Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-12-05 · Civilinė byla Nr. 2-2748/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-05
Bylos Nr.
2-2748/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
akcinės bendrovės SEB banko
Trečiasis asmuo
akcinės bendrovės „SEB lizingas“
Advokatai
Irmantas Norkus
Kategorijos
  • 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2748/2011Procesinio sprendimo kategorija 102.2.; 122.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės SEB banko, trečiojo asmens akcinės bendrovės „SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl termino atnaujinimo, civilinėje byloje Nr. B2-5940-619/2011 dėl akcinės bendrovės „Vingriai“ bankroto.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą UAB „Vingriai“.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 14 d. nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė UAB „Realm Juridical“, 2011 m. birželio 27 d. nutartimi į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukė UAB „Antagutė“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių, BUAB „Pramonės pastatų valdymas“, AB „SEB lizingas“.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakė iškelti AB „Vingriai“ bankroto bylą.

Šalies argumentai

Ieškovas AB SEB bankas, trečiasis asmuo AB „SEB lizingas“ 2011 m. rugsėjo 23 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, taip pat pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti. Prašymą motyvavo tuo, kad pareiškėjų atstovai advokatai parengė atskirojo skundo projektą skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarties ir šį projektą 2011 m. rugpjūčio 25 d. nusiuntė suderinti klientams AB SEB bankui ir AB „SEB lizingas“. Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 26 d. AB SEB banko atstovas patvirtino, jog parengtas dokumentas yra tinkamas pateikti teismui, ir gavus minėtą dokumentą skundas tą pačią dieną buvo išsiųstas iš advokatų kontoros registruotu paštu. Pažymėjo, kad atskirasis skundas buvo parengtas bei išsiųstas Vilniaus apygardos teismui registruotu laišku laiku bei pačioje termino atskirajam skundui paduoti pradžioje, tačiau skundas nepasiekė teismo ne nuo jų priklausančių priežasčių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nutarė ieškovo AB SEB banko, trečiojo asmens AB „SEB lizingas“ prašymo dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarties netenkinti; teismo nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti ieškovui ir trečiajam asmeniui pateiktą atskirąjį skundą.

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje yra nurodyta, jog nutartis skundžiama per 10 dienų nuo nutarties priėmimo dienos. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra juridinis asmuo, teisme ieškovą atstovavo įmonės atstovas ir advokatas, teismo nutartis jiems buvo išsiųsta tinkamai įteikta, tuo tarpu prašymas terminui atnaujinti ir atskirasis skundas teismui pateiktas tik 2011 m. rugsėjo 23 d., tai yra daugiau nei po 1 mėnesio, šis praleidimo terminas nėra minimalus. Teismo nuomone, ta aplinkybė, jog advokatas/ieškovo ir trečiojo asmens atstovai netinkamai atliko savo darbą, negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir trečiasis asmuo yra juridiniai asmenys, atstovaujami advokatų kontoros.

Teismas nurodė, kad nors ieškovas pateikė Lietuvos pašto siuntos pažymą, pagal kurią nustatyta, jog iš ieškovo advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontoros RAIDLA 2011 m. rugpjūčio 26 d. išsiųsta korespondencija Vilniaus apygardos teismui, tačiau minėta pašto pažyma neįrodo aplinkybės, jog šia siunta buvo išsiųstas būtent atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, t.y. iš šios siuntos nėra galimybės nustatyti, kokie procesiniai dokumentai buvo išsiųsti Vilniaus apygardos teismui. Teismas pažymėjo, kad atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarties nėra registruotas nei Vilniaus apygardos teismo gaunamų dokumentų žiniaraščiuose, nei Lietuvos Respublikos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Teismo nuomone, pateikiami prie prašymo įrodymai – susirašinėjimas tarp AB SEB banko atstovo ir advokatų kontoros taip pat neįrodo aplinkybės, kad ieškovas tinkamai realizavo savo procesines teises įstatymo nustatytu terminu, t.y. per įstatymo nustatytą terminą išsiuntė Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą dėl teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarties AB „Vingriai“ bankroto byloje.

Teismas, kompleksiškai įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, sprendė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog terminas atskirajam skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, o atskirojo skundo nepateikimas per įstatyme numatytą dešimties dienų laikotarpį, nesant jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, vertintinas kaip netinkamas rūpinimasis šia teise. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį procesinio termino praleidimo pasekmė yra teisės atlikti per juos numatytus procesinius veiksmus pasibaigimas, todėl nutarčiai įsiteisėjus, ieškovui, trečiajam asmeniui grąžintinas paduotas atskirasis skundas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas AB SEB bankas ir trečiasis asmuo AB „SEB lizingas“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti teminą atskirajam skundui paduoti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismo išvada, kad termino praleidimo priežastys nelaikytinas svarbiomis ir dėl to atsisakytina atnaujinti praleistą terminą, nepagrįsta. Apeliantai tinkamai bei operatyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis – termino skundui paduoti pirmosiomis dienomis parengė bei išsiuntė atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui, taip pat atliko visus veiksmus, kuriuos šioje situacijoje buvo įmanoma atlikti: parengė atskirąjį skundą, suderino jį su klientu bei tą pačią dieną išsiuntė skundą registruotu paštu Vilniaus apygardos teismui. Apeliantai, atlikę nurodytus veiksmus, neturėjo pagrindo abejoti, kad skundas gali nepasiekti teismo ar pasimesti. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog ne dėl nuo apeliantų bei jų atstovų priklausančių aplinkybių, bet dėl galimai pašto darbuotojų ar kitokios klaidos atskirasis skundas galėjo nepasiekti teismo ar pasimesti.Atsisakius atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti bei neįvertinus atskirame skunde išdėstytų motyvų, atsakovo AB „Vingriai“ bankroto byla nebus tinkamai išnagrinėta bei nebus tinkamai išaiškintos atsakomo mokumui nustatyti reikšmingos aplinkybės bei įrodymai, šiuo būdu pažeidžiant atsakovo kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas AB „Vingriai“ prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, atskirojo skundo argumentai, kad apeliantai pagristai tikėjosi, jog registruotu paštu išsiųstas atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarties pasieks teismą, dėl ko beveik mėnesį nebuvo poreikio domėtis išsiųsta registruota pašto siunta, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi apeliantai, būdami atidūs bei rūpestingi, visą laiką galėjo ir turėjo stebėti išsiųstą registruotą pašto siuntą, o pastebėję, jog siunta nepasiekė teismo, imtis priemonių, kad įstatymo nustatytas terminas atskirajam skundui paduoti nebūtų nepagristai praleistas beveik tris savaites. Atsakovo teigimu, apeliantai nepagrįstai apeliuoja, į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarties neperžiūrėjus apeliacine tvarka, byla liks išnagrinėta netinkamai, kad bus pažeisti AB „Vingriai“ kreditorių interesai. Atsakovas pažymi, kad nei vienas iš byloje įtrauktų trečiųjų asmenų Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarties neskundė, tuo patvirtindami, kad sutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, jog bankroto byla AB „Vingriai“ nekeltina.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis paliktina nepakeista.

CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį), tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, t. y. ji ribojama laike. CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 335 straipsnį, atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o tuo atveju, jeigu skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties nuorašo (patvirtintos kopijos) įteikimo dienos. Pažymėtina, kad Įmonių bankroto įstatymas numato kitą terminą atskirajam skundui dėl teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla, paduoti – nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta, t.y. atskirasis skundas dėl tokios nutarties gali būti paduodamas per 10 dienų nuo jos priėmimo. Atitinkamai, vadovaujantis CPK 75 straipsnio pirmąja dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Taigi praleidus įstatymo numatytą terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau pagal CPK 78 straipsnio pirmąją dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu termino praleidimo laikotarpis neilgas, tai, sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t. y. ar termino apeliaciniam (atskirojo) skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 str. 7 d.). Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams.

Nagrinėjamu atveju ieškovas AB SEB bankas ir trečiasis asmuo AB „SEB lizingas“ praleido terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą AB „Vingriai“, paduoti ir prašo šį terminą atnaujinti. Bylos duomenys patvirtina, kad atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarties buvo paduotas praėjus mėnesiui po šios nutarties priėmimo, t.y. 2011 m. rugsėjo 23 d.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai termino praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis ir dėl to nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą. Apeliantų nurodomos termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastys siejamos su pašto darbuotojų ar kita klaida. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Į bylą pateikta AB Lietuvos pašto pažyma apie dokumentų išsiuntimą registruota siunta patvirtina, kad iš Advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontoros RAIDLA buvo išsiųsta į Vilniaus apygardos teismą 1112 g svorio siunta Nr. RN292617619LT. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėta pažyma neįrodo, kad šia siunta buvo išsiųstas būtent atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarties. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta siunta buvo siųsta iš advokatų kontoros, todėl gali būti, kad siunta Nr. RN292617619LT buvo išsiųsta į Vilniaus apygardos teismą ir gauta laiku, tačiau buvo skirta ne AB „Vingriai“ bankroto bylai, o kitai bylai, kurioje dalyvaujančius byloje asmenis atstovauja minėta advokatų kontora. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantų nurodoma aplinkybė, kad atskirasis skundas advokatų kontoros buvo parengtas ir suderintas su klientais laiku, nesudaro pagrindo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, kadangi advokatų kontora turi tinkamai ir rūpestingai atlikti savo darbą ne tik rengiant procesinius dokumentus, bet ir laiku juos pateikiant teismui.

Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad atsisakius atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti bei neįvertinus atskirame skunde išdėstytų motyvų, atsakovo AB „Vingriai“ bankroto byla nebus tinkamai išnagrinėta bei nebus tinkamai išaiškintos atsakomo mokumui nustatyti reikšmingos aplinkybės bei įrodymai, šiuo būdu pažeidžiant atsakovo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Visų pirma, nurodyta aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, nepatvirtina būtinybės atnaujinti praleistą terminą procesiniam veiksmui atlikti, kuris, kaip minėta siejamas su svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Antra, atsakovo AB „Vingriai“ į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad AB SEB bankas ir AB „SEB lizingas“, nelaukdami klausimo dėl termino atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarties paduoti atnaujinimo klausimo išsprendimo, vėl siekia inicijuoti bankroto bylos AB „Vingriai“ iškėlimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ilgą procesinio praleidimo nagrinėjamu atveju terminą, nurodomas šio termino praleidimo priežastis bei bylos pobūdį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarties paduoti ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsisakymo šį terminą atnaujinti yra pagrįstos.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas AB „Vingriai“ prašo apeliacinės instancijos teismą priteisti 1 270,50 Lt išlaidų advokato pagalbai surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą apmokėti atlyginimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, bylos pobūdį, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti atsakovui AB „Vingriai“ iš ieškovo AB SEB banko ir trečiojo asmens AB „SEB lizingas“ po 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui AB „Vingriai“ iš ieškovo AB SEB banko ir trečiojo asmens AB „SEB lizingas“ po 200 Lt (du šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Teisėjai Audronė JarackaitėKazys KailiūnasMarytė Mitkuvienė