Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Gedailei Balčiūnaitei, dalyvaujant ieškovei S. B., trečiajam asmeniui ieškovės pusėje M. B., ieškovės ir trečiojo asmens atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovo V. B. atstovei advokatei Reginai Agrbai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo M. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. B. yra ieškovės S. B. tėvas (1 t. 8 b.l.). Ieškovė S. B. yra (duomenys neskelbtini) pirmosios pakopos nuolatinių studijų pirmo kurso studentė (1 t. 156 b.l.). Be to, ieškovė nuo 2015 m. sausio 1 d. dirba (duomenys neskelbtini) (1 t. 157 b.l.). Ieškovė savo dabartinius poreikius yra nurodžiusi vaiko poreikių lentelėje (1 t. 154-155 b.l.), kurioje nurodytos lėšos, ieškovės teigimu, reikalingos jos poreikiams patenkinti– 435 EUR per mėnesį (5220 EUR per metus). Iš pateiktos lentelės matyti, kad ieškovės skaičiavimais, jai per mėnesį reikia 15 EUR mokymosi priemonėms, 25 EUR avalynei, 30 EUR aprangai, 20 EUR lietuvių kalbos korepetitoriui, 35 EUR laisvalaikiui, 100 EUR dienpinigiams, 100 EUR maistui, 15 EUR būsto išlaikymo išlaidoms, 5 EUR mobiliam telefonui, 5 EUR transporto išlaidoms, 20 EUR sveikatos priežiūrai, 10 EUR vaistams, vitaminams, 10 EUR patalynei, rankšluosčiams, 10 EUR higienos reikmenims, 15 EUR sportiniam inventoriui, 20 EUR atostogoms. Ieškovė nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi. Atsakovas ir trečiasis asmuo turi du nepilnamečius išlaikytinius – N. B. (1 t. 7 b.l.) ir V. B. (1 t. 9 b.l.). Atsakovas nuolatinio, pastovaus darbo neturi (įsidarbina neilgam laikui), trečiasis asmuo M. B. dirba Kauno klinikose, jos gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 1300 Lt. Atsakovas ir trečiasis asmuo yra inicijavę bylą dėl santuokos nutraukimo, tačiau santuoka nenutraukta, sutuoktinių turtas nepadalintas. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovo ir trečiojo asmens vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotas nekilnojamojo turto objektas - pastatas – dujų reguliavimo punktas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 27-28 b.l.). Atsakovo vardu buvo registruota 327/1503 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ši žemės sklypo dalis dovanojimo sutarties pagrindu perleista atsakovo tėvui S. B.. M. B. yra pareiškėjui ieškinį dėl šio sandorio nuginčijimo, byla neišnagrinėta. Atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė – automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 32 b.l.), trečiojo asmens ar ieškovės vardu transporto priemonių neregistruota.

Trečiasis asmuo M. B. 2014 m. sausio mėnesį inicijavo bylą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, įskaitant ir S. B., priteisimo (1 t. 33 - 35 b.l.), reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo pareikštas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

2014-02-06 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo S. B. priteistas laikinas išlaikymas – 300 Lt kas mėnesį mokamų išmokų (36-37 b.l.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 ir 3 dalyse vartojama sąvoka „turtinė padėtis“ aiškintina ir taikytina atsižvelgiant ne tik į faktines pajamas, bet ir į asmens galimybę uždirbti, t. y. darbinį potencialą. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, plėtodama šios sąvokos aiškinimą, reikšminga aplinkybe turtinei padėčiai nustatyti pripažino ne tik asmens turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kad asmuo, privalantis teikti išlaikymą, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, jog gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, ir konstatavo, kad išlaikymą privalantis teikti asmuo, būdamas darbingas, turi galimybę rasti geriau apmokamą darbą.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Civilinio kodekso 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009, 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Išlaikymo įsiskolinimas prašomas priteisti už 2014-01-01 - 2014-08-01 laikotarpį (7 mėnesius, skaičiuojamus nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo iki ieškovės pilnametystės). Jau minėta, kad reikalavimas dėl išlaikymo S. B. iki jos pilnametystės buvo pareikštas M. B. inicijuotoje byloje dėl santuokos nutraukimo, duomenis apie S. B. poreikius iki pilnametystės teikė M. B.. M. B. paruoštoje nepilnamečių vaikų poreikių suvestinėje (1 t. 13 b.l.) nurodoma, kad S. B. poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai reikalinga 1300 Lt suma. Šiuose skaičiavimuose nurodoma, kad S. B. poreikius per mėnesį sudaro 450 Lt maistui, 300 Lt drabužiams, 150 Lt higienos reikmenims, 50 Lt vaistams, vitaminams, 120 Lt mokslo reikmėms, 30 Lt būreliams, 20 Lt mobiliam telefonui, 20 Lt transportui, 50 Lt laisvalaikiui, 95 Lt komunaliniams patarnavimams. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 145 EUR (500 Lt), savo poreikių iki pilnametystės išsamiai nedetalizavo.

Šioje byloje ieškovė S. B. ir trečiasis asmuo M. B., įrodinėdamos S. B. poreikius nuo 2014-01-01 iki 2014-08-01, iš esmės apsiribojo tik savo pačių žodiniais paaiškinimais, neskaitant mokėjimo nurodymų už S. B. lankytą būgnų būrelį (1 t. 23-25 b.l.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti, turi būti nustatyta, ar paaiškinimai yra detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Šioje byloje tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens M. B. pateikti žodiniai paaiškinimai dėl S. B. poreikių iki jos pilnametystės bei išlaidų, kurios turėjo ir galėjo būti skiriamos šių poreikių patenkinimui yra visiškai nenuoseklūs, tarpusavyje prieštaringi ir prieštaraujantys į bylą pateiktiems duomenims apie atsakovo V. B. ir trečiojo asmens M. B. pajamas. Pažymėtina, kad, be S. B., atsakovas V. B. ir trečiasis asmuo M. B. turi dar du išlaikytinius – nepilnamečius vaikus V. B. ir N. B., todėl akivaizdu, kad S. B. poreikiai tokia apimtimi, kaip kad nurodyta ieškinyje (t. y. kad poreikius vidutiniškai sudarydavo apie 1300 Lt per mėnesį) niekada negalėjo būti tenkinami. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ji, būdama nepilnametė, turėjo specialiųjų poreikių. Teismų praktika išlaikymo dydžio klausimu yra susiformavusi: laikoma, kad vidutiniškai per mėnesį, nenustačius kitų svarbių aplinkybių, vaiko poreikių patenkinimui reikalingas vienas minimalaus darbo užmokesčio dydis. Jau minėta, kad S. B. turi nepilnamečius brolį ir seserį, todėl tėvai, vykdydami išlaikymo pareigą, gautas pajamas turi paskirstyti tarp visų šeimos narių, išlaikytinių. Remiantis CK 3.198 str., kai sprendžiama dėl išlaikymo keliems vaikams, turi būti nustatytas dydis, tenkinantis bent minimalius poreikius. Įvertinus ieškovės tėvų pajamas, jų pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, taip pat tai, kad S. B. nuo 2014-01-01 iki 2014-08-01 neturėjo specialių poreikių (tokių duomenų nepateikta), taip pat į tai, kad nepateikta jokių įrodymų, kad S. B. poreikių patenkinimui buvo reikalinga 1300 Lt suma, nustatytina, kad S. B. minimalių poreikių patenkinimui nurodytu laikotarpiu per mėnesį buvo pakankama 750 Lt (217,22 EUR) suma. Didesnės sumos nustatymas ir priteisimas pažeistų nepilnamečių ieškovės brolio ir sesers interesus gauti jų minimalius poreikius užtikrinantį interesą. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad atsakovui ir trečiajam asmeniui dar gyvenant šeimoje ir vedant bendrą ūkį, šeima būtų turėjusi didesnes pajamas ir būtų galėjusi maksimaliai tenkinti visų nepilnamečių vaikų poreikius. Pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vertinant ieškovės tėvų materialinę padėtį iki jos pilnametystės matyti, kad jų turtinė padėtis yra panaši – turi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą, transporto priemonę, abu turi tuos pačius išlaikytinius. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovas neturi nuolatinio darbo, negali būti pagrindu atsakovą atleisti nuo pareigos teikti išlaiką ar didesnę išlaikymo pareigos dalį perkelti M. B.. Atsakovas neįrodė, kad nuolatinio darbo neturi ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių. Atsakovo pateikti medicininių dokumentų išrašai nepatvirtina aplinkybės, kad būtent dėl sveikatos būklės atsakovas negali dirbti. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jo darbingumas yra ribotas. Vertinant atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgtina ir į aplinkybę, kad atsakovas dovanojimo sutarties pagrindu (ši dovanojimo sutartis yra ginčijama kitoje byloje, sprendimas nėra priimtas) savo tėvui perleido asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypo dalį. Teismo vertinimu, kiekvienas iš tėvų S. B. išlaikymo iki jos pilnametystės prievolę galėjo ir turėjo vykdyti lygiomis dalimis. Nustačius, kad įsiskolinimo laikotarpiu S. B. minimalių poreikių patenkinimui buvo reikalinga 750 Lt suma, atsakovas ir trečiasis asmuo turėjo vaikui skirti po 375 Lt kas mėnesį ir pagal savo materialinę padėtį turėjo realią galimybę tiek mokėti. Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, iš atsakovo už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-08-01 S. B. naudai priteistina 2625 Lt (760,25 EUR) suma, skaičiuojant po 375 Lt (108,61 EUR) už septynis mėnesius.

Teismo nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas, padedamas savo motinos V. B., mokėjo S. B., N. B. ir V. B. laikiną išlaikymą (lėšas uzufrukto teise tvarkė M. B.). Nurodytos nutarties pagrindu M. B. sumokėtos ar išieškotos sumos, kurios buvo skirtos S. B. naudai, turi būti įskaičiuotos į priteisto išlaikymo sumą. Pažymėtina, kad išieškotų sumų apskaičiavimas ir įskaitymas yra vykdymo proceso dalis, todėl teismas konkrečiai dėl pagal šį teismo sprendimą faktiškai išieškotinos sumos nepasisako.

Dėl paramos (išlaikymo) pilnamečiam vaikui priteisimo

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni nei 24 metų amžiaus ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl tėvų pareigos išlaikyti besimokančius pilnamečius vaikus konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t.y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių atitinkamų mokyklų dieniniuose skyriuose, paramos teikimo (išlaikymo) institutas nėra tapatūs, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-204/2009). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, taip pat ir galimybę gauti studijoms būtiną valstybės paskolą ir kt., sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-11/2011). Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą, pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.), poreikius (mokestį už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas). Nustatydamas paramos būtinumą ir vaiko išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007 ir t.t.).

Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. draudžiama jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 3.5 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims ( inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti.

Ieškovė ieškinio reikalavimus dėl paramos priteisimo grindė tuo, kad studijuojant universitete, jai būtina parama, kadangi dėl mokymosi jos galimybės dirbti ir užsidirbti ribotos, o jos motinos skiriamų lėšų ieškovės pragyvenimui nepakanka. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos poreikių tenkinimui per mėnesį reikia 425 EUR sumos, reikalingos jos poreikių patenkinimui. Ieškovė savo paskaičiavimų dėl reikalingų lėšų dydžio jokiais įrodymais nepagrindė ir neįrodinėjo, tik nurodė, kad tos sumos reikia jos poreikių patenkinimui. Ieškovės pateikti kvitai yra epizodiniai ir gali pagrįsti tik itin nedidelę dalį ieškovės nurodomų piniginių lėšų. Ieškovės paaiškinimai dėl poreikių dydžio yra nenuoseklūs, ieškovė negalėjo išsamiai paaiškinti, kokios konkrečios sumos ir kokiems tikslams faktiškai priskiriamos įvardintos kaip „laisvalaikis“, „dienpinigiai“, „maistas“ ir pan. Iš nenuoseklių ieškovės paaiškinimų darytina išvada, kad ieškovės poreikiai yra žymiai mažesni nei nurodoma ieškinyje.

Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.), turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Vertinant būtinumą priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, privalu atsižvelgti ir į prašančio priteisti išlaikymą (paramą) mokymosi pažangumą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė jokio turto neturi, dirba ne visą darbo dieną. Iš ieškovės pateiktų duomenų apie pažangumą pirmajame semestre akivaizdu, kad ieškovės mokymasis gali būti įvardijamas kaip pažangus.

Viena iš sąlygų, jog pilnametis asmuo, besimokantis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, turėtų teisę į reikalavimo priteisti paramą iš tėvų patenkinimą, yra tai, kad asmuo siekė įgyvendinti savo teisę gauti valstybės paskolą studijoms, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių jos negavo ar gavo ją mažesnę nei reikalinga. Ieškovė nurodė, kad nesidomi teikiamomis lengvatinėmis studijų paskolomis (įskaitant paskolas pragyvenimo išlaidoms). Ieškovė ieškinyje bei teismo posėdyje nurodė, kad prie jos išlaikymo prisideda motina bei motinos brolis, tačiau ši aplinkybė negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškovės teisės gauti paramą iš atsakovo ar atsakovo galimybių tokią paramą teikti. Teismas spręsdamas dėl būtinumo ieškovei gauti paramą iš atsakovo atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė, jos teigimu, lanko korepetitoriaus pamokas tam, kad perlaikytų valstybinį brandos egzaminą ir iš naujo stotų į kitą specialybę. Iš nurodytos aplinkybės darytina išvada, kad ieškovė, mokydamasi universitete, nors tą daro ir pažangiai, faktiškai nesiekia baigti pradėtų studijų. Ieškovės ketinimai keisti studijų programą ir tuo pačių ištęsti pradėtas studijas, įrodo pačios ieškovės neapsisprendimą dėl pasirinktos specialybės tinkamumo. Ieškovė, būdama pilnametė ir veiksni, pati priima sprendimus dėl studijų ir negali šių sprendimų naštos perkelti kitiems asmenims. Ieškovės sprendimas studijuoti, neturint tikslo baigti šias studijas, negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas paramos iš kitų asmenų teikimui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, jeigu jai būtina finansinė parama, turi visas galimybes pasinaudoti valstybės paskola studijoms, tačiau ja sąmoningai nesinaudoja. Ieškovė, būdama pilnametė, vengia prisiimti savo mokymosi aukštojoje mokykloje finansinę naštą, o siekia, kad ją pirmiausiai prisiimtų tėvai ar kiti asmenys, o ne ji pati. Toks ieškovės elgesys leidžia daryti išvadą, jog ji, neišnaudojusi visų protingų galimybių pati pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje, savo, kaip pilnamečio asmens, savarankiškai priimto sprendimo studijuoti aukštojoje mokykloje įgyvendinimo finansinę naštą nuo savo pečių siekia pirmiausiai perkelti tėvams ir kitiems asmenims. Vengimas prisiimti įsipareigojimus, lemiantis atsisakymą kreiptis dėl studijų kredito, negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, šiuo atveju – tėvui. Tai neatitinka nei Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo prasmės, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nuosekliai teigė, jog šiuo metu neišgali teikti ieškovei jos prašomos paramos. Byloje nustatyta, jog atsakovas šiuo metu jokių pajamų negauna. Nors atsakovas įrodinėjo, kad darbo paieškas sunkina jo sveikatos būklė, tačiau ši aplinkybė yra neįrodyta. Vien tai, kad atsakovui diagnozuoti susirgimai, nepatvirtina ribotų galimybių dirbti ir užsidirbti. Vis dėlto, teismo vertinimu, ieškovės reikalaujamos paramos teikimas ieškovei iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį, kadangi ieškovės prašoma teikti parama sumažintų atsakovo galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Teismas daro išvadą, jog reikalauti, kad atsakovas, turėdamas nekvestionuojamą pareigą teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, teiktų paramą ir pilnametei dukrai, be motinos ir kitų asmenų paramos galinčiai gauti pajamų iš uždarbių ar gauti paskolą lengvatinėmis sąlygomis, tačiau siekiančiai, kad jos studijų aukštojoje mokykloje finansinė našta pirmiausiai būtų perkelta ant tėvų pečių, būtų neteisinga ir toks reikalavimas neatitiktų CK 3.192¹ straipsnio reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aiškinimo bei kasacinio teismo praktikos. Bylos faktinės aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas neturi galimybės teikti išlaikymą (paramą) pilnametei dukrai jos mokymosi laikotarpiu Lietuvos sveikatos mokslų universitete.

Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nėra pakankami konstatuoti, jog ieškovei reikalinga papildoma parama iš tėvo. Dėl nurodytų priežasčių teismas mano, jog ieškovė, sąmoningai atsisakiusi imti valstybės remiamą paskolą studijoms, bet siekianti, kad jos studijų aukštojoje mokykloje finansinė našta pirmiausiai būtų perkelta ant tėvų pečių, nėra išnaudojusi visų protingų galimybių pati pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje, todėl negali būti laikoma pilnamečiu, besimokančiu aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, kuriam reikalinga parama.

Nenustačius pagrindo priteisti ieškovei paramą iš atsakovo, kiti šalių, trečiųjų asmenų argumentai teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nei ieškovė, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė duomenų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 98 str. 1 d.), todėl šalių patirtos atstovavimo išlaidos nepaskirstomos.

Tenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisina 23 EUR žyminio mokesčio. Teismas šioje byloje patyrė 1 EUR su procesinių dokumentų siuntimu išlaidų, kurios taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 str.). Iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 24 EUR su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 - 291 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 760,25 EUR (septyni šimtai šešiasdešimt eurų 25 centai) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį 2014-01-01-2014-08-01 laikotarpiu.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 24 EUR (dvidešimt keturi eurai) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.