- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-16
- Bylos Nr.
- P-525-29-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Romanas Klišauskas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- J. R. L.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. R. L. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS822-281/2009 pagal pareiškėjos J. R. L. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl protokolinių sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. R. L. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Klaipėdos AVA) Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. spalio 23 d. posėdžio protokolinius sprendimus dėl M. L. nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo vietos ir ribų nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. AS11-296/2007, 2005-11-24 pasitarime aprobuotas Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos) ir nurodė, kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tokia tvarka numatyta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią tokius skundus nagrinėja apskričių viršininkai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba). Be to, tokia tvarka gali būti skundžiamas jau atliktas konkretus pareigūnų (institucijų) veiksmas (byla Nr. AS4-172/2002). Pareiškėja skundžia protokolinius sprendimus dėl M. L. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo vietos ir ribų nustatymo, priimtus pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Nustatė, kad pareiškėja privaloma ikiteismine tvarka pasinaudojo tik iš dalies, nes, nors kreipėsi su skundu į Klaipėdos apskrities viršininką, į Tarnybą kreiptasi nebuvo. Pareiškėjos nurodyti Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtinti Metodiniai nurodymai dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos (toliau – ir Metodiniai nurodymai) negalėjo būti taikomi, nes aukštesnę galią turintys aktai nustatė kitokią neteisminę ginčo tvarką. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, aplinkybe, jog teisės aktų paieškos sistemos „LITLEX“ duomenimis Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. 634 ir juo patvirtinti Metodiniai nurodymai nebuvo paskelbti leidinyje „Valstybės žinios“, konstatavo, jog Metodiniai nurodymai nėra ir nebuvo paskelbti nustatyta tvarka, todėl jie pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatas negalioja, dėl ko ir negali nustatyti teisinio reguliavimo, konkuruojančio su Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
II.
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nurodė, jog teismas, konstatuodamas, kad Metodiniai nurodymai negalioja, rėmėsi neišsamiais teisės aktų paieškos sistemos „LITLEX“ duomenimis, tuo tarpu nors pagal Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų duomenų bazės duomenis tokie Metodiniai nurodymai nebuvo nustatyta tvarka paskelbti leidinyje „Valstybės žinios“, nustatyta tvarka buvo paskelbti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymai, kuriais patvirtinti Metodinių nurodymų pakeitimai. Todėl pareiškėja, ginčydama protokolinius sprendimus, vadovavosi tokiuose pakeitimuose nurodyta tvarka ir, kreipusis į Klaipėdos apskrities viršininką, po to juos ginčijo kreipdamasi tiesiogiai į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kaip numatyta Metodiniuose nurodymuose. Pabrėžė, jog teisės aktų nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai, o ikiteisminė tvarka tampa privaloma, kai ji yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta įstatyme.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 5 d. nutartimi atskirąjį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartį paliko nepakeistą.
Nurodė, kad yra ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, remiantis kuria, skundas turi būti paduodamas apskrities viršininkui, o po to – Tarnybai. Gavus Tarnybos atsakymą, skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalimi, gali būti paduodamas teismui per dvidešimt dienų nuo šio atsakymo gavimo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika – bylos Nr. A6-311/2007, AS8-547/2007, AS146-464/2008, AS556-98/2009, AS556-115/2009). Padarė išvadą, kad pareiškėja privaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka pasinaudojo tik iš dalies, kadangi kreipėsi skundu į Klaipėdos apskrities viršininką ir, gavusi atsakymą, tiesiogiai į teismą, o į Tarnybą pareiškėja nesikreipė. Spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas bei priėjo pagrįstą išvadą, kad pareiškėja nesilaikė nustatytos neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.
III.
Pareiškėja pateikė prašymą, kuriuo prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS822-281/2009 ir panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartį, o bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Prašymas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Nurodo, kad procesas turėtų būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų. Nutartyje nepasisakyta dėl Metodinių nurodymų galiojimo, paskelbimo tvarkos, nors su tuo susijusiais argumentais buvo grindžiama pirmosios instancijos teismo nutartis ir atskirasis skundas.
2. Procesas turėtų būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kurios pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Nurodo, kad jos atstovė kreipėsi į Tarnybą, kuri 2009 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 3D-(7.5)-L-306-451 informavo, jog neturi įgaliojimų spręsti klausimus dėl teritoriniuose žemėtvarkos skyriuose priimtų žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos sprendimų panaikinimo. Taip pat tokiame rašte nurodyta, jog įsakymas, kuriuo patvirtinti Metodiniai nurodymai, paskelbtas oficialiame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos leidinyje – 1998 metų agrarinės reformos biuletenyje Nr. 44.
3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas bei nepagrįstai netaikė ir nepasisakė dėl Metodinių nurodymų 5 punkto 2 dalies nuostatų, todėl procesas atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, t. y. kai padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, kurioje ginčai dėl buvusių savininkų turėtos žemės kartografavimo apskritai nėra minimi, ir nesivadovavo ginčo teisinius santykius specialiai reglamentuojančiame teisės akte nustatyta ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtinami proceso atnaujinimo pagrindai. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).
Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS822-281/2009 grindžia tuo, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų (ABTĮ 153 str. 2 d. 8 p.), be to, naujai paaiškėjo esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (ABTĮ 153 str. 2 d. 2 p.), taip pat apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą, jas taikydamas (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.).
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu
Remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktu, procesas gali būti atnaujinamas tuo atveju, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad motyvų nebuvimas teismo sprendime reiškia, jog teismo sprendimas neturi motyvuojamosios dalies, arba iš konkretaus procesinio dokumento negalima susidaryti įspūdžio, kuo vadovaudamasis teismas priėjo išvados, suformuluotos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (pavyzdžiui, bylos Nr. P8-61/2005, P438-145/2009, P63-44/2009). Tiek teismo sprendime, tiek nutartyje privalo būti išdėstyti motyvai, kuriais prieinama atitinkama išvada, ir nurodyti teisės aktai, kuriais teismas vadovaujasi (ABTĮ 87 str. 4 d., 106 str. 1 d. 5 p.).
Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį, pažymėtina, jog joje pateikti teismo padarytas išvadas pagrindžiantys motyvai nagrinėjamos bylos kontekste negali būti vertinami kaip pakankamai išsamūs. Nors tokiame teismo procesiniame dokumente tam tikra motyvacija pateikta, tačiau ji nėra pakankamai detali, todėl, siekiant, jog kilęs ginčas būtų išnagrinėtas detaliai ir išsamiai, tikslinga atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu
Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. P556-68/2008) esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) ir šios turi esminę reikšmę bylai, t.y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (bylos Nr. P15-60/2006; P6-169/2007).
Pareiškėja tokio proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą iš esmės sieja su Tarnybos 2009 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-L-306-451. Pažymėtina, jog pareiškėja nepateikė tokio rašto gavimo datą patvirtinančių įrodymų.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis šioje byloje buvo priimta 2009 m. birželio 5 d. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad būtent asmeniui, siekiančiam, kad būtų atnaujintas procesas administracinėje byloje, kyla pareiga pateikti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą patvirtinančius įrodymus, aplinkybės, su kuriomis pareiškėja sieja proceso atnaujinimo pagrindą jai nurodytos 2009 m. gegužės 13 d. raštu, o apeliacinės instancijos nutartis byloje priimta 2009 m. birželio 5 d., darytina išvada, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai nagrinėjant bylą, arba kaip tokios, kurias pareiškėja sužinojo jau įsiteisėjus procesiniam teismo sprendimui. Todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą šioje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu
Procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu tuo atveju, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, bylos Nr. P756-153/2009, P502-119/2009), pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Kaip matyti iš pareiškėjos prašymo turinio, pareiškėja iš esmės nenurodo konkrečių argumentų, jog apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, padarė konkretų materialinės teisės normos pažeidimą ją taikant. Vien ta aplinkybė, kad teismas išsamiai neanalizavo Metodinių nurodymų, negali būti laikoma patvirtinančia padarytą esminį materialinės teisės normos pažeidimą. Todėl, įvertinus apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį ir pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, darytina išvada, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrįstas vienu iš ABTĮ numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, todėl toks prašymas tenkintinas iš dalies, o procesas administracinėje byloje Nr. AS822-281/2009 atnaujintinas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Tuo tarpu kitų prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų pagrindų egzistavimas nagrinėjamu atveju nepagrįstas pateiktais įrodymais ir bylos medžiaga, todėl šioje dalyje prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, 153 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjos J. R. L. prašymą atnaujinti procesą tenkinti iš dalies, atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS822-281/2009.
Nutartis neskundžiama.