- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-02-21
- Bylos Nr.
- 1A-70-491-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- (duomenys neskelbtini)
- Nuteistasis
- (duomenys neskelbtini)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo MEIDAUS,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl 2006 m. gruodžio 1 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. ir nubausta laisvės atėmimu 4 mėnesiams.
Pagal BK 75 str. 1 d., 2 d. 1, 7 p. šios bausmės vykdymas jai atidėtas vieneriems metams laiko, įpareigojant ją iki 2007 m. birželio 1 d. atlyginti E. A. 1162,09 Lt žalą, bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Pagal BK 284 str. 1 d. D. M. išteisinta.
Iš D. M. A. A. priteista 162,09 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
D. M. nuteista už tai, kad 2006 m. liepos 22 d. apie 11 val. ganykloje Anykščių rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime, dėl asmeninių paskatų, t.y. kilus ginčui dėl pririštų ganykloje galvijų, tyčia grandinės kuolu vieną kartą smogė E. A. į kairę ranką bei suėmusi ją už rūbų stūmė ir pargriovė ant žemės, po ko paėmusi gulinčiai ant nugaros E. A. už plaukų du kartus trenkė jos galvą į žemę, tuo padarydama masyvias kairiojo dilbio poodines kraujosruvas, dėl ko nesunkiai buvo sutrikdyta E. A. sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji (duomenys neskelbtini) prašo šį nuosprendį pakeisti: iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, jog įvykio metu ji nukentėjusiajai E. A. sumušė galvą, bei atmesti nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Skunde nurodo, kad teismas teisingai parinko jai bausmės rūšį bei dydį ir dėl to ji nuosprendžio neskundžia, tačiau teismas neteisingai įvertino bylos įrodymus ir neteisingai pripažino, jog ji įvykio metu buvo pargriovusi nukentėjusiąją, sugriebusi jai už plaukų bei du kartus trenkė jos galvą į žemę. Įvykį mačiusi liudytoja M. U. teigė mačiusi kaip nukentėjusioji buvo pargriuvusi, tačiau nematė, jog ji, t.y. apeliantė, buvo pagriebusi jai už plaukų bei trankiusi galvą į žemę. Teismo medicinos specialisto išvadoje neužfiksuota, kad nukentėjusiajai būtų sužalota galva, todėl mano, jog ši aplinkybė nėra įrodyta.
Apeliantė taip pat nurodo nusikaltusi išprovokuota pačios nukentėjusiosios neteisėtais veiksmais – ši laikė karves jos ganykloje, atsisakė jas perkelti į savo ganyklą, šaukė ant jos bei negražiai kalbėjo, todėl išvesta iš kantrybės ji sudavė nukentėjusiajai su kuolu, o nukentėjusioji grandine sudavė jai per šlaunį, ko neneigia pati nukentėjusioji bei patvirtina specialisto išvada dėl padaryto sužalojimo.
Ji taip pat nurodo, kad teismas neteisingai priteisė iš jos neturtinę žalą, nes sveikata nukentėjusiajai sutrikdyta nesunkiai, dėl sumušimo ji gydėsi tik ambulatoriškai. Vien tuo pagrindu, kad po incidento E. A. skaudėjo galvą, negalėjo būti priteista neturtinė žala, nes galvą galėjo skaudėti ir dėl kitų priežasčių. Nurodo, kad iš bylos medžiagos bei iš pridėtų prie skundo dokumentų matyti, kad jos turtinė padėtis yra sunki, jokių santaupų ir nekilnojamojo turto neturi, išlaiko 4 dukras, kurių dvi nuo gimimo yra su negalia, šeima gyvena iš gaunamų pašalpų, todėl iš jos priteista 1000 Lt suma jai yra per didelė, išmokėti šią sumą jai būtų sunku ar net neįmanoma. Tuo tarpu nukentėjusioji gyvena pasiturinčiai, turi nuosavą sodybą, 6 ha žemės, gauna nemažą pensiją. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei tai, kad incidentą išprovokavo pati nukentėjusioji, ieškinys dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl turėjo būti atmestas.
Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras ir nukentėjusioji prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl BK 138 str. 1 d.
Nuteistoji D. M. prašo pašalinti iš skundžiamo teismo nuosprendžio tai, kad įvykio metu ji pargriovė nukentėjusiąją E. A. ir jai gulinčiai suėmusi už plaukų du kartus trenkė galvą į žemę. Šią savo neteisėtų veiksmų dalį nuteistoji nuosekliai neigė.
Tačiau, tokia jos pozicija yra visiškai paneigta nuosekliais nukentėjusiosios parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, kad sudavusi jai metaliniu kuolu nuteistoji griebė ją už rūbų ir ją stumdama apvertė. Po to D. M. užgriuvo ant jos ir suėmusi jai už plaukų du kartus trenkė galvą į žemę. Šiais parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti, nes tiek nuteistoji, tiek nukentėjusioji teisme patvirtino, jog jokių konfliktų tarpusavyje iki šio įvykio jos abi neturėjusios, todėl nukentėjusioji neturėjo jokio pagrindo apkalbėti apeliantę. Be to, šiuos E. A. parodymus iš dalies patvirtino ir liudytoja M. U. parodžiusi, jog nuteistoji stūmė nukentėjusiąją ir ši pagriuvo, o paskui nuteistoji ją „už kažkur tai tampė“. Liudytoja tiksliai nematė, kas įvyko nuteistajai pagriovus nukentėjusiąją, nes buvo tolėliau nuo įvykio vietos, tačiau ji patvirtino, jog po kiek laiko E. A. sunkiai dejuodama kėlėsi nuo žemės. Tuo tarpu D. M. neigė ir tai, kad nukentėjusiąją stūmė – ji teisme parodė po smūgio grandinės kuolu palikusi nukentėjusiąją ir nuėjusi. Iš to akivaizdu, kad nuteistosios parodymai dėl šių aplinkybių prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl juos teismas pagrįstai įvertino kritiškai.
Nors nukentėjusiosios galvoje teismo medicinos specialistai nerado jokių sužalojimų, tačiau nusikaltimas padarytas ganykloje, kurios pagrindas nėra kietas, todėl matomi sužalojimai galvoje esant tokioms įvykio aplinkybėms pilnai galėjo būti ir nepadaryti. Vienok, tai nereiškia, kad nuteistoji neatliko visų nuosprendžio nustatomoje dalyje nurodytų neteisėtų veiksmų prieš E. A. – jos kaltę nukentėjusiąją stūmus, o po to suėmus jos galvą už plaukų trankant į žemę įrodo kiti bylos įrodymai, t.y. jau minėti nukentėjusiosios parodymai, kuriuos iš dalies patvirtino liudytoja M. U..
Dėl BK 75 str. 2 d. 1 p. taikymo
Apylinkės teismas, pagal BK 75 str. atidėjęs nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įpareigojo ją iki 2007 m. birželio 1 d. atlyginti nukentėjusiajai tiek iš jos priteistą turtinę, tiek ir neturtinę žalą – viso 1162,09 Lt. Taip pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 75 str. 2 d. 1 p., nes šiuo pagrindu atidėdamas bausmės vykdymą teismas gali paskirti nuteistajam įpareigojimą atlyginti arba pašalinti tik nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Todėl ši teismo nuosprendžio dalis keičiama ((duomenys neskelbtini) str. 1 p.).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Nukentėjusioji E. A. ikiteisminio tyrimo metu prašė priteisti iš apeliantės neturtinei žalai atlyginti 2000 Lt, tačiau apylinkės teisme ji šį savo reikalavimą sumažino iki 1000 Lt. Tokio savo apsisprendimo motyvų ji nenurodė – bent jau jų nematyti iš teisiamojo posėdžio protokolo. Pirmos instancijos teismas ieškinį iš esmės patenkino pilnai, t.y. neturtinei žalai atlyginti priteisė visą nukentėjusiosios teisme nurodytą sumą. Apeliantė prašo šią teismo nuosprendžio dalį panaikinti ir ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šiuo atveju D. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kurio metu nesunkiai sužalojo senyvo amžiaus kaimynę. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusioji E. A. dėl to patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, dėl to galėjo, kaip ji pati nurodo, pablogėti ir bendra jos sveikatos būklė. Taigi, nukentėjusioji turi teisę reikalauti atlyginti ir jai padarytą neturtinę žalą.
Tačiau, nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmos instancijos teismas, kolegijos nuomone, nepakankamai įvertino nuteistosios turtinę padėtį. Kaip matyti, D. M. kartu su sugyventiniu augina keturis vaikus, iš kurių dvi dukros yra neįgalios nuo vaikystės ir reikalingos nuolatinės priežiūros. Šeima, nors gyvena ūkiškai, tačiau iš esmės pragyvena iš pašalpų, gaunamų už vaikus, bei iš nedidelio sugyventinio gaunamo darbo užmokesčio – iš nuteistosios paaiškinimo apeliacinės instancijos teismui matyti, jog per mėnesį jos šeimos gaunama pinigų suma kiek viršija 500 Lt. Atsižvelgus į tai kolegija pripažįsta, jog pirmos instancijos teismo priteista iš nuteistosios 1000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Todėl įvertinus teismo nustatytas įvykio aplinkybes, nuteistosios turtinę padėtį bei atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ši suma mažinama iki 400 Lt ((duomenys neskelbtini) str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p. teismas
NUSPRENDĖ:
2006 m. gruodžio 1 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:
(duomenys neskelbtini) skirtą įpareigojimą iki 2007 m. birželio 1 d. atlyginti (duomenys neskelbtini) 1000 Lt neturtinės žalos;
(duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus) Lt neturtinei žalai atlyginti.
Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.