Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėjas Jeugenijušas JaglinskisBaudžiamoji byla Nr. 1A-210/12Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.

2012 m. sausio 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo N. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

LR BK 72 str. pagrindu iš N. Š. konfiskuoti nusikalstamu būdu gauti 20 Lt (dvidešimt litų).

Šiuo nuosprendžiu nuteisti A. O. bei K. Š. (K.), tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Š. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino, 3,037 g psichotropinės medžiagos - MDMA ir 33,922 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, kurias laikė iki 2007-07-25 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po ko, apie 15.05 val., dalį - 0,013 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino minėtame bute pardavė už 10 Lt I. V. bei tą pačią dieną, apie 15.20 val., dalį - 0,013 g psichotropinės medžiagos ­metamfetamino pardavė už 10 Lt A. O., o likusią dalį psichotropinių medžiagų ­5,889 g metamfetamino, 3,037 g - MDMA ir 33,922 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių laikė iki tos pačios dienos 17.55 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rado ir paėmė nurodytus kiekius psichotropinių medžiagų – metamfetamino, MDMA ir narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, t.y. N. Š. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 str.1 d., padarymą.

Pagal apelianto nuomonę, nesant byloje ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimo pradėti objekto ir asmens sekimą su teisėjo patvirtintu sutikimu ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties paskirti objekto ir asmens sekimą, pirmosios instancijos teismas, kaip įrodymais negalėjo remtis nei pareigūnų parodymais, nei sekimo pasėkoje atliktų veiksmų metu gautais duomenimis. Be to, teismas negalėjo remtis ir I. V. parodymais, kadangi apeliantui nebuvo suteikta galimybė betarpiškai jam užduoti klausimų.

Skunde daroma išvada, kad apelianto veika turi būti kvalifikuota pagal LR BK 259 str. 2 d. Neneigia, jog vazone rastos kanapės priklausė jam, kurias jis pats ir naudodavo. Tuo tarpu nuosprendyje nenurodžius jų kiekio, turi būti laikoma, kad jų kiekis buvo nedidelis. Tokiu būdu, remiantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančia LR BK 95 str. 1 d. 1 a) p. redakcija (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), baudžiamoji byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t.y. suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Teismo posėdyje nuteistojo N. Š. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. Š. apeliacinis skundas, jo ribose, tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis N. Š. atžvilgiu keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.).

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Visos šiame straipsnyje nurodytos veikos yra alternatyvios ir pakanka padaryti bent vieną iš jų, kad pagal šį straipsnį atsirastų atsakomybė. Tuo tarpu kalto asmens nuteisimo dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėto disponavimo sąlyga yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo faktų nustatymas ir jų pagrindimas teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtais ir vėliau apkaltinamajame nuosprendyje išdėstomais įrodymais.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 2 punktas reikalauja, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis, teismas atmetė kitus įrodymus. Gi nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas. Itin reikšminga laikytina 2009 m. spalio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, priimta siekiant suvienodinti teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Šioje nutartyje yra suformuluoti būtini reikalavimai įrodinėjant BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, t. y. tą veiką, už kurią apeliantas ir yra nuteistas.

Kaip jau buvo minėta, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar (ir) psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, gali reikštis visa eile straipsnio dispozicijoje išvardintų alternatyvių veikų - gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, pardavimu ar kitokiu platinimu, kurių kiekviena iš esmės atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Vadinasi, bet kurios iš tų veikų padarymas (esant visiems sudėties požymiams) sudaro pakankamą pagrindą kaltininką nubausti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Tačiau teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nei vienai iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų, ką buvo konstatavęs ir LAT aukščiau minėtoje plenarinės sesijos nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009.

Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad N. Š. yra nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino, 3,037 g psichotropinės medžiagos - MDMA ir 33,922 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, kurias laikė iki 2007-07-25 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po ko, apie 15.05 val., dalį - 0,013 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino minėtame bute pardavė už 10 Lt I. V. bei tą pačią dieną, apie 15.20 val., dalį - 0,013 g psichotropinės medžiagos ­metamfetamino pardavė už 10 Lt A. O., o likusią dalį psichotropinių medžiagų - ­5,889 g metamfetamino, 3,037 g MDMA ir 33,922 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių laikė iki tos pačios dienos 17.55 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rado ir paėmė nurodytus kiekius psichotropinių medžiagų – metamfetamino ir MDMA bei narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis.

Taigi sprendžiant iš skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomosios dalies, nuteistojo N. Š. kaltė pasireiškė trimis atskiromis nusikalstamomis veikomis – aukščiau nurodytų psichotropinių ir narkotinių medžiagų neteisėtu įgijimu, laikymu turint tikslą jas parduoti bei pardavimu. Todėl pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, apkaltinamajame nuosprendyje privalėjo išdėstyti įrodyta pripažintos kiekvienos alternatyvios nusikalstamos veikos aplinkybes: nurodyti nusikaltimo padarymo būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvus, kuriais vadovaudamasis, teismas atmetė kitus įrodymus. Šiuo konkrečiu atveju teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimus.

BPK 301 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti prielaidomis. Todėl kiekvienas inkriminuojamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tokiu atveju, kai jo buvimą pagrindžia įrodymai, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tokie įstatymo reikalavimai, t. y. neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną nusikalstamos veikos sudėties požymį, taikytini ir tais atvejais, kai baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje yra nurodomos kelios alternatyvios veikos, kaip ir šiuo konkrečiu atveju. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas privalėjo atskirai išdėstyti aplinkybes, pagrindžiančias kiekvieną alternatyvią BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, t. y. narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą bei pardavimą, nes, kaip jau minėta, BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, kas reiškia, kad kiekviena iš jų turi turėti ir savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne būti preziumuojama („išvedama“) iš kitų minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.

LAT senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 37 ,,Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ir narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ yra išaiškintos bei aptartos šių alternatyvių veikų sąvokos. Nutarimo 11 punkte nurodyta, jog įgijimu laikomi tokie veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropines ar narkotines medžiagas ir pirmos kategorijos jų pirmtakus (prekursorius). Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas ir kt. Pripažįstant N. Š. kaltu ir nuteisiant jį už neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą buvo būtina aiškiai išdėstyti tai patvirtinančius esminius įrodymus, tačiau tai nebuvo padaryta. Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad teismas nenustatė nei narkotinių nei psichotropinių medžiagų įgijimą patvirtinančių aplinkybių, t. y. neaišku, kokiomis aplinkybėmis, kada, iš kokio šaltinio, už kokią pinigų sumą buvo įgytos nuosprendyje išvardintos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, tame tarpe ir vienos iš psichotropinių medžiagų – metamfetamino kiekis. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįrodė šių aplinkybių, iš kaltinimo šalinama, kad N. Š. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis įgijo nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino, 3,037 g psichotropinės medžiagos - MDMA ir 33,922 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių.

Tuo tarpu kitos, įrodytomis pripažintos alternatyvios nusikalstamos veikos, t. y. neteisėtas 5,889 g psichotropinių medžiagų –metamfetamino bei 3,037 g psichotropinių medžiagų - MDMA ir 33,922 g narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių laikymo turint tikslą jas parduoti aplinkybės, apkaltinamajame nuosprendyje yra išdėstytos ir atskleistos, taip pat aptarti ir įrodymai, kuriais yra grindžiama apelianto kaltė. Be to, kolegija konstatuoja, jog N. Š. pagrįstai yra pripažintas kaltu ir nuteistas už 0,013 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino pardavimą I. V. bei 0,013 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino pardavimą A. O. Nuosprendyje yra išdėstyti ir aptarti esminiai įrodymai, patvirtinantys N. Š. kaltę atlikus šiuos neteisėtus nusikalstamus veiksmus.

Sprendžiant iš apelianto parodymų, užfiksuotų byloje, jis neneigia, kad dalis jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o konkrečiai tų, kurios buvo rastos arbatinuke, gėlės vazone bei tamsiame kambariuke, priklauso jam. Tačiau pastarojo teigimu, jis šias medžiagas laikė dėl savęs ir niekam jų nepardavinėjo. Tuo tarpu iš kur atsirado kratos metu tualete pareigūnų rastos narkotinės bei psichotropinės medžiagos, tvirtina nežinąs ir daro prielaidą, jog jos galėjo priklausyti arba I. V., kuris prieš kratą naudojosi tualetu, arba šias medžiagas pastarajam „pakišo“ kratą atlikę pareigūnai.

Tačiau byloje surinkti duomenys - liudytojų V. V., R. J., M. M., V. L., iš dalies paties N. Š. parodymai, kratos protokolas, specialisto išvados, I. V. bei A. O. ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti parodymai, kita bylos medžiaga, kuriuos teismas pripažino įrodymais, objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei leidžia atmesti pastarojo pasirinktą gynybos versiją.

Kaip matyti iš liudytojo R. J. parodymų analizės, tikrinant operatyvinę informaciją apie tai, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prekiaujama narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, buvo nutarta minėtame bute atlikti kratą. Paskambinus į buto duris ir prisistačius policijos pareigūnais, bute buvę asmenys ilgai delsė jas atidaryti, girdėjosi sujudimas. Maždaug po 5-7 minučių, buto duris atidarė N. Š., kuris stovėdamas koridoriuje valėsi šlapias rankas. Paskelbus nutarimą daryti kratą, visame bute buvo ieškoma narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Sekcijoje tarp knygų buvo rastas plastikinis maišelis su milteliais ir tuščias švirkštas. Gėlės vazone - plastikinis maišelis su augalinės kilmės medžiaga, kuri N. Š. buvo įvardinta „žole“ ir, pasak šio, priklausė jam. Arbatinuke, stovėjusiame sekcijoje, buvo rastas plastikinis maišelis su gelsvos spalvos tablete. Koridoriuje, šiukšlių maišuose, buvo rastas plastikinis maišelis, kuriame buvo 8 plastikiniai maišeliai su drėgna milteline medžiaga, du plastikiniai maišeliai su augalinės kilmės medžiagos likučiais. Iš tamsaus kambariuko buvo paimta 6 plastikiniai maišeliai su miltelių likučiais, 3 plastikiniai maišeliai su augalinės kilmės medžiagos likučiais. Iš virtuvės – 2 ampulės „Diazepeks“ su skysčiu. Patikrinus tualeto patalpą, klozete buvo aptiktas metalinis šaukštelis bei paketas, kuriame buvo 9 plastikiniai maišeliai su augalinės kilmės medžiaga, plastikinis maišelis su 2 tabletėmis, 3 plastikiniai maišeliai su milteliais bei plastikinis maišelis su tabletėmis. Tai pamatęs N. Š., pasak pareigūno, akivaizdžiai susinervino. Visi šie bei kiti kratos metu rasti ir paimti daiktai buvo įrašyti į kratos protokolą. Tvirtina, kad N. Š. dalyvavo visos kratos metu ir matė pareigūnų atliekamus veiksmus.

Iš esmės analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybes nurodė ir kiti kratos atlikimo metu dalyvavę pareigūnai – M. M., V. L. bei V. V. Netikėti šiais, nuosekliai vieni kitus papildančiais pareigūnų parodymais, kurie pagrįsti ir kitais įrodymais: kratos protokolu bei specialisto išvadomis, teismas neturėjo jokio pagrindo. Tuo tarpu N. Š. keliama versija, jog tualete rastas narkotines ir psichotropines medžiagas neva tai jam galėjo „pakišti“ policijos pareigūnai, ar palikti I. V., pirmosios instancijos teismo, įvertinus jų kiekį, pagrįstai buvo atmesta, kaip prieštaraujanti tiek paties N. Š. parodymams, tiek ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Analizuojant nuteistojo N. Š. teisme duotus parodymus matyti, jog šis, darydamas prielaidą, kad tualete narkotines ir psichotropines medžiagas galėjo palikti I. V., kuris tą dieną buvo užėjęs pas jį į tualetą ir jame prabuvo apie 5 minutes, taipogi tvirtino ir tai, kad prieš kratą, tualetu naudojosi jo aštuonmetis sūnus, bute buvusi nėščia moteris T. S.-S. bei jis pats ir jokių problemų dėl naudojimosi tualetu nei vienam nekilo, šaukštelio bei narkotinių medžiagų jame nepastebėjo (4 t. b.l. 18, 19, 24). Tuo tarpu, pasak pareigūno, radusio į klozetą įkištus paketus su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, naudotis tualetu, atsižvelgus į jų kiekį, tiesiog nebūtų buvę įmanoma, pažymėdamas ir tai, kad dalis klozete rastų tablečių jau buvo ištirpę. Minėtoje vietoje radus paketus su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, pareigūnui tapo aiški ir N. Š. šlapių rankų priežastis (4 t. b.l. 23).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2007-07-25 nutarimo, kurio teisėtumą 2007-07-27 patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas, pagrindu atliktos kratos protokolą pasirašė visi kratos metu dalyvavę asmenys, tame tarpe ir N. Š., ir jokių pastabų ar pareiškimų dėl šio dokumento surašymo teisėtumo ar pagrįstumo nebuvo (1 t. b.l. 8, 9-10). Todėl apelianto skunde keliamos abejonės tiek dėl paties kratos metu iš klozeto išimtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų radimo fakto, tiek ir dėl jų kiekio, vertinamos kaip gynybos pozicija, siekiant sušvelninti atsakomybę, ir atmetamos.

Pažymėtina, kad būtinasis BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymis – tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas gali būti įrodinėjamas ne tik remiantis kaltininko parodymais, bet ir kitais objektyviais bylos duomenimis. Todėl, nors pats N. Š. ir neigia turėjęs tikslą parduoti jo bute laikomas ir kratos metu rastas narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau tokią pastarojo poziciją paneigia byloje surinkti duomenys.

Iš 2007-07-25 tarnybinio pranešimo matyti, kad įtariant narkotinių medžiagų disponavimu įvykio dieną policijos pareigūnų sulaikytas A. O. paaiškino, jog pas jį rastą maišelį su amfetaminu prieš keletą minučių jis įsigijo iš vaikino vardu N., kuris gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 1). Iš esmės analogiškas aplinkybes A. O. patvirtino ir jo 2007-07-26 atliktos apklausos metu, paaiškindamas, kad už maišelį su amfetaminu asmeniui, iš kurio pirkdavo psichotropines medžiagas, jis mokėdavo po 10 Lt, tiek pat mokėjo ir 2007-07-25, t.y. dieną, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Savo parodymus A. O. patvirtino ir 2008-01-23 apklausos metu. Todėl aukščiau nustatytos aplinkybės, pagrįstai teismui leido apelianto kaltę, tarpe kitų įrodymų, grįsti ir nuosekliais A. O. parodymais, užfiksuotais ikiteisminio tyrimo metu, nors šis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, jų ir atsisakė. Pastaroji A. O. pozicija pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesta ir, teisėjų kolegijos nuomone, vertintina kaip siekimas padėti N. Š. palengvinti jo teisinę padėtį, atkreipiant dėmesį į tai, kad A. O. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kiti bylos įrodymai, t.y. byloje apklaustų liudytojais pareigūnų V. V., M. M. ir R. J. parodymai, specialisto išvados.

N. Š. kaltę pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį, priešingai nei mano šis, patvirtina ir I. V. parodymai. Pastarasis nurodė, jog įvykio dieną, iš asmens vardu N., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) Vilniuje, už 10 lt jis įsigijo du polietileninius maišelius amfetamino. Tačiau netrukus buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šias aplinkybes I. V. nurodė tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų apklausų metu, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (1 t. b.l. 112-113, 117-118, 120-122). Be to, parodymų patikrinimo vietoje metu, I. V. parodė (duomenys neskelbtini) namo trečiame aukšte esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), kur iš vyro vardu N. jis, įsigijo, kaip nustatyta cheminio tyrimo metu, psichotropinę medžiagą - metamfetaminą (1 t. b.l. 17-19, 123-127).

Abejoti tokiais I. V. parodymais teismas taipogi neturėjo pagrindo, juolab kad juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Iš pareigūno M. M. 2007-07-25 tarnybinio pranešimo matyti, kad sulaikius ir patikrinus I. V., kuris prieš tai buvo užėjęs į (duomenys neskelbtini) g. esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinę ir pakilęs į trečią aukštą, jo kelnių kairės pusės kišenėje buvo rasti ir išimti du polietileniniai maišeliai su milteliais, kuriuos I. V. aiškinimu, jis įsigijo iš vaikino vardu N., gyvenančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje (1 t. b.l. 1-2). Iš specialisto išvados Nr. 140-(7623)-IS1-5352 matyti, jog 2007-07-25 paviršinės apžiūros metu pas I. V. rastų baltos spalvos miltelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 0,013 g (1 t. b.l. 18-19).

Reikia pažymėti, kad apelianto argumentas dėl I. V. parodymų vertinimo, yra nepagrįstas.

BPK 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos asmens teisės pačiam apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti, įgyvendinimas yra susijęs su bylą nagrinėjančio teismo pareiga tiesiogiai ištirti bylos įrodymus, kai teisiamajame posėdyje apklausiami liudytojai parodymus duoda žodžiu (BPK 242 str.). Tačiau išimtiniais įstatymo nustatytais atvejais leidžiama laikytis kitokios tvarkos, t. y. teismas turi teisę perskaityti liudytojų duotus parodymus ir jais remtis priimant galutinį sprendimą (BPK 276 str., 291 str.). Viena iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo galimybių yra atvejis, kai asmuo teisiamajame posėdyje nedalyvauja dėl svarbių priežasčių, bet buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Esant teismo pripažintoms svarbiomis tokio asmens neatvykimo į teisiamąjį posėdį priežastims (BPK 37 str. 2 d.), jo duoti parodymai gali būti pripažįstami įrodymais (BPK 20 straipsnis), net ir neužtikrinus minėtų kaltinamojo teisių. Tokiu atveju svarbu nustatyti, kad teismas ėmėsi visų teisiškai reglamentuotų būdų, jog toks asmuo atvyktų ir būtų apklaustas teisiamajame posėdyje, o jei tai tampa neįmanoma arba labai apsunkinta, turi būti nustatoma, kad teisiamajame posėdyje nedalyvaujantis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas laikantis liudytojo apklausai keliamų proceso taisyklių (BPK 183 str.).

Baudžiamosios bylos dokumentų analizė leidžia daryti išvadą, kad teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo I. V. dalyvavimą teisminiame nagrinėjime, ėmėsi visų įstatymo numatytų priemonių: I. V. buvo išsiųsti teismo šaukimai, tikslinama informacija apie jo gyvenamąją vietą, kreipiantis teisinės pagalbos ir į kitas teisėsaugos institucijas. Be to, I. V. atžvilgiu buvo taikytos ir procesinės prievartos priemonės kaip atvesdinimas, baudos bei arešto skyrimas, 2010-02-03 nutartimi paskelbta pastarojo paieška. 2010-05-18 I. V. skirta papildoma kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Tačiau net ir šiomis priemonėmis nepavykus užtikrinti I. V. dalyvavimo bylos nagrinėjime, 2010-10-26 nutartimi, baudžiamoji byla I. V. atžvilgiu išskirta, toliau tęsiant pastarojo paiešką (3 t. b.l. 9, 11, 14, 15, 35, 37, 39, 40, 63, 90, 107, 113, 123, 126, 127, 139, 140, 149, 165-166, 173, 174, 183-184; 4 t. b.l. 1-2).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, teisiamojo posėdžio metu pagarsinęs I. V. 2008-02-08 ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus (1 t. b.l. 120-122), baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, pažymint ir tai, kad tiek pagal Lietuvos teismų, tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją draudimas apkaltinamojo nuosprendžio išvadas pagrįsti parodymais liudytojų, kurie nebuvo apklausti teisiamajame posėdyje, netaikomas atvejams, kai apkaltinamojo nuosprendžio išvadoms pagrįsti naudojami ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausto asmens parodymai. Kita vertus, liudytojo, kurio kvietimas į teismą yra nepaprastai sudėtingas, neprieinamumas, negali užkirsti kelio baudžiamajam procesui, juolab, kad, kaip minėta, be I. V. parodymų, byloje pakanka ir kitų N. Š. kaltę dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pagrindžiančių įrodymų. Byloje surinktų įrodymų visuma: neteisėtai laikytų įvairių narkotinių medžiagų kiekis bei vietos, šaukštelis, plastikiniai maišeliai su metamfetamino bei augalinės kilmės medžiagos likučiais, kurioje užfiksuoti kanapių ir jų dalyse esančių kanabinoidų pėdsakai, sąsiuvinis su užrašais (vardais, pavardėmis ir šalia jų surašytais skaičiais), nustatyti psichotropinių medžiagų pardavimo faktai byloje apklaustų asmenų - V. V., R. J., M. M., V. L., A. O. ir I. V. parodymų kontekste, pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido konstatuoti, jog nuteistasis N. Š. neteisėtai laikė jam inkriminuotus narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekius, turėdamas tikslą šias medžiagas parduoti, be to, dalį psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir pardavė (BK 260 str. 1 d.).

Iš skundo argumentų matyti, kad apeliantas abejoja ir tam tikrų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų leistinumu. Vienok, priešingai nei teigiama skunde, įrodymai byloje surinkti ir užfiksuoti nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, nuteistojo kaltė neįrodinėta jokiais kitais įrodymais, išskyrus surinktus, atliekant BPK numatytus veiksmus. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendį pagrindė tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad teismas rėmėsi policijos pareigūnų parodymais apie operatyvinę informaciją, kurios pagrindu buvo stebima buto, kuriame gyveno nuteistasis N. Š., laiptinė, o ne pačia operatyvine informacija. Todėl BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos nepažeistos. Kita vertus, reikia pažymėti, kad A. O. bei I. V. buvo sulaikyti, jiems darant nusikalstamą veiką. Teisę sulaikyti tokius asmenis policijos pareigūnams suteikia BPK 140 straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Kiti įrodymai, patvirtinantys N. Š. turėjus tikslą parduoti narkotines ar psichotropines medžiagas, taipogi buvo surinkti baudžiamojo proceso įstatyme numatytų veiksmų pasėkoje, ir šie veiksmai buvo atlikti jau pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, jog N. Š. veiksmų juridinis vertinimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra teisingas, teisinio pagrindo nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu, remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutarė:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nuosprendį pakeisti:

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies N. Š. nuteisimą už tai, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis įgijo nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino, 3,037 g psichotropinės medžiagos - MDMA ir 33,922 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių.

Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistą.