- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- II-134-1021/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00179-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- I. D.
7.1; 16:20 ; 1.3.5; 21.8.1; 21.8.2; 21.9.3; 21.9.10; 21.10.1; 21.10.4; 21.10.5; 21.11.3.
2018 m. gruodžio 6 d.
nedalyvaujant: institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariato atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. skundą dėl Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. B. 2018-09-26 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal 2018-07-26 pareiškėjo V. G. prašymą dėl suinteresuoto asmens I. D. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundo, atsiliepimų į skundą esmė.
2018-10-25 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus buvo gautas 2018-10-18 pareiškėjo V. G. skundas dėl Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. B. 2018-09-26 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal 2018-07-26 pareiškėjo V. G. prašymą, administracinio nusižengimo byla ROIK 18091393720.
Skundžiamame nutarime nurodoma, kad 2018-07-26 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate buvo užregistruotas V. G., gyv. Vilkaviškio r. sav. (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl netinkamo kaimynės I. D. elgesio, t. y. netinkamai įrengtos vaizdo stebėjo kameros bei metalinio strypo vagystės. Tikslinant aplinkybes V. G. nurodė, kad 2018-07-26 apie 10.00 val. jis būdamas savo namuose, adresu Vilkaviškio r. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, jog yra ištrauktas metalinis strypas ir numestas jo namų valdoje, sode. Įkalęs metalinį strypą dar kartą ir būdamas lauko pavėsinėje pastebėjo, jog atėjusi kaimynė I. D., gyv. Vilkaviškio r. (duomenys neskelbtini) metalinį strypą ištraukė. Tai matydamas V. G. kaimynei pasakė, kad ji paliktų metalinį strypą ten kur rado, tačiau pastaroji atsakė, kad jis trukdo pravažiuoti, jį nusinešė į savo namus ir grąžino tik atvykus policijos pareigūnams. Necenzūriniai ar įžeidžiami žodžiai nei iš vienos konfliktuojančios pusės vartoti nebuvo. V. G. taip pat nurodė, kad su kaimynais dėl žemės sklypų ribų jau metai laiko bylinėjasi teisme. V. G. teigimu I. D. savo namų valdoje yra įsirengusi vaizdo stebėjimo kamerą, kuri juos stebi jų privačioje valdoje. I. D. paaiškino, kad 2018-07-25 būdama savo namuose išgirdo šuns lojimą. Išėjusi į kiemą pastebėjo, jog dukra negali automobiliu privažiuoti iki namu, nes kaimynai V. ir Z. G. stovėdami ant jai priklausančio keliuko kalą metalinį strypą. I. D. pasakė, kad jie pasiimtų tą metalinį strypą, kuris nieko nežymi ir pasitrauktų nuo jai priklausančio kelio. Tada įvyko „apsižodžiavimas" dėl keliuko, kurio metu necenzūriniai ar įžeidžiami žodžiai vartoti nebuvo. Tuomet I. D. dukra ištraukusi metalinį strypą ir pasakiusi, kad jis galės būti įkaltas tada, kada bus teismo sprendimas, kuris nustatys sklypų ribas, ir padavė Z. ir V. G.. Tą pačią dieną I. D. apie 22.00 val. sugrįžus į namus, pastebėjo, jog vėl yra įkaltas metalinis strypas, todėl jį ištraukė ir numetė į kaimynų G. sodą, pasakydama jiems, kad jei dar kartą jį ten ras tai pasiims. 2018-07-26 būdama savo darže, ji pastebėjo, kad kaimynai vėl įkalė metalinį strypą, todėl jį ištraukė. Kaimynas V. G. pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus, o I. D. atsakius, kad jų lauks, pastaroji metalinį strypą nusinešė į namus, jį gražino atvykus policijos pareigūnams. I. D. paaiškino, kad dėl žemės sklypų ribų nustatymo šiuo metu vyksta teisminiai procesai, sprendimas dar nepriimtas, todėl nėra aišku kokios yra sklypų ribos. I. D. teigia, kad tyčios pasisavinti ar pavogti metalinį strypą tikrai neturėjo, strypą ištraukė, nes jis trukdo pravažiuoti su ūkio technika, o jis nėra riboženklis, žymintis žemės ribas. Riboženklis toje vietoje yra, tačiau ji jo nelietusi. Žemė, kurioje yra įkaltas metalinis strypas, pasak, I. D., priklauso kelių direkcijai. Taip pat I. D. paaiškino, kad yra įsirengusi vaizdo stebėjimo kamerą, tačiau ši yra nukreipta tik į jų kelią ir tik siekiant apsaugoti savo turtą. Tyrimo metu nustatyta, kad I. D. įrengta vaizdo stebėjimo kamera V. ir Z. G. privačios namų valdos ne filmuoja, vaizdo stebėjimo kamera neatitinka vaizdo stebėjimo kameros techniniu duomenų, jokių pasekmių nesukelia, todėl dėl jos buvimo tyrimas neatliktinas. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad metalinis kuolas, įkaltas pareiškėjo V. G. ir jo paties įvardijamas kaip riboženklis, neatitinka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus „Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir Riboženklių standartų patvirtinimo " įsakymo skirsnio " Riboženklio standartai" 2 straipsnio, taip pat to paties įsakymo skirsnyje " Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių", 2 straipsnyje numatyta, kad „ Žemės sklypo ribų ženklinimą atlieka asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (Žin., 2000, Nr. 58-1704; 2003, Nr. 57-2530) 11 straipsnio 1 dalyje (toliau - matininkas)", todėl metalinio strypo ištraukimas negali būti traktuojamas, kaip riboženklio gadinimas ar naikinimas. Dėl žemės sklypų ribų nustatymo V. G. siūlytina kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, Vilkaviškio skyrių. Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas (ANK 108 str.) - tyčinis teisės pažeidimas, t. y. jį padaręs asmuo turi suprasti priešingą teisei savo veiksmą, numatyti žalingas jo pasekmes ir jų norėti arba nors jų ir nenorėti, bet sąmoningai leisti joms atsirasti (ANK 8 str.). Visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išanalizavus bei įvertinus administracinio nusižengimo medžiagą, darytina išvada, jog esantys įrodymai nepatvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 str., sudėties buvimo, nes nėra šio straipsnio būtino sudėties elemento -subjektyviosios pusės kaltės elemento - tyčios, t. y. nėra pakankamai įrodymų, kad I. D. turėjo tyčią, tikslą bei motyvą pagrobti svetimą turtą - metalinį strypą, ji taip pasielgė, nes šiuo metu dar nėra aiškios sklypų ribos, teisminis procesas dar yra eigoje, o strypas trukdo pravažiuoti su ūkio technika. Abejoti I. D. duotais parodymais nėra jokio pagrindo, nes šio asmens parodymai yra nuoseklūs, logiški, argumentuoti. Kitų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens subjektyviosios pusės požymius (kaltę, motyvą, tikslą), darant pažeidimą, numatytą ANK 108 str., nėra, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena yra nutrauktina.
Pareiškėjas V. G. skundu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 642 str.1 d. 4 p. prašo panaikinti Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimą Nr.56-ANR-N-2655-2018 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir pavesti išsamiai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Marijampolės policijos komisariatui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2018-07-26 kreipęsis į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatą dėl netinkamo kaimynės I. D. elgesio, tai yra, dėl neteisėtai įrengtos vaizdo stebėjimo kameros bei metalinio strypo vagystės. Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio RPK nepilnai ištyrė aplinkybes dėl metalinio strypo vagystės, ir padarė teisiškai nepagrįstas išvadas, kad I. D. veikoje nėra ANK 108 str. sudėties, padarė nepagrįstą išvadą, kad I. D. veikoje nebuvo tyčios. I. D. pavogė, ar pasisavino, jam priklausantį daiktą - metalinį stulpą - ir jam jį grąžino tik atvykus pareigūnams, todėl jam nesuprantama, kaip tai galima padaryti nesant tyčios, nes akivaizdu, kad ji tai padarė tyčia, ne dėl apsirikimo. Ji norėjo taip pasielgti ir taip pasielgė. Jos motyvas, kad tas metalinis stulpas trukdė jai pravažiuoti, yra visai nepagrįstas, nes jis buvo įkaltas ant Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotos jam priklausančio žemės sklypo ribos, o nuo ribos iki keliuko, kuriuo kaimynė važiuoja į savo sodybos kiemą, yra bent 0,5 metro atstumas (sklypo plano kopija pridedama). Kadangi pareigūnai buvo atvykę į vietą, ši aplinkybė turėjo būti įvertinta, kas nebuvo padaryta. Vaizdo kameros buvimo tyrimas visiškai neatliktas, tai pažymėta ir nutarime, tačiau nutarime padaryta jokiais įrodymais nepagrįsta išvada, kad vaizdo stebėjimo kamera neatitinka vaizdo stebėjimo kameros techninių duomenų, kad privačios V. ir Z. G. valdos nefilmuoja, jokių pasekmių nesukelia. Faktiškai vaizdo kamera yra nukreipta į jų namų valdą ir pažeidžia jų šeimos privatumą. Galimai tyrimas nebuvo tinkamai atliktas dėl to, kad Vilkaviškio PK dirba I. D. giminaičiai B. (sutuoktiniai), nes I. D. vaikščiodama po kaimą giriasi, kad ji nebus nubausta, nes policijoje dirba savi (b.l. 1,2 )
Atsiliepimas
Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo teismo skundą atmesti bei skundžiamą nutarimą palikti nepakeistu.
Atsiliepime nurodo, kad su V. G. skundu nesutinkantys ir manantys, kad vyriausiosios tyrėjos I. B. priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas V. G. nurodė, kad 2018-07-26 kaimynė I. D. ištraukė ribas žymintį kuolą ir nusinešė namo. Minimą kuolą (metalinį) buvo įkalęs V. G.. Dėl žemės sklypų ribų nustatymo vyksta kitas teisminis procesas. Metalinis kuolas buvo įkaltas ant įvažiavimo į I. D. kiemą, kuris trukdė įvažiuoti. Tai ne pirmas kartas kuomet V. G. įkalė metalinį kuolą toje pačioje vietoje, tačiau I. D. ir jos dukra A. R. tą metalinį kuolą ištraukdavo ir palikdavo V. G. valdoje. Tačiau paskutinį kartą, t. y. 2018-07-26,1. D. ištraukė metalinį kuolą ir parsinešė namo. Jį grąžino atvykus policijos pareigūnams. I. D. teigė, kad tyčios pasisavinti ar pavogti metalinį kuolą neturėjo. Visapusiškai ir objektyviai įvertinus surinktą medžiagą, konstatuotina, kad I. D. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 str. požymių, nes nėra šio straipsnio būtino sudėties elemento - subjektyviosios pusės kaltės elemento - tyčios, t. y. nėra pakankamai įrodymų, kad I. D. turėjo tyčią, tikslą bei motyvą pagrobti svetimą turtą. Esant šioms aplinkybėms, vyriausioji tyrėja I. B. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Vadovaujantis išdėstytu, prašo V. G. skundą atmesti, nutarimą palikti galioti nepakeistą (b.l. 18 )
II. Proceso dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.
Pareiškėjas V. G. teismo posėdyje savo skundą palaikė bei paaiškino, kad ta žemė yra jo, registruota registrų centre. Tai galioja iki teismas priims kitą sprendimą, kadangi daro naujai geodezinius tyrimus. Su jais nesitinka D., kadangi ima jo žemę, viename gale ima apie 2 metrus, o šitame gale yra gerai. Šitas kuolas, kur stovėjęs, yra toks mažiukas, yra nuo 1965 m. įrengtas ir dabar galioja Registrų centre užregistruotas jo žemės planas. Jie skaito, kad jis negalioja. Kada matininkas jam darė naujus geodezinius matavimus, tai jis jam liepė įsikalti kuolą prie to stulpo šalia, kad jis matytų kitame gale tiesumą. Jie nesutinka su kitu galu, todėl teisme nagrinėjama civilinė byla. Kadangi nepatvirtino jų matininko visus tuos ženklus, ir jie pradėjo terorizuoti. Viename gale ištraukinėjo įsmeigtus kuolus, nieko nesakę, nusinešdavo, pavogdavo. Kol teismas vyko, pamatė, kad nėra kas daryti, tai pradėjo šitame gale terorizuoti. Metai laiko kaip tas kuolas stovėjo, jis nebuvo reikalingas. Prieš teismą, kuris įvyko rugsėjo mėn., pradėjo vėl traukyti ir terorizuoti juos kiekvieną dieną. Ten baigęsi, viską darė jos sugyventinis, buvo jam iškeltas ikiteisminis tyrimas, nes žmoną buvo sumušęs. Tas aptyko, D. pradėjo su dukra juos terorizuoti, šitame gale pradėjo traukyti tuos kuolus. Keletą kartų buvo įmesta į sodą, nematę, kitą kartą vėl tas pats, atėję, įsikalę. Jis niekam nemaišo, kadangi yra į jo nuosavą žemę įdėtas, ne kelio žemėje. Nuosava žemė yra registruota Registrų centre, jo dokumentai šiandieną galioja, kadangi nauji nepatvirtinti, šie nesustabdyti darbai, o D. sklype sustabdyti geodeziniai darbai. Jie nesuprasdami sako, kad yra sprendžiamas ginčas dėl šitos žemės, šios vietos. Buvo išrautas kuolas ir įmestas į sodą vieną kartą, yra nuotrauka. Nuėjęs ir įkalęs kuolą. Ji už kelio ravėjo, po to ją sūnus pašaukė, atėjo ir pradėjo traukti tą kuolą. Jis liepęs padėti kuolą į vietą, kadangi ne jos ir nevok. Ji pasiėmė jį, sulenkė ir nusinešė. Jis pasakė, kad dabar iškvies policiją, atsibodo, kiek jie gali terorizuoti. Atvažiavo policininkas, nuėjo pas D. ir rado tą pavogtą kuolą, sakė gražinti. Ji pati nenešė, atnešė policininkas. Policininkas pasakė, kad nebūtų didesnių ginčų kuolo nekalti, palaikyti. Kur stulpas yra, ten eina griovys, grioviais niekas nevažinėja. Mažiukas stulpas buvo bandytas iškasti, bet pamatė, kad yra įbetonuotas, tai nepajėgė išrauti, tai šitą išrovė. Jis stovėjo daugiau kaip metai niekam nereikalingas. Toje vietoje, kur stulpas stovi viskas yra gerai, ginčo dėl žemės nėra. Keliukas yra valdiškoje žemėje, jie neturi jokių dokumentų. Juo naudojasi tik jie. Kuolą jis pirkęs prieš atsikraustydamas, gyvenantis jau 18 m. Jo ilgis 1,5 m., 30 mm diametro, 3 mm storio, jį buvo nudažęs. Jo vertė yra 5 eurai. Kadangi jis neleidęs pastatyti šalia tvorą, kadangi yra nuosavybė, pasakė dar jam padarys. Kadangi neturi jie neturi dokumentų, galėjo tvorą statyti tik už metro nuo jų, supyko ir pradėjo jį terorizuoti. Ištraukė dėl keršto, pavydumo. Taip pat jie filmuoja juos su kamera, seka jų privačią valdą. Jis vadovaujasi senomis ribomis, ne naujomis, jos galioja pagal Registrų centrą. Stulpas jam gražintas. (2018 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 17 min. 35 sek. - 32 min. 38 sek.). Stulpą įkalti jam sakė geodezininkas, kad nuo vieno galo matytų kitą galą, tai gyvatvorę lygiai nusikirpsi. Jam neleido kirpti gyvatvorės. Kad stulpas trukdo pravažiuoti, interesuotas asmuo tokių pretenzijų nebuvo išreiškęs. Stulpas stovėjo metus nejudinamas. Nebuvo niekur nulenktas. Paskutinį kartą buvo išklibinę, tada buvo ir nulenktas. Stulpas jiems netruko įvažiuoti. Jie ištraukia stulpą, kadangi juos nori terorizuoti. (2018 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 49 min. 26 sek. - 52 min. 30 sek.). Ten tas raudonas kuoliukas reiškia naują geodezinį matavimą, jis nėra patvirtintas. Pagal naują atitinkamai tas kelias eina iki to raudono. Kadangi jo dar galioja, šitas nieko nepatvirtintas iki to raudono, tai galioja jo senas Registrų Centre užregistruotas, kur yra tas kuolas ir kuoliukas stovi. Galioja jo šitas. Ten pasakęs, kad iki raudono galioja kelio riba, o čia kur kuolas galioja senas, įregistruotas registrų centre. Pagal naują dar nepatvirtintas.(2018 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 13 min. 20 sek. - 14 min. 20 sek.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. D. paaiškino, kad su skundu visiškai nesutinka. Nesutarimai su V. G. tęsiasi jau daugybė metų. Ginčas dėl metalinio strypo tęsiasi daug seniau, V. G. jį vis įkaldavo, nes jis jau seniai trukdė pravažiuoti, jokios reikšmės ir paskirties jis neatliko ir nežymėjo. Skunde nurodoma, kad stulpas buvo įkaltas pusė metro nuo jų kelio, kas yra visiška netiesa. Tas kelias savaime atsislinkdavo, kadangi tas stulpas įkaltas, jis kalant atsibryzgojo galai, ir važiuojant mašina gali susigadyti. Atvažiuoja veršių pirkti to mašinos, jos žemukės, bet plačios, ir kabina tą stulpą. Jie jį palenkia, jis vėl atitaiso. Paskutinis lemiamas jo veiksmas, kuris privertė ištraukti tą stulpą, buvo tuomet kai pareiškėjas savavališkai įėjęs į jos keliuką, nuskuto žolę iki matininko įkalto riboženklio, kur naujai išmatuota. Jis vaikščiojo jos keliuku. Tuomet nepasikentusi to, kad metalinis stulpas buvo įkaltas ir trukdo pravažiuoti, jį ištraukusi ir įmetusi pas jį į sodą. Jis vėl jį įsikalė, ji jį vėl ištraukusi, išmetusi, ir pasakiusi, kad jis nekaltų jo čia, nes jis nieko nežymi, jei įkals dar kartą, ji jį pasiims. Taip ir buvo, ji buvusi darže, jie vėl įkalė tą kuolą. Ji mačiusi, neketinusi jo vogti, paėmusi ir nusinešusi. Sakė pakvies policiją, pasakiusi, kad gerai, kviesk. Atėjo policijos pareigūnas, ji jam iš karto tą stulpą atidavusi. Ten tas stulpas net metalo nevertas. Dėl vaizdo kameros. Nėra tokio įstatymo, kuris uždraustų imtis veiksmų siekiant apsaugoti savo namus. Pareigūnai apžiūrėjo kamerą įvykio vietoje, bei tiriančiai pareigūnei buvo pateikta informacija, kad kamera visiškai nepažeidžia kaimynų interesų, o atlieka išskirtinai jų namų apsaugos funkciją. Yra skiriamasis ženklas, kad teritorija yra stebima vaizdo kameromis. Skunde yra nurodyta, kad kamera yra nukreipta į pareiškėjo namų valdą ir pažeidžia jų šeimos privatumą, kas yra visiška netiesa, nes kamera nukreipta išskirtinai į jos keliuką. Pareigūnai tai įvykio vietoje matė, be to kamera įtaisyta jau seniai apie tris metus, ir ant jos matyti, kad ji nebuvo sukinėjama. Klausimas, kodėl jam užkliūna kamera yra atviras, nes jei jis neketina atlikti jokių neteisėtų veiksmų, jam kamera netrukdo ir jo neliečia. Dėl giminaičių B. galinti paaiškinti, kad pareiškėjo žodžiai dėl jos gyrimosi yra visiška netiesa. Jis pats puikiai žino kur jos giminaičiai dirba, nes dukterėčia užaugusi per tvorą kaimynystėje, jis pažįsta ir jos tėvus, ir ją pačią gerai, ir jai girtis niekam nereikėjo. Pareiškėjas yra gana konfliktiškas ir dažnai elgiasi neadekvačiai, jo skundai nepasitvirtina. Sklypas, kur yra keliukas, yra valstybinėje žemėje, bet ji jį nuomojasi. Jos visi pastatai yra su dokumentais, registruoti Registrų centre. Stulpą paėmusi, kadangi jis realiai jiems trukdo važiuoti mašinoms. Jie jau pripratę, kadangi lenkiantys stulpo, keliukas yra pasislinkęs. Keliukas yra jų, duotas valstybės trihektaris, kito įvažiavimo neturintys. Šios žemės pareiškėjas neginčija. Kur stulpas stovi, žemės ribų neginčijantys. Jo sklypo žemės ribą žymi toks keturkampas stulpas, tačiau įkalęs buvo šone. Pernai žemė sausa būdavo, tai kai jis įkaldavo stulpą, garas atsiraitodavo, galima buvo susibraižyti mašiną. Stulpas buvo įkaltas prie pat kelio, prie kito stulpo, kur buvo riboženklis, šalia link kelio. Stulpą vertinanti kaip metalo laužą, jį reikia pasverti. Anksčiau ji jį buvo numetus ne vieną kartą, kokius penkis kartus minimum, pas pareiškėją į sodą. Ji jį perspėjusi, kad jo nekaltų, nes vyksta teismas, kai nustatys, tada susikalsią. Pareiškėjas pats pripažįsta, kad stulpas buvo įkaltas valdiško kelio teritorijoje, kelių tarnybos kelyje. Įvykį matė dukra, ji grįžo ir negalėjo įvažiuoti, nes jie jų keliuke kalė savo kuolą. Policija atvažiavo ant rytojaus. Policijoje jokio poveikio ji nedariusi. B. gyvena Vilkaviškyje, su jai palaikanti santykius. Tuo metu kai ištraukę, jiems pravažiuoti nereikėjo, ištraukę, kad nekalinėtų jis daugiau, nes kitais kartais trukdė. Ten yra išsukimas į pagrindinį kelią. Su lengva mašina nėra sudėtingas išsukimas į bendrą kelią, bet kai atvažiuoja stambagaritės mašinos, kadangi ilgos, išsukant jau kabina tą stulpą, palenkiantys, jis vėl atitaiso. Stulpas šioje vietoje nebūtinas. Ribų stulpo niekas negalvojo traukti, bet žmogus turi parodyti ambicijas. Dėl stulpo, kad trukdo pravažiuoti, nieku nesikreipę, jam pasakę. Nusikirpti gyvatvorės į savo teritoriją jo neleidusi, kadangi jis visur skundžia. Kaip jie tvorą pasistatę nuo jo per metrą, taip tegul jis gyvatvorę pasistato. Jam drausdavusi ateiti ant kelio ir karpyti gyvatvorę. Kol buvo viskas tvarkoje, jis kirpdavo ją, ir palikdavo visas šiukšles, turėdavę susitvarkyti po jo. Stulpas stovėjo jau kokie 2 metai. Jis įsikalė, kad parodyti, jog jis viršesnis.(2018 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 33 min. 00 sek. - 49 min. 20 sek.).
Liudytoja A. R. parodė, kad D. jos mama, pareiškėjas kaimynas. Tą dieną, kai buvo atvažiavusi dėl stulpo policija ji nieko negalinti pasakyti, nes dirbusi. Iš vakaro ji pati dalyvavusi, yra filmuota medžiaga telefone. Ji grįžusi vakare iš darbo, pareiškėjas buvo su žmona ir tuo metu kalė tą kuolą. Pasakiusi jiems ką daro, nes jiems šis kuolas trukdo. Jie patys žino, kad jis yra tai apsilenkia. Bet atvažiuoja kartai svečių su didesne mašina, tai logiškai mąstant ten tas kuolas nei ką žymi, jis tiesiog yra įkaltas. Dėl tų ribų vyksta teismo procesas, tai jis negali teigti, kad kalą kuolą ant žemės ribų. Ji pati prie jo akių tą kuolą paėmusi ir įmetusi į jo ribas. Pareiškėjas buvo nepatenkintas, toliau vyko kivirčas, pasiėmė kuolą jie išėjo. Bet ji su mama išvažiavę iš namų, grįžus jis vėl buvo įkaltas. Jie tada vėl atėjo į keliuką, ir sėkmingai įsikalė. Kitą dieną pasikartojo analogiškai. Jis buvo perspėtas iš vakaro, kad jeigu jie jį vėl įkals, tai jie jį pasiimsią, kad jie jo vėl nekaltų. Kuolą ištraukę, kad jis trukdo įvažiuoti, ir jam tai buvo pasakyta ne kartą. Kuolas įkaltas buvo valstybinėje kelių žemėje. Ten yra įkaltas matininkų riboženklis oranžinis, iki jo yra kelių žemė. Ginčytino klausimo dėl kampo nėra. Stulpas buvo įkaltas kelių žemėje. Šios ribos nepatvirtintos, jie bylinėjasi. Ištraukę dėl to, kad trukdo, nieko nežymi. Jų įrengtos kameros pareiškėjo sklypo nefilmuoja, kadangi tada būtų įstatymų pažeidimas. Pastatę kamerą jau gal trys metai. Paskui iš mamos sužinojusi, kad buvo atvažiavusi policija. Stulpas buvo gražintas. Ji paėmime nedalyvavusi. Kuolas įkaltas kelių žemėje. Kameros nukreiptos į keliuką. Matininkas yra įkalęs toliau. Oranžinis žymi tiesią ribą namų ribos ir kelio ribą, todėl už jo žemė yra jų ir kelių. Ji su pareiškėju yra konfliktavusi dėl gyvatvorės nukarpymo, kaimyniškų buitiškų dalykų (2018 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 54 min. 20 sek. – 1 val. 6 min. 10 sek.).
Suinteresuoto asmens pateiktame kompaktiniame diske ,,metalinis strypas“ vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareiškėjas kala metalinį strypą prie gyvatvorės už žemo įbetonuoto stulpo, matyti asfaltuotas kelias, priešais gyvatvorę keliukas, tarp stulpo ir asfaltuoto kelio matyti pakilimas staigus. Pareiškėjas pasako ,, ten yra kelių ne jūsų“. Vaizdo įraše ,,išrovimas“ matyti, kaip suinteresuotas asmuo išrauna ir meta metalinį stulpą per gyvatvorę į pareiškėjo sklypą, bei nueina namo. Kompaktinėje plokštelėje ,,Filmuota medžiaga 1 ,,keliukas“ girdėti tik garso įrašas, iš kurio suinteresuotas asmuo įspėja pareiškėją, kad jis nekaltų stulpo, neitų į jos keliuką, ginčijasi dėl žemės ribų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
III. Skundo netenkinimo pagrindai ir motyvai.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimo teisėtumas yra tada, kai jis priimtas laikantis teisės normų reikalavimų. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe, padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes.
Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. B. 2018-09-26 nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal 2018-07-26 V. G. prašymą, administracinė teisena nutraukta, nes I. D. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 str. požymių, bei vaizdo stebėjimo kamera neatitinka vaizdo stebėjimo kameros techninių duomenų, jokių pasekmių nesukelia, todėl dėl jos buvimo tyrimas neatliktinas. ANK 590 str.1 d. nustatyta, kad dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. ANK 590 str. 2 d. nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą. ANK 591 str.1 p. nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šios teisės normos leidžia policijos pareigūnams nepradėti administracinės teisenos, ją nutraukti, tai įforminant procesiniu dokumentu, šiuo atveju nutarimu, jei jie nustato, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
ANK 5 str. numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).
ANK 108 str. numato administracinę atsakomybę už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Iš administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr.18091393720 esančio V. G. 2018-07-26 prašymo nurodyta, kad jis į policiją kreipėsi dėl to, kad 2018-07-26 apie 10 val. D. ištraukė ribas žymintį kuolą ir jį pasisavino, nusinešė namo, tai kartojasi jau ne pirmą kartą. Kuolas žymi namų valdos ribas, kurios užregistruotas Registrų centre. Į perspėjimus nereaguoja. Taip pat įsirengusi filmavimo kamerą, kuri galimai fiksuoja namų valdą, taip pažeisdama jo ir šeimos narių teises į privatumą, prašantis ištirti, kaip ji veikia. Pareiškimo tyrimo metu iš jo buvo paimtas paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2018-07-26 apie 10:00 val. per virtuvės langą pastebėjęs, kad nėra gyvenamosios valdos ribą žyminčio kuolo, kuris buvo įkaltas pagal registrų centro matavimo duomenis. Pamatęs, kad kuolas įmestas jo sode. Paėmęs kuolą vėl jį įkalęs toje pačioje vietoje. Vėliau būdamas pavėsinėje pamatęs, kaip kaimynė I. D. atėjusi prie kuolo, ėmė jį klibinti, kol galiausiai jį ištraukė ir nusinešė namo. Jai sakęs padėti kuolą, nes ji neturi imti jo teisės, ji atsakė, kad jai trukdo įvažiuoti į jos kiemą ir jei jis tą kuolą įkals, ji jį vėl ištrauks. Atvykus jo iškviestai policijai ji kuolą gražino. Jos įrengta vaizdo kamera juos filmuoja, nes kai jis vaikšto savo gyvenamojoje, tai jos lemputė pradeda mirksėtis, kas rodo, kad ta kamera jį filmuoja. Papildomo paaiškinimo metu jis papildomai nurodė, kad jo valdas žymi įbetonuotas metalinis vamzdis, o metalinį vamzdį įkalęs už jo. Metalinis vamzdis, kurį ištraukė kaimynė buvo tikrai ne jos žemės valdoje, jis yra jo žemės valdoje, arba žemė priklauso kelių tarnybai, bet tikrai ne kaimynei. Apklaustas teismo posėdyje pareiškėjas V. G. iš esmės patvirtino savo pareiškime bei medžiagos tyrimo metu duotus paaiškinimus.
Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, jos tikslas yra užvaldyti svetimą turtą - daiktą ir jį naudoti kaip savo, ar jį realizuoti kitiems asmenims. Iš pareiškėjo pareiškimo, jo bei suinteresuoto asmens I. D. paaiškinimų policijoje pareiškimo tyrimo metu, bei pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu teisme duotų jo bei suinteresuoto asmens paaiškinimų, matyti, kad pareiškėjo įkaltą metalinį vamzdį suinteresuotas asmuo buvo ištraukęs ne kartą, tačiau jo nepaėmęs, o numetęs į pareiškėjo namų valdą, o 2018-07-26 I. D. vamzdį ištraukė pareiškėjui matant, bei jam nurodė, kad jis trukdo pravažiuoti, ir vėl ištrauks, jeigu pareiškėjas jį įkals, ir tą kuolą nusinešė namo. Metalinis vamzdis yra vertas ne daugiau 5 Eur., aprūdijęs, jo pareiškėja neturėjo tikslo naudoti kaip savo, ar jį realizuoti kitiems asmenims, jį paėmė prie pareiškėjo, jam nurodė tikslą, kodėl jį paima - t.y., kad netrukdytų įvažiuoti, prieš tai nekartą buvo ištraukus jį, tačiau nepasiėmusi, o įmetusi į pareiškėjo sodo sklypą, kas leidžia daryti išvadą, kad jos veiksmuose nėra administracinio, nusižengimo, numatyto ANK 108 str., būtinojo sudėties požymio - tiesioginės tyčios, bei tikslo. Todėl darytina išvada, kad nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teiseną padaryta pagrįsta ir teisėta išvada, kad nėra ANK 108 str. numatyto administracinio nusižengimo sudėties, dėl ko pareiškėjo skundas šiuo pagrindu negali būti tenkintas.
Tiek pareiškėjo, tiek suinteresuoto asmens, liudytojos parodymais nustatyta, kad tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens vyksta ginčai civilinio proceso tvarka dėl žemės ribų. Teismas sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad kol naujos ribos nėra patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, galioja senos ribos, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens pozicija teismo posėdyje išsiskyrė dėl žemės, kurioje pareiškėjas buvo įkalęs geležinį vamzdį, nuosavybės bei konkrečios jo įkalimo vietos. Pareiškėjas nurodė, kad vamzdis yra į jo nuosavą žemę įdėtas, ne kelio žemėje, stulpą įkalti jam sakė geodezininkas, kad nuo vieno galo matytų kitą galą, tai gyvatvorę lygiai nusikirpsi. Pareiškėjas nurodė, kad vamzdį jis įkalęs šalia 1965 m. riboženklio, su šiuo riboženkliu suinteresuotas asmuo sutiko, tačiau teigė, kad stulpas buvo įkaltas prie pat kelio, prie kito stulpo, kur buvo riboženklis, šalia link jų kelio. Suinteresuotas asmuo nurodė, pareiškėjas pats pripažįsta, kad stulpas buvo įkaltas valdiško kelio teritorijoje, kelių tarnybos kelyje. Nors teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad vamzdis buvo jo žemėje, tačiau pareiškimo tyrimo metu policijoje 2018-08-07 paaiškinime nurodė, kad vamzdis buvo arba jo žemėje, arba kelių tarnybos, tiksliai nežinantis, bet tikrai ne kaimynės žemėje, taip pat suinteresuoto asmens pateiktame vaizdo įraše jis nurodo, kad ten yra kelių žemė. Iš pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos matyti, kad aprūdijęs vamzdis įkaltas šalia įbetonuoto seno riboženklio pagrindinio kelio link, ne keliuko, tačiau nėra aiški šios nuotraukos data. Iš suinteresuoto asmens pateikto vaizdo įrašo nustatyta, kad jame fiksuojama, kaip pareiškėjas kala metalinį vamzdį už įbetonuoto riboženklio maždaug 30 cm. link pagrindinio kelio, tačiau keletas cm. link keliuko, vedančio link suinteresuoto asmens sodybos. Iš vaizdo įrašo, kuriame nufilmuota kaip suinteresuotas asmuo ištraukia vamzdį, taip pat matyti, kad jis ištraukiamas iš panašios vietos. Kad šioje vietoje yra žemė išjudinta matyti ir iš pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio pareiškėjo žemės sklypo plano, matyti, kad jame pažymėta vamzdžio kalimo vieta už pareiškėjo sklypo ribų. Šio aplinkybės rodo, kad vamzdis nebuvo įkaltas pareiškėjo žemėje. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens teiginiu, kad šis įkaltas vamzdis neatlieka sklypo žymėjimo ribų funkcijos, kadangi yra tiek senas riboženklis, tiek naujas riboženklis, ji neatitinka Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.1P-209 (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-424 redakcija), bei pats pareiškėjas neturėjo statyti riboženklių. Todėl nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos pagrįstai ir teisėtai nurodyta, kad nėra riboženklio gadinimo ir naikinimo, numatyto ANK 112 str. sudėties. Nors pareiškėjas pareiškime policijai, ir rašytiniame paaiškinime nurodė, kad vamzdis buvo pastatytas sklypo riboje kaip riboženklis, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad metalinis vamzdis nėra riboženklis, o jį įkalęs dėl to, kad matytų tiesumą, nusikirptų tvorą lygiai, kaip patarė geodezininkas. Atsižvelgdamas į tai, teismas šį metalinio vamzdžio įkalimą vertina ne kaip riboženklį, o kaip tvoros elementą, kurio statymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812, patvirtintas statybos techninis reglamentas STR.1.01.07:2010 ,,nesudėtingi statiniai“. Šio reglamento priede ,,nesudėtingų statinių sąrašas“ nurodoma, kad tvora ant žemės sklypo ribos gali būti statoma tik turint rašytinį gretimo žemės sklypo savininko sutikimą. Kadangi suinteresuotas asmuo pareiškėjo įkaltą vamzdį ištraukdavo ir numesdavo, darytina išvada, kad jokio rašytinio sutikimo ji nedavė, bei pareiškėjo įkaltas metalinis vamzdis buvo įkaltas ant sklypo ribos, ar jo už jo ribų suinteresuoto asmens ar kelių žemėje neteisėtai. Iš bylos medžiagos matyti, kad prieš ištraukdamas ir nusinešdama metalinį vamzdį suinteresuotas asmuo buvo įspėjęs pareiškėją, kad jam jis trukdo įsukti automobiliams, t.y. trukdo naudotis pagal paskirtį įvažiavimu iš pagrindinio kelio į jos sodybą, ji prieš tai vamzdį ne kartą jau buvo ištraukusi, o pareiškėjas jį ne kartą vėl įkalęs. Pareiškėjas ginčija, kad jo įkaltas vamzdis trukdo pravažiuoti. Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad suinteresuoto asmens veiksmuose yra požymių savavaldžiavimo, numatyto ANK 518 str., kuriame savavaldžiavimas apibrėžiamas kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tačiau ANK 16 str. nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010). Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N-438-2934/2010).
Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo ne kartą žodžiais ir konkliudentiniais veiksmais – metalinio vamzdžio ištraukimu ir jo įmetimu į pareiškėjo sodą, išreiškė, kad metalinis vamzdis jai ir kitiems asmenims trukdo naudotis jai priklausančiu keliuku, saugiai įsukti, išsukti, išvengiant transporto priemonių apgadinimo, reikalavo iš pareiškėjo pašalinti vamzdį, ir tik jam eilinį kartą vėl įkalus pašalintą vamzdį, jį paėmė ir nusinešė namo, bet po to policijai atvažiavus jį gražino. Pats vamzdis yra pareiškėjo pirktas prieš 18 metų, aprūdijęs, nors jį vertino pareiškėjas 5 Eur., tačiau sutiktina su suinteresuoto asmens nuomone, kad jis vertintinas pagal svorį kaip metalo laužas, dėl ko jo tikroji vertė turėtų būti dar mažesnė. Suinteresuotas asmuo ištraukdamas vamzdį ir jį paimdamas jokios žalos, išskyrus vamzdžio vertę, pareiškėjui nepadarė, be to pats pareiškėjas jam padarytą žalą ir vertino pagal vamzdžio vertę, teigdamas, kad suinteresuotas asmuo jį pavogė. Suinteresuotas asmuo ištraukdamas ir paimdamas vamzdį siekė išvengti daug didesnės žalos – apsunkinto, nesaugaus įvažiavimo ar išvažiavimo iš savo keliuko į pagrindinį kelią, galimo transporto priemonių apgadinimo. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas turi pagrindo daryti išvadą, jog suinteresuotas asmuo I. D. veikė būtinojo reikalingumo aplinkybėmis, dėl ko nėra pagrindo ją patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 str..
ANK nenumato administracinės atsakomybės už kamerų įrengimą privačiose valdose asmeniniams tikslams, tokios atsakomybės pareiškėjas teismo posėdyje irgi negalėjo nurodyti. Ginčai dėl vaizdo kamerų įrengimo asmeniniais tikslais, ir to pasekmėje galimo kitų asmenų privataus pažeidimo sprendžiami civilinio proceso tvarka, dėl ko policijos įstaiga pagrįstai neatliko dėl šios aplinkybės tyrimo. Pareiškėjui pasiūlytina dėl galimo savo privataus gyvenimo pažeidimo, suinteresuotam asmeniui I. D. įrengus savo namų valdoje vaizdo kamerą, kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka pareiškiant ieškinį dėl privataus gyvenimo pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo, įpareigojant pašalinti įrengtą vaizdo kamerą.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas, o byloje neginčytinų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad buvo padarytas koks nors administracinis nusižengimas, ir jį galimai padarė suinteresuotas asmuo I. D., nėra, darytina išvada, kad Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad institucija rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo įrodymus, kuriais grindžiamos išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai padaryti nebuvo. Esant minėtoms aplinkybėms, Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. B. 2018-09-26 nutarimas (nutraukti) nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal pareiškėjo V. G. 2018-07-26 prašymą dėl suinteresuoto asmens I. D. veiksmų skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko pareiškėjo skundas netenkintinas (ANK 591 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 621 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo V. G. skundo netenkinti visiškai.
Palikti nepakeistu Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. B. 2018-09-26 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal 2018-07-26 pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl suinteresuoto asmens I. D. veiksmų.
Daiktinius įrodymus: kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais ir fotonuotraukas palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Nutarimo nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo dienos išsiųsti (įteikti) pareiškėjui V. G., suinteresuotam asmeniui I. D., bei Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK.
Nutarimas per 20 kalendorines dienas nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus ar per bet kuriuos šio teismo rūmus.