Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015-05-15 nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas panaikinti Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK tyrėjo 2015-04-20 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2015-05-05 nutarimą, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl tyrėjo nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėja atmetė pareiškėjo, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK tyrėjo 2015-04-20 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2015-05-05 nutarimą, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl tyrėjo nutarimo.

Panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2015-05-05 d. Nutarimą atmesti V. K. skundą,

Panaikinti Biržų rajono apylinkės Teismo 2015-05-15 d. nutartį ir įpareigoti prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, bei atlikti būtinus veiksmus, numatytus LR BPK.

Šios veikos esmė yra apgaulės panaudojimas prievolei nevykdyti. Paprastas privalomų įmokų vengimas be apgaulės elementų, nesant nukentėjusiojo suklaidinimo, apsunkinančio nukentėjusiojo interesų gynyba civilinio proceso tvarka, yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Teismų praktikoje konstatuota, kad apgaulė vengiant atsiskaityti už atliktus darbus gali pasireikšti tokiomis pat formomis kaip ir sukčiavimo atveju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2010, 2K-462/2010, 2K-426-2013). Šiuo atveju, Biržų rajono apylinkės Teismas, skundžiamojoje nutartyje klaidingai sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo apginti savo interesus civilinio proceso tvarka.

Iš surinktos medžiagos akivaizdu, kad R. V. veikė apgalvota tyčia, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. K. sudarydamas sąžiningo verslininko įvaizdį, kas V. K. suklaidino duodant prekes ir teikiant paslaugas, t.y. R. V. apgavo V. K. (jo atžvilgiu sukčiavo ) ir tai pripažino apklausoje.

Atkurti pažeistas teises be kriminalinės justicijos įsikišimo nėra jokių galimybių, nes R. V. atsisakė pasirašyti po gautų prekių sąrašu ir mokėti už gautas prekes, kas ir parodo apgaulės būdą, dėl kurio UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesų gynyba civilinio proceso tvarka tampa neperspektyvi.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių ir paslaugų Z. V. įmonei neteikė, R. V. apgaudinėdamas žodžiu ir pateikdamas neteisingus duomenis, t.y. klastodamas dokumentus, nutylėdamas esmines aplinkybes, darančias įtaką savininko apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybių, sukčiavo, t.y. aktyviais veiksmais pateikė nukentėjusiajam objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją ir šį taip suklaidino. R. V. sukčiaudamas prisistatinėjo Z. V. IĮ atstovu, neteisėtai veikė įmonės vardu, be jokio teisinio pagrindo reikalavo įmonės vardu išrašyti sąskaitą, kurią neturėdamas tam teisės, Z. V. IĮ vardu apmokėjo. R. V. pažeidė įstatymus, nes prisistatydamas Z. V. IĮ vardu gavo prekes, kurių gauti Z. V. IĮ vardu neturėjo teisės.

Todėl susidariusio įsiskolinimo nepadengimas buvo ne paprastas skolininko teisinės pareigos pagal sandorį neįvykdymas, už kurį grėstų civilinė atsakomybė, o kreditoriaus -nukentėjusiojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ - galimybės atgauti pagal žodinę sutartį už paslaugas ir prekes susidariusią skolą, suvaržymas.

Apgaule įgytomis prekėmis ir po skyrybų naudojosi tik R. V. (nes jis vienas gyveno name, kur buvo atlikti darbai). Kadangi jau nustatyta, kad prekes ir paslaugas, panaudodamas apgaulę įgydavo R. V., todėl ir už žalą, padarytą vengiant atsiskaitymų už prekes ir paslaugas gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis privalo atsakyti. Šiuo atveju net nebūtina įrodyti, kad prekėmis naudojosi tik būtent R. V., pakanka fakto, jog jis neteisėtai disponavo apgaulės būdu įgytomis prekėmis, t.y. naudojo jas savo nuožiūra, padarant bendrovei turtinę žalą. Remiantis padarytos turtinės žalos dydžiu R. V. veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, nes apgaulės būdu (pasirašęs dokumentus ne savo, o kito asmens vardu ir neketindamas toliau atsiskaityti) panaudojęs jau paminėtą apgaulę, R. V. vengė atsiskaityti jam suteiktas paslaugas ir prekes. Kadangi vengimas atsiskaityti už paslaugas yra neveikimu padaroma trunkamoji nusikalstama veika.

Atsiliepimo į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį ir prokuroro bei ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimus, teismas konstatuoja, kad buvo imtasi pakankamų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti pareiškėjo nurodytas aplinkybes: buvo apklaustas R. V., Z. I., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K.. Taip pat surinkta kita tyrimui reikalinga medžiaga, tai prekių pirkimo dokumentai, sąskaitos - faktūros, 2014-05-29 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimas dėl R. V. ir Z. V. santuokos nutraukimo bendru sutikimu. R. V. iš esmės neginčiją pačių prekių pirkimo fakto bei nurodo, kad nupirktos prekės buvo panaudotos Z. V. namo, kuris po santuokos nutraukimo liko jos turtu, remontui. Šio fakto savo apklausoje neginčija ir pati Z. V.. Iš minėto santuokos nutraukimo teismo sprendimo matyti, kad šalys R. V. bei Z. V. pasidalino turtą. Prekių pirkimo momentu R. V. ir Z. V. buvo teisėti sutuoktiniai, todėl atsakyti už santuokos metu įgytus finansinius įsipareigojimus bei prisiimti finansine atsakomybe privalėjo abu. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. V. bei Z. V. yra iškilę ir neišspręsti turtiniai ginčai, kurie nėra sprendžiami baudžiamojo proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ikiteisminio tyrimo tyrėjo, prokuroro nutarimuose bei Biržų apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nėra nusikaltimo sudėties. Vien tai, kad tyrėjo, prokurorės ir apylinkės teismo procesiniai sprendimai netenkina pareiškėjo interesų, nesudaro pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir teisėtumu. Ikiteisminis tyrimas pagal pareiškėjo pareiškimą nepradėtas esant įstatyme numatytam pagrindui, sprendimo motyvai yra aiškūs, išsamūs ir visiškai įtikinami. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl būtinumo atlikti ikiteisminį tyrimą yra deklaratyvaus pobūdžio, jie tyrėjo, prokuroro sprendimų pagrįstumo ir pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas negali nurodyti prokurorui kaip vertinti surinktus duomenis, nes BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje duomenis vertinti savarankiškai, nepriklausomai ir būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas yra tik prokuroro kompetencija (BPK 170 straipsnis). Tai reiškia, kad teismas pagal proceso dalyvių skundus gali tik patikrinti prokuroro sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą ir, nustatęs prokuroro padarytus pažeidimus, pasiūlyti juos pašalinti.

Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas sutinka su žemesniojo teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog ikiteisminis tyrimas nepradėtas pagrįstai. Tokiu būdu tyrėjo ir prokuroro nutarimus bei dėl jų priimtą Biržų rajono apylinkės teismo 2015-05-15 nutartį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015-05-15 nutartį.

Nutartis neskundžiama.