- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- e2-872-335/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00019-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Ieškovas
- Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- D. Š.
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jūratei Dilienei,
nepilnametei A. Š. ir jos rūpintojai R. S..
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) ieškinį atsakovei D. Š. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei D. Š. jos dukros A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir jai priteisti išlaikymą kas mėnesį mokant po 200 Eur periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukros pilnametystės.
Jame nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2018-02-01 atsakovės šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, kadangi D. Š. girtavo, piktnaudžiavo motinos valdžia, netinkamai auklėjo dukrą ir ja nesirūpino. Mergaitės tėvas, su kuriuo ji buvo emociškai artima, yra miręs (duomenys neskelbtini), o atsakovė dar iki jo mirties su dukra nesutarė, tarp jų nebuvo emocinio ryšio, ji priešino dukrą su tėvu, netgi stumdavusi išvaizdžią dukrą prie vyrų, kad šie ja susidomėtų. Ši šeima gyveno uždarą gyvenimo būdą ir dėl to ilgą laiką VTAS nebuvo žinoma kas iš tikrųjų joje vyksta. Pasak A., ji nuolatos jautė motinos pažeminimą, abejingumą, šeimoje nebuvo gerbiama, neturėjo jos palaikymo, neblaivios motinos buvo niekinama, todėl ji jaučia didelę nuoskaudą, kad motina neužtikrino jai saugumo, nesirūpino ir neteikė išlaikymo. Kai tai išaiškėjo, 2018-01-24 Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu A. Š. buvo nustatyta laikinoji rūpyba jos tetos (tėvo sesers) R. S. šeimoje, kurioje jaučiasi saugi ir kategoriškai atsisako gyventi su motina. Po jos tėvo A. Š. mirties atsakovė pakeitė gyvenamąją vietą, savo gyvenimo būdo nekeitė ir toliau piktnaudžiavo alkoholiu, jokios iniciatyvos ir pastangų gerinti santykius su dukra ne tik nedėjo, bet jos nelankė tetos namuose, nesidomėjo jos sveikata bei ugdymu, neteikė jokio išlaikymo, neblaivi būdama skambindavo jai telefonu bei kalbėdavo negražius dalykus, kas mergaitei kėlė nuolatinį stresą ir baimę. Nors atsakovei buvo teikiamos socialinės paslaugos, ji konsultuota dėl galimybių spręsti alkoholio priklausomybę, skatinama domėtis bei ieškoti emocinio ryšio su dukra, tačiau nebuvo motyvuota ir suinteresuota spręsti problemų. Dėl šių priežasčių sugrąžinti dukrą į jos šeimą nėra galimybių. Atsakovės gyvenimo būdas bei nuostatos neleidžia tikėtis jokių teigiamų pokyčių ar prielaidų tikėtis, kad padėtis galėtų pasikeisti į gerąją pusę, todėl prašė taikyti kraštutinę vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo priemonę – neterminuotą motinos valdžios apribojimą bei išlaikymo iš jos priteisimą dukrai.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie jį pranešta tinkamai.
Šalies argumentai
A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad mokosi (duomenys neskelbtini), dėl ankstesnių blogų gyvenimo sąlygų mokslai, atėjus į kitą mokyklą, jai sekasi nelabai gerai. Teigė, kad jos vaikystė nebuvo normali: dėl tėvų girtuokliavimo, pykčių ir barnių, ji ne visada galėdavusi lankyti mokyklą, nes bijodavo vienus palikti girtus tėvus. Tėtis susirgo vėžiu, negalėjo dirbti, o pradėjusią dirbti motiną dėl girtavimo išmetė iš darbo, kaip ir iš kitos darbovietės. Kai tėtis, su kuriuo buvo artimesni, nebeturėjo sveikatos, mama girtaudavusi su kitais vyrais, o ji tėtį lydėdavo į gydymo įstaigą Vilniuje. Jis mirė „jai ant rankų“, po laidotuvių, kuriomis rūpinosi tėčio seserys, grįžę į namus, motiną rado su kitu vyru. O kai ir ji gulėjo ligoninėje, mama nebuvo aplankiusi, todėl su ja jokių santykių nėra, ji nemylinti motinos, paskutinį kartą ją matė prieš tris mėnesius. Pastaraisiais metais, ji, vaikas, eidavo vasaromis dirbti pas moterį – ravėti daržų, rinkti uogas. Už uždirbtus pinigus pati pirkusi baldus savo kambariui, priemones mokslams. Su vyresniu broliu tarpusavio santykiai buvo prasti, bet po tėčio mirties jie pasikeitė į gerą, jis taip pat su motina nebendrauja. Teigė, kad situacija iš esmės pasikeitė jai dabar gyvenant pas tetą ir sutinka, kad būtų neterminuotai apribota motinos valdžia.
R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad motina niekada nepaklausė kaip A. jaučiasi, skambina jai tik kai būna girta. Situacija toje šeimoje buvo labai baisi ir ji jaučia pareigą padėti A., su ja ryšys yra labai geras. Šiuo metu už rūpybą gauna pinigus iš valstybės, tačiau pasak jos, mergaitę išlaikytų bet kokiu atveju.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.159 straipsnio 3 dalis). Vaiko interesais laikomas sudarymas tokių sąlygų, kurios užtikrintų vaiko sveikatą, fizinę ir psichinę raidą, parengtų savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
Teismas pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių žodinius paaiškinimus nustatė, kad nepilnametė A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), ir atsakovės D. Š. dukra.
Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02-01 įsakymu Nr. (-) D. Š. šeima buvo įtraukta į šeimų, auginančių vaikus, socialinės rizikos šeimų apskaitą po to, kai 2018-01-08 VTAS iš Utenos AVPK gavo informaciją, kad nepilnametė A. Š. galimai patyrė seksualinę prievartą iš savo šeimos narių. VTAS, atlikdamas vaiko buities ir gyvenimo sąlygų įvertinimą, išsiaiškino, kad D. ir A. Š. šeimoje būta problemų jau ankščiau: šeimoje buvo girtaujama, abu tėvai nuolat konfliktavo, o tėvo onkologinė liga, jo mirtis ir motinos ryšio su nuolat stresą patiriančia dukra A. nebuvimas, problemų nepripažinimas tik dar labiau komplikavo situaciją. Todėl 2018-01-24 Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-01-24 įsakymu Nr. (-) A. buvo nustatyta laikinoji rūpyba jos tetos R. S. šeimoje.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad atsakovė iš tikrųjų visiškai nesirūpina dukra, jos neauklėja, neišlaiko, nesidomi jos gyvenimu, neturi su ja emocinio ryšio. Ji girtauja, bendrauja su asocialiais asmenimis, nepriima specialistų pagalbos, yra nemotyvuota ir nesuinteresuota spręsti problemų, nededa jokių pastangų gerinti santykį su dukra, ją susigrąžinti. Būtent A. apsigyvenus tetos namuose, ji dukros nelankė, nesidomėjo jos sveikata bei ugdymu, neteikė jokio išlaikymo ir net čia mergaitė patiria psichologinį smurtą nuo neblaivios motinos, kuri jai skambina, priekaištauja, ją menkina ir žemina, o tai neabejotinai keliamas stresas paauglei ir taip elgdamasi atsakovė pažeidžia savo nepilnametės dukros interesus. Visai tai rodo, kad atsakovei jos dukra visiškai nerūpi ir nėra jokių teigiamų pokyčių, kad ją norėtų ir galėtų susigrąžinti, nes A. tiek raštu, tiek žodžiu yra išreiškusi, jog kategoriškai nenorinti daugiau gyventi su motina.
Nesant objektyvių ir patikimų duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti, D. Š. motinos valdžia apribojama neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Tai reiškia, kad apribojus motinos valdžią, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.
Neterminuotai apribojus motinos valdžią, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad A. Š. šių metų rugpjūčio mėnesį taps pilnamete, jai nustatyta rūpyba jos tetos R. S., gyvenančios (duomenys neskelbtini), šeimoje, todėl gyvenamoji vieta paliktina su rūpintoja, kuri išreiškė sutikimą toliau ja rūpintis ir tai atitinka A. interesus. Be to, tarp mergaitės ir rūpintojos yra glaudus ryšys.
Apribojus motinos valdžią, išlieka jos pareiga išlaikyti nepilnametę dukrą (CK 3.195 straipsnis).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma. Ieškovo manymu išlaikymo dydis šiuo atveju turėtų būti 200 Eur per mėnesį. Kadangi atsakovė registruota darbo biržoje, Sodros duomenimis ji per mėnesį gauna apie 350 Eur socialinę pašalpą, bet yra sveika, darbingo amžiaus ir galinti imtis visų priemonių savo materialinei padėčiai pagerinti, daugiau išlaikytinių neturi, todėl teismas tenkina tokį ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).
Sprendimas dalyje dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas atleistas, t. y. 154 Eur (100 Eur + 54 Eur) bei 6,97 Eur pašto išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukros A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš D. Š. išlaikymą nepilnametei dukrai A. Š. po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-01-21) iki dukros pilnametystės, šias išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
A. Š. gyvenamąją vietą iki jos pilnametystės palikti R. S. gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš D. Š. į valstybės biudžetą 154 Eur (vieno šimto penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį ir 6,97 Eur (šešis eurus 97 ct) dokumentų siuntimo išlaidų. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimą dalyje dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.