- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-09
- Bylos Nr.
- I2-3163-484/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01302-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,
atsakovų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui A. I.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – atsakovas ar Ministerija) 2021 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. (1.23Mr)-7R-1701 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Ministeriją iš naujo išnagrinėti jo 2021 m. vasario 28 d. skundą; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 100 eurų neturtinę žalą (I tomas, b. l. 48-58).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2021 m. vasario 28 d. kreipėsi į Ministeriją su skundu, kuriuo prašė: 1) pagal kompetenciją išsiaiškinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus darbuotojų šiurkštų pareiškėjo teisių pažeidimą ir, nustačius pažeidimą, imtis atitinkamų veiksmų; 2) pagal kompetenciją nustatyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įvykdytą įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pažeidimą, skiriant pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14; 3) parengti atsakymą įstatymo nustatytais terminais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – VAĮ) ir išsiųsti jam nurodytu adresu, taip pat nurodyti apskundimo tvarką.
Teigia, kad Ministerijos Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio, nėra pagrįstas teisės normomis. Ministerija, priimdama Sprendimą, neišnagrinėjo jo skundo, neatsakė į skunde nurodytus klausimus.
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad jis 2019 m. kovo 20 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių (toliau – Tarnybos Klaipėdos skyrius) su motyvuotu prašymu. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2019 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą Nr. (2.3)NO-2-1960. Pareiškėjas tvirtina, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius netinkamai išnagrinėjo jo prašymą, kadangi nesuprato jo kreipimosi esmės. Nurodo, kad 2019 m. kovo 20 d. prašymo didžioji dalis buvo parašyta rusų kalba, nes jis lietuvių kalbos nemoka, o Tarnybos Klaipėdos skyrius neatliko jo 2019 m. kovo 20 d. prašymo vertimo į lietuvių kalbą, kaip to reikalauja VAĮ 32 straipsnis. Teigia, kad 2019 m. kovo 20 d. jo prašymo esmė buvo pripažinti teisinį faktą, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 skyrė jam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, pažeisdamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą, kadangi jis turi nesumokėtą piniginę skolą Tarnybai (1 360,64 Lt) pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą. Tvirtina, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius privalėjo peržiūrėti 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą, įsitikinti tuo, kad jis neturėjo teisės prašyti Tarnybos skirti jam teisinę pagalbą civilinėje byloje, kadangi jis turėjo nesumokėtą skolą Tarnybai, ir atšaukti šį sprendimą bei visus teisinius aktus, kurie buvo vėliau priimti remiantis šiuo sprendimu.
Pareiškėjas tvirtina ir tai, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius savo neveikimu sudaro kliūtis panaikinti nepagrįstai jam priteistą 2 755,50 Lt (798,05 Eur) sumą, kuri paremta Tarnybos Klaipėdos skyriaus sufabrikuotais įrodymais. Visi šie neteisėti veiksmai atėmė jam teisę gauti valstybės teisinę pagalbą bet kokiame teisminiame ginče, kadangi jis turi nurodytą skolą atsakovui, bet dėl savo sunkios turtinės padėties jos sumokėti negali.
Nurodo, kad Tarnybos Klaipėdos skyriaus neveikimą ir 2019 m. kovo 27 d. atsakymą Nr. (2.3)NO-2-1960 apskundė teismui. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. spalio 11 d. nusprendė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT), kuris 2021 m. vasario 17 d. nutartimi patenkino skundą iš dalies ir bylą grąžino pirmos instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Pažymi, kad LVAT negalėjo išnagrinėti ginčo iš esmės, kadangi Tarnybos Klaipėdos skyrius iš pat pradžių šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 9 straipsnio ir VAĮ 32 straipsnio reikalavimus.
Teigia, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius, kaip institucija, teikianti teisinę pagalbą, puikiai išmano įstatymo reikalavimus, tačiau sąmoningai daro LVAT nurodytą pažeidimą, turėdama piktybinį tikslą sukurti kliūtis pareiškėjui bei teisėjams, nagrinėjantiems skundus dėl valdininkų savivalės. Atkreipia dėmesį, kad tai nėra pirmas atvejis, kai teismas yra priverstas nutraukti bylos nagrinėjimą prieš Tarnybos Klaipėdos skyrių dėl to, kad valdininkai sąmoningai ignoruoja įstatymo reikalavimus ir teikia teismui dokumentus, neatitinkančius ABTĮ 9 straipsnio reikalavimų. Šiuos neteisėtus veiksmus atsakovas vykdo turėdamas tikslą kuo ilgesniam laikui uždelsti ginčų nagrinėjimą, kadangi apeliacinėje instancijoje bylų nagrinėjimas trunka iki dvejų metų.
Nurodo, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius imasi ir kitų neteisėtų veiksmų, siekdamas jam pakenkti, pvz., dėl jo kreipimosi priima individualų teisės aktą, tačiau jo neišsiunčia nei paprastu paštu, nei elektroniniu paštu. Tokiu būdu jis netenka galimybės žinoti, koks sprendimas yra priimtas pagal jo skundą, ir laiku jį apskųsti, kas galiausiai sąlygoja painiavą ir teismo dezinformavimą.
Taip pat, pareiškėjo teigimu, Tarnybos Klaipėdos skyrius sistemingai nepagrįstai naudoja neteisėtą būdą pažeisti prašytojo teises, pvz., atsakydamas į motyvuotą prašymą arba skundą sąmoningai, piktavališkai priima individualų teisės aktą „informacinio laiško“ forma, nenurodant apskundimo tvarkos, tuo pažeidžiant VAĮ 3 straipsnio ir 8 straipsnio reikalavimus. Tarnybos Klaipėdos skyrius sąmoningai ignoruoja jo prašymą parengti atsakymą įstatymo nustatytais terminais pagal VAĮ ir išsiųsti jam nurodytu adresu, taip pat nurodyti apskundimo tvarką. Pažymi, kad, jeigu Tarnyba individualiame teisės akte nenurodo apskundimo tvarkos, kaip tą nustato VAĮ 3 straipsnis, teismas nepriima nagrinėti tokios bylos ir nurodo, kad pareiškėjui neva neatsiranda teisinės pasekmės dėl tokio ginčo. Pareiškėjas nurodo, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius 2018 m. vasario 12 d. jam pateikė atsakymą Nr. (2.3)NO-2-1196 į jo 2018 m. vasario 19 d. skundą dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus įpareigojimo įvykdyti veiksmus, kurį apskundus, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 26 d. nutartimi laikė informacinio pobūdžio raštu, nesukeliančiu pareiškėjui teisinių pasekmių ir todėl negalinčiu būti skundo dalyku administraciniame teisme.
Pažymi, kad jo kreipimosi į Ministeriją esmė ir buvo ta, kad Ministerija išanalizuotų Tarnybos Klaipėdos skyriaus sistemingai daromus pažeidimus, tačiau Sprendime atsakovas nurodo tik tai, jog neva nėra teisėtų pagrindų imtis atitinkamų veiksmų dėl nurodytų pažeidimų, nors teisės aktas įpareigoja būtent Ministeriją kontroliuoti teisinę pagalbą teikiančių tarnybų veiklą. Ministerija nevykdo nustatytų administracinių procedūrų, ignoruoja visus protingus pastebėjimus ir pasiūlymus, jos atsakymas į skundą yra klasikinis biurokratinis „atsirašymas“. Atsakovas priimtas Sprendimas yra formalus. Ministerija ignoruoja tą faktą, kad teismai daug kartų panaikino Tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimus kaip nepagrįstus ir neteisėtus. Ministerija nenustatė pagrindų drausminėms nuobaudoms skunde nurodytiems Tarnybos darbuotojams už sistemingus žmonių ir valstybės teisės pažeidimus, nors tie pažeidimai yra akivaizdūs.
Teigia, kad Ministerija savo veiksmais ir neveikimu įvėlė jį į daugiametį bylinėjimąsi su biurokratine mašina, sąlygojo jam sunkias teisines pasekmes ilgalaikėje perspektyvoje, padarė turtinę ir neturtinę žalą. Tvirtina, kad Ministerija Sprendimu apribojo jam teisę į antrinę teisinę pagalbą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaudamas save ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad nesutinka su skundu ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2021 m. vasario 28 d. skundą (toliau – Skundas), nurodė, jog ji neturi teisės ir įgaliojimų tenkinti prašymo – nustatyti, kad priimant Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14 buvo pažeistas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas. Taip pat nurodė, kad Ministerija negali vertinti ir pasisakyti dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus veiksmų (galimų pažeidimų) neišvertus teismui teiktų dokumentų į lietuvių kalbą, nes šiuo metu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose vyksta procesas pagal pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 27 d. rašto (Nr. (2.3)NO-2-1960), kuris yra tiesiogiai susijęs su LVAT 2021 m. vasario 17 d. nutartimi, kuria byla grąžinta pirmosios instancijos teismui dėl vertimo į valstybinę kalbą nebuvimo. Ministerija, atsakydama į skundo dalį, kurioje pareiškėjas teigia, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius vengia priimti individualius administracinius aktus su nurodyta individualaus administracinio akto apskundimo tvarka, nurodė, jog Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 12 d. raštą pareiškėjas apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Klaipėdos rūmai 2018 m. vasario 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2745-342/2018 atsisakė priimti skundą (raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia teisinių pasekmių). LVAT 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-295-756/2018 pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino iš dalies ir panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutarties tik tą dalį, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei šios skundo dalies priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad pagal Ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 (toliau – Nuostatai), 8.35 punktą Ministerija teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus ir skundus, priskirtinus ministerijos kompetencijai, imasi priemonių, kad būtų atsakyta į juose keliamus klausimus. Asmenų prašymai Ministerijoje nagrinėjami pagal VAĮ nustatytą administracinę procedūrą bei vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės).
Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – VGTPĮ) 7 straipsnio 1 dalyje nustatytos Ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje: 1) teikia Vyriausybei su valstybės garantuojama teisine pagalba susijusių teisės aktų projektus; 2) kontroliuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą; 3) organizuoja ir atlieka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo stebėseną; 4) siekdama užtikrinti vienodą šio įstatymo taikymą, teikia rekomendacijas; 5) informuoja gyventojus apie galimybes gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas; 6) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje VAĮ taikymo požiūriu skundžiamas Sprendimas yra administracinės procedūros dėl Ministerijoje gauto pareiškėjo Skundo baigiamasis aktas (administracinės procedūros sprendimas), kuriuo pareiškėjui buvo atsakyta į jo pateiktus prašymus bei išaiškintos (nurodytos) priežastys, dėl kurių Ministerija nepatenkino šių pareiškėjo prašymų. ABTĮ taikymo požiūriu jis nelaikytinas individualiu teisės aktu ta prasme, kad tiesiogiai nesukelia pareiškėjui atitinkamų teisinių pasekmių. Atsakovo tvirtinimu, Sprendimas savo turiniu laikytinas atsisakymu atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, nes Ministerija: 1) neturėjo teisinio pagrindo atlikti pareiškėjo 2010 m. liepos 23 d. prašyme nurodytus veiksmus – nustatyti, kad priimant Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14 buvo pažeistas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas; 2) atsisakyta vertinti Tarnybos Klaipėdos skyriaus pareiškėjui pateiktų atsakymų į jo skundus pagrįstumą ir teisėtumą.
Nurodo ir tai, kad nors pagal VGTPĮ Ministerijai yra priskirtos tam tikros funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo srityje, šie įgalinimai yra bendro pobūdžio ir nesuteikia Ministerijai teisės spręsti tarp asmens ir konkretaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skyriaus kilusio konflikto, konstatuoti, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius pažeidė VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą. Tokį galimą pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, kuriam gali būti skundžiami sprendimai dėl netinkamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ar atsisakymo ją teikti. Tokiu būdu Ministerija nėra įgaliota ir negali įtakoti pareiškėjo teisių ir pareigų, pašalinti asmens nurodytus galimus pažeidimus ar apginti jo galimai pažeistus interesus.
Pažymi ir tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-148 (su vėlesniais pakeitimais), 3 punkte nustatyta, jog Tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais įstatymais ir teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) įsakymais, šiais nuostatais, kitais teisės aktais. Minėtų nuostatų 13 punkte nustatyta, kad Tarnybos veikla reguliuojama Tarnybos direktoriaus įsakymu tvirtinamais Tarnybos darbo reglamentu, vidaus tvarkos taisyklėmis, administracijos padalinių nuostatais, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių aprašymais.
Ministerijos tvirtinimu, Tarnybos Klaipėdos skyrius veikia vadovaudamasis aukščiau nurodytais teisės aktais, kurie nenumato teisės Ministerijai kontroliuoti, naikinti, peržiūrėti ir vertinti Tarnybos Klaipėdos skyriaus priimamų sprendimų, atsakymų į piliečių skundus, prašymus. Atsakovas teigia, kad Ministerija neturi teisinio pagrindo veikti pareiškėjo nurodytu būdu – peržiūrėti Tarnybos Klaipėdos skyriaus priimtų sprendimų ir juos vertinti (b. l. 71-74).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais. Papildomai pabrėžė, kad sutinka su Ministerijos pozicija, jog ji negali vertinti Tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimų teisėtumo, tačiau nurodo, kad jis į Ministeriją kreipėsi, jog ji atliktų priežiūros veiksmus ir įspėtų Tarnybą dėl jos skyriaus sistemingai daromų VAĮ ir ABTĮ pažeidimų.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti vadovaudamasis atsiliepimo į skundą argumentais. Akcentavo, kad Ministerija pagal jai suteiktą kompetenciją negali revizuoti Tarnybos veiksmų, nes tai atlieka teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. (1.23Mr)-7R-1701, priimto išnagrinėjus pareiškėjo 2021 m. vasario 28 skundą, teisėtumo ir pagrįstumo, bei neturtinės žalos, kuri kildinama iš neteisėtų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmų, netinkamai išnagrinėjus pareiškėjo skundą.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 28 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su skundu, kuriuo reiškė šiuos reikalavimus: 1) pagal savo kompetenciją išsiaiškinti faktą, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus valdininkų, nurodytų skundo I, II, III punktuose, veiksmais buvo šiurkščiai pažeistos pareiškėjo įstatyminės teisės ir, nustačius nurodytus pažeidimus, imtis atitinkamų veiksmų; 2) pagal savo kompetenciją nustatyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įvykdytą įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pažeidimą, skiriant jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14, apie ką yra smulkiai išdėstyta skunde; 3) parengti atsakymą įstatymo nustatytais terminais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – VAĮ) ir išsiųsti jam nurodytu adresu, taip pat nurodyti apskundimo tvarką, jeigu sprendimas bus netenkinamas (b. l. 159-172, 173-186).
Ministerija dėl šio skundo 2021 m. kovo 29 d. priėmė sprendimą Nr. (1.23Mr)-7R-1701 (toliau – Sprendimas), kuriame nurodė, kad ji neturi teisės ir įgaliojimų tenkinti prašymo – nustatyti, kad priimant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14 buvo pažeistas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas (b. l. 75-78). Taip pat nurodė, kad Ministerija negali vertinti ir pasisakyti dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus veiksmų (galimų pažeidimų) neišvertus teismui teiktų dokumentų į lietuvių kalbą, nes šiuo metu vykstantis Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmuose procesas pagal pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 27 d. rašto (Nr. (2.3)NO-2-1960) yra tiesiogiai susijęs su LVAT 2021 m. vasario 17 d. nutartimi, kuria byla grąžinta pirmosios instancijos teismui dėl vertimo į valstybinę kalbą nebuvimo. Dėl pareiškėjo Skundo teiginių, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius vengia priimti individualius administracinius aktus su nurodyta individualaus administracinio akto apskundimo tvarka, Ministerija nurodė, kad Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 12 d. raštą pareiškėjas apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Klaipėdos rūmai 2018 m. vasario 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2745-342/2018 atsisakė priimti skundą (raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia teisinių pasekmių). LVAT 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-295-756/2018 atskirąjį skundą tenkino iš dalies ir panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutarties tik tą dalį, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei šios skundo dalies priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 (toliau – Nuostatai), 8.35 punktą Ministerija teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus ir skundus, priskirtinus ministerijos kompetencijai, imasi priemonių, kad būtų atsakyta į juose keliamus klausimus. Asmenų prašymai Ministerijoje nagrinėjami pagal Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nustatytą administracinę procedūrą bei vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, pareiškėjas į Ministeriją su 2021 m. vasario 28 d. skundu kreipėsi dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus galbūt neteisėtų veiksmų: 1) Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. sprendimas Nr. (1.31)-TPA-1119-14 priimtas pažeidus Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą; 2) Tarnybos Klaipėdos skyrius sistemingai pažeidžia VAĮ 32 straipsnio ir ABTĮ 9 straipsnio reikalavimus, neišversdamas į lietuvių kalbą jo skundus, kurie iš dalies surašyti rusų kalba; 3) Tarnybos Klaipėdos skyrius pareiškėjo atžvilgiu priimtus sprendimus jam neišsiunčia paštu, dėl to jis apie jų priėmimą sužino pavėluotai, pasibaigus jų apskundimo laikui; 4) į pareiškėjo skundus Tarnybos Klaipėdos skyrius teikia informacinio pobūdžio atsakymus, kurie nėra laikomi individualiais administraciniais aktais, todėl pareiškėjas jų teisėtumą negali patikrinti teisme. Pareiškėjas skunde teigė, kad dėl nurodytų netinkamų veiksmų jis negauna valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.
Ministerija šių reikalavimų netenkino, Sprendime nurodydama, kad neturi įgaliojimų ir kompetencijos vertinti Tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimų ir veiksmų. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas, įvertinus skunde nurodytas aplinkybes, Tarnybos 2021 m. kovo 22 d. raštu Nr. 6R-3359 pateiktus paaiškinimus, teismų sprendimus ir kitus dokumentus.
Pareiškėjas nesutikimą su ginčijamu Sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad Ministerija nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo jo skundą, priėmė formalų sprendimą ir nesiėmė aktyvių veiksmų, kad jo skunde nurodyti Tarnybos Klaipėdos skyriaus teisės pažeidimai būtų pašalinti.
Pažymėtina, kad pagal VAĮ (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) administracinė procedūra pradedama pagal skundą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą (VAĮ 23 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas sprendimas priimtas 2021 m. kovo 29 d., aktualios yra VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto nuostatos, pagal kurias administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.
Įvertinus ginčijamo sprendimo turinį, darytina išvada, kad jame atsakyta į visus 2021 m. vasario 28 d. skunde keliamus reikalavimus, aptartos visos skunde išdėstytos aplinkybės.
Kaip jau minėta, pareiškėjas 2021 m. vasario 28 d. skunde kėlė klausimą dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. sprendimo Nr. (1.31)-TPA-1119-14 teisėtumo, prašė Ministerijos pripažinti, kad šis sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą. Ministerija, nagrinėdama skundą šiuo aspektu, nustatė, kad Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu (Nr. (l.31)-TPA-1119-14) pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu (Nr. (1.31)-TPD-80-14) teisinės pagalbos teikimas, nutrauktas, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsniu, 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, 23 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 8 punktais, 18 straipsniu bei 21 straipsnio 1 dalimi. Šiuo Tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu pareiškėjas taip pat įpareigotas sumokėti 798,05 Eur valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnybos Klaipėdos skyrius kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas iš pareiškėjo priteisti minėtas 798,05 Eur valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr.eI-1002-609/2015 Tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą tenkino. Ministerija taip pat nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydamas panaikinti 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (l.31)-TPA-1119-14, kuriuo jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2017 m. spalio 4 d. raštu Nr. 2R-NO-2-7260 atsisakė pareiškėjo prašymą tenkinti. Pareiškėjas šį raštą apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Teismas 2018 m. gegužės 23 d. administracinę bylą Nr. I-279-609/2018 dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus rašto nutraukė. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2018 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.eA-4693-624/2018 pakeitė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimą dėl bylos nutraukimo ir nusprendė: „skundo dalį dėl VGTPT Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-7260 panaikinimo atmesti.“ LVAT konstatavo, kad „Įstatymo normos <...> nenumato, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turėtų teisę panaikinti savo sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Antrinės teisinės pagalbos teikimas VGTPĮ nustatytais pagrindais ir tvarka gali būti nutrauktas, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-8014 <...> teisinis santykis ir jam sureguliuoti priimtas individualus administracinis aktas – Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPA-1119-14 – pasibaigė, t. y. nustojo galioti, priėmus naują individualų administracinį aktą – Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-8014.“ Minėtoje nutartyje LVAT taip pat konstatavo, jog „viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“.
VGTPĮ nustatyta, kad Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Šios institucijos tik ir gali vertinti Tarnybos sprendimus. Ministerija ginčijamame sprendime pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Ministerija nurodė pareiškėjui, kad neturi teisės ir įgaliojimų tenkinti jo prašymo – nustatyti, kad priimant Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14 buvo pažeistas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas.
Vertindama pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl nevalstybinės kalbos viešojo administravimo procese bei teismo procese naudojimo, Ministerija, remdamasi Tarnybos pateikta informacija nustatė, kad Tarnybos Klaipėdos skyriuje 2019 m. kovo 21 d. buvo gautas pareiškėjo 2019 m. kovo 3 d. prašymas, surašytas lietuvių ir rusų kalbomis. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis šio prašymo surašyta lietuvių kalba bei į tai, kad Tarnybos Klaipėdos skyriaus darbuotojų turimos kompetencijos pakako tiksliai perskaityti pareiškėjo skundą lietuvių ir rusų kalba, Tarnybos Klaipėdos skyrius nesinaudojo vertėjo paslaugomis, išnagrinėjo prašymą ir į jį atsakė 2019 m. kovo 27 d. raštu (Nr. (2.3)NO-2-1960). Nesutikdamas su šiuo raštu, pareiškėjas pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4956-243/2019 pareiškėjo skundą atmetė. LVAT 2021 m. vasario 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-412-502/2021 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 11 d. sprendimą bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti pareiškėjo kreipimosi turinį, bet „dalis pareiškėjo prašymo teksto bei jame suformuluoti reikalavimai surašyti ne lietuvių kalba, todėl, byloje nesant prašymo vertimo į lietuvių kalbą, nėra galimybės įvertinti jo turinį bei spręsti dėl skundžiamo atsakovo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo“ bei, kad „pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė procesines normas, įrodymų leistinumo taisykles, t. y. nebuvo laikomasi ABTĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimų. Šis procesinės teisės normų pažeidimas laikytinas esminiu <...>“.
Ministerija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, bei į tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnio 1 dalimi, valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę, nurodė, kad negali vertinti ir pasisakyti dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus veiksmų (galimų pažeidimų) neišvertus teismui teiktų dokumentų į lietuvių kalbą, nes šiuo metu vykstantis Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmuose procesas dėl pareiškėjo skundo dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 27 d. rašto (Nr. (2.3)NO-2-1960) yra tiesiogiai susijęs su LVAT 2021 m. vasario 17 d. nutartimi, kuria byla grąžinta pirmosios instancijos teismui dėl vertimo į valstybinę kalbą nebuvimo.
Atsakydama į skundo teiginius, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius neišsiunčia pareiškėjui jo atžvilgiu priimtų sprendimų, todėl jis laiku negali jų apskųsti, Ministerija atsižvelgė į Tarnybos paaiškinimą, kad Tarnybos skyrius ne kartą siuntė pareiškėjui raštus ir paprastai jis juos gaudavo. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė į Tarnybą dėl skunde minimo Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašto (Nr. (2.3)NO-2-6223) negavimo, taip pat neprašė pateikti / atsiųsti jį pakartotinai. Sprendime išaiškinta, kad, jei pareiškėjas vis dar pageidauja gauti minėtą raštą, jis turi kreiptis į Tarnybos Klaipėdos skyrių.
Dėl skunde nurodytų teiginių, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius vengia priimti individualius administracinius aktus su nurodyta individualaus administracinio akto apskundimo tvarka, vietoj to naudoja informacinio pobūdžio raštų, kurie neskundžiami teismui, formą, Ministerija nustatė, kad pareiškėjas skunde minimą Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 12 d. raštą apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Teismas 2018 m. vasario 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2745-342/2018 atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kadangi raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia teisinių pasekmių. LVAT 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-295-756/2018 pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino iš dalies: panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei šios skundo dalies priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundžiamame Sprendime pažymėta, kad LVAT 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-295-756/2018 konstatavo, jog „Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta, kadangi Raštas yra informacinio pobūdžio“. Tą patį LVAT konstatavo ir 2018 m. spalio 24 d. nutartimi Nr. A-5077-415/2018.
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 7 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje: 1) teikia Vyriausybei su valstybės garantuojama teisine pagalba susijusių teisės aktų projektus; 2) kontroliuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą; 3) organizuoja ir atlieka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo stebėseną; 4) siekdama užtikrinti vienodą šio įstatymo taikymą, teikia rekomendacijas; 5) informuoja gyventojus apie galimybes gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas; 6) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2021 m. vasario 28 d. skundo nagrinėjimo metu Ministerijos nustatytas faktines aplinkybes ir aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, nustatantį Ministerijos kompetenciją, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Ministerija nepažeidė įstatymų, neviršijo kompetencijos, ginčijamas Sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Ministerija yra gavusi atitinkamus įgaliojimus pagal įstatymą.
Ministerija, atsižvelgdama į tai, kad Tarnybos sprendimų teisėtumo vertinimas pagal įstatymą yra priskirtinas Lietuvos administracinių ginčų komisijos arba teismo kompetencijai (VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalis), bei nustatytą aplinkybę, kad sprendimo priėmimo metu vyksta teisminis procesas dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus veiksmų, susijusių su VAĮ 32 straipsnio ir ABTĮ 9 straipsnių reikalavimų laikymusi, pagrįstai sprendė, kad iki sprendimo priėmimo dienos vertinti, ar Tarnybos Klaipėdos skyrius padarė pareiškėjo skunduose nurodytus pažeidimus, nėra pakankamo pagrindo. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismo posėdyje pripažino, jog teisę patikrinti Tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimų teisėtumą turi tik teismas.
Byloje nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad Tarnyba taip pat išsamiai ištyrė pareiškėjo 2021 m. vasario 28 d. skunde nurodytus Tarnybos Klaipėdos skyriaus veiksmus (neveikimą), susijusius su Tarnybos sprendimų neišsiuntimu ir informacinio pobūdžio raštų į pareiškėjo skundus priėmimu, ir pažeidimų nenustatė. Kitaip vertinti šių aplinkybių teismas neturi pagrindo.
Nors Tarnyba šiuo atveju ir nepateikė įrodymų, kad pareiškėjo skunde minimas Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštas (Nr. (2.3)NO-2-6223) buvo išsiųstas pareiškėjui, tačiau vertino ir tai, kad pats pareiškėjas nesikreipė į Tarnybą dėl šio rašto negavimo. Be to, pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad šį raštą gavo tik iš teismo su Tarnybos Klaipėdos skyriaus atsiliepimu, kai buvo pasibaigę visi terminai jam apskųsti. Kadangi nurodytas raštas niekaip neatsako į jo anksčiau pareikštus reikalavimus, o tik informuoja apie tai, kad buvo nubausta tarnybos tarnautoja, ignoravusi jo teisėtą prašymą, ir buvo atleista iš pareigų, pareiškėjas skunde nurodė, kad nėra prasmės apskųsti šio rašto, kadangi jos turinys nieko nekeičia.
Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad LVAT įsiteisėjusia 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-295-756/2018 pareiškėjo skunde minimą Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 12 d. raštą pripažino informacinio pobūdžio dokumentu, kuris negali būti administracinės bylos dalyku. Ministerija kvestionuoti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo neturėjo pagrindo.
Be to, kaip matyti, Ministerija, atsižvelgdama į VGTPĮ 7 straipsnio 1 dalyje jai suteiktą kompetenciją, ginčijamą Sprendimą išsiuntė ir Tarnybai, bei paprašė Tarnybos imtis teisinių ir organizacinių priemonių, kad būtų užtikrintas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų (terminų).
Teismo vertinimu, ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkte nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus (sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis), jame nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Tai, kad pareiškėjas subjektyviai kitaip vertina faktines aplinkybes, nedaro Sprendimo nemotyvuoto ar neteisėto.
Kitų ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas, byloje nenustatyta, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti skundžiamą Ministerijos sprendimą atmestinas kaip nepagrįstą. Taip pat atmestinas ir išvestinis reikalavimas – įpareigoti Ministeriją pareiškėjo 2021 m. vasario 28 d. skundą išnagrinėti iš naujo.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus aktualų teisinį reguliavimą konstatuotina, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl neturtinės žalos
Šiuo sprendimu konstatavus, jog Ministerija pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2021 m. vasario 28 d. skundo reikalavimus, Ministerijos neveikimo ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus taip pat nenustatyta, todėl akivaizdu, kad Ministerijos veiksmų neteisėtumas nėra nustatytas. Nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat laikytinas nepagrįstas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.