Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2066-661/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-10-20
Bylos Nr.: e2A-2066-661/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-11084-2014-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
Ieškovas: R. Č., R. N., V. N., D. R., K. T., J. V.
Atsakovas: AB „Šiaulių bankas“

Kategorijos

42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
42.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-2066-661/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11084-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 42.8; 42.11.2; 121.14; 121.18; 121.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2015 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Rūtos Burdulienės ir Neringos Švedienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. Č., R. N., V. N., D. R., K. T., J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. Č., R. N., V. N., D. R., K. T., J. V. ieškinį atsakovui AB „Šiaulių bankas“ dėl indėlio sutarčių pažeidimo pašalinimo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB „Ūkio bankas“, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, J. T., teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai pareiškė ieškinį atsakovui AB „Šiaulių bankas“ ir prašė teismo:

1. Pripažinti neteisėtai nustatytais ir panaikinti nuo 2013 m. liepos 15 d. vienašališkai AB „Šiaulių bankas“ nustatytus indėlių administravimo mokesčius ieškovų sudarytoms indėlio sutartims.

Šalies argumentai

2. Įpareigoti AB „Šiaulių bankas“ vykdyti R. Č. sudarytą 2010 m. vasario 3 d. kaupiamojo indėlio sutartį Nr. D021l_2098861, 2010 m. sausio 5 d. sudarytas kaupiamojo indėlio sutartis Nr. D021l_2055484, Nr. D021l_2055513 ir Nr. D021l_2055521, 2009 m. gruodžio 26 d. sudarytą kaupiamojo indėlio sutartį Nr. D021l_2039832, atkuriant R. Č. galimybę papildyti kaupiamųjų indėlių sąskaitas pagal šias indėlio sutartis papildomais įnašais ir priimti papildomus įnašus į kaupiamųjų indėlių sąskaitas.

3. Įpareigoti AB „Šiaulių bankas“ vykdyti R. N. sudarytą 2009 m. balandžio 22 d. kaupiamojo indėlio sutartį Nr. D021M 688829, atkuriant R. N. galimybę papildyti kaupiamojo indėlio sąskaitą pagal šią indėlio sutartį papildomais įnašais ir priimti papildomus įnašus į kaupiamojo indėlio sąskaitą.

4. Įpareigoti AB „Šiaulių bankas“ vykdyti V. N. sudarytas 2009 m. lapkričio 12 d. kaupiamojo indėlio sutartis Nr. D021M 974507 ir Nr. D021M 974508, atkuriant V. N. galimybę papildyti kaupiamųjų indėlių sąskaitas pagal šias indėlio sutartis papildomais įnašais ir priimti papildomus įnašus į kaupiamųjų indėlių sąskaitas.

5. Įpareigoti AB „Šiaulių bankas“ vykdyti D. R. sudarytą 2009 m. balandžio 6 d. kaupiamojo indėlio sutartį Nr. D021IJ666103, 2009 m. spalio 15 d. sudarytas kaupiamojo indėlio sutartis Nr. D021M936864, D021M936861 ir D021M 936858, 2009 m. spalio 16 d. sudarytą kaupiamojo indėlio sutartį Nr. D021M938170, atkuriant D. R. galimybę papildyti kaupiamųjų indėlių sąskaitas pagal šias indėlio sutartis papildomais įnašais ir priimti papildomus įnašus į kaupiamųjų indėlių sąskaitas.

6. Įpareigoti AB „Šiaulių bankas“ vykdyti K. T. sudarytas 2009 m. vasario 20 d. kaupiamojo indėlio sutartis Nr. D021M607944, Nr. D021M 607945, Nr. D021M 607946, Nr. D021IJ 607947, Nr. D021IJ 607949, Nr. D02111607951, Nr. D021M 607952, Nr. D021M 607953, Nr. D021M 607954, Nr. D021M 607955, Nr. D021M 607957, Nr. D0211_1607958, Nr. D021M 607959, Nr. D021M 607972, Nr. D0211_1607973, Nr. D021M 607974, Nr. D021M 607975, Nr. D021M 607976, Nr. D021IJ 607977, Nr. D021M 607980, Nr. D021IJ 607981, Nr. D021M607982, Nr. D021M607983, Nr. D021M607985, Nr. D021M607986 ir Nr. D0211_1607987, atkuriant K. T. galimybę papildyti kaupiamųjų indėlių sąskaitas pagal šias indėlio sutartis papildomais įnašais ir priimti papildomus įnašus į kaupiamųjų indėlių sąskaitas.

7. Įpareigoti AB „Šiaulių bankas“ vykdyti J. V. sudarytą 2009 m. rugpjūčio 28 d. kaupiamojo indėlio sutartį Nr. D021M871295, atkuriant J. V. galimybę papildyti kaupiamojo indėlio sąskaitą pagal šią indėlio sutartį papildomais įnašais ir priimti papildomus įnašus į kaupiamojo indėlio sąskaitą.

8. Pakeisti R. Č. sudarytą 2010 m. vasario 3 d. kaupiamojo indėlio sutartį Nr. D021l_2098861, 2010 m. sausio 5 d. sudarytas kaupiamojo indėlio sutartis Nr. D021l_2055484, Nr. D021l_2055513 ir Nr. D021l_2055521, 2009 m. gruodžio 26 d. sudarytą kaupiamojo indėlio sutartį Nr. D021l_2039832, atitinkamai pratęsiant šių indėlio sutarčių galiojimo terminą (indėlio pabaigos terminą) tam laikotarpiui, per kurį R. Č. dėl AB „Šiaulių bankas“ neteisėtų veiksmų negalėjo papildyti kaupiamųjų indėlių sąskaitų papildomais įnašais (t. y. nuo 2013 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos), toms papildomų įnašų į kaupiamųjų indėlių sąskaitas sumoms, kurias R. Č. papildomai įneš, AB „Šiaulių bankas“ atkūrus galimybę R. Č. papildyti kaupiamųjų indėlių sąskaitas papildomais įnašais pagal indėlio sutartis.

9. Pakeisti R. N. sudarytą 2009 m. balandžio 22 d. kaupiamojo indėlio sutartį Nr. D021M 688829, atitinkamai pratęsiant šios indėlio sutarties galiojimo terminą (indėlio pabaigos terminą) tam laikotarpiui, per kurį R. N. dėl AB „Šiaulių bankas“ neteisėtų veiksmų negalėjo papildyti kaupiamojo indėlio sąskaitos papildomais įnašais (t. y. nuo 2013 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos), toms papildomų įnašų į kaupiamojo indėlio sąskaitą sumoms, kurias R. N. papildomai įneš, AB „Šiaulių bankas“ atkūrus galimybę R. N. papildyti kaupiamojo indėlio sąskaitą papildomais įnašais pagal indėlio sutartį.

10. Pakeisti V. N. sudarytas 2009 m. lapkričio 12 d. kaupiamojo indėlio sutartis Nr. D021M 974507 ir Nr. D021M 974508, atitinkamai pratęsiant šių indėlio sutarčių galiojimo terminą (indėlio pabaigos terminą) tam laikotarpiui, per kurį V. N. dėl AB „Šiaulių bankas“ neteisėtų veiksmų negalėjo papildyti kaupiamųjų indėlių sąskaitų papildomais įnašais (t. y. nuo 2013 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos), toms papildomų įnašų į kaupiamųjų indėlių sąskaitas sumoms, kurias V. N. papildomai įneš, AB „Šiaulių bankas“ atkūrus galimybę V. N. papildyti kaupiamųjų indėlių sąskaitas papildomais įnašais pagal indėlio sutartis.

11. Pakeisti D. R. sudarytą 2009 m. balandžio 6 d. kaupiamojo indėlio sutartį Nr. D021M666103, 2009 m. spalio 15 d. sudarytas kaupiamojo indėlio sutartis Nr.D021M 936864, D021M936861 ir D0211 1936858, 2009 m. spalio 16 d. sudarytą kaupiamojo indėlio sutartį Nr. D021M938170, atitinkamai pratęsiant šių indėlio sutarčių galiojimo terminą (indėlio pabaigos terminą) tam laikotarpiui, per kurį D. R. dėl AB „Šiaulių bankas“ neteisėtų veiksmų negalėjo papildyti kaupiamųjų indėlių sąskaitų papildomais įnašais (t. y. nuo 2013 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos), toms papildomų įnašų į kaupiamųjų indėlių sąskaitas sumoms, kurias D. R. papildomai įneš, AB „Šiaulių bankas“ atkūrus galimybę D. R. papildyti kaupiamųjų indėlių sąskaitas papildomais įnašais pagal indėlio sutartis.

12. Pakeisti K. T. sudarytas 2009 m. vasario 20 d. kaupiamojo indėlio sutartis Nr. D021M 607944, Nr. D021M 607945, Nr. D021IJ 607946, Nr. D021M607947, Nr. D021M 607949, Nr. D021M 607951, Nr. D021M 607952, Nr. D021M 607953, Nr. D021M 607954, Nr. D021IJ 607955, Nr. D021M 607957, Nr. D021M 607958, Nr. D021M 607959, Nr. D021M 607972, Nr. D021IJ 607973, Nr. D0211:1607974, Nr. D021M 607975, Nr. D021M 607976, Nr. D021M 607977, Nr. D021M607980, Nr. D021M607981, Nr. D0211_1607982, Nr. D021IJ607983, Nr. D021M 607985, Nr. D021M 607986 ir Nr. D021IJ 607987, atitinkamai pratęsiant šių indėlio sutarčių galiojimo terminą (indėlio pabaigos terminą) tam laikotarpiui, per kurį K. T. dėl AB „Šiaulių bankas“ neteisėtų veiksmų negalėjo papildyti kaupiamųjų indėlių sąskaitų papildomais įnašais (t. y. nuo 2013 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos), toms papildomų įnašų į kaupiamųjų indėlių sąskaitas sumoms, kurias K. T. papildomai įneš, AB „Šiaulių bankas“ atkūrus galimybę K. T. papildyti kaupiamųjų indėlių sąskaitas papildomais įnašais pagal indėlio sutartis.

13. Pakeisti J. V. sudarytą 2009 m. rugpjūčio 28 d. kaupiamojo indėlio sutartį Nr. D021M871295, atitinkamai pratęsiant šios indėlio sutarties galiojimo terminą (indėlio pabaigos terminą) tam laikotarpiui, per kurį J. V. dėl AB „Šiaulių bankas“ neteisėtų veiksmų negalėjo papildyti kaupiamojo indėlio sąskaitos papildomais įnašais (t. y. nuo 2013 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos), toms papildomų įnašų į kaupiamojo indėlio sąskaitą sumoms, kurias J. V. papildomai įneš, AB „Šiaulių bankas“ atkūrus galimybę J. V. papildyti kaupiamojo indėlio sąskaitą papildomais įnašais pagal indėlio sutartį.

14. Priteisti iš atsakovo AB „Šiaulių bankas“: (i) K. T. - 22 432,65 Lt; (ii) J. V. - 45 356,93 Lt; (iii) D. R. - 6 682,07 Lt; (iv) R. N. - 443,37 Lt; (v) V. N. - 8,78 Lt.

15. Priteisti iš atsakovo ieškovams bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad tarp AB Ūkio banko ir ieškovų buvo sudarytos kaupiamojo indėlio sutartys, kuriomis AB Ūkio bankas įsipareigojo priimti iš ieškovų pervestus indėlius ir įskaityti juos į atitinkamą kaupiamojo indėlio sąskaitą, skaičiuoti palūkanas nuo padidėjusios kintamos indėlio ir apskaičiuotų, bet neišmokėtų palūkanų sumos, taip pat grąžinti indėlį ir sumokėti sutartyse numatytas palūkanas (sutarčių 2, 3, 4 p.). Ieškovai įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu nenaudoti indėlio, kuris įskaitytas į kaupiamojo indėlio Ūkio banke sąskaitą, mokėjimams (sutarčių 7 p.). Bankas įsipareigojo suteikti ieškovams galimybę indėlį papildyti suma, nesudarant naujos indėlio sutarties (sutarčių 18 p.). Iki 2013-02-12 įsipareigojimai pagal sutartis buvo vykdomi tinkamai, jokių ginčų tarp šalių nebuvo. Pasak ieškovų, 2013-02-23 tarp AB Ūkio banko, AB „Šiaulių bankas“ ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo pasirašyta trišalė Turto ir įsipareigojimų perdavimo sutartis, kuria AB „Šiaulių bankas“ buvo perduoti AB Ūkio banko įsipareigojimai klientams. 2013-03-03 buvo pasirašytas Turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo pagal sutartis aktas. Atsakovui perėmus įsipareigojimus, atsakovas atnaujino indėlių sutarčių vykdymą, pilnai pakeitęs AB Ūkio banką kaip sutarties šalį, priimdavo papildomus įnašus į kaupiamųjų indėlių sąskaitas, apie tai atsakovas pranešė viešai bei informavo ieškovus. Atsakovas supratęs, jog kai kurios indėlių sutarčių sąlygos yra nenaudingos, 2013-03-20 www.sb.lt paskelbė apie priimtą sprendimą į buvusių Ūkio banko kaupiamųjų ir universaliųjų indėlių sąskaitas nepriimti papildomų įnašų, nurodė, kad bet kokie papildomi lėšų pervedimai, padaryti po 2013-03-03 bus automatiškai grąžinami į indėlininkų sąskaitas, taip pat panaikino galimybę elektroniniu būdu papildyti indėlį. Ieškovai 2013-12-18, 2014-02-13 kreipėsi į atsakovą dėl indėlių sutarčių nuostatų pažeidimo pašalinimo, tačiau 2014-01-27, 2014-02-20 atsakymais atsakovas ieškovų prašymų netenkino.

Ieškovų teigimu, atsakovas perėmė visus AB Ūkio banko įsipareigojimus ieškovams pagal indėlio sutartis, ką patvirtina ir imperatyvios teisės aktų nuostatos. Bankų įstatymo 76¹ str. 5 d. 1 p. nuostata nenurodo, neišskiria jokių galimų neperduoti administruojamo banko įsipareigojimų indėlininkams, kuriems, esant draudžiamajam įvykiui, būtų mokamos draudimo išmokos, neviršijančios sumos, kurią jiems privalėtų mokėti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Nurodo, kad administruojamo banko įsipareigojimai indėlininkams turi būti perduodami pilna apimtimi. Bankų įstatymas nenumato, kad įsipareigojimus perimantis bankas ir administruojamo banko administratorius gali apriboti indėlininkų teises, kylančias iš indėlių sutarčių. Atsakovui turėjo būti perduoti ne dalis, o visi Ūkio banko įsipareigojimai pagal indėlio sutartis. Tad indėlio sutartys liko galioti ta pačia apimtimi, kuria jos galiojo iki įsipareigojimų perėmimo. Ieškovų nuomone, sudarius Trišalę sutartį, įvyko visų Ūkio banko teisių ir pareigų pagal indėlio sutartis perdavimas atsakovui. Dėl šios priežasties atsakovo veiksmai, atsisakant priimti papildomus įnašus, yra neteisėti. Pasak ieškovų, atsakovas sutartis vykdo, tačiau ne visa apimtimi, kas iš esmės patvirtina, kad indėlio sutartys nėra nutrauktos, o Ūkio banko įsipareigojimus pagal jas perėmė atsakovas, tokiu būdu pakeisdamas vieną iš sutarties šalių. Ieškovų manymu, atsakovas padarė esminį indėlio sutarčių pažeidimą, kas sudaro pagrindą indėlio sutartis pakeisti, pratęsiant indėlio sutarčių galiojimo terminą tam laikotarpiui, kurį ieškovai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negalėjo papildyti sąskaitų papildomais įnašais. Ieškovai taip pat teigia, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jie patyrė nuostolių, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, o atsakovas turi atlyginti jiems patirtus atitinkamo dydžio nuostolius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas AB „Šiaulių bankas“ prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas teisėtai perėmė tik dalį Ūkio banko įsipareigojimų indėlininkams, kad Bankų įstatymo 76¹ str. 5 d. 1 p. negali būti aiškinamas kaip įpareigojantis atsakovą perimti visus su perimamais indėliais susijusius įsipareigojimus, kadangi jis įpareigoja perimti įsipareigojimus tik tokia apimtimi, kuri neviršija sumos, VĮ „Indėlių ir indėlių draudimas“ mokėtinos draudiminio įvykio atveju pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, kas atitinka ieškovų, kaip indėlininkų, tiek valstybės interesus, kadangi ieškovai greičiau nei banko bankroto atveju atgauna galimybę disponuoti savo lėšomis, perimantis bankas gali sutikti perimti daugiau įsipareigojimų, padeda sutaupyti valstybei piniginių lėšų. Pasak atsakovo, Bankų įstatymas neįpareigojo jo perimti įsipareigojimo priimti papildomus įnašus pagal perimtas indėlių sutartis, o Trišale sutartimi tokių įsipareigojimų jis neprisiėmė, tad jis teisėtai ir pagrįstai neteikia buvusiems Ūkio banko klientams, tarp jų ir ieškovams, perimtų indėlių papildymo paslaugos ir iš Ūkio banko perimtiems indėlininkams pagrįstai neleidžia atlikti papildomų įnašų, kai tai buvo numatyta indėlininkų su Ūkio banku sudarytose sutartyse. Nurodė, kad vieši pranešimai negali pakeisti nei imperatyvaus Bankų įstatymo reguliavimo, nei įpareigojančių ir vykdytinų Trišalės sutarties sąlygų (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str., 6.192 str. 4 d.). Nurodė, kad Lietuvos banko 2013-02-23 pranešime buvo nurodyta, kad tris mėnesius truksiantis išsamus vertinimas yra saugiklis visoms sandoryje dalyvaujančioms šalims; patikslinus turto vertes, bus tikslinami ir sandoryje dalyvaujančių šalių įsipareigojimai. Ieškovų pateiktame atsakovo pranešime nėra nurodoma, kad atsakovas perėmė iš Ūkio banko įsipareigojimus priimti papildomus įnašus pagal perimtas indėlių sutartis. Pasak atsakovo, papildomus įnašus atliko tik 3 ieškovai, kuriems papildomus įnašus kartu su priskaičiuotomis palūkanomis ieškinio pateikimo dieną atsakovas jau buvo grąžinęs, tad ieškovai nėra patyrę jokios žalos. Pasak atsakovo, esminio sutarčių pažeidimo nėra, tad nėra pagrindo keisti ir sutarčių. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, negali būti konstatuotos ir civilinės atsakomybės sąlygos.

Ieškovai 2014-09-15 pareiškimu atsisakė dalies ieškinio reikalavimų 1 punkto ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtai nustatyti ir panaikinti 2013-07-15 vienašališkai atsakovo nustatytus indėlio administravimo mokesčius ieškovų sudarytoms indėlio sutartims; dalies 14 punkto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo ieškovui D. R. 5,01 Lt, R. N. – 443,37 Lt, V. N. – 8,78 Lt (iš ieškovų sąskaitų išskaičiuotas indėlių administravimo mokesčių sumas, kurias atsakovas vėliau grąžino).

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BAB Ūkio bankas 2014-11-14 prašymu prašė teismo pašalinti jį iš civilinės bylos, nurodydamas, kad pagal sutartį ir perdavimo aktą Ūkio banko turtas ir įsipareigojimai pagal teisės aktų reikalavimus buvo perduoti Šiaulių bankui. Trišalės sutarties sąlygos Šiaulių bankui nebuvo siurprizinės, kadangi BĮ 76¹ str. 5 d. 1 p. imperatyviai numato administruojamo banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų apimtį, tad bankas turėjo galimybę įvertinti, jog jam bus perduotos indėlių kaupimo sutartys. Ūkio bankas nėra sutartinių santykių šalis ir neturi byloje teisinio suinteresuotumo, teismo sprendimas neturės įtakos Ūkio banko teisėms ir pareigoms (CPK 47 str. 5 d.).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu prašė pašalinti jį iš bylos, atmesti ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal BĮ 76¹ str. 5 d. 1 p. gali būti perimama tik dalis administruojamo banko įsipareigojimų, kad 2013-02-23 trišalės sutarties pagrindu atsakovui buvo perleista tik dalis BAB „Ūkio bankas“ įsipareigojimų, į kuriuos nepateko įsipareigojimas priimti iš indėlininkų papildomus įnašus pagal iš BAB „Ūkio bankas“ perimtas indėlių sutartis. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ neturi jokio teisinio suinteresuotumo byla, ginčas susijęs su sutartiniais santykiais, kurių dalyviu jis nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10d. sprendimu teismas nusprendė: priimti ieškovų R. Č., R. N., V. N., D. R., K. T., J. V. ieškinio reikalavimo dėl indėlių administravimo mokesčių pripažinimo neteisėtai nustatytais ir panaikinimo (1punkto reikalavimas) ir dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo ieškovui D. R. 5,01 Lt, R. N. – 443,37 Lt, V. N. – 8,78 Lt (dalis 14 punkto ieškinio reikalavimų) atsisakymą. Bylos dalį pagal ieškovų ieškinį atsakovui AB „Šiaulių bankas“ dėl administravimo mokesčių pripažinimo neteisėtai nustatytais ir panaikinimo, dalies reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo nutraukti. Likusioje dalyje ieškovų R. Č., R. N., V. N., D. R., K. T., J. V. ieškinio dėl kaupiamojo indelio sutarčių pažeidimo pašalinimo ir nuostolių atlyginimo netenkinti.

Teismas konstatavo, kad nors ieškovai ir neturi galimybės įnešti papildomų įnašų pagal kaupiamųjų indėlių sutarčių sąlygas, tačiau viešai ir asmeniškai jiems buvo nurodyta, kad kaupiamojo indėlio sąskaitos papildymas yra naujos sutarties pagal Šiaulių banko siūlomas sąlygas sudarymas. Ieškovų nurodoma aplinkybė, kad atsakovas ginčo sutartis, nors ne visa apimtimi, bet vykdo, teismo nuomone, nepatvirtina aplinkybės, jog bankas perėmė visus įsipareigojimus pagal sutartis. Teismo nuomone, vien tai, kad daliai ieškovų laikotarpiu nuo 2013-03-03 iki 2013-03-20 dėl, atsakovo teigimu, techninių kliūčių buvo leista įnešti papildomus įnašus, kurie operatyviai buvo grąžinti, ir už juos priskaičiuotos palūkanos, nepatvirtina įsipareigojimų buvimo ar tęstinumo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai (apeliantai) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti, dalyje, kurioje ieškovų ieškinys buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovų nuomone, Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Ieškovas nurodo šiuo apeliacinio skundo argumentus:

1) Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Bankų įstatymo 76¹ str. 5 d. 1 p. Vykdant banko, kuriam pagal BĮ 76 str. paskelbtas veiklos apribojimas (moratoriumas) ir paskirtas laikinasis administratorius, turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai gali būti perduodami kitam bankui tik griežtai laikantis 76¹ str. nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į tai, Apeliantų nuomone, sandoriai dėl administruojamo banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo ir tokių sandorių šalių teisės ir pareigos visų pirma turi būti vertinamos atsižvelgiant į BĮ 76¹ str. reikalavimus. Tuo tarpu vėlesni nurodytų sandorių šalių veiksmai (pavyzdžiui, 2013 m. birželio 5 d. papildomas protokolas prie Trišalės sutarties), kurie ne tik yra nenuoseklūs, neatitinka Trišalės sutarties turinio, tačiau ir prieštarauja BĮ 76¹ str. reikalavimams, negali būti vertinami kaip teisėti ir sukeliantys teisines pasekmes. Taigi teismas, spręsdamas dėl to, kokias teises ir pareigas Ieškovams iš Ūkio banko perėmė Atsakovas, visų pirma turėjo atsižvelgti į BĮ 76¹ str. 5 d. 1 p. reikalavimus ir jų kontekste spręsti dėl Atsakovo perimtų įsipareigojimų apimties

2) apeliantų manymu BĮ 76¹ str. 5 d. 1 p. normos lingvistinė konstrukcija reiškia, kad įstatymų leidėjas siekė, jog administruojamo banko įsipareigojimai šioje normoje nurodytiems indėlininkams, buvę Trišalės sutarties sudarymo dieną, perimančiajam bankui turi būti perduodami pilna apimtimi.

3) BĮ 76¹ str. 5 d. 1 p. iš esmės yra numatyta administruojamo banko įsipareigojimų (skolos) perkėlimo galimybė perimančiajam bankui. Tuo tikslu įstatymų leidėjas BĮ 76¹ str. 9 d. 1 p. bei CK 6.116 str. 1 d. numatė, kad vykdant tokio pobūdžio skolos perkėlimą, nėra reikalingas kreditoriaus (t. y. indėlininko) sutikimas dėl skolos perkėlimo sandorio sudarymo. Ieškovų supratimu, toks sutikimas nėra reikalingas atsižvelgiant į tai, kad visi administruojamo banko įsipareigojimai, turėti indėlininkams įsipareigojimų perdavimo dieną, pilna apimtimi perduodami perimančiajam bankui ir būtent dėl šios priežasties negali turėti neigiamų pasekmių pačių indėlininkų atžvilgiu. Tokio pobūdžio reguliavimas, kai skolos perkėlimas gali būti vykdomas nesant kreditoriaus (indėlininko) sutikimo, ir yra skirtas iš esmės indėlininko turtiniams interesams apsaugoti, reiškia, kad administruojamas bankas ir perimantis bankas neturi teisės susitarti dėl to, kad tam tikrus įsipareigojimus indėlininkams perimantis bankas perims, o tam tikrų - ne.

4) Teismas tinkamai nekvalifikavo tarp šalių esančių teisinių santykių ir jų apimties. Vilniaus miesto apylinkės teismas Sprendime nepagrįstai nevertino ir nepasisakė, kokie teisiniai santykiai toliau sieja ieškovus ir Atsakovą, t. y., ar Indėlių sutartys po Trišalės sutarties sudarymo yra toliau galiojančios ir jeigu galiojančios, tai kokia apimtimi, be to, ar teisėtu pagrindu šios Indėlių sutartys buvo pakeistos vienašališkai vien tik Trišalės sutarties šalių iniciatyva, tam nesant Ieškovų sutikimo ir / ar pritarimo.

5) Trišalėje sutartyje jos šalys aiškiai susitarė, kad Šiaulių bankas perima Ūkio banko teises ir įsipareigojimus, susijusius su apdraustaisiais indėliais, pagal atitinkamas apdraustųjų indėlių sutartis . Tai reiškia, kad Šiaulių bankas iš Ūkio banko perėmė visas teises ir pareigas pagal Indėlių sutartis (jos atitinka apdraustųjų indėlių sutarčių sąvoką, esančią Trišalėje sutartyje), ir tokiu būdu pakeitė Ūkio banką kaip Indėlių sutarčių šalį.

6) aplinkybę, kad Indėlių sutartys, nepaisant Ūkio banko moratoriumo ir Trišalės sutarties sudarymo, liko galioti toliau, patvirtina ir pačių Indėlių sutarčių vykdymo aplinkybės: (i) Atsakovas skaičiuoja palūkanas už dabar Ieškovo banke Atsakovų laikomus indėlius; (ii) Atsakovas laikosi Ūkio banko įsipareigojimo dėl indėlių terminų, t. y. Atsakovas neatsisakė įsipareigojimo dėl palūkanų mokėjimo už visą indėlio terminą; (iii) pats Atsakovas reikalauja, kad Ieškovai vykdytų Indėlių sutarčių sąlygas ; (iv) Indėlių sutarčių specialiųjų dalių nuorašuose (žr., pavyzdžiui, ieškinio priedas Nr. 10) pats Atsakovas padarė įrašus, kad „2013 m. kovo 3 d. įsipareigojimai Indėlininkui (-ams) pagal pirmiau nurodytą Indėlio sutartį, kaip tai numatyta LR indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, perduoti AB Šiaulių bankui pagal 2013 m. vasario 23 d. AB Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perdavimo sutartį (su visais pakeitimais ir ją lydinčiomis sutartimis), sudarytą tarp AB Ūkio banko, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo" ir papildomas indėlių sumas pagal Indėlio sutartį, todėl AB Šiaulių bankas nuo 2013 m. kovo 3 d. neteikia Indėlio papildymo paslaugos."

7) apeliantų manymu, Protokolas prieštarauja Trišalės sutarties turiniui ir buvo sudarytas ne tam, kad atskleistų tikruosius Trišalės sutarties šalių ketinimus, tačiau tam, kad nekeičiant Trišalės sutarties būtų pateisintas Atsakovo atsisakymas vykdyti Indėlių sutartis. Dar daugiau, Protokolo nuostatos akivaizdžiai prieštarauja Trišalės sutarties turiniui, o pats Protokolo sudarymo faktas patvirtina, kad Trišalės sutarties šalys iš tikrųjų tarėsi tik dėl visų įsipareigojimų pagal Indėlių sutartis perdavimo Atsakovui. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismas Protokolą ir jo turintį turėjo vertinti itin kritiškai, o ne, remiantis iš esmės juo, Ieškovų reikalavimus atmesti. Protokolo turinys akivaizdžiai prieštarauja Trišalės sutarties turiniui. Protokolas Atsakovo nėra tinkamai pasirašytas.

8) Vilniaus miesto apylinkės teismas, Sprendime konstatavęs, kad įsipareigojimo priimti papildomus įnašus pagal Indėlių sutartis Atsakovas iš Ūkio banko neperėmė, nebepasisakė dėl likusių Ieškovų reikalavimų Atsakovui, kadangi jie, teismo vertinimu, yra betarpiškai susiję su pirmųjų reikalavimų tenkinimu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neanalizavo šių klausimų, kurie yra svarbūs dėl kitų Ieškovų reikalavimų (t. y., dėl Indėlių sutarčių pakeitimo17 ir nuostolių atlyginimo) tenkinimo: (i) ar Indėlių sutarčių pažeidimas yra esminis šių sutarčių pažeidimas; (ii) ar toks Indėlių sutarčių pažeidimas sudaro pagrindą pakeisti Indėlių sutartis Ieškovų prašomu būdu; (iii) ar, net ir nustačius, kad Atsakovas pažeidė Indėlių sutartis, egzistuoja kitos civilinės atsakomybės sąlygos.

9) Ieškovų ir Ūkio banko sudarytos Indėlių sutartys atitinka visus požymius, kuriems esant sutartis dėl finansinių paslaugų įsigijimo galėtų būti laikoma vartojimo sutartimi. Atsižvelgiant į tai, Ieškovų nuomone, Indėlio sutartys yra vartojimo sutartys, o Ieškovai, kaip tokių sutarčių šalys, yra vartotojai.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Šiaulių bankas“ pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą. Atsakovas nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodė:

1) 2013-02-23 Šiaulių bankas, Ūkio bankas ir IID sudarė ir pasirašė konfidencialią trišalę Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perdavimo sutartį (toliau su visais jos papildymais, aktais ir lydinčiomis sutartimis - Trišalė sutartis).

2) 2013-03-03 Ūkio bankui, Šiaulių bankui ir IID pasirašius turto ir įsipareigojimų perdavimo aktą (toliau - Perdavimo aktas), Trišalės sutarties pagrindu „gerojo" Ūkio banko turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai buvo perduoti Šiaulių bankui. Taigi nuo 2013-03-03 buvę Ūkio banko klientai - indėlininkai (įskaitant Ieškovus) tapo Šiaulių banko klientais - indėlininkais ir nuo šios datos perduotiems buvusiems Ūkio banko klientams pradėjo būti taikomos ir įsigaliojo Šiaulių banko klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrosios taisyklės. Kartu įsigaliojo ir tipiniai Šiaulių banko įkainiai ir kitos tipinės bendrosiomis taisyklėmis patvirtintos sąlygos.

3) Po Trišalės sutarties ir Perdavimo akto sudarymo Ūkio banko bankroto administratorius, Šiaulių bankas 2013-03-19 viešai paskelbė, kad Trišalės sutarties pagrindu Šiaulių bankas neperėmė įsipareigojimo priimti papildomus įnašus iš indėlininkų Ūkio banko sutartyse nustatytomis sąlygomis, dėl ko indėlio sąskaitos papildymas po 2013-03-03 (t.y. dalies Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perdavimo Bankui dienos) yra laikytinas naujos sutarties sudarymu (5 priedas ). Pažymėtina, kad viešas paskelbimas apie Trišalės sutarties pagrindu Šiaulių banko neperimtą įsipareigojimą priimti papildomus įnašus iš indėlininkų Ūkio banko sutartyse nustatytomis sąlygomis buvo atliktas tik po Trišalės sutarties ir Perdavimo akto pasirašymo, dėl to, kad tik pasirašius Perdavimo aktą Šiaulių bankui buvo perduoti Ūkio banko klientų - indėlininkų sąrašai ir prieiga prie buvusios Ūkio banko bankinės sistemos FORPOST. Atitinkamai, Šiaulių bankas iš anksto negalėjo įvertinti nei perimamų įsipareigojimų turinio, nei jų apimties, nei specifikos.

4) Trišalės sutarties šalių valia neperduoti Šiaulių bankui įsipareigojimo priimti papildomus įnašus pagal indėlių sutartis, be kita ko, buvo aiškiai išreikšta ir 2013-06-05 protokole prie Trišalės sutarties.

5) Šiaulių bankas viešai informavo visus buvusius Ūkio banko klientus, turinčius Šiaulių banke ilgesnius kaip 5 metai indėlius, apie naujo tipinio įkainio - 4 proc. indėlių administravimo mokesčio - įvedimą nuo 2013-07-15. Šis mokestis, kuris buvo reikalingas padengti Šiaulių banko kaštus administruojant iš Ūkio banko perimtas ilgo termino sutartis (kokių Šiaulių bankas neturėjo, dėl ko buvo privaloma atlikti atitinkamus pakeitimus sutarčių aptarnavimo sistemoje), buvo nustatytas ir Ieškovų indėlių, kurių terminas ilgesnis nei 5 (penkeri) metai, atžvilgiu, tačiau šio atsiliepimo dieną visų Ieškovų atžvilgiu minėtas indėlių administravimo mokestis yra panaikintas, o lėšos, nurašytos nuo Ieškovų banko sąskaitų dengiant šį mokestį, yra grąžintos Ieškovams, ką patvirtino tiek patys Ieškovai, tiek prie šio atsiliepimo pridedami dokumentai.

6) Vadovaudamasis aukščiau nurodyta Bankų įstatymo 76¹ str. 5 d. 1 p. nuostata Šiaulių bankas Trišalės sutarties pagrindu teisėtai perėmė tik dalį Ūkio banko įsipareigojimų indėlininkams.

7) Bankų įstatymo 76¹ str. 5 d. 1 p. įpareigojo Šiaulių banką perimti įsipareigojimus indėlininkams tik apimtimi, neviršijančia draudimo išmokų, IID mokėtinų draudiminio įvykio atveju pagal IID įstatymą, sumos. Jokių kitų imperatyvių reikalavimų dėl papildomų įsipareigojimų indėlininkams perėmimo nėra.

8) Bankų įstatymo 76¹ str. 5 d. I p. nuostata įtvirtina bendrąją taisyklę, leidžiančią administruojamo banko turto ir įsipareigojimų perėmimo sandorio šalims susitarti dėl perimamo turto ir įsipareigojimų apimties, kuri yra ribojama tik tiek, kad privalomai turi būti perimami tik tie Ūkio banko įsipareigojimai indėlininkams, kuriems turėjo būti išmokamos draudimo išmokos, neviršijančios 100 000 eurų sumos. Priešingai nei nurodo Ieškovai, ši nuostata reiškia ne tai, kad privalo būti perduodami absoliučiai visi su indėliais susiję administruojamo banko įsipareigojimai (pvz., įsipareigojimas mokėti palūkanas, įsipareigojimas laikytis indėlių terminų, įsipareigojimas priimti papildomus įnašus pagal indėlių sutartis ir kt.), bet tai, kad privalomai turi būti perduodami administruojamo banko įsipareigojimai tokia apimtimi, kuri neviršija sumos, IID mokėtinos draudiminio įvykio atveju pagal IIID įstatymą. Kitaip tariant, Bankų įstatymo 76¹ str. 5 d. 1 p. įtvirtinta nuostata įpareigojo Ūkio banką perduoti, o Šiaulių banką perimti ne absoliučiai visus Ūkio banko įsipareigojimus perduodamų indėlių atžvilgiu, o tik tiek įsipareigojimų, kurie neviršytų Ūkio banko likvidavimo atveju IID mokėtinų draudimo išmokų bendros sumos, tuo tarpu dėl kitų su perduodamais indėliais susijusių įsipareigojimų, įskaitant, bet neapsiribojant įsipareigojimą priimti papildomus įnašus pagal perimamas indėlių sutartis, administruojamo banko (šiuo atveju - Ūkio banko) turto ir įsipareigojimų perdavime dalyvaujančios šalys buvo laisvos susitarti.

9) Dėl priimtų papildomų įnašų laikotarpiu nuo 2013-03-03 iki 2013-03-15 - Šiaulių bankas pažymi, kad papildomų Įnašų įnešimas į indėlių sąskaitas laikotarpiu nuo 2013-03-03 iki 2013-03-15 buvo galimas tik dėl Šiaulių banko informacinių - techninių sistemų netinkamo veikimo, t.y. savalaikio nesureguliavimo. Kadangi Perdavimo aktas buvo pasirašytas 2013-03-03 (sekmadienį), o paslaugų teikimas buvo atnaujintas jau 2013-03-05 (antradienį), per tokį trumpą laiką Šiaulių bankas neturėjo jokių galimybių tinkamai įvertinti visų iš Ūkio banko perimtų produktų ir su tuo susijusių sutarčių sąlygų funkcionalumo bei tinkamai adaptuoti informacinių sistemų veikimą. Be to, pažymėtina, kad Ūkio banko klientų - indėlininkų sąrašai ir prieiga prie buvusios Ūkio banko bankinės sistemos FORPOST Šiaulių bankui buvo perduoti tik 2013-03-03 pasirašius turto ir įsipareigojimų perdavimo aktą, dėl ko Šiaulių bankas iš anksto niekaip negalėjo įvertinti perimamų įsipareigojimų apimties (įskaitant ir indėlių rūšies), turinio bei indėlių ir informacinės sistemos veikimo specifikos.

10) nesant Šiaulių banko neteisėtų veiksmų, negali būti konstatuojama ir Šiaulių banko kaltė, o juo labiau priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir Ieškovų tariamai patirtos žalos. Nesant civilinės atsakomybės taikymo sąlygų viseto - Šiaulių bankui civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl kaupiamojo indėlio sutarčių, kuriomis apeliantai prašo AB „Šiaulių banką“, perėmusio iš bankrutavusio Ūkio banko įsipareigojimus, atkurti galimybę papildyti kaupiamojo indėlio sąskaitą pagal jau bankrutavusio banko indėlio sutartį papildomais įnašais ir priimti papildomus įnašus į kaupiamojo indėlio sąskaitą, taip pat apeliantai prašė pakeisti apeliantų sudarytas kaupiamojo indėlio sutartis, pratęsiant šių indėlio sutarčių galiojimo terminą (indėlio pabaigos terminą) tam laikotarpiui, per kurį apeliantai dėl AB „Šiaulių bankas“ negalėjo papildyti kaupiamųjų indėlių sąskaitų papildomais įnašais (t. y. nuo 2013 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos), toms papildomų įnašų į kaupiamųjų indėlių sąskaitas sumoms, kurias apeliantai papildomai įneš, AB „Šiaulių bankas“ atkūrus galimybę jiems papildyti kaupiamųjų indėlių sąskaitas papildomais įnašais pagal indėlio sutartis.

Byloje nustatyta, jog Laikotarpyje nuo 2009-02-20 iki 2010-02-03 Ieškovai su Ūkio banku sudarė kaupiamojo indėlio sutartis (toliau - Sutartys): 1) Ieškovas R. Č. su Ūkio banku sudarė 6 kaupiamojo indėlio sutartis, iš kurių 5 galiojo Ieškinio pateikimo dieną (Ieškinio 9 -10 priedai); 2) Ieškovė N. M. su Ūkio banku sudarė 26 Sutartis, kurios visos galiojo Ieškinio pateikimo dieną (žr. Ieškinio 11-12 priedus); 3) Ieškovė R. N. su Ūkio banku sudarė 1 Sutartį, kuri galiojo Ieškinio pateikimo dieną (žr. Ieškinio 13-14 priedus); 4) Ieškovas V. N. su Ūkio banku sudarė 3 Sutartis, iš kurių 2 galiojo Ieškinio pateikimo dieną (žr. Ieškinio 15-16 priedus); 5) Ieškovas D. R. su Ūkio banku sudarė 5 Sutartis, kurios visos galiojo Ieškinio pateikimo dieną (žr. Ieškinio 17 priedą); 6) Ieškovas K. T. su Ūkio banku sudarė 30 Sutarčių, iš kurių 28 galiojo Ieškinio pateikimo dieną (žr. Ieškinio 19-20 priedus); 7) Ieškovė J. V. su Ūkio banku sudarė 2 Sutartis, iš kurių tik 1 galiojo Ieškinio pateikimo dieną (el. b. Ieškinio 21-22 priedai).

2013-02-23 Šiaulių bankas, Ūkio bankas ir IID sudarė konfidencialią trišalę Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perdavimo sutartį (toliau su visais jos papildymais, aktais ir lydinčiomis sutartimis - Trišalė sutartis) (el. b. atsakovo atsil. priedas 4 priedas).

2013-03-03 Ūkio bankui, Šiaulių bankui ir IID pasirašius turto ir įsipareigojimų perdavimo aktą (toliau - Perdavimo aktas), Trišalės sutarties pagrindu „gerojo" Ūkio banko turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai buvo perduoti Šiaulių bankui. Taigi nuo 2013-03-03 buvę Ūkio banko klientai - indėlininkai (įskaitant Ieškovus) tapo Šiaulių banko klientais - indėlininkais ir nuo šios datos perduotiems buvusiems Ūkio banko klientams pradėjo būti taikomos ir įsigaliojo Šiaulių banko klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrosios taisyklės. Kartu įsigaliojo ir tipiniai Šiaulių banko įkainiai ir kitos tipinės bendrosiomis taisyklėmis patvirtintos sąlygos.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, po Trišalės sutarties ir Perdavimo akto sudarymo Ūkio banko bankroto administratorius ir Šiaulių bankas 2013-03-19 viešai paskelbė, kad Trišalės sutarties pagrindu Šiaulių bankas neperėmė įsipareigojimo priimti papildomus įnašus iš indėlininkų Ūkio banko sutartyse nustatytomis sąlygomis, dėl to indėlio sąskaitos papildymas po 2013-03-03 (t.y. dalies Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perdavimo Bankui dienos) yra laikytinas naujos sutarties sudarymu (5 priedas ). Viešas paskelbimas apie Trišalės sutarties pagrindu Šiaulių banko neperimtą įsipareigojimą priimti papildomus įnašus iš indėlininkų Ūkio banko sutartyse nustatytomis sąlygomis buvo atliktas tik po Trišalės sutarties ir Perdavimo akto pasirašymo. Trišalės sutarties šalių valia neperduoti Šiaulių bankui įsipareigojimo priimti papildomus įnašus pagal indėlių sutartis, taip pat buvo aiškiai išreikšta ir 2013-06-05 protokole prie Trišalės sutarties.

Apeliantų nuomone, perėmęs dalį Ūkio banko turto, įskaitant ir Ieškovų indėlius, Šiaulių bankas privalėjo perimti ir visus su perimtu turtu susijusius įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimą priimti papildomus įnašus pagal perimtas indėlių sutartis. Todėl, nevykdydamas iš Ūkio banko perimto įsipareigojimo priimti papildomus įnašus pagal Sutartis, Šiaulių bankas iš esmės pažeidžia Sutartis, kas sudaro pagrindą taikyti Šiaulių bankui civilinę atsakomybę ir reikalauti Ieškovų patirtų nuostolių atlyginimo. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, jog Vilniaus apylinkės teismas, sprendime konstatuodamas, jog AB Ūkio banko įsipareigojimai indėlininkams akcinei bendrovei Šiaulių bankui buvo perduoti išimtinai Trišalės sutarties pagrindu, atitinkamai indėlininkai, taip pat ir apeliantai neįgijo ir negalėjo įgyti daugiau teisių Šiaulių banko atžvilgiu nei yra numatyta Trišalėje sutartyje, klaidingai vertina banko turto ir įsipareigojimų perdavimo procedūrą bei teisinį pagrindą. Indėlininkų teisių apsauga reguliuojama konkrečiu įstatymu, o ne savarankiškais suinteresuotų Trišalės sutarties šalių sprendimais, taigi Ūkio banko įsipareigojimai atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankas buvo perduoti ne Trišalės sutarties, tačiau Bankų įstatymo nuostatų pagrindu. Bankų įstatymo 76¹ str. 5 d. draudžia skaidyti Šiaulių banko perimtus konkrečius įsipareigojimus konkretiems indėlininkams, t.y. perimant indėlį turi būti perimami ir visi su tokiu indėliu susiję įsipareigojimai, kadangi perimamoje indėlio sutartyje numatyti Ūkio banko įsipareigojimai perdavimo metu negali būti skaidomi.

Vertindamas šiuos apeliacinio skundo teiginius, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo Šiaulių banko atsiliepime nurodytais argumentais, kad apeliantų teiginiai, jog Ūkio banko turtas ir įsipareigojimai Šiaulių bankui turi būti perduodami išimtinai Bankų įstatymo pagrindu, o ne Trišalės sutarties pagrindu, taip pat, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Bankų įstatymo 76¹ str. 5 d. nuostatas, yra nepagrįsti ir prieštaraujantys Bankų įstatymo reguliavimui.

Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai nurodė, kad Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perdavimas Šiaulių bankui buvo atliktas remiantis ne tik Trišale sutartimi, bet ir Bankų įstatymu. Kaip jau minėta, Bankų įstatymo 76¹ str. 5 d. 1 p. nustato, kad administruojamo banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo metu gali būti perduodamas visas arba dalis administruojamo banko turto, teisių (turtinių ir neturtinių) ir sandorių bei visi arba dalis administruojamo banko įsipareigojimų, tačiau visais atvejais turi būti perduodami administruojamo banko įsipareigojimai Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodytiems indėlininkams ir investuotojams, kuriems, esant draudžiamajam įvykiui, būtų mokamos draudimo išmokos, neviršijančios sumos, kurią jiems privalėtų išmokėti valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“. Taigi, šios įstatyminės nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, leidžiančią administruojamo banko turto ir įsipareigojimų perėmimo sandorio šalims susitarti dėl perimamo turto ir įsipareigojimų apimties, kuri yra ribojama tik tiek, kad privalomai turi būti perimami tik tie Ūkio banko įsipareigojimai indėlininkams, kuriems turėjo būti išmokamos draudimo išmokos, neviršijančios 100 000 eurų sumos. T. B. įstatymo leidžiamą susitarimą Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perdavimo sandoryje dalyvavusios šalys teisėtai įformino Trišale sutartimi.

Negali būti pripažinti pagrįstais ir apeliantų teiginiai, jog Bankų įstatymo 76¹ str. 5 d. draudžia skaidyti konkrečius įsipareigojimus konkretiems indėlininkams, kas reiškia, kad Šiaulių bankui nusprendus perimti konkretų indėlį (šiuo atveju - ieškovo indėlį pagal Indėlio sutartį), turi būti perimami ir visi su tokiu indėliu susiję įsipareigojimai (įskaitant įsipareigojimą priimti papildomus įnašus pagal Indėlio sutartį). Taigi, apeliantai nepagrįstai teigia, jog pagal Bankų įstatymo 76¹ str. 5 d. Šiaulių banko dispozicijoje buvo tik teisė pasirinkti, kokius indėlius priimti, o kokių nepriimti, tačiau nusprendęs priimti konkrečius indėlius Šiaulių bankas privalėjo perimti tokius indėlius kartu su visais įsipareigojimais, t.y. perimta indėlio sutartis neva negalėjo būti skaidoma ir turi būti vykdoma pilna apimtimi.

Minėta, jog Bankų įstatymo 76¹ str. 5 d. nuostatos leidžia administruojamo banko turto ir įsipareigojimų perėmimo sandorio šalims susitarti dėl perimamo turto ir įsipareigojimų apimties. Kartu pažymėtina, kad Bankų įstatymo 76¹ str. 5 d. nuostatos neįtvirtino leidimo Šiaulių bankui rinktis, kokius indėlius priimti, o kokių nepriimti, taip pat neįtvirtino Šiaulių bankui pareigos priimti visus su perimamais indėliais susijusius įsipareigojimus. Bankų įstatymo 76¹ str. 5 d. 1 p. nuostatos įpareigojo Šiaulių banką perimti ne absoliučiai visus su Šiaulių bankui perduotais indėliais susijusius Ūkio banko įsipareigojimus, pavyzdžiui, įsipareigojimą mokėti palūkanas, įsipareigojimą laikytis indėlių terminų, įsipareigojimą priimti papildomus įnašus pagal indėlių sutartis ir kt., bet nustatė, kad privalomai turi būti perduodami administruojamo banko įsipareigojimai tokia apimtimi, kuri neviršija sumos, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ mokėtinos indėlininkams draudiminio įvykio atveju pagal Indėlių ir įsipareigojimų draudimo įstatymą, bet įpareigojo Ūkio banką perduoti, o Šiaulių banką perimti ne absoliučiai visus Ūkio banko įsipareigojimus perduodamų indėlių atžvilgiu, o tik tiek įsipareigojimų, kurie neviršytų Ūkio banko likvidavimo atveju VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ mokėtinų draudimo išmokų bendros sumos, tuo tarpu dėl kitų su perduodamais indėliais susijusių įsipareigojimų, įskaitant, bet neapsiribojant įsipareigojimą priimti papildomus įnašus pagal perimamas indėlių sutartis, administruojamo banko (šiuo atveju - Ūkio banko) turto ir įsipareigojimų perdavime dalyvaujančios šalys buvo laisvos susitarti. Susitardami dėl iš Ūkio banko perimamo dalies turto ir įsipareigojimų apimties Ūkio bankas, Šiaulių bankas ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ Trišale sutartimi detalizavo iš Ūkio banko Šiaulių banko perimtus įsipareigojimus perimtų indėlių atžvilgiu ir be Bankų įstatymo 76¹ str. 5 d. 1 p. nurodytų privalomų perimti administruojamo banko įsipareigojimų (t.y. indėlių iki 100 000 eurų), Trišale sutartimi šalys susitarė, kad Šiaulių bankas perima ir dalį kitų Ūkio banko įsipareigojimų, pavyzdžiui, pareigą mokėti perimtose indėlio sutartyse nurodytas palūkanas. Tačiau Trišale sutartimi šalys nesusitarė, kad Šiaulių bankas perima Ūkio banko įsipareigojimus priimti iš indėlininkų bet kokias pinigų sumas pagal indėlininkų su Ūkio banku sudarytas indėlių sutartis.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog atsakovas AB Šiaulių bankas, AB Ūkio bankas ir Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, nepažeisdami Bankų įstatymo76¹ straipsnio nuostatų, 2013-02-23 sudarė trišalę Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perdavimo sutartį, kurios pagrindu Šiaulių bankas perėmė dalį Ūkio banko turto, sandorių ir įsipareigojimų, įskaitant dalį apeliantų indėlių bei dalį su šiais indėliais susijusių įsipareigojimų, visų Ūkio banko pareigų pagal ieškovo su šiuo banku sudarytą kaupiamojo indėlio sutartį neperėmė, įsipareigojimų priimti apeliantų, kaip indėlininkų papildomų indėlių į kaupiamąją sąskaitą neprisiėmė, todėl apeliantų atsakovei AB Šiaulių bankas pareikštų reikalavimų pagrįstai netenkino.

Dėl viešų pranešimų. Kolegija laiko atsakovo pagrįstu argumentu, jog vieši pranešimai negali pakeisti nei imperatyvaus Bankų įstatymo reguliavimo, nei įpareigojančių ir vykdytinų Trišalės sutarties sąlygų, nes vadovaujantis CK 6.189 str. 1 d., teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o CK 6.200 str. papildo, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, atsižvelgdamos į sutarties tikslus ir prigimtį.

Dėl priimtų papildomų įnašų laikotarpiu nuo 2013-03-03 iki 2013-03-15. Atsakovas byloje pateikė pagrįstus argumentus (CPK 178 str.), jog papildomų Įnašų įnešimas į indėlių sąskaitas laikotarpiu nuo 2013-03-03 iki 2013-03-15 buvo galimas tik dėl Šiaulių banko informacinių - techninių sistemų netinkamo veikimo, t.y. savalaikio nesureguliavimo. Kadangi Perdavimo aktas buvo pasirašytas 2013-03-03 (sekmadienį), o paslaugų teikimas buvo atnaujintas jau 2013-03-05 (antradienį), per tokį trumpą laiką Šiaulių bankas neturėjo jokių galimybių tinkamai įvertinti visų iš Ūkio banko perimtų produktų ir su tuo susijusių sutarčių sąlygų funkcionalumo bei tinkamai adaptuoti informacinių sistemų veikimą. Kolegija, atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, jog Šiaulių bankas, nepriimdamas iš Ieškovų papildomų įnašų pagal Sutartis, iš esmės pažeidė Sutartis, nes kaip jau minėta, Šiaulių bankas neperėmė įsipareigojimo priimti papildomus įnašus pagal perimtas indėlių sutartis. Atitinkamai, Šiaulių bankas negali būti laikomas pažeidžiančiu Sutartis, jeigu nevykdo įsipareigojimo, kurio nėra prisiėmęs. Be to, kaip pagrįstai teigia atsakovas, apeliantai R. Č., N. M., R. N. ir V. N. net nebandė papildyti savo indėlių, dėl to Šiaulių bankas net objektyviai negalėjo pažeistų šių Ieškovų sudarytų Sutarčių. Taip pat atkreiptinas apeliantų dėmesys, jog galimybė indėlį papildyti yra tik šalutinė kaupiamojo indėlio savybė.

Apeliantai taip pat prašo pripažinti neteisėtais ir panaikinti nuo 2013-07-15 Šiaulių banko nustatytus 4 proc. indėlių administravimo mokesčius Ieškovų sudarytų Sutarčių atžvilgiu. Kaip nurodo atsakovas, atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo dieną Šiaulių bankas yra atsisakęs nuo 4 proc. indėlių administravimo mokesčio taikymo visų apeliantų turimų indėlių atžvilgiu, tai yra patvirtinę patys apeliantai. Tokiu atveju apeliantų reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti nuo 2013-07-15 Šiaulių banko nustatytą 4 proc. indėlių administravimo mokestį apeliantų sudarytoms Sutartims iš esmės yra įvykdytas ir netenka prasmės, dėl to kolegija detaliausio reikalavimo nenagrinėja.

Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčijamas teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas, teismas pasisakė ne dėl visų ieškinio argumentų, neanalizavo klausimų, kurie yra svarbūs dėl kitų Ieškovų reikalavimų – dėl Indėlių sutarčių pakeitimo ir nuostolių atlyginimo tenkinimo: (i) ar Indėlių sutarčių pažeidimas yra esminis šių sutarčių pažeidimas; (ii) ar toks Indėlių sutarčių pažeidimas sudaro pagrindą pakeisti Indėlių sutartis Ieškovų prašomu būdu; (iii) ar, net ir nustačius, kad Atsakovas pažeidė Indėlių sutartis, egzistuoja kitos civilinės atsakomybės sąlygos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. B. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-603/2008; kt.).Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; apeliacinės instancijos teismas atmesdamas apeliacinį skundą gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Angel Angelov v. Bulgaria, no. 51343/99, judgment of 15 February 2007; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvuojamąją dalį, daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog teismas būtų esmingai pažeidęs proceso teisės normų reikalavimus, keliamus teismo sprendimo (nutarties) turiniui. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad jo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė esminius bylos faktinius ir teisinius argumentus, dėl kurių padarė išvadą, jog apeliantų ieškinys yra nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovas AB „Šiaulių bankas“ patyrė 1 869,46 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašomų atlyginti išlaidų dydis neturi viršyti Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.11 punkte nurodytą dydį, o pagrindo jį didinti, atsižvelgiant į šių rekomendacijų 2 punkto nuostatas, nenustatyta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad, palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovui AB „Šiaulių bankas“ iš ieškovų R. Č., R. N., V. N., D. R., K. T., J. V. lygiomis dalimis priteistinas rekomenduojamo dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (487,50 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – po 81,25 Eur iš kiekvieno ieškovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 450 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, į tai, jog sprendžiamas klausimas nėra sudėtingas, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sprendžia kad priteistinų išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu, dydis mažintinas iki 250,00 Eur (CPK 98 str. 2 d.). Trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ iš ieškovų R. Č., R. N., V. N., D. R., K. T., J. V. lygiomis dalimis priteistinas (250,00 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – po 41,70 Eur iš kiekvieno ieškovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvavo sprendimą, kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi, todėl teismas plačiau jų neargumentuoja. Pirmosios instancijos teismas pakankamai argumentavo skundžiamą sprendimą ir priėmė pagrįstą išvadą. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui AB „Šiaulių bankas“ iš ieškovų R. Č., R. N., V. N., D. R., K. T., J. V. lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (487,50 Eur) – po 81,25 Eur iš kiekvieno ieškovo.

Priteisti trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ iš ieškovų R. Č., R. N., V. N., D. R., K. T., J. V. lygiomis dalimis (250,00 Eur) – po 41,70 Eur iš kiekvieno ieškovo.

Teisėjai Alvydas BarkauskasRūta BurdulienėNeringa Švedienė