Kauno apylinkės teismo nutarimas, A6.-259-1109/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2024-04-19
Bylos Nr.: A6.-259-1109/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00219-2024-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Jolanta Ramonienė
Pareiškėjas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pažeidėjas: D. L.

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-259-1109/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00219-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.10. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. balandžio 19 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant Rūtai Balčiūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjos – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovei Ingridai Bikbajevienei,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – D. L.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. L., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadove, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) bei kitiems kreditoriams, nuo 2022 m. liepos 14 d. iki 2024 m. sausio 22 d. neįvykdė Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Faktinės nusižengimo padarymo aplinkybės ir D. L. kaltė įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais: VMI pareiškimu „Dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo“ (toliau – VMI pareiškimas) (b. l. 1–5), mokesčių mokėtojų registro išrašu (b. l. 6), Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 7–9), mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašais (b. l. 10–14), VMI sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (b. l. 15–17), antstolių informacinės sistemos išrašu (b. l. 72), iš dalies D. L. rašytiniais paaiškinimais.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir nurodė, kad vienintelė nepriemoka šiuo atveju yra dėl pelno mokesčio, kuri atsirado pardavus turtą varžytinėse. Pati įmonė pateikė pelno mokesčio deklaraciją. Kadangi įmonė žinojo, kad bus parduotas turtas, kad bus pateikta deklaracija, o įmonė nevykdo veiklos, ta gauta suma turėjo būti atidėta sumokėti mokesčiui. Atkreipia dėmesį, kad bent jau viešoje erdvėje yra nurodoma, jog darbuotojų pačioje įmonėje nebebuvo jau nuo 2021 m. spalio 14 d., tai pardavus visą turtą, balandžio mėnesį ir teikiant pelno mokesčio deklaraciją, įmonė jau nevykdė komercinės veiklos. Pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartyje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kito kreditoriaus naudai buvo priteista 112 500 Eur, tačiau antstolis įmonės pastatus pardavė už 365 360 Eur, t. y., jeigu atimti priteistą skolą, tai liktų 252 860 Eur. Iš tos sumos reikėtų atimti 6 procentus metinių palūkanų, 385,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, bet vis teik lieka virš 200 000 Eur didesnė suma ir už parduotą turtą, todėl kyla klausimas, kur buvo panaudoti tie pinigai. Buvo bankroto byloje pateikta iš antstolio informacinės sistemos pažyma, kad buvo ne vien tik mokesčių inspekcija su savo kreditoriniu reikalavimu, buvo dar dvi įmonės ir tikrai kreditoriniai reikalavimai yra nemaži. Iš juridinių asmenų registro pateikti duomenys patvirtina, kad įmonė pateikė ir pelno bei nuostolių ataskaitą, bei balansą, iš kurio matoma, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai yra daugiau negu 200 000 Eur kitiems kreditoriams, bet pačio turto nebuvo, ką patvirtina tiek teismo nutartis iškelti bankroto bylą, tiek kiti įrodymai. Kyla klausimas, kur panaudoti tie virš 200 000 Eur turėti pinigai. Į bylą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šių duomenų nepateikė, taip pat neskundė ir nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla. Visa tai patvirtina, kad įmonės vadovė žinojo, kad įmonė yra nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais. Nuo priimto sprendimo 2022 m. liepos 14 d. buvo skaičiuojami delspinigiai, jie užaugo, tai tas kreditorinis yra didesnis, nei deklaruotas pelno mokesčio deklaracijoje. Žinant, kad įmonėje nėra darbuotojų, negaunamos pajamos, nesprendžiant klausimo dėl įsipareigojimų kreditoriams, buvo padarytas jų teisių pažeidimas. Pareiga kreiptis dėl nemokumo proceso inicijavimo D. L. atsirado nuo 2022 m. liepos 14 d., tai yra nuo priimto sprendimo išieškojimui. Tyčios buvimą patvirtina tai, kad bendrovė žinojo apie esamą padėtį, žinojo, kad negali atsiskaityti ir neturi turto, todėl pats nesikreipimas ir yra tyčinis veikimas, ir įsipareigojimų nevykdymas, ir tuo buvo pažeistos kreditorės teisės. Realizavus turtą, buvo pakankamai lėšų, buvo galimybė sumokėti ir mokestinę nepriemoką, o vien delsimas ir neatlikimas šios prievolės rodo asmens tyčią. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, prašo pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovę D. L. padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skirti sankcijoje numatytą baudos vidurkį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. L. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kur nurodo, kad nesutinka, jog jai neinicijavus nemokumo bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu buvo pažeistos VMI kaip kreditorės teisės ir buvo padarytas ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Pažymi, kad jos veiksmuose nėra būtinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymio – tyčios pažeisti kreditorių teises. Vien dėl aplinkybės, kad ji kaip įmonės vadovė neinicijavo nemokumo bylos jos vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, neįvyko jokio faktinio nei VMI, nei kitų kreditorių teisių pažeidimo.

D. L. paaiškinime neginčija, kad už 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo prievolę iki 2022 m. birželio 15 d. sumokėti į valstybės biudžetą pelno mokestį pagal pateiktą pelno mokesčio deklaraciją. Pareiga mokėti pelno mokestį susidarė dėl to, kad antstolis realizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nekilnojamąjį turtą: prekybos pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 365360 Eur kainą. Sandoris įvyko 2021 m. balandžio 15 d., sandorio faktą patvirtina antstolio Raimundo Stanislausko surašytas 2021 m. balandžio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S- 21-70-9262 (Priedas Nr. 1). Taigi, prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėti pelno mokestį atsirado ne dėl vykdomos ūkinės komercinės veiklos, o nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valios nepriklausančių aplinkybių – priverstinio turto realizavimo. Jeigu būtų buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ valia, ji šiuo įmonės gyvavimo etapu būtų pasirinkusi turto nerealizuoti ir atitinkamai nebūtų įgijusi pareigos mokėti pelno mokestį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo objektyvios galimybės sumokėti pelno mokesčio į valstybės biudžetą, kadangi tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir banko sąskaitos buvo areštuotos kitos kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-746-343/2019 pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių priteisimo, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-l 80-790/2020 (Priedas Nr. 2) pakeitė Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-746-343/2019 (Priedas Nr. 3) ir priteisė ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 112500 Eur nuostolių atlyginimo, palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis yra įsiteisėjusi, kasacine tvarka neapskųsta (iš UB „(duomenys neskelbtini)“ pusės buvo pateiktas kasacinis skundas, bet jis nepriimtas nagrinėti, nors apeliacinio teismo nutartyje liko neatsakyta į visą eilę svarbių klausimų). UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į antstolį Mareką Petrovskį dėl priteisto 112500 Eur nuostolių išieškojimo, antstolis Marekas Petrovskis areštavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir sąskaitas.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės komercinės veiklos nevykdė nuo 2020 balandžio mėn. Tiek mokestinės nepriemokos VMI atsiradimo datai, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo datai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašas nesikeitė, buvo tie patys kreditoriai – VMI ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi per laikotarpį nuo mokestinės nepriemokos atsiradimo iki bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei padaugėjo kreditorių, nei padidėjo jų kreditoriniai reikalavimai (išskyrus, skaičiuojamus delspinigius ir palūkanas, kurie susiję su pagrindine prievole). Taip pat pažymėtina, kad per laikotarpį nuo mokestinės nepriemokos atsiradimo iki bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei įsigijo, nei perleido kokį nors turtą. Vadinasi, minėtu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis nesikeitė. Atitinkamai, jeigu ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė būtų inicijavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesą dar mokestinės nepriemokos atsiradimo dieną, VMI situacija nebūtų pasikeitusi palyginus su dabartine – t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vis tiek nebūtų turėjusi galimybės atsiskaityti su VMI. Taigi, faktas, kad ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepablogino nei VMI, nei kitos kreditorės padėties ir todėl ji nepažeidė nei VMI, nei kitų kreditorių teisių.

Apibendrinant pateiktus paaiškinimus, pažymi, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios ir ketinimų pažeisti VMI kaip kreditorės teises, o nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik formalus ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kadangi faktiškai VMI (o taip pat ir kitų kreditorių) teisės dėl minėtos ANK nuostatos nesilaikymo nebuvo pažeistos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo teismo administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti, o nepriėmus sprendimo teiseną nutraukti, administracinės nuobaudos neskirti arba skirti mažesnę nei sankcijoje nustatyta minimali bauda (b. l. 33–36).

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra mokesčių mokėtoja. Bendrovės vadovė – D. L. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2024 m. vasario 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka buvo 24120,72 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė pagal pateiktą Pelno mokesčio deklaraciją už 2021 metus. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI nuo 2022 m. liepos 14 d. vykdo priverstinį išieškojimą iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau jokios sumos išieškoti nepavyko. Pareiškime nurodoma, kad aplinkybę, jog Bendrovė yra nemoki, patvirtina šios aplinkybės: Bendrovės pateiktoje finansinėje atskaitomybėje už 2022 metus Bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę; Bendrovėje nėra dirbančių darbuotojų; Bendrovė neatsiskaitė su kreditore VMI, priversdinai ieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko, paskutiniai mokėjimai/išieškojimai atlikti 2020 m. lapkričio 6 d.; VĮ „Registrų centras“ duomenimis Bendrovė neturi nekilnojamojo turto; VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovė neturi transporto priemonių; priverstinis išieškojimas vykdomas 3 vykdomosiose bylose (b. l. 1–5).

Iš Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d. nutarties matyti, kad pagal ieškovės VMI pareiškimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Ieškovė nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 24 120,72 Eur mokestinė nepriemoka Mokesčių apskaitos sistemos duomenimis susidarė pagal pateiktą Pelno mokesčio deklaraciją už 2021 metus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės duomenų Juridinių asmenų registrui neteikia nuo 2023 m. Iš įmonės turto balanso matyti, kad 2022 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo turto už 448 Eur, kur ilgalaikio turto nebuvo, visą turtą sudarė 448 Eur trumpalaikis turtas, kurio 377 Eur dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos ir 71 Eur piniginės lėšos, įsipareigojimai kreditoriams sudarė 234 645 Eur, kur 233 777 Eur suma mokėtina per vienerius metus, o 868 Eur suma mokėtina po vienerių metų. Teismas padarė išvadą, kad Bendrovė nemoki, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi savo vardu registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto, įmonėje nėra socialiniu draudimu apdraustų asmenų, įmonės atžvilgiu vykdomos trys vykdomosios bylos, kuriose iš bendrovės išieškoma bendra suma sudaro 647 495,72 Eur (b. l. 7–9).

Žemesnės instancijos teismas

Iš antstolių informacinės sistemos išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu antstolis Marekas Petrovskis vykdo 112 885,95 eurų išieškojimą (išieškotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“), antstolis Raimundas Stanislauskas vykdo 453883,18 Eur išieškojimą (išieškotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“), antstolis Saulius Užkuraitis vykdo 22987,17 Eur išieškojimą (išieškotojas VMI) (b. l. 72).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali, taigi atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkami teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.

Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (arba privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Taigi, vadovas privalo imtis priemonių inicijuoti nemokumo procedūras, tokiu būdu siekiant kiek įmanoma labiau apsaugoti kreditorių interesus. Jeigu įmonės vadovas nevykdo šių savo pareigų, yra didelė tikimybė padaryti realią žalą turtiniams kreditorių interesams.

Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti, kad asmuo nevykdė pareigų, susijusių su nemokumo procedūros inicijavimu. Tokia veika, pasireiškia dažniausiai neveikimu ir yra trunkamojo pobūdžio, toks pažeidimas trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Asmuo tokį nusižengimą daro nuo to laiko, kai paaiškėja, kad įmonė tapo nemoki, iki tol, kol kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.

Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžiama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių ar jo asmens įsipareigojimai viršija turto vertę.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad įmonės vadovei pareiga imtis minėto įstatymo 6 straipsnyje numatytų veiksmų buvo atsiradusi jau nuo 2022 m. liepos 14 d., kai VMI priėmė sprendimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką. Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartimi nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo turto už 448 Eur, kur ilgalaikio turto nebuvo, visą turtą sudarė 448 Eur trumpalaikis turtas, kurio 377 Eur dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos ir 71 Eur piniginės lėšos, įsipareigojimai kreditoriams sudarė 234 645 Eur. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad Bendrovės atžvilgiu nuo 2020 m. kovo 27 d. vykdomas 112885,95 eurų išieškojimas, nuo 2020 m. liepos 1 d. – 453883,18 Eur išieškojimas, nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. – 22987,17 Eur išieškojimas. Pažymėtina, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė jau 2022 m., kuomet Bendrovė pateikė Pelno mokesčio deklaraciją už 2021 metus. Kadangi D. L. yra Bendrovės vadovė, jai jau tada turėjo būti žinoma apie įmonės finansinę padėtį. To neginčija ir pati D. L., kuri teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad jai buvo žinoma apie prievolę iki 2022 m. birželio 15 d. į valstybės biudžetą sumokėti pelno mokestį pagal pateiktą Pelno mokesčio deklaraciją. Ji taip pat nurodė žinojusi, kad mokestinė nepriemoka susidarė antstoliui realizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nekilnojamąjį turtą. Nors administracinėn atsakomybėn traukiama D. L. pripažįsta bylos faktines aplinkybes, t. y. kad ji, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, laiku neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau ji nurodo, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios, kadangi tai, jog ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepablogino VMI, kaip kreditorės, padėties, ji neketino pažeisti VMI kaip kreditorės teisių ir jų nepažeidė.

Teismas dar kartą pažymi, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali. Šiuo atveju D. L., žinodama, kad antstoliui realizavus jos valdomai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, jį pardavus už didesnę sumą, nei kad įmonės turimi finansiniai įsiskolinimai, o be to ir įmonei pateikus Pelno mokesčio deklaraciją už 2021 metus, neabejotinai suvokdama, kad įmonei atsirado pareiga į valstybės biudžetą sumokėti pelno mokestį, sąmoningai priėmė sprendimą šios pareigos nevykdyti, taip leisdama susidaryti mokestinei nepriemokai. Pati D. L. teismui pateiktame skunde pripažino, kad ji formaliai pažeidė ANK 120 straipsnio 1 dalį, o teismas pažymi, kad sukelti padariniai šiuo atveju nėra aktualūs, nes asmens patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį užtenka tik paties fakto, kad D. L., būdama Bendrovės vadove, suvokdama, kad įmonė turi įsipareigojimų ne tik VMI, bet ir kitiems kreditoriams, Bendrovei esant nemokiai, nevykdė įstatyme numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą.

Duomenų, kad kiti kreditoriai iki 2022 m. liepos 14 d. būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, byloje nebuvo gauta, todėl D. L., būdama direktore ir žinodama, kad įmonė nemoki, nes negali vykdyti mokestinių prievolių, turėjo pareigą, vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, inicijuoti nemokumo procesą ir kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi VMI. Tai patvirtina, jog daromas įmonės vadovės pažeidimas iki to laiko nebuvo nutrauktas.

D. L., žinodama apie blogą įmonės finansinę padėtį, negalėdama vykdyti mokestinių įsipareigojimų, neinicijuodama nemokumo procedūros ir leisdama didėti mokestiniams įsipareigojimams, pažeidė VMI prie Finansų ministerijos interesus.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė D. L., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI, nevykdė įstatymu numatytos pareigos juridiniam asmeniui tapus nemokiam nedelsdama inicijuoti nemokumo procesą. Šiais savo veiksmais ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jos kaltė visiškai įrodyta, todėl ji baustina.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

D. L. anksčiau administracine tvarka bausta tik vieną kartą, už greičio viršijimą, baudą sumokėjusi (administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus). Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Kadangi D. L. anksčiau administracine tvarka už netinkamą įmonės vadovo pareigų vykdymą nebausta, įvertinus jos atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta paskiriant minimalią sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo rūmus.

TeisėjaJolanta Ramonienė