Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Teisėjas V.Jurjonas Procesinio sprendimo kategorija 25.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ž. Bertašiaus, kolegijos teisėjų A. Padvelskio, B. Valiaus, sekretoriaujant M. Pociūtei, dalyvaujant ieškovams A. L., A. L., atsakovei N. M., jos atstovei adv. S. Šermukšnei, trečiajam asmeniui V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. L. ir A. L. ieškinį atsakovėms N. M., O. A. Š., tretiesiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, V. M., Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl pažeistų teisių gynimo bei atsakovių N. M., O. A. Š. apeliacinį skundą dėl 2009-04-29 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008-06-02 ieškovai patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė teismo nustatyti kelio servitutą atsakovams priklausančiame sklype bei įpareigoti atsakovus savo lėšomis pataisyti sugadintą kelio dalį.

2009-01-13 ieškovai dar kartą patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė teismo įpareigoti atsakovę N. M. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti kliūtį naudotis servitutiniu keliu, esančiu Juškaičių kaime, Šilutės rajone, – nugriauti neteisėtai pastatytą gyvenamąjį namą su priestatu, įpareigoti atsakoves O. A. Š. ir N. M. per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti atsakovei N. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančio bendrojo naudojimo kelio Nr. 157-III-8 150 metrų atkarpos iki kelio suarimo buvusią būklę, priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovai nurodė, kad Šilutės rajono valdybos 1994-05-02 potvarkiu Nr. 183-v atkurta nuosavybės teisė į žemę atsakovei O. A. Š. bei kitiems Gardamo apylinkės gyventojams. Potvarkyje nurodyta, kad Š. 11,72 ha ploto sklype yra 0,10 ha kelių ir palikta teisė kitiems žemės naudotojams pravažiuoti į savo sklypus. Minėta teisė arba servitutas įregistruoti ir nėra pakeisti bei panaikinti. Dėl tos priežasties ieškovai turi teisę naudotis keliu per atsakovei N.M. priklausančią žemę. Kadangi atsakovės ant ginčo kelio pradėjo statyti gyvenamąjį namą, apsunkino pravažiavimą į ieškovų sodybą senuoju keliu. Be to, atsakovių iniciatyva buvo suarta apie 150 metrų kelio atkarpa nuo atsakovės N.M. sodybos iki jų (ieškovų) sklypo ribos, tokiu būdu panaikinta bet kokią galimybė patekti ieškovams į savo sodybą. Ieškovai prašė teismo pašalinti ieškovų teisių pažeidimus ir įpareigoti atsakoves nugriauti ant ginčo kelio pastatytus pastatus bei įpareigoti atsakoves atkurti suarto kelio būklę į pradinę, tai yra iki suarimo buvusią būklę, nes po suarimo kelias yra labai sugadintas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai turi teisę į pažeistų teisių gynimą, nes atsakovei N. M. priklausančiame žemės sklype yra įregistruotas kelio servitutas ir atsakovės privalo netrukdyti ieškovams šiuo servitutu naudotis. Su šia teismo išvada sutikti negalima.

1994-05-02 Šilutės rajono valdybos potvarkyje yra nustatytas T. A. Š. ir O. A. Š. nuosavybėn perduodamo žemės sklypo suvaržymas – 0,10 ha sklypo skiriama bendro naudojimo keliams (b. l. 16, t. 2). Šis atsakovų žemės sklypo suvaržymas buvo įtrauktas į valstybinio žemės kadastro duomenų registrą (b. l. 49–51, t. 2). Atsakovės bylos nagrinėjimo metu prašė ieškovus pateikti atsakovėms priklausančio žemės sklypo planą, kuriame būtų nurodytas bei nustatyta tvarka įregistruotas kelio servitutas į ieškovams priklausančią sodybą per atsakovei N. M. priklausantį sklypą. Tokio plano ieškovai nepateikė.

Atsižvelgtina ir į tai, kad 2005-05-19 buvo priimtas Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas dėl atsakovei O. A. Š. priklausančio sklypo padalijimo, nes atsakovės žemės sklypą kerta vietinės reikšmės kelias (b. l. 29, t. 1). Pagal dabar galiojančią šio įsakymo redakciją šiame sklype yra įregistruotas tik vienas servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku. VĮ Registrų centro duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovei N. M. priklausančiame žemės sklype nėra kitų servitutų, išskyrus teisę naudotis pėsčiųjų taku.

Įvertinus šias aplinkybes galima padaryti išvadą, kad 1994-05-02 administraciniu aktu buvo numatytas bendro naudojimo kelias T. A. Š., O. A. Š. žemės sklype, tačiau šio kelio vieta žemėtvarkos projektuose nebuvo pažymėta. Tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, kad po 1994 metų per šį žemės sklypą buvo nutiestas vietinės reikšmės J. kaimo kelias. Kadangi ši aplinkybė nulėmė sklypo padalijimą į dvi savarankiškas dalis, nebeliko pagrindo kelio servituto nustatymui administracine tvarka. Dėl tos priežasties atsakovei N. M. priklausančiame sklype nėra įregistruotas kelio servitutas.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą dėl būtinumo nustatyti kelio servitutą šalių susitarimu, nes ieškovai negali patekti į jiems priklausančią sodybą (b. l. 34, t. 1). Tai taip pat patvirtina, jog atsakovei N. M. priklausančiame sklype nėra administracinio akto pagrindu įregistruoto kelio servituto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė LR CK normas dėl pažeistų teisių gynimo (LR CPK 178 str.).

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo įpareigojo atsakovę N. M. nugriauti jai priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Atsižvelgtina į tai, kad teismas padarė išvadą, jog ginčo pastatai yra pastatyti ant kelio, kuriuo turi teisę naudotis ir ieškovai. Tačiau teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog pastatų statybai išduotas leidimas yra negaliojantis, nėra jokių valstybinių institucijų išvadų, jog ginčo pastatai yra pastatyti šiurkščiai pažeidžiant norminių aktų reikalavimus. Akivaizdu ir tai, kad šalių ginčas dėl bendro naudojimo kelio taip pat nėra išspręstas. Galima padaryti išvadą, jog teismas be teisėto pagrindo nustatė pareigą atsakovei N. M. nugriauti jai priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ši ieškinio dalis yra atmestina (LR CPK 178 str.).

Byloje yra pateikti duomenys ir apie tai, kad ieškovai kelis kartus keitė ieškinio reikalavimus ir pradinį reikalavimą nustatyti servitutą pakeitė į reikalavimą pašalinti ieškovų teisių pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas išsprendė ieškinio reikalavimus pašalinti ieškovų teisių pažeidimus, tačiau pradinis reikalavimas nustatyti servitutą liko neišspręstas. Kadangi pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų ieškinio reikalavimų, bylos dalis dėl servituto nustatymo perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pritaikytomis 2008-01-02 nutartimi, buvo siekiama iki bylos išnagrinėjimo užtikrinti ieškovų privažiavimą prie jiems priklausančios sodybos, tikslinga iki bylos išnagrinėjimo palikti galioti šias laikinąsias apsaugos priemones.

Kadangi bylos dalis dėl pažeistų teisių gynimo yra išsprendžiama, naikinamos 2009-03-20 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimai atsakovei N.M. disponuoti jai priklausančiu turtu (LR CPK 150 str.).

Kadangi bylos dalis perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų klausimas taip pat perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui LR CPK 93 str. 4d. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u sprendž i a:

panaikinti 2009-04-29 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą ir ieškovų A. L. ir A. L. ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo atmesti.

Perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti civilinės bylos dalį dėl servituto nustatymo.

Panaikinti 2009-03-20 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl draudimo atsakovei N. M. perleisti nuosavybės teisę į atsakovei priklausantį gyvenamąjį namą bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini).