Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas:

1999 m. liepos 1 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 118 straipsnio 3 dalį, 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 m.; 1999 m. rugsėjo 28 d. pagal BK 271 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 m.; 2012 m. spalio 30 d. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 m., bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 2013 m. liepos 2 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; 2018 m. liepos 12 d. Tauragės apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant 64¹ straipsnio 1 dalį, galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. 2021 m. gruodžio 21 d., apie 18.49 val., (duomenys neskelbtini), kieme, ant namo lauko laiptų, tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sugriebė nukentėjusiajai L. G. už plaukų ir vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslų smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į įvairias kūno vietas, dėl ko L. G. persivertė per laiptų turėklus ir nukrito ant nugaros. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką R. P. spardė ir kumščiais sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslų smūgių skaičių L. G. į įvairias kūno vietas, sugriebė ją už plaukų ir bandė atgal parsitempti į namus, taip padarė odos nubrozdinimus dešinės ir kairės alkūnių sąnarių srityse, nugaros krūtininės ir juosmeninės dalių kairėje, poodines kraujosruvas kairėje plaštakoje, kairio kelio sąnario srityje, tokiais savo veiksmais L. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. P. teisme kaltu prisipažino. Parodė, kad 2021 m. gruodžio 21 d. buvo pas draugą A. S., gėrė valdišką degtinę. Jautėsi girtas. Pavakare atėjo L. G. ir pradėjo šūkauti, sukėlė konfliktą. Jis išėjo, nes pasidarė gėda nuo žmonių. Išėjus iš A. iškart pas jį atėjo ir L., jis tuo metu jau gulėjo lovoje. Atėjusi L. G. pradėjo šeimininkauti po virtuvę. Turi šunį, L. G. atėjusi pas jį pradeda maistą šildyti šuniui. Kai ji pradeda per daug šeimininkauti, jam nepatinka. Supyko, kad L. G. pradėjo šeimininkauti. Dar žiūrėjo L. G. telefoną, rado, kad dieną prieš tai skambino jos sugyventinis. Tai jį žeidė. Paprašė, kad išeitų. Ji neišėjo. Jei būtų išėjusi kai prašė, nieko nebūtų įvykę. Susipyko. Neprisimena plaukų tempimų, spyrių, stūmimų - jam taip būna kai išgeria, neprisimena. Pripažįsta, kad taip galėjo būti, ji daugiau niekur negalėjo nukentėti. Neapskaičiavo savo jėgų. Matė nuotraukas, sutinka, kad tai jo darbas. Taip elgiasi tik išgėręs. Gyvena nuo L. G. namų pusės kilometro atstumu. Juos siejo tik intymūs santykiai. Kartu negyveno, jai ir jam buvo gerai toks bendravimas. Per 1,5 jų bendravimo metų ne kartą buvo susipykę su L. G.. Paskui ji vaikščiodavo aplink jo namą, žiūrėdavo pro langus ką veikia. Po įvykio su nukentėjusiąja nebendravo, tik porą dienų prieš teismo posėdį su ja bendravo. Pagalvojo prieš mėnesį, kad alkoholis jam ne pakeliui. Po to karto alkoholį vartojo tik per šventes. Yra gydęsis dėl alkoholio, gėrė vaistus. Tada nevartojo alkoholio virš metų. Civilinį ieškinį pripažįsta, bet ne tokią sumą. Jo atlyginti neturės iš ko. Savo vardu turto neturi, negauna jokių išmokų ar pašalpų. Yra įgijęs su mechanika susijusią specialybę. Nėra kaime darbų. Tačiau dabar prasideda žolės pjovimai, kiti darbai. Galima ir 800 eurų uždirbti. Yra galimybė ir malkauti, o šiaip dirba sezoninius darbus. Norint galima gauti darbą. Turi traktorininko pažymėjimą. Atsiprašė nukentėjusiosios. Sakė, kad atleido.

Nukentėjusioji L. G. parodė, kad 2021 m. gruodžio 21 d. vakarą R. P. gėrė pas gatvės gale gyvenantį kaimyną. Su juo susiskambino ir jis pasakė, kad geria butelį. Sakė „neini namo, gyvuliai nešerti“. R. P. sakė „ateik, eisim namo kartu“. Atėjo, ten buvo dar trys nepažįstami draugai ir savininkas. Jie gėrė. Sakė „einam namo“. R. P. nenorėjo eiti, priekaištavo, kad ji yra kliūtis gerti. Ji sakė „pats pasikvietei, o dabar sakai, kad trukdau gerti“. Tai sakė prie visų. Jie nei koliojosi, nei pykosi. Norėjo, kad R. P. nepergertų, todėl norėjo jį išsivesti. Kai išėjo iš kaltinamojo draugo, ji ne iš karto nuėjo pas R. P. - dar nuėjo namo paimti maistelį šuniukui. Kai R. P. būdavo išgėręs, nenorėdavo, kad šunį šertų, jį laikydavo nešertą. Pas jį atėjo panašiai po 10 min. Kai atėjo R. P. nebuvo nusirengęs. Televizorius buvo įjungtas, jis vaikščiojo burbuliuodamas. Buvo neramus, konfliktuojantis. Jį ramino, glostė. Jautė, kad negali konfliktuoti, nes buvo padauginęs. R. P. burbuliuodamas pasiėmė jos telefoną, žiūrinėjo. Rado praleistą skambutį. Sugalvojo, kad ji su buvusiu sugyventiniu palaiko ryšius. Pasiėmęs jos telefoną, R. P. paskambino į užsienį, kažkas atsiliepė. Ji sakė padėti ragelį, nes jai reiks mokėti. Jis tada pametė telefoną ir pradėjo ją gaudyti. Nusivijo iki laukinių durų ir pagriebė. Pirmiausia trenkė į veidą, griebė už plaukų, iš kojos spyrė į nugarą. Ji persivertė per turėklus ir nukrito galva žemyn į žemę, o kojos liko pasikabinusios ant turėklų. Bėgti negalėjo, tai bandė su rankomis kapstytis, šliaužti. Jis tuo metu apibėgo aplinkui ir ją vėl pagriebė. Vėl prasidėjo smūgiai ir iš kojų ir iš rankų, kiek jų buvo, nežino. Buvo ne mažiau kaip 5 smūgiai. Paskui ištrūko ir pabėgo. Konflikto metu kvietėsi pagalbos, tačiau jos nesulaukė, gal niekas nenorėjo kištis. Netiki, kad niekas negirdėjo, kiekvienas saugojo save. Ji greit bėgo namo. Parbėgusi paskambino policijai iš tėvų telefono, tai įvyko apie 10 minučių po konflikto. Pati nesusižalojo. Vilkėjo pilką bliuskutę. Kraujo dėmės ant jos ir jos kūno sužalojimai atsirado dėl sumušimo. Ji patyrė labai didelį psichologinį stresą. Kai pakvietė pas tyrėją, labai drebėjo, sunku buvo kalbėti. Pas tyrėją su R. P. nekonfliktavo, tačiau iš tyrėjos buvo labai didelė agresija, ji sakė, kad dėl visko pati kalta. Pasijuto tarsi nusikaltėlė. Grįžus jai sukilo spaudimas. Blogai jautėsi ir kai R. P. nepripažino savo kaltės. Jai buvo dideli sužalojimai. Nugarą skaudėjo nuo sutrenkimo kelis mėnesius. Dabar jaučiasi geriau. Kaltinamasis po dienos jos atsiprašė. Rolandui kaip žmogui atleidžia, mano, kad jis pasimokė. Iki konflikto su R. P. nuolat bendraudavo, susiskambindavo. Ji pas jį nueidavo, kartu pasidarydavo valgyti. Šuniuką pašerdavo. Beveik kiekvieną vakarą pas R. P. praleisdavo. Savo senus tėvus turi prižiūrėti, tai kartu gyventi negali. Tai tęsėsi apie pusantrų metų. Jokių kitų draugų neturėjo. Prieš keturis metus ji išsiskyrė su savo vyru ir nei karto po to nebuvo susitikę. Jis skambino jai vieną kartą, bet nebuvo susitikę. Jai niekas nerūpėjo, tik R. P.. Jis yra gabus, ir anksčiau ir dabar uždarbiauja. Kaime ką nors pasisamdyti labai sunku. Jėgos jis daug turi. Dažnai R. P. vartodavo alkoholį. Ji išvis nevartoja alkoholio. Ji sakydavo „negerk“, jis sakydavo „ar iš tavęs geriu?“. R. P. anksčiau nesmurtaudavo. Bijojo su juo pradėti santykius, nes buvęs vyras nebuvo jai labai geras, iš jo taip pat buvo patyrusi smurtą. Po metų išsiskyrimo su vyru, susipažino su R. P.. Jis sakė, kad prieš moteris nesmurtauja, jai prisiekė, kad nekeltų rankos prieš moterį. Sakė „jei mes bendrautume, aš tau padėčiau“. Svarbiausia jai buvo, kad nesmurtautų. R. P. sakė, kad bijo smurto, patyrusi smurtą gali subyrėti, nes žino, kad jis fiziškai stiprus. Apie jo ankstesnius smurtinius nusikaltimus nežinojo. Kai panaudojo smurtą, labai nusivylė, nes norėjo tą žmogų turėti. Neturi šiuo metu naujo draugo. Kartu (su kaltinamuoju) negalėtų būti. Ir kitus santykius jai užmegzti sunku. Labai gilų psichologinį poveikį padarė. Palaiko civilinį ieškinį. Po panaudoto smurto kreipėsi psichologinės pagalbos į įstaigą „Gilė“. Jai reikėjo palaikymo. Po įvykio jai buvo „purtulys“, neužmigdavo. Negali pasakyti, kiek laiko tai tęsėsi. Anksčiau neturėjo psichologinių problemų.

Iš akistatos protokolo matyti, kad jos metu nukentėjusioji L. G. laikėsi savo parodymų ir juos tvirtino, įtariamasis laikėsi savo parodymų ir juos tvirtino, tai yra, neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją (t. 1, b. l. 101-105).

Liudytojas A. S. paaiškino, kad tą dieną R. P. atėjo pas jį. Buvo keturi žmonės, gėrė alkoholį. Paskambino jam L. G.. Jis jai pasakė kur randasi. Ji atėjo pas jį ir pradėjo kelti triukšmą, pakeltu tonu priekaištauti, kad jis geria. Keiksmažodžių vartojimo nebuvo. Jis neapsikentęs išėjo. Ji išėjo iš paskos. Žinojo, kad R. P. ir L. G. draugauja. Sutinka, kad draugai turi teisę pasiaiškinti santykius, tik prie žmonių gal nereikėtų aiškintis. Tuo metu nematė jokių L. G. sužalojimų.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad apie įvykį 2022-12-21 19.04 val. informavo L. G. (t. 1, b. l. 23-30).

2021-12-23 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta tiksli nusikaltimo vieta, ant sniego matyti vilkimo žymės (t. 1, b. l. 15-22).

2021-12-21 asmens apžiūros protokole aprašyti nukentėjusiajai L. G. padaryti sužeidimai, jie užfiksuoti fotolentelėje (t. 1, b. l. 32-39).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole aprašyta nukentėjusiosios L. G. savo noru pateikta bliuskutė, kurią ji vilkėjo įvykio metu, ant kurios matosi kraujo ir vilkimo žymės (t. 1, b. l. 41-42), kuri apžiūrėta 2022-01-27 daiktų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 43-52), bliuskutė saugoma Tauragės apskrities VPK pagal kvitą (t. 1, b. l. 55).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1635/2021 (03) matyti, kad nukentėjusiajai L. G. padaryti odos nubrozdinimai dešinės ir kairės alkūnių sąnarių srityse, nugaros krūtininės ir juosmeninės dalių kairėje, poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje, kairio kelio sąnario srityje, tai yra nukentėjusiajai L. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 60).

2021-12-21 nukentėjusiajai L. G. nustatytas 0,00 prom. girtumas (t. 1, b. l. 62).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.

Byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų, aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje mušė nukentėjusiąją, tyčia rankomis ir kojomis suduodamas smūgius nukentėjusiajai L. G. į įvairias kūno vietas. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis, nukentėjusiąją mušdamas, sukėlė jai fizinį skausmą ir ją nežymiai sužalojo.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu jis kaltu neprisipažino nei keletą kartų apklaustas įtariamuoju nei akistatos su nukentėjusiąja metu. Nors kaltinamasis teisme kaltu prisipažino, tačiau teigė, kad smūgių sudavimo momento neprisimena, taigi nusikalstamos veikos aplinkybių teismui nepaaiškino, dėl šios priežasties sutrumpintas įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Kaltinamasis nebuvo nuoširdus ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigailėjo, priešingai - teigė, kad dėl tokių jo veiksmų kalta pati nukentėjusioji. Nukentėjusioji teisme teigė, kad kaltinamasis jos ne kartą atsiprašė, tačiau teismas šį jo poelgį, jei toks buvo, vertina kaip formalų, turint tikslą sušvelninti jam gresiančią atsakomybę o ne padarytą tikslu išreikšti gailestį nukentėjusiajai dėl to ką padarė, norą jai padėti ir ją užjausti. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad byloje nėra nuoširdaus kaltinamojo R. P. prisipažinimo padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o formali jo atgaila, faktiškai neprisiimant atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, duodant teisme aiškiai suprasti, kad nukentėjusiosios civilinio ieškinio patenkinimas realiai nebus įvykdytas, nepripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo esminės įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra, jis suvokė, kad suduodamas daugybinius smūgius nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas daro įstatymo uždraustą veiką ir norėjo ją sužaloti. Kaltinamasis jo gyvenamosios vietos seniūno iš esmės charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 194), jis anksčiau teistas penkis kartus, iš jų du kartus dėl analogiškos veikos, tai yra, dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (t. 1, b. l. 153-184), turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 184-190). Pažymėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, taip pat ir laisvės atėmimo, neatgrasė kaltinamojo nuo naujo smurtinio nusikaltimo padarymo, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė – areštas, nustatant šios bausmės terminą artimą įstatymo, numatančio atsakomybę už šį nusikaltimą, sankcijoje numatytam jos vidurkiui.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajam paliktina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 143-145).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiosios L. G. įvykio metu vilkėta bliuskutė, saugoma Tauragės AVPK pagal kvitą B, serija BBB Nr. 067827, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Nukentėjusioji L. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš kaltinamojo jos naudai prašo priteisti 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų procesines palūkanas, taip pat atstovavimo išlaidas valstybei (t. 1, b. l. 91-94). Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo jos atžvilgiu pavartoto smurto jai skaudėjo rankas, kojas, nugarą ir sprandą. Toks R. P. elgesys labai paveikė ir jos emocinę būseną: nukentėjusioji labai išsigando ne tik dėl savo sveikatos, bet ir gyvybės, nes R. P. smurtavimo metu buvo neblaivus ir labai agresyvus, jis visiškai nesivaldė, mušė ir spardė visiškai nežiūrėdamas, kur gali pataikyti. Nukentėjusioji dar ir dabar nesupranta, kaip jai pavyko ištrūkti. Jai ir šiuo metu reikalinga psichologų pagalba dėl nuolatinės baimės, nerimo ir nesaugumo jausmo, nemigos. L. G. bijo, kad R. P. jos nepersekiotų ir vėl neužpultų, nesusidorotų dėl to, kad ji apie įvykį pranešė policijai.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, gali vadovautis ir kitais kriterijais.

Nukentėjusiosios L. G. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo pavartoto smurto, nukentėjusioji patyrė didelį fizinį skausmą, nes jai suduota daug smūgių į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į gyvybiškai svarbią vietą – veidą. Akivaizdu, kad nukentėjusioji, būdama smulkaus kūno sudėjimo, neturėjo jokios galimybės apsiginti nuo sveiko ir fiziškai stipraus kaltinamojo, dėl ko ji patyrė didelį išgąstį ir dvasinius išgyvenimus, dėl sveikatos sutrikdymo jautė ilgalaikį fizinį skausmą. Kaltinamasis smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo be jokios priežasties, tikėtina, įsižeidęs dėl to, kad nukentėjusioji, kurią, beje, telefonu pats pakvietė atvykti į sugėrovo namus, į juos atvyko ir paprašė eiti į namus. Akivaizdu, kad tokį jos poelgį, kuriuo nukentėjusioji siekė apsaugoti kaltinamąjį nuo visiško nusigėrimo svetimuose namuose, taip pat nukentėjusiosios norą atvykus jau į kaltinamojo namus pašerti šunį, nuraminti besiaudrinantį kaltinamąjį, privalu vertinti tik pozityviai. Vienok kaltinamasis šiuos nukentėjusiosios veiksmus vertino per savo egoizmo prizmę, vis labiau erzinosi, tikrino L. G. telefoną ir, radęs telefono numerį, nesantį adresatų sąraše, juo skambino, nors nukentėjusioji, kurios parodymais teismas neturi jokio pagrindo netikėti, nes jie nuoseklūs, sutampa su jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, patvirtino, jog jokių santykių su ankstesniu vyru neturi ir niekada jam neskambino, kol galiausiai pradėjo jos atžvilgiu smurtauti nesirinkdamas, nei į kurią vietą, nei kokio stiprumo smūgius suduoti. Įvertinant aplinkybę, kad po kaltinamojo smūgių nukentėjusioji žemyn galva persivertė per namo priemenės turėklus, kurie yra ne mažiau kaip pusantro metro aukščio, darytina išvada, kad kaltinamojo smūgiai buvo itin stiprūs, taigi tokiais veiksmais jis stengėsi nukentėjusiajai padaryti kuo rimtesnius sužalojimus. Netgi matydamas, kad nukentėjusioji po jo smūgių persivertė per turėklus, nesiliovė smurtauti, apibėgęs laiptų turėklus vėl jai sudavė smūgius, stengėsi įsitempti į kambarį ir tik kažkokiu neįsivaizduojamu būdu L. G. ištrūkus ir pabėgus link savo namų, išvengta dar sunkesnių pasekmių.

Nukentėjusioji, po nesėkmingų santykių su ankstesniu vyru, kuris irgi smurtavo jos atžvilgiu, itin atsargiai ir su baime užmezgė draugystę su kaltinamuoju. Ji kaip esminę sąlygą jųdviejų santykiams iškėlė reikalavimą, kad jis niekada jos atžvilgiu nesmurtautų, nes matė, jog R. P. fiziškai stiprus, todėl suprato, kad smurto atveju gali labai stipriai nukentėti. Kaltinamasis jai prisiekinėjo, kad niekada nevartoja smurto prieš moteris, to nedarys ir jos atžvilgiu, tačiau šio pažado nesilaikė, per pusantrų metų trukusio bendravimo laikotarpį vis dažniau ją įžeidinėjo žodžiais, girtavo, kol galiausiai jos atžvilgiu pavartojo nekontroliuojamą fizinį smurtą. Šis įvykis itin paveikė nukentėjusiąją, kuri kaltinamajam puoselėjo šiltus jausmus, netgi su juo siejo bendro gyvenimo perspektyvas, tačiau smurto atvejis tokias viltis sužlugdė ir tai itin skaudžiai atsiliepė jos psichologinei būsenai, dėl ko netgi baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, praėjus pusmečiui po įvykio, ji priversta naudotis psichologo paslaugomis. Darytina išvada, kad prie tokios nukentėjusiosios būsenos prisidėjo ir aplinkybė, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, kaltino nukentėjusiąją jo apkalbinėjimu, ją žemino, teigdamas, kad ji po kelių dienų pati jam skambins ir prašysis kad įsileistų pas save į namus arba vaikščios aplink jo namų langus ir prašysis įleidžiama, nepagrįsti teigė, kad ji yra isterikė, nori jam vadovauti. Neabejotina, kad tokie melagingi teiginiai - iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji su kaltinamuoju po įvykio nebendrauja, ji niekada jo nežemino ir jam nevadovavo - itin žeidžia nukentėjusiąją kaip moterį, bei itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, kuris iš esmės nukentėjusios niekada negerbė, ją naudojo kaip daiktą savo poreikiams, tame tarpe, seksualiniams, tenkinti.

Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau teigia, kad jo atlyginti neturės iš ko. Pažymėtina, kad nors po įvykio praėjo jau pusė metų, kaltinamasis nė iš dalies neatlygino nukentėjusiajai padarytą žalą. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis turi realią galimybę atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą ir jos prašomą priteisti sumą neturtinei žalai atlyginti. Nors kaltinamasis, kaip matyti iš SODROS duomenų banko išrašo jau daug metų – nuo 2015 metų oficialiai nedirba (t. 1, b. l. 151), savo vardu registruoto turto neturi, negauna jokių išmokų ar pašalpų, jis neneigia, kad darbo jam netrūksta, nes turi traktorininko pažymėjimą, yra įgijęs su mechanika susijusį profesinį išsilavinimą. Jis dirba sezoninius darbus, paaiškino, kad yra galimybė ir malkauti. Kaltinamasis patvirtino, kad per mėnesį, talkinant ūkininkams galima uždirbti ir 800 eurų, norint galėtų gauti ir oficialų darbą. R. P. yra sveikas, fiziškai stiprus, darbingo amžiaus vyras. Dėl aptartų priežasčių, taip pat vadovaudamasis teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteisti 1500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

N. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-22-T-70-601 (t. 1., b. l. 63-64) baudžiamojoje byloje teikta antrinė teisinė pagalba. Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos suma sudaro 431,60 Eur (t. 2, b. l. 39). Teismas sprendžia, kad yra pagrindas L. G., kuri neturi teisinio išsilavinimo ir savarankiškai negali įgyventi savo, kaip nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės, teisių, turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis (BPK 106 straipsnio 2 dalis) ir jas priteisti iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 7 d., teismas

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti 40 (keturiasdešimties) parų areštu.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiosios L. G. įvykio metu vilkėtą bliuskutę, saugomą Tauragės AVPK pagal kvitą B, serija BBB Nr. 067827, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nukentėjusiosios L. G. civilinį ieškinį patenkinti visiškai – priteisti jos naudai iš kaltinamojo R. P. 1500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo R. P. 431,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt vieną eurą 60 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Priteistas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“ banke; (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) – „Luminor bank“ AS Lietuvos skyriuje; (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke; (duomenys neskelbtini) - AB Šiaulių banke; (duomenys neskelbtini) - UAB Medicinos banke (juridinio asmens kodas - 188659752, įmokos kodas - 5630, langelyje „mokėjimo paskirtis“ nurodyti: „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.