu jaunuoliai, ar vienas iš jų užėjo į namus. Po kurio laiko iš M. namų išėjo, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Tų jaunuolių M. draugijoje jis nematė. Juos matė pirmą kartą. GMP nespėjus išvažiuoti iš M. namų kiemo, atvažiavo G. Su G užrakino M. namų duris. M. namų netvarkė, šiukšlių nenešė. M. namuose jis tikrai nerūkė. Nepamena, ar rūkė G. R. nuo namų pasiėmė G. I. namų jį pavežė G. K. galėjo sumušti M. - nežino. Jam nėra žinoma, kad M. būtų turėjęs kam nors skolų. Kiek jam žinoma, M. niekur nedirbo, pinigų jam atsiųsdavo tėvai. Žino, kad tėvai gyvena ir dirba Airijoje. Žino, jog M. yra buvęs pas tėvus užsienyje. E. Š., V. Z., M. L., D. T. jis nepažįsta. Žino, kad šiuo metu M. Lietuvoje nėra. Jis išvyko pas tėvus į Airiją. Minėjo, jog planuoja kažkada tai grįžti, tiksliai datos neįvardijo. Su M. apie jo sumušimą nekalbėjo (2 t., b. l. 185-187).

2015-10-09 asmens parodymo atpažinti pagal pateiktas nuotraukas metu, E. J. iš jam pateiktų asmenų užfiksuotų nuotraukose atpažino V. Z. (6 t., b. l. 158-162).

Iš 2015-06-22 Valstybės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 49-50) matyti, kad M. B. nustatyta :

3. Sužalojimai M. B. padaryti ne mažiau šešių bukų trauminių poveikių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija.

4. Sužalojimai M. B. galėjo būti padaryti paros bėgyje iki pristatymo į ligoninę.

5. Sužalojimai M. B. padaryti tiesioginių smūgių pasekoje, išskyrus muštinę žaizdą pakaušyje, kuri galėjo būti padaryta po suduotų smūgių griūnant ir pakaušio sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar pagrindą.

2015-09-08 Valstybės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l . 53-54) nustatyta, kad:

2. Po padarytų sužalojimų iki netenkant sąmonės M. B. galėjo judėti, kviestis pagalbos tol, kol dėl besiliejančio po kietuoju galvos smegenų dangalu kraujo, išsivystė galvos smegenų spaudimo reiškiniai.

3. Po padarytų sužalojimų iki sąmonės netekimo gali praeiti įvairus laiko tarpas, kuris priklauso nuo kraujavimo po kietuoju galvos smegenų dangalu intensyvumo. Šis laiko tarpas gali būti nuo kelių minučių iki kelių valandų trukmės.

2015-11-04 Valstybės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad neatmetama galimybė, kad odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje M. B. galėjo būti padarytas suduodant smūgį vyrišku odiniu diržu, tai nurodo pailga nubrozdinimo forma ir jo matmenys (2 t., b. l. 57).

Iš 2015-06-23 Valstybės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad M. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (2 t., b. l. 69).

Iš 2015-09-30 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad nuo 2015-06-17 18:34:01 iki 2015-06-17 23:19:06 val., nuo 2015-06-18 00:31:53 val., iki 2015-06-18 18:11:20 val., 2015-06-19 20:46:35 val., 2015-06-20; 20:32:08 val., nuo 2015-06-22 18:36:24 val., iki 2015-06-22 19:18:02 val. Viso užfiksuoti 22 pokalbiai tarp V. R. ir A. Š., kurie yra reikšmingi ikiteisminiam tyrimui (4 t., b. l. 32-58).

Iš 2015-09-30 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad nuo 2015-06-17 18:11:49 val., iki 2015-06-17 23:59:55 val., nuo 2015-06-18 00:36:38 val., iki 2015-06-18 15:41:45 val., nuo 2015-06-19 09:31:41 val., iki 2015-06-19 18:11:42 val., 2015-06-21 14:52:23, nuo 2015-06-22 18:26:31 val., iki 2015-06-22 18:48:35 val., 2015-06-23 13:07:32 val., nuo 2015-06-26 17:00:45 val., iki 2015-06-26 18:05:01 val., nuo 2015-06-27 10:56:26 val., iki 2015-06-27 11:02:31 val., nuo 2015-06-28 12:08:00 val., iki 2015-06-28 21:42:35 val., užfiksuoti 75 pokalbiai tarp M. B. ir M. L. bei M. B., V. Z., kurie reikšmingi ikiteisminiam tyrimui. (T. 4, b.l. 59 – 109)

Kaltinamieji M. L. ir D. T. savo kaltę pagal pareikštus kaltinimus pilnai pripažino. Be jų prisipažino kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais.

Nukentėjęs E. Š. aiškiai ir nuosekliai parodė, kad 2015 metų birželio 17 d. buvo pagautas, prievarta įsodintas į automobilį, nuvežtas į mišką. Tiek sulaikymo metu Kėdainių mieste, tiek nuvežus į mišką jo atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, jis buvo mušamas, reikalaujama atiduoti penkis tūkstančius eurų. Nukentėjęs M. B., nors dėl patirtos traumos negalėjo prisiminti visų detalių, tačiau taip pat patvirtino, kad tą pačią dieną buvo sulaikytas kaltinamųjų M. L., D. T. (kuriuos vėliau atpažino iš pateiktų nuotraukų) ir V. Z., jo atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, t.y. jis buvo mušamas ir iš jo reikalaujama pinigų.

Tai, kad tiek E. Š., tiek M. B. atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, buvo apribota jų laisvė (M. B. buvo prievarta vežamas į Kėdainius, vėliau jau kartu su E. Š. prievarta vežamas į mišką), neneigia ir kaltinamieji M. L. bei D. T.. Iš nukentėjusiųjų, liudytojo M. P. parodymų matyti, kad visi jie buvo susiję su nusikalstamų veikų, kurių metų sukčiavimo būdu buvo pasisavinamos svetimos piniginės lėšos, Vokietijoje darymu. Iš kaltinamojo V. Z. paaiškinimų matyti, kad nurodymus dėl minėtos nusikalstamos veikos organizavimo buvo gavęs būtent iš M. L.. Netikėti tokiais parodymais nėra pagrindo, kadangi juos faktiškai patvirtina užfiksuoti telefoniniais pokalbiai tarp M. L. ir M. B.. Iš šių pokalbių turinio galima aiškiai suprasti, kad nukentėjusieji atliko tam tikrą nusikalstamos veikos užduotį, turėjo surinkti ir galimai surinko pinigus, kuriuos turėjo perduoti kitiems bendrininkams, tačiau to nepadarė. Tai, kad iš E. Š. ir M. B. buvo reikalaujama nusikalstamu būdu įgytų pinigų, teismo posėdžio metu pripažino ir M. L. bei D. T.. Klausimas, ar kaltinamieji turėjo teisinį pagrindą reikšti turtines pretenzijas nukentėjusiesiems, sprendžiamas atsižvelgiant į Civiliniame kodekse numatytus civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus. Kadangi iš neteisės negali kilti teisė, daroma išvada, jog M. L., D. T. ir V. Z. neturėjo jokio teisėto pagrindo reikalauti iš nukentėjusiųjų pinigų. Todėl jų veiksmai, kai grasindami vartoti smurtą, vartodami fizinį smurtą bei atimdami laisvę, vertė perduoti jiems 5 000 eurų, vertintini kaip turto prievartavimas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali ir kvalifikavimui neturi reikšmės ar turtas buvo realiai perduotas. Šiuo atveju 5 000 eurų buvo reikalaujama tiek iš M. B., tiek iš E. Š.. Tiek iš nukentėjusiųjų paaiškinimų, tiek iš pačių kaltinamųjų parodymų matyti, kad buvo reikalaujama tos pačios, iš nusikalstamos veikos gautos sumos. Todėl turto prievartavimas iš E. Š. ir M. B. buvo viena tęstinė nusikalstama veika.

Teisminio nagrinėjimo metu pilnai įrodyta, kad reikalaujant iš M. B. ir E. Š. 5 000 eurų, buvo ne tik grasinama pavartoti jų atžvilgiu smurtą, bet toks smurtas ir panaudotas, be to jiems buvo atimta laisvė. M. B. per prievartą buvo nuvežtas į jo paties namus, kur M. L. ir D. T. jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ieškojo kambariuose pinigų. Vėliau visi kartu (M. L., D. T. ir V. Z.) vežėsi M. B. į Kėdainius. Kėdainių mieste surado E. Š.. Pastarajam bandant pabėgti, visi trys minėti kaltinamieji jį pagavo, prievarta įsodino į automobilį ir išvežė į mišką. Miške E. Š. dar kartą bandė pabėgti, tačiau ir vėl buvo pagautas bei prievarta laikomas automobilio bagažinėje. Visą laiką kol E. Š. ir M. B. buvo prievarta laikomi miške, jų atžvilgiu buvo vartojamas smurtas. Paties E. Š. parodymais, jis buvo mušamas rankomis, diržu, pagaliu, buvo pririštas prie medžio. Tai, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, patvirtina ir užfiksuoti M. L. bei M. B. telefoniniai pokalbiai, kurių metu M. L. pasakoja apie vartojamą smurtą, išsako grasinimus, girdėti šauksmai. Teismo medicinos specialistų išvados patvirtina, kad nukentėjusiems padaryti sveikatos sužalojimai. E. Š. jie įvertinti kaip nesunkus sveikatos sužalojimas, o M. B. - kaip sunkus sveikatos sužalojimas. Mušant nukentėjusius, buvo naudojamas ir diržas, tai patvirtina med. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad ant M. B. kojų esantys sužalojimai galimai padaryti diržu.

Nukentėjusieji civilinių ieškinių nėra pateikę.

b) foto lentelė prie liudytojo G. Š. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo;

c) foto lentelė prie liudytojo M. P. asmens parodyto atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo;

d) foto lentelė prie nukentėjusiojo M. B. drabužių apžiūros protokolo;

g) foto lentelė prie E. J. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo;

i) foto lentelė prie V. Z. asmens parodyto atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo;

j) foto lentelė prie įtariamojo V. B. asmens parodyto atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo;