Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-639-594/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-17
Bylos Nr.
1S-639-594/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis (pirm.), Rimas Švirinas, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
S. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-639-594/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Rimo Švirino, Svetlanos Jurgaitienės, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo S. J. (toliau – S. J.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. skundas tenkintas ir atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 357-104 taikyti nuteistajam S. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. 2013-09-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir 135 str. 1 d., bei nuteistas galutine subendrinta laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausme. Bausmės pradžia – 2014-02-14. Bausmės pabaiga – 2017-02-14.

Žemesnės instancijos teismas

2016-03-09 Komisijos nutarimu Nr. 357-104 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam S. J..

Nesutikdama su priimtu nutarimu, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė skundą Alytaus rajono apylinkės teismui, kuris 2016-04-13 nutartimi prokurorės skundą tenkino ir 2016-03-09 Komisijos nutarimą Nr. 357-104 patvirtinti atsisakė.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui nuteistasis prašo panaikinti 2016-04-13 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2016-03-09 Komisijos nutarimą Nr. 357-104, taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistojo teigimu, nors apylinkės teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad jo elgesyje nėra reikšmingos pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau, sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. nuostatomis, iš nuteistojo nereikalaujama reikšmingos pažangos, siekiant lygtinio paleidimo, todėl apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad analizuojamu atveju nėra reikšmingos pažangos S. J. elgesyje ir todėl lygtinis paleidimas jam negali būti taikomas, įstatymą aiškino plečiamai, tokiu būdu sunkindamas jo teisinę padėtį. Be to, visiškai neaišku, kokia pažanga, teismo vertinimu, būtų reikšminga.

Skundu pabrėžiama, kad nepaisant to, jog S. J. buvo teistas 6 kartus, o 3 kartus jam jau buvo taikytas ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, lygtinio paleidimo sąlygų nuteistasis pažeidęs nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. J. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 str. 1 d. nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2016-03-02, atlikus nuteistojo S. J. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 51 balą, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Bylos duomenimis, S. J. yra baigęs 10 klasių, turi įgijęs suvirintojo, autošaltkalvio ir elektriko specialybes. Atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuo 2014-03-18 iki 2014-05-13 dirbo VĮ „Mūsų amatai“ šaltkalviu, nuo 2014-05-14 – pataisos namuose atlieka komendanto pareigas. Sutinkamai su 2016-03-02 Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, S. J. už nepriekaištingą elgesį ir gerą darbą per visą bausmės atlikimo laiką buvo skatintas 4 kartus, dėl ko buvo perkeltas į lengvąją bausmės atlikimo grupę, drausmine tvarka baustas nebuvo. Vykdydamas jo atžvilgiu sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, nuteistasis išklausė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programas, lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus, su visomis aiškinamomis temomis susipažino, jas įsisavino. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, leidžia pagrįstai konstatuoti teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau, priešingai nei savo skundu apygardos teismui tai traktuoja pats S. J., jos tik parodo, jog atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juo labiau įvertinus ir tai, kad nagrinėjamu atveju S. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika prilyginama vidutinei grupei, dėl ko, kaip minėta, sprendžiant tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, reikalaujama akivaizdžios nuteistojo elgesio pažangos, kuri šiuo konkrečiu atveju nenustatyta.

Nors skundu apygardos teismui nuteistasis teigia, kad įstatymų leidėjas, pagal BVK 157 str. nuostatas, iš nuteistojo reikšmingos jo elgesio pažangos nereikalauja, dėl ko jos negali reikalauti ir teismai, spręsdami jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau atmetant tokius S. J. teiginius atkreiptinas jo dėmesys į tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl būtent teismui palikta nuspręsti ar pažanga yra pakankama, o kokiomis sąvokomis teismas įvertina pažangos pakankamumą, esminės reikšmės neturi ir negali būti traktuojama, kaip nuteistojo teisinės padėties sunkinimas. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik įvertinęs visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, tuo tarpu pats vertinimo procesas BVK nėra detalizuotas. Šiuo atveju, įvertinus nuteistajam nustatytą pakartotinio nusikalstamumo rizikos balą – 51, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vis tik konstatuotina, jog S. J. taikoma probacija pasieks tikslą tik tokiu atveju, jei jo elgesio pažanga šiam atliekant laisvės atėmimo bausmę bus akivaizdi, t. y. reikšminga.

Analizuojant S. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, jog šiuo metu vis dar išskiriami 3 nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintys paskatinti kriminogeniniai veiksniai - ankstesni jo nusikalstami veiksmai, piktnaudžiavimo alkoholiu problemos bei S. J. mąstymas ir elgesys. Šie veiksniai, vertinant juos tiek visumoje, tiek ir pavieniui, gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje, todėl sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti kruopščiai patikrinta, ar nuteistojo pažanga mažinant jų įtaką savo nusikalstamam elgesiui nagrinėjamu atveju yra pakankama.

Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, jog šis teistumas S. J. nėra pirmasis. Praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas – įskaitant ir smurtinio pobūdžio nusikaltimus, jis buvo teistas net 6 kartus, o pirmojo teistumo metu nuteistajam buvo vos 18 metų. Be to, nuteistojo atžvilgiu praeityje net tris kartus buvo taikytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis vis tik nepateisino, savo nusikalstamo elgesio iš esmės nepakeitė, dėl ko ir vėl nusikalto. Nors šios aplinkybės, kaip teisingai savo skundu pažymi nuteistasis, negali būti laikomos pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (arba jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau įvertinus tai, kad ankstesni S. J. nusikalstami veiksmai, sutinkamai su 2016-03-02 Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriami kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių.

Vertinant nuteistojo atžvilgiu išskirtų kitų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į jo alkoholio vartojimo problemas. Nuteistojo teigimu, būdamas laisvėje alkoholį jis vartodavo saikingai, tačiau, sutinkamai su S. J. skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikaltimą, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė būdamas neblaivus, kas neabejotinai leidžia pagrįstai manyti, jog analizuojamu atveju S. J. smurtinį elgesį tiesiogiai įtakojo jo problemos, susijusios su alkoholio vartojimu. Ir nors būdamas pataisos namuose nuteistasis lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, patvirtina, jog nuteistasis vis tik suvokia probleminį alkoholio vartojimą ir atskleidžia jo pastangas mažinant aptariamo kriminogeninio veiksnio įtaką savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau, sutinkamai su 2016-03-02 Socialinio tyrimo išvados duomenimis, S. J. vis dar minimalizuoja alkoholio poveikį savo elgesiui bei jo įtaką savo nusikalstamumui, kas leidžia teigti, kad nuteistojo pastangos mažinant šį kriminogeninį veiksnį yra nepakankamos.

Sprendžiant S. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą įvertintini ir nuteistojo mąstymo bei elgesio ypatumai, kurie, remiantis 2016-03-02 Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vėlgi priskirtini jo pakartotinį nusikalstamumą galintiems paskatinti kriminogeniniams veiksniams. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis socialiai atskyrusiu nesijaučia, pataisos įstaigoje turi draugų, su kuriais bendrauja, tačiau čia pat teigia, kad jis vengia draugų, turinčių kriminalinę patirtį, o komentuojamos išvados duomenimis, turi ir kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų. Nors jas nuteistasis siekia keisti ir koreguoti, tačiau duomenų, patvirtinančių tokias nuteistojo pastangas, byloje nėra. Šiame kontekste analizuojant S. J. elgesį, jam atliekant bausmę pataisos namuose, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors drausmine tvarka per visą bausmės atlikimo laikotarpį S. J. baustas ir nebuvo, tačiau vis tik du kartus su juo buvo pravesti auklėjamieji pokalbiai, kas vėlgi leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo pastangos keičiant savo elgesį išimtinai teigiama linkme, analizuojamu atveju vis dar nėra pakankamos.

Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir sumažėjęs nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką apibūdinantis balas – nuo 54 iki 51 balo. Aukščiau aptartų aplinkybių, labiau neigiamai nei teigiamai apibūdinančių nuteistąjį, visumoje S. J. nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas vos 3 balais, aukštesniojo teismo įsitikinimu, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamumo riziką ir neleidžia manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Juo labiau įvertinus ir tai, kad, sutinkamai su 2016-03-02 Socialinio tyrimo išvados duomenimis, statinis (nekintantis) S. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas atitinka vos 25 balus.

Nors nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nestabili finansinė S. J. padėtis jo kriminogeniniams veiksniams, galintiems paskatinti nuteistąjį nusikalsti ateityje, ir nepriskiriama, tačiau, įvertinus pagal nuosprendį nuteistajam priteisto civilinio ieškinio dydį, nuteistojo vykdomųjų raštų sumą bei tai, kad S. J. charakterizuojančioje medžiagoje duomenų apie jo galimą įdarbinimą lygtinio paleidimo atveju nėra, leidžia pagrįstai manyti, jog šios finansinės problemos S. J. būnant laisvėje taip pat gali tapti vienu iš jo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti rizikos veiksnių. Tokią išvadą aukštesniajam teismui leidžia daryti ir tai, kad, sutinkamai su bylos duomenimis, praeityje nuteistasis buvo teistas ir už įvairaus finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. J. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Tokiu būdu, nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. J. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog 2016-04-13 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo S. J. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Albinas AntanaitisTeisėjai : Svetlana JurgaitienėRimas Švirinas