Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Pirmas lokomotyvas“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja mažoji bendrija „Pirmas lokomotyvas“ (toliau – ir pareiškėja, Nemokumo administratorius), veikianti kaip bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Girslas“ (toliau – ir Bendrovė) nemokumo administratorius, skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) 2025 m. birželio 6 d. raštą Nr. 10-S-12248(I.44E-10) (toliau – ir Raštas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja savo skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais.

2.1. Pareiškėja nurodo šias faktines aplinkybes.

2.1.1. Pareiškėja 2025 m. gegužės 21 d. prašymu kreipėsi į Komisariatą, nurodydama, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2572-580/2024 iškėlė Bendrovei bankroto bylą ir įmonės administratoriumi paskyrė mažąją bendriją „Pirmas lokomotyvas“.

2.1.2. Bankrutuojančios Bendrovės vardu yra įregistruotos 3 transporto priemonės: Volkswagen Passat, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), BMW 730D, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Audi S4 Premium plius, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Naujasis Bendrovės vadovas (nuo 2023 m. rugsėjo 6 d.) Nemokumo administratoriui perdavė automobilį (duomenys neskelbtini), tačiau neperdavė automobilių VW Passat ir Audi S4 Premium plius (toliau – ir Transporto priemonės).

2.1.3. Pareiškėja 2025 m. gegužės 21 d. prašymu kreipėsi į Komisariatą, prašydama paskelbti automobilių VW Passat ir Audi S4 Premium plius paiešką, juos radus sulaikyti ir perduoti Nemokumo administratoriui.

2.1.4. Komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkė Raštu atsisakė patenkinti prašymą, remdamasi tuo, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-816 „Dėl Ieškomų transporto priemonių registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Ieškomų transporto priemonių registro nuostatai (toliau –Nuostatai) nenumato transporto priemonių paieškos nurodytu atveju ir pasiūlė jų ieškoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso tvarka.

2.2. Minimos dvi dingusios Transporto priemonės yra įregistruotos Bendrovės vardu, o dėl galimo turto iššvaistymo, dokumentų klastojimo ir kitų nusikalstamų veikų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nutraukė ikiteisminį tyrimą, mirus buvusiam UAB „Girslas“ vadovui.

2.3. Raštas laikytinas viešojo administravimo sprendimu, nes kliudo Nemokumo administratoriui atlikti teisės aktuose pavestas pareigas ir pažeidžia jo atstovaujamų bankrutuojančios Bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

2.4. Rašte ne tik nenurodyta jo apskundimo tvarka, bet ir nurodyti tik abstraktūs prašymo atmetimo motyvai, neparemti nuoroda į konkrečias ginčo dalyką reglamentuojančias teisės normas, apsiribojant bendra nuoroda į Nuostatus ir siūlymu kreiptis į antstolius, vykdančius teismo sprendimus, bei išnaudoti kitas Civilinio proceso kodekso numatytas teismo nutarties įvykdymo priemones. Pareiškėjos manymu, tokie motyvai yra visiškai nepagrįsti.

2.5. Nemokumo administratoriaus įgaliojimai kyla ne tik iš teismo nutarties iškelti bankroto bylą, bet ir iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio, kurio 1 dalies 1 punktas nustato administratoriaus funkcijas bei įpareigoja jį įgyvendinti juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bei ginti visų kreditorių teises ir teisėtus interesus (1 dalies 3 punktas), t. y. imtis visų priemonių surasti galimai paslėptą ar iššvaistytą bankrutuojančios bendrovės turtą bei užtikrinti juridinio asmens turto apsaugą (1 dalies 14 punktas). Šiuo atveju Nemokumo administratorius, taikydamas Civilinio proceso kodekse numatytas priemones, dingusių, galimai neteisėtai užvaldytų ar parduotų transporto priemonių surasti negali, o pagal teismų praktiką, tokiu atveju Civilinio proceso kodekse įtvirtintos priverstinio vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nėra taikomos ir vykdomieji raštai nėra išduodami.

3. Atsakovas Komisariatas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3.1. Remiantis Nuostatų 16.1 papunkčiu (2023 m. gegužės 8 d. redakcija), Ieškomų transporto priemonių registro (toliau – ir Registras) objektu yra ieškomos pagrobtos arba įtariama, kad yra pagrobtos, transporto priemonės. Todėl būtina nustatyti, kad yra realus įtarimas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos – vagystės. Tiek teismui pateiktame skunde, tiek pareiškėjos prašyme dėl paieškos nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad Transporto priemonės galėjo būti pagrobtos ir (ar) pavogtos, ar, kad su jomis būtų buvusi atlikta nusikalstama veika. Be to, prieš parengiant Raštą, Transporto priemonės buvo tikrinamos atitinkamuose registruose ir nustatyta, kad dėl jų nėra pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo skunde nurodytas transporto priemones įtraukti į Registrą, jas sulaikyti bei perduoti Nemokumo administratoriui.

3.2. Šiuo atveju, remiantis akcinės bendrovės „Regitra“ išrašu, Transporto priemonėms draudžiama dalyvauti viešajame eisme, taip pat nebuvo gauta jokių pareiškimų (įskaitant buvusį Bendrovės vadovą) dėl Transporto priemonių neteisėto pasisavinimo ar neteisėto užvaldymo, o tiek skunde, tiek prašyme paskelbti transporto priemonių paiešką yra nurodoma tik tai, kad nėra žinoma Transporto priemonių buvimo vieta, o tai neleidžia savaime manyti, kad jos buvo nusikaltimo dalyku, buvo pavogtos, pasisavintos ar dingusios.

3.3. Rašte nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 7 punktas, tačiau apskundimo tvarkos nepateikimas savaime nesukuria kliūties pareiškėjai pasinaudoti įstatymų suteikta teise skųsti priimtą sprendimą teisės aktuose nustatyta tvarka.

3.4. Raštas yra motyvuotas ir pagrįstas, jame nurodyti Nuostatai bei jų apibendrinta paskirtis. Pareiškėjai buvo pagrįstai atsisakyta paskelbti transporto priemonių paiešką. Ta aplinkybė, kad Rašte nėra nurodyta konkreti teisės akto straipsnio dalis, savaime nesuponuoja, jog Raštas yra nemotyvuotas ar nepagrįstas. Vertinant dokumento motyvaciją ir pagrįstumą, svarbu, ar jame išdėstyti teisiniai argumentai teisingai paaiškinami konkrečioje situacijoje. Be to Nuostatai yra viešai prieinami Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje, todėl pareiškėja turėjo galimybę savarankiškai susipažinti su atitinkamais teisės aktais, reglamentuojančiais Registro veiklą. Raštu pareiškėjai tinkamai suteikta jos prašyta informacija, o tai, kad pareiškėjos netenkina Raštas, savaime nesudaro jo neišsamiu, nemotyvuotu ar neteisėtu, todėl panaikinti skundžiamą Raštą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisariato 2025 m. birželio 6 d. rašto Nr. 10-S-12248(I.44E-10).

5. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir šalių rašytiniais paaiškinimais, nustatytos toliau nurodomos pareiškėjos skundo kontekste aktualios faktinės aplinkybės.

5.1. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Girslas“ bankroto bylą, o Bendrovės nemokumo administratoriumi paskyrė MB „Pirmas lokomotyvas“.

5.2. MB „Pirmas lokomotyvas“, veikdamas kaip bankrutuojančios UAB „Girslas“ nemokumo administratorius, 2025 m. gegužės 21 d. prašymu „Dėl transporto priemonių paieškos paskelbimo“ kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas paskelbti transporto priemonių Volkswagen Passat, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Audi S4 Premium plius, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paiešką, radus transporto priemones, jas sulaikyti ir perduoti Nemokumo administratoriui. Prašymas pagrįstas iš esmės tuo, kad buvęs Bendrovės vadovas Nemokumo administratoriui neperdavė Transporto priemonių, nes, kaip jis nurodė, nežino, kur jos yra. Buvusiam Bendrovės vadovui mirus, naujajam Bendrovės vadovui (buvusio vadovo sūnui) Transporto priemonės nebuvo perduotos, jų buvimo vieta jam yra nežinoma. Transporto priemonių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės surasti, nes buvęs Bendrovės vadovas, kuris valdė Transporto priemones, yra miręs ir naujajam Bendrovės vadovui jų iki savo mirties neperdavė.

5.3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyba 2025 m. birželio 6 d. raštu Nr. 10-S-12248(I.44E-10) „Dėl atsakymo į prašymą“ nurodė, kad Transporto priemonių duomenys negali būti įtraukti į Registrą. Rašte nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio policijos komisaro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-816 „Dėl ieškomų transporto priemonių registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, Registras yra skirtas „užtikrinti efektyvią nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų, susijusių su ieškomomis transporto priemonėmis, prevenciją, atskleidimą ir ikiteisminį tyrimą, taip pat su tokiais teisės pažeidimais susijusių asmenų, įvykių, vietų ir kitų faktų apskaitą, būtiną šioms funkcijoms tinkamai atlikti“. Rašte pažymėta, kad teismų sprendimus civilinėse bylose vykdo antstoliai, o pagal Civilinio proceso kodekso 585 straipsnį antstolio reikalavimai yra privalomi. Kartu Nemokumo administratoriui pasiūlyta, siekiant užtikrinti teismo sprendimo vykdymą civilinėje byloje, išnaudoti visas Civilinio proceso kodekse nustatytas teismo nutarties įvykdymo užtikrinimo priemones.

6. Pažymėtina, kad ieškomų transporto priemonių registro (paskirtį, objektus, valdytojo ir tvarkytojo teises ir pareigas, Registro duomenų ir informacijos tvarkymą, jų teikimą reglamentuoja Nuostatai (šioje byloje taikytina aktuali Nuostatų redakcija). Pagal Nuostatus, asmens duomenų tvarkymo Registre tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos policijos įstatyme apibrėžtus tikslus ir uždavinius – be kita ko, identifikuoti asmenis, padariusius nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus, susijusius su ieškomomis transporto priemonėmis (4.1 papunktis), siekti rasti ir identifikuoti Registro objektus pagal asmenų pateiktą informaciją (4.2 papunktis), suteikti tinkamą policijos pagalbą besikreipiantiems į policiją asmenims (4.3 papunktis). Nuostatuose prie Registro objektų priskiriamos, be kita ko, ieškomos pagrobtos arba įtariama, kad yra pagrobtos, transporto priemonės (16.1 papunktis), transporto priemonės, kurioms paskelbtas atsargus, tikslinis ar konkretus patikrinimas (16.2 papunktis), kartu su asmeniu dingusios transporto priemonės (16.3 papunktis), transporto priemonės, kuriomis gali naudotis asmenys, įtariami padarę nusikalstamas veikas ir siekiantys išvengti sulaikymo bei pasislėpti (16.4 papunktis), užsienio šalyse pagrobtos transporto priemonės, kurios priklauso Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims (16.5 papunktis). Nuostatų 18 punkte apibrėžiami subjektai, kurie teikia duomenis Registrui – be kita ko, fiziniai ir juridiniai asmenys, transporto priemonių savininkai ir valdytojai, pateikę pareiškimus arba pranešimus dėl pavogtos, pasisavintos arba dingusios transporto priemonės, taip pat teikiantys reikšmingą informaciją, susijusią su Registro objektais (18.1 papunktis), fiziniai ir juridiniai asmenys, nesantys transporto priemonių savininkai ir valdytojai, pateikę pareiškimus arba pranešimus dėl rastų transporto priemonių, teikiantys informaciją, susijusią su Registro objektais (18.2 papunktis), ikiteisminio tyrimo įstaigos, atliekančios tyrimą, susijusį su Registro objektais (baudžiamosios, administracinės bylos) (18.3 papunktis).

7. Taigi, šioje administracinėje byloje aktualiu aspektu pažymėtina, kad, remiantis Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, Registre tvarkomi Registro objektų, prie kurių priskiriamos ir ieškomos pagrobtos arba įtariama, kad yra pagrobtos, transporto priemonės, duomenys. Registrui duomenis teikti gali tik Nuostatuose nurodyti subjektai: transporto priemonių savininkai ir valdytojai ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys – iš esmės atitinkamų pareiškimų ar pranešimų pagrindu (dėl pavogtos, pasisavintos arba dingusios transporto priemonės, dėl rastos transporto priemonės), taip pat ikiteisminio tyrimo įstaigos. Pabrėžtina, kad, kaip matyti iš visuminio Nuostatuose įtvirtinto teisinio reguliavimo, nurodytų subjektų pateiktų duomenų pagrindu Registre duomenys kaupiami ir tvarkomi, siekiant išsiaiškinti asmenis, padariusius nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus, susijusius su ieškomomis transporto priemonėmis, siekiant rasti ir identifikuoti Registro objektus.

8. Kaip matyti iš Rašto turinio, juo pateikta informacija pareiškėjui apie jo prašymą – Komisariatas nurodė, kad, atsižvelgus į Registro paskirtį, Transporto priemonės negali būti į jį įtrauktos. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors Komisariatas tiesiogiai Rašte taip nenurodė, tačiau iš Rašto turinio matyti, kad šiuo atveju jis, įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, iš esmės konstatavo, kad Nemokumo administratorius negali teikti duomenų Registrui apie Transporto priemones. Šiame kontekste pažymėtina, kad tokia Rašte pareiškėjui nurodyta informacija byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste atitinka ir minėtą Nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą – remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, Transporto priemonės neatitinka priskyrimo Registro objektams kriterijų (jos nėra nustatyta tvarka priskirtos ar ieškomos kaip pagrobtos ar nėra nustatyta tvarka įtariama, kad jos yra pagrobtos), o Nemokumo administratorius, nustatyta tvarka nepateikęs pareiškimo dėl to, kad Transporto priemonės yra pavogtos, pasisavintos arba dingusios be žinios, negalėjo teikti Registrui duomenų apie Transporto priemones. Pažymėtina, kad šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad Transporto priemonės nėra priskirtos ar ieškomos kaip pagrobtos, taip pat nėra įtariama, kad jos pagrobtos.

9. Šiame kontekste pažymėtina, kad, vertinant ginčijamo Rašto teisėtumą ir pagrįstumą, aktualūs Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti reikalavimai administracinių aktų turiniui. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktais, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai.

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą turi būti atsižvelgiama ir į teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Rašto turinį, pažymi, kad nors jame nėra išsamiai išnagrinėtas Registro veiklos teisinis reglamentavimas, iš šiame administraciniame akte nurodytų aplinkybių ir pateiktų argumentų aiški visuomeninių santykių esmė, jų teisinis kvalifikavimas. Atsižvelgdama, be kita ko, į minėtą šiuo atveju aktualų Nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti Rašto išsamaus motyvavimo trūkumai šioje administracinėje byloje nesudaro prielaidų pripažinti tokį administracinį aktą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Pažymėtina, kad šios išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad Rašte nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka – šis pažeidimas nagrinėjamu atveju nelaikytinas esminiu, juo labiau, kad jis nesutrukdė pareiškėjui tinkamai ir laiku ginti savo pažeistas teises teisme.

12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, Raštu jam tinkamai suteikta informacija, Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

13. Konstatavus, kad pareiškėjo skundas netenkintinas, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos mažosios bendrijos „Pirmas lokomotyvas“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.