Utenos apylinkės teismo nutarimas

2019-05-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-268-1093/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-05-23
Bylos Nr.
A5.-268-1093/2019
Teisminio proceso Nr.
4-30-3-00035-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Monika Benetė
Pažeidėjas
J. Č.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-268-1093/2019
Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00035-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1., 21.3.3., 21.9.10. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 23 d.Vilnius
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Monika Benetė,sekretoriaujant Onai Pumputienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Č.,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą - Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus, atstovei Astai Ruplėnienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. Č. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. balandžio 16 d. surašė J. Č. protokolą dėl to, kad 2019 m. balandžio 11 d. apie 12 val. vyr. darbo inspektoriams A. Ruplėnienei ir B. Stankūnui atliekant patikrinimą pas ūkininką J. Č., J. Č. priklausančiame žemės sklype (esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo P. V., kuris su traktoriumi MTZ-611, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu J. Č., sėjo avižas J. Č.. Integracijos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sistemos duomenimis buvo nustatyta, kad P. V. neįdarbintas ūkininko J. Č. ūkyje. J. Č. 2019 m. balandžio 11 d. nuo 9 val. ryto leido ūkyje dirbti P. V., nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka apie asmens įdarbinimą nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais J. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

J. Č. savo kaltės nepripažino. Teismo posėdyje nurodė, kad P. V. yra jo kaimynas ir pas jį ūkyje nedirba, o tik paprašytas padėjo. J. Č. ūkis nėra didelis, kad galėtų išlaikyti samdomus darbuotojus - ūkyje dirba šeima, J. Č. daugiausiai padeda sūnus ir žentas. P. V., turinčiam neįgalumą, pačiam reikia J. Č. pagalbos. J. Č. pats negalėjo sėti avižų, nes jis turėjo jas atvežti su automobiliu ir užpilti jas rankomis į sėjamąją. P. V. avižų negalėjo atvežti, nes neturi vairuotojo teisių, turi tik traktorininko teises. P. V. baigė sėti lauką, kurį prieš tai nespėjo viso apsėti J. Č. sūnus. Jokio atlygio P. V. nepažadėjo, tik davė technikos, kad P. V. pas save pasisėtų ko reikia, taip pat vėliau pasisodino bulvių.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus (toliau ir – Inspekcija) atstovė Asta Ruplėnienė teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. balandžio 11 d. patikrinimo metu J. Č. priklausančiame sklype rastas dirbantis P. V., kuris su šiam ūkininkui priklausančiu traktoriumi dirbo ūkininko naudai. Inspekcija tokius atvejus traktuoja kaip nelegalų darbą, nes pas ūkininkus žmogus turi dirbti arba sudaręs rašytinę darbo sutartį, arba pagal paslaugų kvitus, kurie šiuo atveju buvo negalimi, nes P. V. dirbo su technika. Nebuvo sudaryta darbo sutartis vieną dieną prieš 2019 m. balandžio 11 d. J. Č. tuo metu, kai P. V. sėjo avižas, sėdėjo automobilyje, kuriame buvo sudėti avižų maišai. Abu parašė paaiškinimus, nieko neneigė, abu sutiko su pažeidimu, prisipažino. P. V. inspektoriams teigė, kad J. Č. žadėjo jam sumokėti, kad buvo paprašytas avižas susėti, nes pats J. Č. negalėjo dėl savo sveikatos būklės. P. V. teigė, kad turi invalidumą ir nedirba, kai reikia - padeda savo kaimynui J. Č.. Daugiau įdarbintų asmenų J. Č. ūkyje nėra.

Liudytojas P. V. teismo posėdyje parodė, kad J. Č. yra jo draugas, gyvena netoliese, padeda jam – nuveža pas gydytojus ar į miestą. Pats liudytojas po patirto insulto turi neįgalumą nuo 2010 m., gauna invalidumą ir niekur nedirba. Pats nieko neaugina, nieko nesėja, augina tik vištų, žemę išnuomojęs J. Č.. 2019 m. balandžio 11 d. paprašytas J. Č. pabaigė sėti avižomis lauką, kurio nebaigė apsėti J. Č. sūnus. J. Č. atvežė grūdus, jis pats negalėjo sėti, nes neturi traktorininko teisių. Nieko nepažadėjo už sėjimą. P. V. J. Č. padėjo tik tą vienintelį kartą. Kai sėjo, J. Č. buvo išvažiavęs grūdų, po to atvažiavo, netrukus ir Inspekcija atvažiavo.

Teismo posėdžio metu buvo ištirta byloje surinkta medžiaga: Inspekcijos 2019 m. balandžio 16 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-656-2019, Inspekcijos 2019 m. balandžio 16 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0964-0138, J. Č. ir P. V. 2019 m. balandžio 11 d. rašytiniai paaiškinimai, Integracijos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacine sistema – 2019 m. balandžio 15 d. užklausos rezultatai, ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, traktoriaus registracijos liudijimas (b. l. 2-14).

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami tarp šalių susiklostę darbo teisiniai santykiai. Teismo vertinimu, šiuo atveju nelegalaus darbo faktą įrodančių duomenų, siekiant pripažinti, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo santykiai ir P. V. dirbo ūkininko J. Č. ūkyje, nesudarius darbo sutarties, nepakanka.

Byloje nustatyta, kad P. V. iš tiesų 2019 m. balandžio 11 d. apie 12 val. ūkininkui J. Č. priklausančiame žemės sklype su šio ūkininko traktoriumi bei sėjamąja sėjo J. Č. avižas, darbo sutartis nebuvo sudaryta. Šios faktinės aplinkybės užfiksuotos 2019 m. balandžio 16 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte, nurodytos kaip pažeidimo esmė protokole, jas pripažino bei nurodė J. Č., P. V. bei patikrinimą atlikusi ir protokolą surašiusi darbo inspektorė. Inspektorė teismo posėdyje, be kita ko, nurodė, kad Inspekcija, kai pas ūkininką randa dirbantį žmogų be paslaugų kvitų, arba be rašytinės darbo sutarties, kai dirbama su technika, tai traktuoja kaip nelegalų darbą. Tačiau teismas negali sutikti su tokiu supaprastintu nelegalaus darbo aiškinimu, nes teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Taigi vien fakto, kad pas ūkininką rastas dirbantis žmogus ūkininko naudai be paslaugų kvitų arba be rašytinės darbo sutarties, nepakanka, kad darbas būtų pripažįstamas nelegaliu ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme. Tačiau nagrinėjamoje byloje pakankamai duomenų, kurie leistų konstatuoti ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, nėra surinkta, nors tokią pareigą pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį turi būtent tyrimą atlikusi Inspekcija. Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitiems, taip pat ir teismui.

Pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Nors Inspekcijos atstovė teismo posėdyje teigė, kad tiek J. Č., tiek P. V., teikdami paaiškinimus įvykio vietoje, pripažino savo kaltę dėl nelegalaus darbo, šios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti duomenys, nes ji nėra niekur užfiksuota. Abiejų asmenų pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose tik glaustai (J. Č. dviem sakiniais, o P. V. vienu sakiniu) nurodyta, kad buvo dirbta J. Č. žemės sklype ir sėtos su jo traktoriumi avižos, ką jie abu pripažino ir nurodė taip pat ir teisme. Šiuose pirminiuose paaiškinimuose, kurie, kaip jau minėta, yra vieni iš pagrindinių įrodymų šios kategorijos bylose, nėra užfiksuota jokių kitų esminę reikšmę turinčių aplinkybių – nei ar šie asmenys (ne)pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusižengimo, kieno nurodymu P. V. dirbo, kiek laiko dirbo, kaip aiškina abu asmenys jų susitarimo turinį, ar buvo susitarimas dėl atlyginimo, jei buvo, tai koks, ir pan. Šios aplinkybės neužfiksuotos ir kituose byloje esančiuose duomenyse, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad jos Inspekcijos nebuvo tirtos. Būdamas aktyvus, teismas tiek J. Č., tiek P. V. apklausė teismo posėdyje, tačiau jų apklausa teisme vyko (2019 m. gegužės 9 d.) praėjus beveik mėnesiui po atlikto patikrinimo (2019 m. balandžio 11 d.), per kurį šie asmenys, būdami draugais ir kaimynais, galėjo suderinti J. Č. naudai savo teismui teikiamus paaiškinimus. Taigi teismui neliko galimybės patikrinti, ar šie asmenys keitė savo parodymus, bei vertinti jų paaiškinimų patikimumą, be kita ko, ir šiuo aspektu.

Kaip jau minėta, J. Č. teismo posėdyje savo kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo nepripažino ir paaiškino, kad P. V. 2019 m. balandžio 11 d. padėjo pabaigti apsėti lauką avižomis, nes ūkininko sūnus to padaryti nespėjo. Tą patį nurodė ir avižas sėjęs P. V.. Jokių šią versiją paneigiančių duomenų administracinio nusižengimo byloje nėra. Taigi abu šie asmenys susitarė dėl vieno konkretaus darbų rezultato – pabaigti apsėti lauką avižomis, o ne dėl tęstinių funkcijų J. Č. ūkyje atlikimo. Negana to, abu apklausiami asmenys nurodė, kad tuo metu, kai P. V. sėjo avižas lauke, J. Č. prie šio lauko sėdėjo automobilyje, kuriame buvo sudėti avižų maišai. Šias aplinkybės patvirtino ir Inspekcijos atstovė teisme. Kaip paaiškino J. Č., jis vežė avižas, pylė jas į sėjamąją. Taigi lauke J. Č. dirbo kartu su P. V., kas iš esmės patvirtina J. Č. teiginius, kad tarp jo ir P. V. buvo susiklostę savitarpio pagalbos, talkos, o ne darbo santykiai. Abejonių dėl P. V. galėjimo atlikti pastovias darbo funkcijas ūkininko J. Č. ūkyje kelia ir P. V. sveikatos būklė: kaip liudytojas nurodė, jis po patirto insulto turi neįgalumą nuo 2010 m., dėl ko iš esmės yra nedarbingas. Nors šioms aplinkybėms patvirtinti byloje rašytinių duomenų nėra, jos buvo pakankamai akivaizdžios, liudytoją apklausiant teisme. Taigi tarp šalių esant susiklosčiusiems kaimyniškiems savitarpio pagalbos santykiams, asmenų susitarimas dėl atlygio natūra (tiek J. Č., tiek P. V. nurodė, kad J. Č. liudytojui skolino technikos bulvėm sodint) nelaikytinas darbo sutarties požymiu.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta neabejotinų, nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad tarp P. V., kaip darbuotojo, ir ūkininko J. Č., kaip darbdavio, būtų susiklostę darbo teisiniai santykiai, kad J. Č. protokole nurodytu laiku ir vietoje leido P. V. dirbti savo ūkyje, jo neįdarbinęs, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties. Byloje surinkti duomenys neleidžia nustatyti nelegalaus darbo požymių, t. y. byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų apie tai, jog buvo sudarytas sutarimas dėl darbo tarp šių subjektų, taip pat nėra duomenų apie susitarimą dėl darbo sąlygų ir užmokesčio.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad J. Č. veiksmuose yra jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena J. Č. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną J. Č. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja Monika Benetė