- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-05
- Bylos Nr.
- 2-342/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- UAB „Toresus“
- Ieškovas
- J. J., Rozos E
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Toresus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. nutarties, kuria iškelta atsakovui UAB „Toresus“ bankroto byla civilinėje byloje Nr. B2-1513-450/2009 pagal ieškovų J. J. , Rozos E. J. , VšĮ „Užupio vaizdelis“ ieškinį atsakovui UAB „Toresus“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai J. J. , E. J. , VšĮ „Užupio vaizdelis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Toresus“, prašydami iškelti atsakovui bankroto bylą, administratoriumi paskirti UAB „Admivita“. Ieškovai nurodė, kad UAB „Toresus“ ieškovei J. J. yra skolinga 219008,75 Lt, ieškovei E. J. – 48600 Lt, ieškovui VšĮ „Užupio vaizdelis“ – 373053,57 Lt, ką patvirtina 2008 m. gegužės 16 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai bei pirminiai skolų atsiradimo dokumentai, atsakovas šių įsiskolinimų iki šiol nepadengė. Ieškovai taip pat nurodė, kad 2007 m. balanso duomenimis įmonės turtas sudaro 2089204,40 Lt, tuo tarpu pradelsti bendrovės įsipareigojimai siekia 1258842,93 Lt, todėl akivaizdu, jog UAB „Toresus“ yra nemoki. Pagal 2008 m. balandžio 30 d. balansą atsakovo finansinė padėtis dar labiau pablogėjo, kadangi turtas sudarė 1973344 Lt, tuo tarpu įsipareigojimai siekė 1017149 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas pažymėjo, kad iš antstolės P. K. Turto aprašo matyti, jog įmonės turto vertė sudaro 806918,58 Lt, o ne 1942106 Lt, kaip nurodyta 2008 m. rugpjūčio 31 d. atsakovo teismui pateiktame balanse; taip pat ir balanse nurodytos per vienerius metus gautinos 1023307 Lt sumos kelia abejonių, kadangi ši suma lygi debitorinių įsiskolinimų sumai. Pažymėjo, kad nors Vilniaus m. 2 apylinkės teismo patvirtinta taikos sutartimi 911/1000 dalis patalpų, esančių Užupio g. 40, Vilniuje, buvo perleista UAB „Torsus“, bet šiuo metu procesas byloje yra atnaujintas. Taip pat nurodė, kad pagal paskutinio pateikto 2008 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenis ilgalaikio turto vertė nurodyta 466237 Lt, tuo tarpu antstolio padarytas ilgalaikio turto aprašas rodo, kad ilgalaikis turtas 2008 m. rugsėjo 20 d. dienai buvo 376903,70 Lt vertės, ir nuo to laiko jis nekito, kadangi įmonės turtas areštuotas.
Atsakovas UAB „Toresus“ su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutiko, prašė jį atmesti ir nekelti įmonei bankroto bylos, kadangi nėra tam būtinų sąlygų. Pažymėjo, kad atsakovas apskritai nėra skolingas ieškovams jokių sumų (nėra pirkęs jokių prekių, paslaugų, ėmęs paskolų iš ieškovų ir pan.) ir juo labiau nėra pradelsęs atsiskaityti su ieškovais jų nurodytų sumų, ir iš ieškovų pateiktų tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų negalima nustatyti, ar atsakovas laiku nemoka ieškovams nurodytų sumų, juo labiau, kad teismui nepateikti pirminiai ieškovų reikalavimus patvirtinantys dokumentai (sutartys, sąskaitose ir kt.), tuo tarpu tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai rengiami tam, kad suderinti visus – tiek pradelstus, tiek nepradelstus, įsipareigojimus. Nurodė, kad atlikus atsakovo auditą, išvadoje nustatyta, jog įmonėje nėra dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kokių dokumentų pagrindu buvo sudaryti tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktais. Pažymėjo, kad yra sumokėjęs ieškovei E. J. 48270 Lt sumą, kurią ji nurodo, kaip esančią ir nesumokėtą sumą. Atsakovas taip pat nurodė, kad yra moki įmonė, galėtų vykdyti ieškovų reikalavimus 640662,32 Lt sumai, jei tokie reikalavimai būtų galiojantys ir vykdytini, kadangi vadovaujantis 2008 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenimis, įmonės turto vertė sudaro 2165606 Lt, tuo tarpu mokėtinos sumos sudaro 335774 Lt, iš jų ilgalaikiai nepradelsti įsipareigojimai – 149371 Lt, trumpalaikiai per vienerius metus mokėtini įsipareigojai (tiek pradelsti, tiek nepradelsti) – 186373 Lt, iš kurių pradelstos sumos – 30135,56 Lt, o tai reiškia, kad įmonė nėra nemoki.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovų ieškinį patenkino ir iškėlė atsakovui UAB „Toresus“ bankroto bylą. Teismas nurodė, kad iš 2007 m. balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos, įmonės turimo turto vertė sudarė 2089204,40 Lt, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1258842,93 Lt, ir nors įmonė 2007 m. gavo 194151,60 Lt grynojo pelno, tačiau formalus balanso duomenų įvertinimas leidžia daryti išvadą, kad jau 2007 m. įmonės trumpalaikiai kreditoriniai įsipareigojimai viršijo pusę turto vertės. Teismui pateikto 2008 m. balandžio 30 d. Balanso duomenimis įmonės turimo turto vertė sumažėjo iki 1973344 Lt, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė jau 1017149 Lt, t.y. ženkliai viršijo pusę turimo turto vertės, juo labiau, kad iš to laikotarpio Kreditorių sąrašo matyti, jog įsiskolinimai kreditoriams, kurių didžioji dalis yra pradelsta, sudarė 1179736,58 Lt, o tai leidžia spręsti apie tolesnį įmonės turtinės padėties blogėjimą. Teismas taip pat nurodė, kad nors 2008 m. rugpjūčio 31 d. balanse nurodyta turto vertė – 1942106 Lt, tačiau iš antstolės P. K. Turto aprašo, padaryto 2008 m. gruodžio 3 d., matyti, kad bendra UAB „Toresus“ turimo turto vertė sudaro 806918,58 Lt. Tokiu būdu teismas sprendė, jog reali įmonės turimo turto vertė yra mažesnė, negu nurodyta abejonių keliančiame 2008 m. rugpjūčio 31 d. balanse. Atsakovo teismui pateikto 2008 m. spalio 29 d. balanso duomenimis, įmonės turimo turto vertė sudaro 4076947 Lt, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 139292 Lt, tačiau šio balanso duomenys dėl aukščiau nurodytų argumentų, vertintini kritiškai, kadangi ženkliai, t.y. beveik dvigubai padidėjusi turimo turto vertė jame, tikėtina, apspręsta tos aplinkybės, jog į turimo turto sudėtį buvo įtrauktos minėta taikos sutartimi atsakovui grąžintos bei jo paties didele suma įvertintos 911/1000 dalys negyvenamųjų patalpų, esančių Užupio g. 42. Be to, teismas nurodė, kad procesiniuose dokumentuose atsakovas yra pripažinęs, kad nevykdo veiklos, todėl nėra aišku, kokios per vienerius metus gautinos sumos – 1023307 Lt – yra įtrauktos į atsakovui pateikto 2008 m. rugpjūčio 31 d. balanso turto dalį. Kaip matyti iš atsakovo pateikto debitorinių įsiskolinimų sąrašo, balanse nurodytas per vienerius metus gautinų sumų dydis – 1023307 Lt, sutampa su debitorių sąraše nurodyta K. S. – dabartinio įmonės direktoriaus - skola, kuri nėra pagrįsta jokiais teismui pateiktais įrodymais ir dėl to abejotina, tuo tarpu likusi debitorinių įsiskolinimų suma, neįtraukiant K. S. įsiskolinimo, sudaro 320590,60 Lt. Todėl teismas nusprendė, kad įmonės turimų ir pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma viršija pusę turimo turto vertės. Teismas taip pat nurodė, kad nors UAB „Toresus“ neigia įsiskolinimo ieškovams buvimo faktą, tačiau ieškovo reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu ir atitinkamo dydžio įsiskolinimo buvimą patvirtinta byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent UAB „Toresus“ ir J. J. , E. J. ir VšĮ Užupio vaizdelis“ pasirašyti 2008 m. gegužės 16 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai, kuriais UAB „Toresus“ sutiko su 219008,75 Lt įsiskolinimo J. J. suma, 48600 Lt įsiskolinimo E. J. suma bei 373053,57 Lt įsiskolinimo VšĮ „Užupio vaizdelis“ suma, o taip pat teismui pateiktos sutartys, kurios patvirtina prievolinių teisinių santykių tarp šalių buvimą ir kurių pagrindu buvo sudaryti bei pasirašyti minėtai aktai. Teismas atmetė atsakovo nurodytą aplinkybę apie gerą finansinę padėtį, jog visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas padidinti įstatinį kapitalą 700000 Lt sumai, kadangi teismui nebuvo pateiktas atsakovo nurodyto akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame atsispindėtų priimtas sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo, taip pat iš Juridinių asmenų registro duomenų nematyti, kad įstatinio kapitalo dydis po susirinkimo būtų pasikeitęs. Teismas nurodė, kad esant UAB „Toresus“ nemokumo būsenai, atsiranda pagrindas kelti įmonei bankroto bylą, skirti administratorių. Ieškovas pasiūlė įmonės administratoriumi skirti UAB „Admivita“, atsakovas tokiam siūlymui neprieštaravo, šis administratorius atitinka įstatyme numatytus reikalavimus, jo kandidatūrai pritaria Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, pati UAB „Admivita“ sutinka administruoti UAB „Toresus“, todėl teismas ją paskyrė įmonės administratoriumi.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartį ir atmesti ieškovų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais motyvais:
1. Ieškovai neturi teisės teikti teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, nes jie nėra ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyti asmenys. Ieškovai save įvardija kreditoriais, tačiau atsakovas nėra ieškovams skolingas jų nurodytos 640662,32 Lt sumos. Atsakovo 2008 m. liepos 3 d. atlikto audito metu nustatyta, jog atsakovas nėra pirkęs ar gavęs iš ieškovų kokias nors prekes ar būtų prisiėmęs kokius nors turtinius įsipareigojimus. Be to, pas atsakovą nėra jokių ieškovų nurodytų tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų, o atsakovas ieškovei E. J. yra sumokėjęs 48270 Lt sumą, kurią ji nurodo, kaip nesumokėtą.
2. Ieškovų reikalavimas atsakovui yra ginčijamas teisme, nes dokumentai, kurių pagrindu ieškovai kreipėsi į teismą yra akivaizdžiai suklastoti. Be to, dėl ieškovų reikalavimo atsakovui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
3. Nėra pagrindo kelti bankroto bylą atsakovui. Atsakovas nėra nemokus, nes pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės atsakovo turto. Vertindamas įsipareigojimus teismas nenagrinėjo, kurie iš jų yra pradelsti, o kurie ne. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo pateiktame 2008 m. rugpjūčio 31 d. balanse nurodyta turto vertė realiai yra mažesnė nei nurodyta balanse.
4. Teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nustatydamas atsakovo turto masę ir jos vertę, nes vadovavosi neteisėtu ir negaliojančius antstolės apraše esančiu turto įvertinimu bei nepagrįstai kritiškai vertino atsakovo pateiktus įrodymus.
5. Teismas pažeidė ĮBĮ nustatytą terminą bankroto bylai iškelti, nes iškėlė bankroto bylą praėjus 4 mėnesiams, kai pagal įstatymą bankroto byla turi būti iškeliama ne vėliau kaip per du mėnesius.
6. Teismo delsimas be jokių priežasčių daugiau kaip keturis mėnesius spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, kol nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir argumentai dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis suvaržyto turto neįskaitymo į bendrą atsakovo turto masę, atsakovui sukelia daug abejonių dėl teismo nešališkumo.
7. Ieškovai tyčia kenkia atsakovui ir nori užvaldyti jo turtą. Vilniaus apygardos teismas, kuris areštavo atsakovo turtą buvo leidęs atsiskaityti su kreditoriais, tačiau ieškovai šią Vilniaus apygardos teismo nutartį apskundė. Šie ieškovų veiksmai patvirtina, kad jie neketina atgauti skolą, o siekia užvaldyti atsakovo turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą. Atsiliepimą ieškovai grindžia šiais motyvais:
Tarpusavio atsiskaitymų ginčijimas teisme dar nereiškia, kad jie yra ir bus nuginčyti.Nurodydamas, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovas bando sumenkinti ieškovų pateiktų aktų galiojimą, tačiau ieškovai artimiausiu metu ketina kreiptis į prokuratūrą dėl melagingo įskundimo apie nebūtą nusikaltimą.Teismui ieškovai pateikė ne tik aktus, bet ir pirminius dokumentus, patvirtinančius skolų buvimo faktą ir skolų grąžinimo termino praleidimą.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi antstolio nustatyta turto verte, o ne atsakovo, preliminariais finansinės atskaitomybės duomenimis, kurie nėra įgaliotų institucijų patikrinti.Atsakovas nurodė, kad K. S. yra skolingas atsakovui 1023306,54 Lt. Tokios informacijos ieškovai nežino ir neturi, todėl galimai atsakovas siekia sukurti teigiamą atsakovo finansinę būklę, nors nepateikti jokie įrodymai.Priimta atsakovui nepalanki teismo nutartis negali reikšti ir nereiškia teismo šališkumo. Priešingai pačių ginčo patalpų grąžinimas atsakovui teismine tvarka ir nuslepiant nuo teismo apie galiojančius areštus perleisti turtą patvirtina paties atsakovo nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus.Teismas pagrįstai nesirėmė atsakovo nurodyta audito išvada. Atsakovas klaidina teismą nurodydamas, kad atliktas auditas, nors teismui nepateikė tai patvirtinančių dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirtajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ), kuris nustato ir kai kuriuos bylų, kylančių iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjimo ypatumus, išimtis iš bendrųjų proceso taisyklių (ĮBĮ 10 str. 1 d.).
Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Teismas nustato įmonės nemokumą, išanalizavęs ieškovo, atsakovo ir kitus į bylą išreikalautus bei pateiktus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Prireikus teismas gali įmonei skirti auditą, ekspertizę įmonės turto vertei patikslinti. Taigi, remiantis ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t.y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti bendrovės pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir bendrovės turimo turto vertė.
Teismas skundžiama nutartimi UAB „Toresus“ iškėlė bankroto bylą ĮBĮ 9 straipsnio penktosios dalies 1 punkte numatytu pagrindu – dėl įmonės nemokumo. Teismas, nustatydamas, jog UAB „Toresus“ yra nemoki, rėmėsi 2008 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenimis ir antstolės P. K. 2008 m. rugsėjo 20 d. Ilgalaikio turto pažyma.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nurodęs, jog atsakovo UAB „Toresus“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 335744 Lt, nepagrįstai šią sumą prilygino pradelstų įmonės įsipareigojimų dydžiui, kuris turi esminę reikšmę, nustatant įmonės nemokumą. Teismas nesiaiškino ir netyrė, ar visa atsakovo balanse nurodyta per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma sudaro pradelstus įmonės įsipareigojimus.
Nurodydamas, kad formalus atsakovo balanso duomenų įvertinimas leidžia daryti išvadą, kad įmonės trumpalaikiai kreditoriniai įsipareigojimai viršija pusę turto vertės bei, jog abejotina K. S. skola atsakovui, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tikrosios atsakovo turto vertės. Be to, teismas turėdamas du skirtingus atsakovo 2008 m. rugpjūčio 31 d. balansus nepareikalavo, kad atsakovas pateiktų patikslintą įmonės balansą.
Kolegija pažymi, kad kiekvieno konkretaus debitorinio reikalavimo dydis gali būti ginčijamas, todėl tikslus jų nustatinėjimas leistų užvilkinti bankroto bylos iškėlimą bei pažeistų kitų kreditorių interesus. Todėl nežymūs duomenų netikslumai bankroto bylos iškėlimo metu, nekeičiantys mokumo ar nemokumo fakto, teisinės reikšmės bankroto bylos iškėlimui neturi. Tačiau reikšmę turėtų netikslumai, lemiantys bendrovės mokumo ar nemokumo fakto konstatavimą. Taigi, teismas visais atvejais, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą ir įvertindamas įmonės nemokumą, turi atsižvelgti į tai, kokią įtaką įmonės nemokumo būsenai turi tokie kreditoriai, kurių reikalavimai yra ginčijamai, pareikšti ieškiniai.
Byloje nesant pakankamai duomenų apie atsakovo įsipareigojimų ir skolų atsiskaitymo terminus, negalima spręsti apie pradelstų UAB „Toresus“ įsipareigojimų (skolų) dydį, vertinti atsakovo finansinių sunkumų pobūdį (laikiną ar tęstinį), taip pat, neišsiaiškinus tikrosios atsakovo turto vertės, negalima konstatuoti įmonės mokumo ar nemokumo fakto. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria UAB „Toresus“ iškelta bankroto byla, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina, nes dėl aukščiau nurodytų procesinės teisės normų pažeidimų, nenustačius visų aplinkybių, susijusių su įmonės nemokumu, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo būti išspręstas neteisingai. Nurodytų pažeidimų ištaisymui reikia surinkti bei ištirti daug papildomų įrodymų, dėl to panaikinus skundžiamą nutartį, bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Toresus“ klausimą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.