- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-08
- Bylos Nr.
- 2S-461-544/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- M. K.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-461-544/2011
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas ir visiškai patenkintas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir šalių sūnaus N. K. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakovu M. K. bei iš ieškovės priteistas laikinas išlaikymas civilinėje byloje Nr. 2-660-356/2011 pagal ieškovės J. K. ieškinį M. K. ir atsakovo priešieškinį ieškovei, išvadą teikianti institucija – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, asmenine nuosavybe priklausančio turto pripažinimas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė J. K. ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką, nustatyti nepilnamečio sūnaus N. K. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti sūnui išlaikymą iš atsakovo, padalyti santuokos metu įgytą turtą bei pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą vaikui 200,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti vaiko gyvenamą vietą kartu su ja, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką taip, kad neporinėmis metų savaitėmis sūnus gyventų su ja, o porinėmis – su atsakovu, prieš tai vaiką pasiimant iš kito tėvo gyvenamosios vietos sekmadienį iki 18 val., kad tuo laikotarpiu kiekvienam iš jų tektų vaiko kasdieninė priežiūra, kiekvienas iš jų nuvestų vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, jį pasiimtų, kad kiekvienas iš tėvų turėtų teisę bet kada pasimatyti su vaiku jo ugdymo įstaigoje ar iš anksto suderinti laiku – to iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, gyvenamojoje vietoje. Ieškovė nurodė, kad gebės tinkamai pasirūpinti vaiku, turi tam sąlygas ir lėšų, o atsakovas nedirba, yra neatsakingas, be jokio pagrindo varžo jos teises bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime (b. l. 1. 4, 43).
Atsakovas M. K. priešieškiniu prašė nutraukti jo ir ieškovės sudarytą santuoką dėl ieškovės kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus N. K. gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti vaikui išlaikymą, pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, priteisti neturtinę žalą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš ieškovės laikiną materialinį išlaikymą vaikui 200,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo priėmimo, nustatyti vaiko gyvenamą vietą kartu su juo. Nurodė, kad ieškovė tinkamai vaiku nesirūpino, vaikas turi specialių poreikių, tarp atsakovo ir vaiko susidaręs glaudus ryšys, ieškovė vienašališku sprendimu ketino vaiką išsivežti į užsienį, šiuo metu ji gyvena neaišku kam priklausančiame būste, jai nekliudoma bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje, ieškovė neteikia išlaikymo vaikui (b. l. 17-23).
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, atsakovo – visiškai: pritaikė laikinąją apsaugos priemonę ir iki teismo sprendimo priėmimo nustatė N. K. laikiną gyvenamąją vietą kartu su atsakovu; priteisė iš ieškovės laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. K. 200,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-05-04 iki teismo sprendimo priėmimo; nustatė, kad iki teismo sprendimo priėmimo ieškovė maksimaliai bendraus su sūnumi ir dalyvaus jo auklėjime, su atsakovu iš anksto suderinusi vietą ir laiką tiek vaiko gyvenamojoje vietoje, tiek savo gyvenamojoje vietoje, tačiau be nakvynės. Kitoje dalyje ieškovės prašymus atmetė. Teismas nustatė, kad šalių sūnus N. K. nuo gimimo gyvena atsakovo tėvams priklausančiame name, vaikas turi specialių poreikių, lanko specializuotą vaikų darželį „Gandrelis“, kur jam teikiama logopedo ir specialaus pedagogo pagalba. Ieškovė kurį laiką buvo išvykusi į užsienį, o iki išvykimo į užsienį dėl tarpusavio nesutarimų su atsakovu jo buvo paprašyta išsikelti iš jų gyvenamojo būsto, todėl gyveno skyrium nuo vaiko. Ieškovė nurodė turinti gyvenamąjį būstą Radeikių kaime, tačiau gyvenanti bute Utenos mieste, kuriuo jai leido nemokamai naudotis jos draugė, be to, įsidarbino Utenos mieste. Teismas pažymėjo, jog priimama nutartimi vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimo iš esmės nesprendžiamas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama tik laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, institucijų pateiktas išvadas apie šalių buitines ir moralines sąlygas, padarė išvadą, kad nenustatyta, jog vaikui toliau gyvenant kartu su tėvu galėtų kilti kokia nors grėsmė vaiko interesams, kad reikėtų skubiai spręsti dėl jo naujos gyvenamosios vietos, be to, vaikas turi specialių poreikių, todėl yra lavinamas ne tik ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, tačiau ir namuose. Todėl padarė išvadą, kad taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir skubiai keisti vaikui įprastą gyvenamąją aplinką nėra pagrindo. Vaiko gyvenamąją vietą nustatė kartu su atsakovu, su kuriuo vaikas šiuo metu gyvena jam įprastoje aplinkoje ( LR CPK 145 str. 1d. 13p.). Teismas pažymėjo, kad yra nesutarimas tarp vaiko tėvų dėl bendravimo su vaiku, todėl nustatė, kad ieškovė turi teisę maksimaliai bendrauti iš anksto susitarusi su atsakovu dėl laiko ir vietos su vaiku savo ir vaiko gyvenamojoje vietoje, tačiau be nakvynės, nes atsakovė kol kas nėra sudariusi reikiamų sąlygų vaikui nakvoti. Be to, vaikas turi specialių, yra lavinamas ne tik ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, bet ir namuose, o byloje nėra duomenų, kad ieškovė jau būtų įsitraukusi į šį procesą ir prisidėtų prie vaiko papildomo ugdymo gydytojų rekomenduota tvarka. Nurodė, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka, kuomet vaikas vieną savaitę gyventų kartu su motina, o kitą - su tėvu, neatitinka mažamečio vaiko interesų, nes vaiko tėvams gyvenant skyrium jis turi turėti vieną pastovią gyvenamąją vietą, o tuo pačiu nuolat ir tiesiogiai bendrauti su kitu iš tėvų, kuris negyvena kartu. Ieškovė nepaneigė, kad lėšų vaiko išlaikymui nėra skyrusi. Siekdamas užtikrinti nors būtiniausius šalių vaiko poreikius, kol bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas procesinis sprendimas, teismas atsakovo prašymą tenkino ir iš ieškovės priteisė laikiną materialinį išlaikymą N. K. po 200,00 Lt kas mėnesį nuo 2011-05-04 iki teismo sprendimo priėmimo (LR CPK 145 str.1d. 11 p., LR CK 3.65 str. 2d. 4p., b. l. 54-56).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė J. K. prašo panaikinti 2011 m. gegužės 4 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyti laikiną, galiosiančią iki teismo sprendimo priėmimo, atskirai gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką: neporinėmis metų savaitėmis šalių sūnus gyvena su ieškove J. K., šiuo laikotarpiu ji veda vaiką į jo ugdymo įstaigą ir vaiką iš ten pasiima, rūpinasi kasdiene vaiko priežiūra; porinėmis metų savaitėmis šalių sūnus gyvena su tėvu, M. K., šiuo laikotarpiu tėvas veda vaiką į jo ugdymo įstaigą ir vaiką iš ten pasiima, rūpinasi kasdiene vaiko priežiūra; tas iš tėvų, su kuriuo yra numatytas vaiko gyvenimas atitinkamą metų savaitę, turi teisę pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos prieš tai einančios metų savaitės sekmadienį 18 vai.; kiekvienas iš tėvų turi teisę bet kada pasimatyti su vaiku jo ugdymo įstaigoje ar iš anksto suderintu laiku to iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, gyvenamojoje vietoje.
Atskirajam skundui pagrįsti nurodė, kad atsakovas nedirba, gyvena išlaikomas savo tėvų, yra sunkios sveikatos būklės po avarijos, neturi nekilnojamojo turto. Atsakovo paaiškinimą apie alkoholio nevartojimą paneigia administracinio teisės pažeidimo byla. Telefoninių pokalbių metu girdėjo atsakovą nerišliai kalbantį, kas būdinga neblaiviam asmeniui. Turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą su priklausiniais esantį Radeikių kaime, Utenos rajone, kuris tinka gyventi jai su vaiku, be to, Utenoje įsidarbino ir panaudos teise naudoja butą Utenos mieste, kurį apžiūrėjo Vaikių teisių apsaugos skyrius. Turi santaupų ir vaiku gali tinkamai pasirūpinti, nes mažamečiui labiau reikalinga mamos globa. Mano, kad abi ginčo šalys vienodai dalyvauja vaiko specialaus ugdymo procese, o teismas, nustatydamas laikiną gyvenamąją vietą, pernelyg sureikšmino buitinius dalykus, gyvenamąsias buities sąlygas atmesdamas dvasinius dalykus, neatsižvelgė į atsakovo trukdymą ir draudimą vaikui bendrauti su ja. Atsakovas iš dalies pripažino, kad riboja jos bendravimą su sūnumi, neleidžia susitikti ir matytis su juo tiek, kiek vaikui reikalinga, draudžia pasiimti vaiką nakčiai, neleidžia su vaiku išeiti pasivaikščioti į lauką, likti vieniems, aplankyti giminaičių, todėl su sūnumi priversta bendrauti tik su atsakovo arba jo tėvų priežiūra. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką CK 3.170 str. 3 d. pagrindu, turi atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nors nurodė, kad nustato maksimalią jos ir vaiko bendravimo tvarką, tačiau ją nustatė be nakvynės, be konkrečių dienų, suderinus su atsakovu, kas reiškia, kad nustatyta bendravimo tvarka yra minimali, be to, negalėtų būti vykdoma, nes šalių santykiai konfliktiški (b. l. 60).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog jis dirba pagal verslo liudijimą, po autoįvykio sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, o šiuo metu yra sveikas. Po 2006 metais padaryto administracinio teisės pažeidimo daugiau pažeidimų nepadarė, o jo kalba nerišli nuo gimimo. Ieškovei priklausančio buto Radeikių k. Utenos r. tinkamumas gyventi kelia abejonių, nes buto šildymui įrengtas židinys yra tik viename kambaryje, o antras kambarys ir virtuvė nešildomi. Panaudos sutartis dėl naudojimosi butu T. V. g. 58-17, Utenoje sudaryta ne su buto savininke. Ieškovė šiuo metu nebedirba, o ir jų santuokos metu dirbo tik du mėnesius AB „Utenos trikotažas“, tris mėnesius UAB „Timbervita“, UAB „E. D.“ apie savaitę. Ieškovė, nors teigia, kad turi santaupų vaikui išlaikyti, tačiau šių aplinkybių neįrodė. Nesutinka, kad jis trukdo ieškovei bendrauti su vaiku, nes pati ieškovė patvirtino, kad kada tik nori pasiima vaiką iš darželio, vaikšto po miestą, atveda iki namų, nedraudžia lankyti giminaičių. Ieškovės nurodytas butas Utenos mieste yra vieno kambario, ieškovė turi draugą, todėl sūnui gali tekti būti viename kambaryje su svetimu žmogumi. Kartais ieškovės bendravimas su sūnumi yra žalingas ir sunkiai suprantamas. Nepasitiki ieškove ir dėl to, kad ji be jo sutikimo norėjo išsivežti sūnų į Airiją ir gali bandyti tai padaryti vėl. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka neatitinka vaiko poreikių, nes sūnus turi turėti pastovią, jam įprastą gyvenamąją vietą ir aplinką, ir tai yra jo tėvams priklausantis namas, kuriame sūnus turi savo kambarį ir jam reikalingus daiktus (b. l. 68-70).
Atskirasis skundas netenkintinas, o Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. ir nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 144-146 str., 375, 384 str. 5 d., CK 3.65 str. nuostatas, nustatė ir įvertino visas ginčijamiems klausimams išspręsti svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užtikrinti kuo maksimalesnį ir efektyvesnį ieškovo teisių gynimą. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujančio byloje asmens prašymu, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas netikrina ieškinio ar prašymo pagrįstumo, laikinąsias apsaugos priemones taiko vadovaudamasis ieškovo prašyme nurodytomis aplinkybėmis. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl kilę ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turi būti sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos taikytinos ir sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Spręsdamas klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, šiuo atveju dėl gyvenamosios vietos nustatymo, teismas turi atsižvelgti į kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat į tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, pirmosios instancijos teismas nustatė vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystimosi sąlygas bei kitas turinčias reikšmę aplinkybes.
Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai jam vystytis, būtina atsižvelgti į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali laikinai, kol vyksta ginčas, suteikti kiekvienas iš tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti jam galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko raidai reikalingais dalykais, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan. Nepilnametis šalių sūnus jau kurį laiką iki bylos iškėlimo gyveno ir šiuo metu gyvena su atsakovu, lanko specializuotą vaikų darželį, kur jam teikiama logopedo ir speciali pedagogo pagalba. Apeliantė neginčija, kad pas atsakovą jo tėvų namuose vaikui yra suteiktos tinkamos gyvenimo sąlygos ir kad šios sąlygos yra vaikui įprastos. Tėvas tinkamai užtikrina jo gyvenimo sąlygas ir interesus, todėl laikinai iki teismo sprendimo byloje priėmimo keisti aplinką, kurioje gyvena ir gyveno, yra netikslinga. Nors apeliantė teigia, kad atsakovas gyvena jo tėvams priklausančiame name, tačiau šiame name jis turi savo kambarį ir tinkamas sąlygas, užtikrinančias vaiko saugumą. Atmestinas apeliantės argumentas, kad atsakovas niekur nedirba, gyvena išlaikomas tėvų, kadangi atsakovas pateikė jam išduotą verslo liudijimą (b. l. 71), tuo tarpu ieškovė pagal VSDFV duomenis 2011-06-06 dienai dirbo nuo 2011-05-02 iki 2011-05-13 (b. l. 67). Tai, kad atsakovas beveik prieš penkerius metus neblaivus buvo padaręs administracinį teisės pažeidimą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas gali piktnaudžiauti alkoholiu, tačiau tokių faktų buvimas šiuo metu nenustatytas, o ir ji pati išvykdama į užsienį nepabijojo palikti nepilnametį vaiką, kaip ji teigia, girtaujančiam tėvui. Ieškovė nurodo, kad teismas pernelyg sureikšmino buitines sąlygas, atmesdamas dvasinius dalykus, tačiau nenurodo, dėl kokių dvasinių dalykų nepilnamečiam sūnui būtų tikslinga laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo, keisti gyvenamąją vietą. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas pernelyg riboja jos bendravimą su vaiku, tačiau 2011-05-04 teismo nutartyje nustatyta, kad iki teismo sprendimo ieškovė maksimaliai bendraus su sūnumi ir dalyvaus jo auklėjime iš anksto suderinusi su atsakovu vietą ir laiką, tiek vaiko, tiek savo gyvenamojoje vietoje, tačiau be nakvynės, o nutarties motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad be nakvynės bendravimas nustatomas iki tol, kol ieškovė sudarys tinkamas vaikui buitines sąlygas, t. y. įsigis lovą vaikui miegoti, žaislų, lavinamųjų priemonių, parengs žaidimui vietą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka, kuomet vaikas vieną savaitę gyvenant su motina, kitą - su tėvu, neatitinka mažamečio vaiko interesų, nes jis tėvams gyvenant skyrium turi turėti pastovią nuolatinę gyvenamą vietą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl šių atskirojo skundo argumentų nepasisakoma. Šioje proceso stadijoje laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant tik laikinai t. y. bylos nagrinėjimo metu, apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Kolegija konstatuoja, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas negalėtų prižiūrėti ar blogai prižiūri savo sūnų, ar kaip kitaip pažeidžia vaiko teises bei interesus, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.