Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2017-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-124-1060/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-05-04
Bylos Nr.
1-124-1060/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
G. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-124-1060/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56417-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 4 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. G., 2016-12-03 apie 13.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namų esančių (duomenys neskelbtini) kambaryje, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su dukra G. K. metu, tyčia ranka sudavė vieną smūgį dukrai G. K. į veidą, tokiais veiksmais mušdamas ar kitaip smurtaudamas, šeimos nariui G. K. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Šiais veiksmais G. G. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką.

Be to, G. G., 2017-04-23 apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namų esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su sugyventine L. K., su kuria kartu gyvena neįregistravęs santuokos, metu, tyčia griebė nukentėjusiajai už plaukų, laikydamas už plaukų tempė per kambarį, L. K. parkritus ant grindų, delnu sudavė po vieną smūgį į abi veido puses bei du kartus spyrė į pilvą, taip mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai L. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies viršutiniame voke, tarpuakio srityje.

Šiais savo veiksmais G. G. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką.

Dėl G. G. 2016-12-03 padarytos nusikalstamos veikos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas G. G. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2016 m gruodžio 3 d., apie 13.00 vai., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesterio parodymai 1,88 alkoholio koncentracija), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, buitinio konflikto metu dukrai G. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais tyčia ranka sudavė vieną smūgį į veidą, taip mušdamas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) su juo gyvena sugyventinė L. K. ir jų dukra G. K.. Kartais pas G. ateina jos vaikinas S. U.. 2016-12-02 namuose vartojo alkoholinius gėrimus ir visi nuėjo miegoti. 2016-12-03 nuo pat ryto vėl visi vartojo alkoholinius gėrimus, keturiese kambaryje ir gėrė degtinę. Tiksliai pasakyti negali dėl ko su dukra susikonfliktavo, bet atrodo kad kažką jam pasakė. Dėl to supykęs ranka sudavė vieną smūgį G. K. į veido dešinį skruostą. Ši supykusi įstūmė jį į lauką ir užrakino namo laukines duris. Lauke stovėjo be striukės, beldė į duris, bet jo niekas į kambarį neįsileido. Tada supykęs paėmė kirvį, su juo išdaužė laukinių durų stiklą. Kai išgirdo, kad išdaužo stiklas, visi išėjo į lauką. S. U. pradėjo jį stumdyti, bet viskas nurimo. Po įvykusio konflikto su G. K. jis išėjo iš namų, einant link Prienų miesto centro, prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir atvežė į policijos komisariatą. Gailisi, kad dukrai G. K. sudavė per veidą, mano, jei nebūtų gėręs alkoholio, nebūtų konflikto. Pažada daugiau nusikalstamų veikų ateityje nedaryti (b. l. 51-52, 130-131).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Liudytoja apklausta nukentėjusioji G. K. parodė, kad 2016-12-03 dienos metu (duomenys neskelbtini), kambaryje ji, draugas S. U., mama L. K. ir tėvas G. G. vartojo alkoholinius gėrimus. Įvykus žodiniam konfliktui, šalimais sėdėjęs tėvas vieną kartą rankos delnu sudavė į dešinį skruostą, tuo jai sukėlė fizinį skausmą. Po šio konflikto, kad jis daugiau nesmurtautų, tėvą išvijo iš namų. Sėdint kambaryje išgirdo dūžtančio stiklo garsą, mama nuėjusi pamatė tėvą, kuris turėjo kirvį, atėjusi ji matė, kad tėvas rankose turėjo kirvį. Jos draugas S. laikė tėvą, ji juos skirdama netyčia į išdaužyto koridoriuko durų lango stiklo šukes susižalojo dešinės rankos riešo vidinę pusę. Po to konfliktas baigėsi, jie iškvietė pagalbos tarnybas (b.l. 23). Papildomai apklausta kaip liudytoja, nukentėjusioji G. K. parodė, kad ji dėl sumušimo pas teismo ekspertus nevyks ir į jokias gydymo įstaigas nesikreipė. Kai buvo išdaužtas laukinių durų stiklas, ji pati susižalojo dešinę ranką, kai darė duris, dėl rankos niekam priekaištų neturi, nes pati susižalojo. Ji atleidžia tėvui G. G. dėl jai suduoto smūgio ir tikisi daugiau tai nepasikartos (b.l. 25-26).

Apklaustas liudytojas S. U. parodė, kad draugauja su G. K. ir kartais pas ją lieka nakvoti. 2016-12-02 buvo pas G. K. ir jie kartu su jos tėvais L. K. ir G. G. vartojo alkoholinius gėrimus ir po to visi nuėjo miegoti. 2016-12-03 nuo ryto gėrė alų, degtinę. Begeriant alkoholinius gėrimus kambaryje tarp G. K. ir tėvo G. G. kilo konfliktas, po ko jis nieko nesakęs ranka sudavė vieną smūgį į G. K. į veidą, ji užsiėmė už dešinio skruosto, nes jai labai skaudėjo. Jis visa tai matęs G. G. išstūmė į lauką. Grįžę į kambarį išgirdo stiklo dužimą, atėję prie laukinių durų pamatė, kad G. G. kirviu išdaužė laukinių durų langą. Jis atrakino duris ir dar su juo apsistumdė, aprimęs nunešė kirvį į ūkinį pastatą. Kiek pabuvęs G. G. išėjo iš namų, tada jis paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje. Netrukus atvyko pareigūnai, kurie ir paėmė iš G. K. pareiškimą dėl jos sumušimo (b.l. 30-31).

2016-12-03 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje (b.l. 16-17, 18-20).

Neblaivumo patikrinimo testas patvirtina, kad G. G. 2016-12-03, 15.18 val. nustatytas 1,88 promilių girtumas (b. l. 33).

Dėl G. G. 2017-04-23 padarytos nusikalstamos veikos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas G. G. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2017 m. balandžio 23 d. apie 19 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu - sugyventine L. K., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, tyčia griebė nukentėjusiajai L. K. už plaukų, laikydamas ją už plaukų tempė ją per kambarį. L. K. parkritus ant grindų, delnu sudavė po vieną smūgį į abi veido puses, bei du kartus spyrė į pilvą, tokiu būdu mušdamas šeimos nariui - L. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad L. K. yra jo sugyventinė, su ja kartu gyvena virš dvidešimt metų, su L. K. yra neįregistravęs santuokos, tačiau jis su ja veda bendrą ūkį, bendrą šeimyninį gyvenimą. Su jais kartu dar gyvena jų bendra dukra G. K., kuriai yra dvidešimt vieneri metai. 2017 m. balandžio 23 d. apie 13-14 val. grįžo iš Birštono, parsinešė 1 litro talpos du butelius stipraus alaus. Namuose buvo sugyventinė L. K. ir dukra G. K. su draugu S. U.. Dukra su draugu buvo namo antrojo aukšto kambaryje, jis su L. K. buvo kambaryje, žiūrėjo televizorių ir gėrė alų. Po to išėjo į. miestą, bare išgėrė alaus. Grįždamas namo, parsinešė vieną butelį 1 litro talpos stipraus alaus. Apie 19 val., kambaryje tarp jo ir sugyventinės L. K. įvyko konfliktas, kurio metu vienas kito atžvilgiu pasakė įvairių nepadorių žodžių, supykęs griebė L. K. už sprando, galėjo paimti ir už jos plaukų, ir ją stipriai papurtė. Tuo metu jis galėjo išrauti L. iš galvos plaukų kuokštą. Buvo labai supykęs ir dėl girtumo visų konflikto smulkmenų nepamena, todėl neneigia, kad konflikto metu jis sugyventinei galėjo suduoti per abu veido skruostus ir du kartus įspirti į pilvą. Kad fiziniais veiksmais L. K. sukėlė fizinį skausmą gailisi. Pamena, kad L. K. išbėgo į lauką, kieme jis nė vieno smūgio sugyventinei nesudavė. Po to L. K. iškvietė policijos pareigūnus, jis buvo sulaikytas, alkotesteriu buvo nustatytas 1,77 promilės girtumas. Tai ne pirmas kartas, kai jis artimoje aplinkoje smurtauja. 2016-12-03 smurtavo prieš dukrą G. K., su kuria ikiteisminio tyrimo metu susitaikė. Konfliktas tarp jo ir L. K. įvyko dėl to, kad abu buvo išgėrę, ir vienas kitą plūdo žeminančiais žodžiais (b.l. 123-125, 130-132).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Liudytoja apklausta nukentėjusioji L. K. parodė, kad G. G. yra jos sugyventinis, su juo kartu bendrai gyvena dvidešimt keturis metus, bendrai veda bendrą šeimyninį gyvenimą, bendrą ūkį. Su G. G. turi dukrą G. K.. 2017 m. balandžio 23 d. su sugyventiniu G. G. bei dukra G. K. bei jos draugu S. U. namuose šventė "Atvelykį", gėrė alų. Apie 19 val., dukrai G. su draugu būnant gyvenamojo namo antrame aukšte, tarp jos ir G. G. įvyko konfliktas, sugyventinis ją žemino įvairiais žodžiais, jis nekreipė dėmesio. G. G. įsiutęs griebė jai sėdinčiai ant lovos už plaukų ir tempė per kambarį iki lauko durų, sakydamas. Kai ją G. G. tempė už plaukų, ji parkrito ant grindų, tuomet paleido jos plaukus ir delnu sudavė vieną smūgį į dešinės pusės veidą ir vieną smūgį į kairės pusės veidą, koja du kartus spyrė į pilvą. Ji rankomis ir kojomis išliaužė į lauką, o G. G. užsirakino namo duris, kurias vėliau atrakino. Namuose G. G. toliau ją žemino, bijodama, kad gali vėl prieš ją smurtauti, išsikvietė policijos pareigūnus. Greitoji pagalba nebuvo atvykusi, nebuvo reikalinga. Jai pareigūnai alkotesteriu nustatė 1,99 promilės girtumą. Konflikto dukra G. su savo draugu nematė ir negirdėjo. Tai jau ne pirmas kartas, kai G. G. smurtauja šeimoje, 2016-12-03 smurtavo prieš dukrą G. K.. G. G. su dukra ikiteisminio tyrimo metu susitaikė. Byloje civilinio ieškinio nereiškia, tik prašo įstatymo nustatyta tvarka nubausti G. G. (b.l. 80- 81).

Liudytoja apklausta G. K. parodė, kad 2017 m. balandžio 23 d. dienos metu pas ją namuose buvo draugas S. U., su kuriuo ji buvo gyvenamojo namo antrame aukšte. Pirmame namo aukšte buvo tėvai L. K. ir G. G., abu kartu vartojo alų. Vakare, tikslios valandos nepamena, kai ji iš antro aukšto nusileido į namo pirmą aukštą, mama pasakė, kad buvo atvykusi policija ir tėtį išsivežė policijos pareigūnai. Mama jai pasakė, kad tėtis ją mušė, į kurias kūno vietas sudavė smūgius, jai mama nepasakė. Tą patį vakarą mama parodė iš galvos išrautus plaukus ir pasakė, kad čia tėtis jai išrovė plaukus. Kitos dienos rytą ant mamos veido prie kairės akies pamatė kraujosruvą. 2017-04-23 tėvų konflikto nematė, būdama namo antrame aukšte, triukšmo negirdėjo. G. G. ne pirmą kartą smurtauja, 2016-12-03 smurtavo jos atžvilgiu, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu ji su tėčiu susitaikė ir jam pretenzijų neturi (b. l. 91-92).

2017-04-23 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje (b. l. 70, 71-72).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. K. poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, tarpuakio srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 88).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo G. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), visiškai įrodyta.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą. Už tokią veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad G. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis, būdamas neblaivus, smurtavo artimoje aplinkoje prieš artimus asmenis – dukrą G. K., t. y. 2016-12-03 apie 13.00 val., namų esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su dukra G. K. metu, tyčia ranka dukrai G. K. sudavė vieną smūgį į veidą, o 2017-04-23 apie 19 val., kilusio konflikto su sugyventine L. K. metu, tyčia griebė nukentėjusiajai už plaukų, laikydamas už plaukų ją tempė per kambarį, L. K. parkritus ant grindų, delnu sudavė po vieną smūgį į abi veido puses bei du kartus spyrė į pilvą, tokiais neteisėtais veiksmais L. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. G. 2016 m. gruodžio 6 d. Prienų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, tačiau per vienerius metus padarė tokią pačią tyčinę nuskalstamą veiką, t. y. smurtavo prieš artimą asmenį, todėl G. G. baudžiamąja tvarka atsako už abi padarytas nusikalstamas veikas.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už G. G. padarytas nusikalstamas veikas gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis G. G. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l. 137-141).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčines nusikalstamas veikas – nesunkius nusikaltimus prieš artimus asmenis, dukrą ir sugyventinę, kuri yra jo dukros motina. Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo G. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. G. G. anksčiau neteistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 103-110), psichiatro narkologo įskaitoje neįrašytas (b.l. 100). Nukentėjusiosios civilinio ieškinio nereiškia, joms apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, dėl prokuroro sprendimo neprieštaravo.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padarytos nusikalstamos veikos, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, vertinant tai, kad sunkių liekamųjų reiškinių nukentėjusioms nėra, civilinio ieškinio kaltinamajam nereiškia, todėl, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, G. G. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant tam tikras pareigas.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

G. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 135-136).

Į bausmės laiką įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2016-12-03 iki 2016-12-04 ir nuo 2017-04-23 iki 2017-04-25 (3 paros) (BK 65-66 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

pripažinti G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2016-12-03) ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Pripažinti G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2017-04-23) ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį:

per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti (tęsti registraciją) darbo biržoje;

per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. G. paskirti 1 (vienerių) metų) 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį:

per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti (tęsti registraciją) darbo biržoje;

per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² straipsniu G. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti G. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-12-03 iki 2016-12-04 ir nuo 2017-04-23 iki 2017-04-25 (trys paros), vieną parą laikino sulaikymo prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. G. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Įteikti kaltinamajam G. G. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam G. G. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajam G. G. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti G. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė