Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine tvarka pagal rašytinį procesą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko 2010 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 86-73-IL-1126, kuriuo V. M. buvo panaikintas leidimas Nr.610 laikyti medžioklinius šaunamuosius ginklus, taip pat dėl Policijos departamento 2010 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 5-S-1470, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl minėto teritorinio policijos komisariato sprendimo.

Kaip matyti iš 2010 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 86-73-IL-1126, atsakovas šį sprendimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (bylai aktuali 2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr.X-1348 redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuriame nurodyta, kad leidimas nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo Nr. 86-73-IL-1126 ir byloje esančių įrodymų visumos, atsakovas pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą kvalifikavo šias įstatymus pažeidžiančias pareiškėjo veikas:

1) perdavimą 2009 m. balandžio 1 d. savo graižtvinio šaunamojo ginklo TIKKA T3 kitam asmeniui (I. R.) neturinčiam teisės laikyti (nešioti) C kategorijos graižtinį šaunamąjį ginklą ir iš šio ginklo šaudžiusiam karjere nedalyvaujant ginklo savininkui, be kita ko neįsitikinus, kad nėra pavojaus žmonėms ir gyvūnams;

2) laikymą (faktas užfiksuotas 2009 m. gegužės 25 d.) savo 3 šaunamųjų ginklų (lygiavamzdžio ir 2 graižtvinių šautuvų, vienas iš jų buvo su optinis naktinio matymo prietaisu FALCON NCS-03, kuris draudžiamas civilinėje apyvartoje) taip pat laikymą kitam asmeniui (Z. G.) priklausančio šaunamojo ginklo IŽ-54 savo namuose ne seife (svetainės kampe), sudarymą galimybės savo šeimos nariams bei kitiems asmenims neteisėtai paimti ir pasinaudoti ginklais, nesiėmimą priemonių užtikrinti šių ginklų saugumą.

Pagal faktą, kad Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros pareigūnai 2009 m. balandžio 1 d. sulaikė I. R. šaudant karjere iš V. M. priklausančio graižtvinio šaunamojo ginklo TIKKA T3, Mažeikių PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atliekant ikiteisminį tyrimą 2009 m. gegužės 25 d. kratos metu iš V. M. namų buvo paimti pagal turimą leidimą Nr.610 laikyti ne seife šaunamieji ginklai, optinis naktinio matymo prietaisas, kuris civilinėje apyvartoje uždraustas, taip pat kito asmens šaunamasis ginklas. 2009 m. lapkričio 24 d. Mažeikių rajono apylinkės prokuroro pavaduotojo nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad V. M., I. R. ir Z. G. veikose su šaunamaisiais ginklais nusikaltimo sudėties nėra, tačiau yra atitinkamų administracinių teisės pažeidimų požymiai. Atsižvelgiant į tai medžiaga buvo persiųsta į kompetentingoms institucijoms administracinės atsakomybės taikymui.

2009 m. balandžio 14 d. Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros nutarimu V. M. už graižtvinio šaunamojo ginklo, kurio laikymui (nešiojimui) turėjo išduotą leidimą Nr.610, perdavimą kitam asmeniui, neturinčiam teisės naudotis šios kategorijos ginklu, buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 5 dalį - teisės medžioti atėmimas 1 metams, tačiau pareiškėjui šį nutarimą apskundus ši nuobauda Šiaulių apygardos administracinio nutarimu buvo pakeista į 250 Lt baudą be pažeidimo įrankių konfiskavimo. Už 2009 m. gegužės 25 d. užfiksuotus ginklų ir šaudmenų apyvartos pažeidimus: optinio naktinio matymo pritaiso, kuris draudžiamas civilinėje apyvartoje laikymą ir šaunamųjų ginklų laikymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus) Mažeikių PK 2009 m. liepos 14 d. nutarimu V. M. buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 196 straipsnio 3 dalį ir 199¹ straipsnį - 300 Lt bauda su optinio naktinio matymo prietaiso konfiskavimu.

Apeliantas neneigia padaręs įstatymų pažeidimus, už kuriuos jam paskirtos administracinės nuobaudos ir akcentuoja, kad paskirtas baudas sumokėjo, tačiau su Mažeikių rajono PK 2010 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 86-73-IL-1126 nesutinka teigdamas, kad šiuo sprendimu jam atėmus leidimą laikyti medžioklinius šaunamuosius ginklus, jis už tas pačias veikas yra baudžiamas antrą kartą. Be to, teigia, kad skundžiamu nutarimu jam taikyta yra pernelyg griežta sankcija.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi norma ir ji nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą pasirinkti kokį nors kitą elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinamą, jei yra nustatomas kuris nors iš aptariamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalis 1-9 punktuose išvardytų atvejų. Todėl Mažeikių policijos komisariatas, gavęs medžiagą apie tai, kad pareiškėjui yra skirtos dvi administracinės nuobaudos už įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus ginklų ir šaudmenų apyvartos srityje neturėjo teisės kvestionuoti įsiteisėjusių aktų dėl administracinių nuobaudų (baudų) skyrimo ir dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo turėjo nustatyti tik tai, ar tie pažeidimai, už kuriuos pareiškėjas nubaustas, kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Šias aplinkybes atsakovas 2010 m. vasario 10 d. sprendime Nr. 86-73-IL-1126 nustatė. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad yra nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas perdavė jam priklausantį graižtvinį šautuvą išbandyti neturinčiam teisės naudotis šios kategorijos ginklu I. R., o šis nedalyvaujant ginklo savininkui, tačiau apie tai žinant, šaudė tam neskirtoje vietoje nesiėmus priemonių, kad nekiltų grėsmė žmonėms ir gyvūnams, taip pat pareiškėjo veikos, kad jis savo (laikomus pagal išduotą leidimą Nr.610) ir kito asmens (Z. G.) šaunamuosius ginklus, įskaitant ir draudžiamą civilinėje apyvartoje optinį naktinio matymo prietaisą FALCON NCS-03, laikė ne seife, o atviroje, kitiems asmenims laisvai prieinamoje vietoje (savo namų svetainėje) įrodo, jog toks apelianto elgesys su ginklais buvo lengvabūdiškas, neatsakingas, neatitinkantis elementarių taisyklių, kurių turi laikytis leidimo nešiotis ir laikyti ginklus B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis turėtojas, akivaizdžiai keliantis grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas panaikinti Mažeikių PK viršininko 2010 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 86-73-IL-1126 ir Policijos departamento 2010 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 5-S-1470 neturėjo teisinio pagrindo, nes šie sprendimai yra pagrįstai ir teisėti.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 d.), paskirtis - įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (2 d.). Šio įstatymo prasme ginklų ar šaudmenų apyvarta – ginklų ar šaudmenų gamyba, taisymas, pardavimas, perdavimas, įgijimas, dovanojimas, laikymas, saugojimas, gabenimas, nešiojimas, naudojimas, paėmimas, realizavimas, sunaikinimas, eksportas , importas, taip pat kiti šio Įstatymo reglamentuojami veiksmai (2 str.28 d.). Šio įstatymo 47 straipsnis reglamentuoja, kad asmenys, pažeidę ginklų ir šaudmenų apyvartos, jos kontrolės tvarką, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi atsakomybė asmenims, pažeidusiems ginklų ir šaudmenų apyvartos tvarką, kyla pagal Baudžiamojo kodekso arba Administracinių teisės pažeidimo kodekso normas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 12 d. nutarime be kita ko aiškindamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, kad „Pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. <...> Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.“

Apeliantas teisingai teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija draudžia dvigubo baudimo principą. Tačiau tiek Lietuvos įstatymai, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija drausdami dvigubą baudimą nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. gegužės 7 d. nutarime be kita ko pažymėjo, kad Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem: asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą. Minėtas principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys, taip pat kad už nusikaltimą jam negali būti taikoma pagrindinė ir papildoma bausmė, o už administracinį teisės pažeidimą - pagrindinė ir papildoma administracinė nuobauda.

2008 m. sausio 21 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės už tą patį teisės pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas.

Pirmiau minėta, kad už padarytus administracinius teisės pažeidimus ginklų apyvartos srityje pareiškėjui paskirtos konkrečios administracinės nuobaudos - piniginės baudos. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant juos auklėti (ABTĮ 20 str.). Piniginė bauda yra baudžiamojo (represinio) pobūdžio sankcija, kuria nubaudžiamas teisės pažeidėjas už jo padarytą teisės pažeidimą ir daromas neigiamas poveikis jo turtinei padėčiai. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta sankcija - leidimo nešiotis ir leidimo laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimu siekiama šio įstatymo 1 straipsnyje apibrėžto tikslo - reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Leidimo laikyti ir nešioti ginklus ir šaudmenis panaikinimu, priešingai nė administracine nuobauda (pinigine bauda) nėra daromas tiesioginis neigiamas poveikis pažeidėjo turtinei padėčiai, tačiau tokia poveikio priemone jam neleidžiama, užsiimti atitinkamu pomėgiu – medžiokle siekiant užtikrinti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnyje apibrėžtą tikslą. Tokia sankcija, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, atitinka uždraudimo sankcijos sąvoką, apibrėžiamą Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Suprantama ir pagrįsta, jeigu valstybė įstatymuose numato atitinkamas uždraudimo sankcijas, siekiant apsaugoti teisės aktais saugomas ir ginamas vertybes, apsaugoti kitų asmenų interesus. Pareiškėjo padaryti norminių teisės aktų reikalavimų apyvartos ginklais srityje pažeidimai, už kurias jis nubaustas administracinėmis nuobaudomis (ATPK 85 str.5 d., 196 str.3 d., 199¹ str.) dėl savo grėsmės Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnyje įvardytoms vertybėms suponavo papildomą poveikio priemonę pareiškėjui (specialiajam teisės subjektui – medžiotojui) išduoto leidimo laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą panaikinimą. Tačiau tai nėra dvigubas baudimas už tą patį teisės pažeidimą, o papildomos poveikio priemonės pritaikymas, įgyvendinant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnyje apibrėžtus tikslus, todėl nėra pagrindo konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą.

2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina. Atsižvelgdama į šią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teisėjų kolegija pabrėžia, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnyje yra įtvirtintas visuotinai svarbaus tikslas – žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumas ginklų apyvartos srityje. Todėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta sankcija - leidimo nešiotis ir leidimo laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinamas asmeniui, kuris savo veiksmais sukelia grėsmę šioms visuotinėms vertybėms yra proporcinga poveikio priemonė.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.