- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-13
- Bylos Nr.
- 2-65-911/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01219-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Ieškovas
- A. M., T. M.
- Atsakovas
- T. M., A. M.
- Advokatai
- Eligija Norkienė, Silvija Streikutė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei A. M. ir atsakovės A. M. priešieškinį ieškovui T. M., išvadą byloje teikiančiai institucijai – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas T. M. prašo nutraukti jo ir atsakovės A. M. santuoką, sudarytą 2006 m. sausio 7 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 9, dėl atsakovės A. M. kaltės; po santuokos nutraukimo A. M. palikti pavardę pagal jos pageidavimą; nustatyti nepilnamečio sūnaus T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš jo vaikui išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės; padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) televizorių „Panasonic“, kompiuterį „Asus“, dujinę viryklę „Ardo“, stalą su 4 kėdėmis, atsakovei priteisti skalbimo mašiną „Ardo“, patalynės komplektą „Bauer“ (paklotas ir dvi pagalvės), lėkštes ir stalo įrankius; iš ieškovo už jam tenkančią didesnę turto dalį priteisti 9 450 Lt dydžio piniginę kompensaciją, taip pat prašo priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas (1 tomas, b.l. 41-47). Atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodo, kad prašo priteisti iš jo atsakovei 12000 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį (1 tomas, b.l. 120-123).
Atsakovė priešieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus T. M. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis, pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), jos asmenine nuosavybe, ieškovui priteisti Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) televizorių „Panasonic“, kompiuterį „Asus“, dujinę viryklę „Ardo“, stalą su 4 kėdėmis, o atsakovei priteisti skalbimo mašiną „Ardo“, patalynės komplektą „Bauer“ (paklotas ir dvi pagalvės), lėkštes ir stalo įrankius; iš ieškovo priteisti atsakovei 15 498,98 Lt dydžio kompensaciją, taip pat prašo priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas (1 tomas, b.l. 111-114).
Ieškovas T. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi ji pradėjo susitikinėti su kitu vyru, savo darbdaviu. Atsakovė negrįždavo namo, naktinis išvažiuodavo, grįždavo namo išgėrusi, 2012-11-16 per savo gimtadienį grįžo tik naktį, nakvojo pas V. V.. Šeimoje dėl tokio atsakovės elgesio tapo gyventi neįmanoma. Jis mylėjo ir norėjo išsaugoti šeimą, tačiau atsakovė elgėsi netinkamai. Neapsikentęs jos elgesio, pasiūlė skirtis, iš pradžių abu sutarė, kad gražiuoju išsiskirs. 2013-02-14 pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tačiau atsakovė vėliau persigalvojo. Atsakovė išėjo gyventi pas savo darbdavį V. V.. Nuo š.m. kovo mėn. atsakovė grįžo gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra vieno kambario ir šiuo metu jame gyvena jis, atsakovė ir jų nepilnametis sūnus. Šalių santykiai yra blogi. Mano, kad atsakovė grįžo gyventi į butą todėl, kad būtų jos argumentas teisme šio buto priteisimui, jog jame gyvena nepilnametis vaikas ir kito turto kur gyventi ji neturi. Teigė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė. Tai yra kambarys bendrabutyje. Kai susituokė jame iš pradžių gyveno, o vėliau nupirko šalia esantį didesnį kambarį. Pinigus šio buto įsigijimui davė atsakovės močiutė, kuri pardavė žemę, iš viso davė 20 000 Lt. Pinigus padavė atsakovės tėvas jam į rankas, pasakydamas, kad ieškovas geriau žino ką su jais daryti. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirko už 14 000 Lt, o likusius 6000 Lt išleido pragyvenimui. Kai nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), jį remontavo. Remontas užtruko ilgokai – nuo jo įsigijimo iki įsikėlimo gyventi praėjo daugiau nei metai. Butą remontuodavo tik savaitgaliais, nes darbas jo buvo kitame mieste. Remontą darė jis pats, kadangi yra statybininkas, taip pat padėjo jo brolis S. M., atsakovės brolis A. G., jos tėvas A. G.. Butas yra remontuojamas iš esmės – keitė didesnį langą, kurį pirko iš UAB „Fauga“ už 1000 Lt, sienas apšildė, kad būtų geresnė garso izoliacija, lubas apšildė, nes buvo paskutinis aukštas, keitė elektros laidus, prie sienų ir lubų suko gipso kartoną, dažė sienas, dėjo šarvuotas duris į įėjimą į abu butus, kurios kainavo virš 1200 Lt. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontas kainavo apie 11000-12000 Lt, iš kurių – medžiagos virš 8000 Lt ir jo darbas apie 5000 Lt. Buto remontą jis darė iš savo algos. 2012 m. birželio mėn. dirbo jis ir atsakovė Danijoje iki rugpjūčio mėn.. Atlyginimą Danijoje atsakovė gavo į jo banko sąskaitą. 2012 m. rugpjūtį atsakovė grįžo į Lietuvą, jis davė atsakovei 12000 kronų grynais pinigais ir po to dar pervedė 10000. Jis neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, tačiau nesutinka dėl prašomo priteisti išlaikymo vaikui dydžio. Šiuo metu jo pajamos mažos. Dėl bendravimo su vaiku šiuo metu ginčo tarp šalių nėra. Ginčo dėl atsakovės įgyto 2014-02-18 automobilio Ford Fiesta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra, prašė dalinti turtą įgytą iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Prašo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
Ieškovo T. M. atstovė advokatė Eligijai Norkienei – Paplauskei prašė ieškinį tenkinti. Tai, kad atsakovė yra kalta dėl santuokos nutraukimo įrodo jos telefono numerio išklotinės 2012 m. rugpjūčio mėn., iš kurių matyti, kad ji per 11 dienų net 21 kartą bendravo su V. V., taip pat skaipo pokalbiai bei liudytojų parodymai. Atsakovės brolis pats rašė ieškovui, kad jis įtaria, kad jo sesuo, t.y. atsakovė, yra neištikima. Atsakovės bendravimas su V. V. peržengė ribas, kai galima galvoti, kad tai tik darbuotojos ir darbdavio santykiai. Iš skaipo atsakovės ir L. V. pokalbio negalima padaryti išvados, kad ieškovas buvo neištikimas. Dėl vaiko gyvenamosios vietos ginčo nėra, tačiau prašomas priteisti išlaikymo dydis iš ieškovo yra per didelis. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokos metu, jeigu jį teismas padalintų šalims po ½ dalį, mano, kad būtų sunku šalims jame gyventi, todėl jį turėtų teismas priteisti ieškovui, kadangi jis turi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pinigai, dovanoti atsakovės senelių, buvo skirti šeimai, pagerinti jų buitį. Ieškovas jį remontavo, remontas negalėjo kainuoti tik 5000 Lt. Mano, kad atsakovės nurodytos kilnojamųjų daiktų kainos per didelės, jie yra nuvertėję, o ieškovo nurodytos daiktų vertės yra realios, atitinka rinkos vertę. Dėl automobilių ginčo tarp šalių nėra.
Atsiliepimas
Atsakovė A. M. paaiškino, kad susituokė su ieškovu 2006-01-07, santykiai iš pradžių buvo geri. Ieškovas dirbo didžiąją laiko dalį ne Panevėžyje, o kituose miestuose. 2012 m. lapkritį ieškovas jai pasakė, kad nori skirtis, kai grįš iš Danijos. 2013-02-14 ieškovas ją nuvežė į „Skyrybų centrą“. Ieškovas yra buvęs neištikimas su kaimyne L. V.. Šiuo metu nuo 2013-03-18 gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Į jį grįžo gyventi, kadangi baigėsi nuomos sutartis. V. V. yra jos darbdavys, jo įmonėje ji dirba nuo 2008-09-19. Nuo 2013-02-15 ji gyveno su sūnumi V. V. bute, kuriame buvo 3 kambariai. Viename kambaryje – ji su vaiku, o V. V. – kitame, taip pat retai būdavo ir V. V. sūnus, kuriam yra 28 metai. Kadangi ji neturėjo kur gyventi, jai pasiūlė V. V., todėl ir apsigyveno pas jį. V. V. buvo geras, kad davė jai naudotis automobiliu, kadangi ji jo neturėjo. Su V. V. 2012 m. rugpjūčio mėn. ji bendravo 21 kartą darbo reikalais. Su V. V. kartu apsipirkinėjo parduotuvėse. V. V. yra buvęs bute (duomenys neskelbtini), padėjo surinkti stalą. Su V. V. yra važiavusi pas močiutę. V. V. yra pasiėmęs jos sūnų iš mokyklos. Ieškovas išlaikymą vaikui teikė po 300 Lt kas mėnesį, tik 2014 m. vasario mėn. mokėjo 230 Lt, kovo mėn. mokėjo 150 Lt, o balandį – 200 Lt. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas iš jai jos močiutės O. G. dovanotų pinigų. Jos seneliai pardavė prosenelių žemę ir gautus pinigus padalino visiems. Jai dovanojo 20 000 Lt, iš kurių 14500 Lt sumokėjo už butą. Dėdė atvežė pinigus voke su užrašu „Aušrai“, pinigus padavė jos tėvas. Ieškovo liudytojai nežino gerai visos situacijos dėl dovanotų pinigų. Už likusius pinigus pirko medžiagas buto remontui. Ieškovas dirbo „Skydmedis“, todėl kai kurias medžiagas gaudavo nemokamai, pavyzdžiui, vatą. Ieškovas vienas remontavo lubas, grindis, elektros instaliaciją. Taip pat padėjo jos brolis ir tėvas. Remonto metu buvo keistas langas, įdėtos šarvo durys už 1000 Lt, keisti radiatoriai, elektros instaliacija. Buto remontas užtruko ilgokai, daugiau nei metus. 2012 m. birželį kartu su ieškovu išvažiavo į Daniją užsidirbti pinigų, dėl šeimos, kadangi planavo statyti namą. Jos atlyginimas buvo mokamas į ieškovo banko sąskaitą. Tiksliai nežino kiek ji gavo pinigų. Už 2012 m. liepą apie 9961 kronų, o už rugpjūtį – 10629 kronų. Vėliau ji atsidarė savo banko sąskaitą. Kai ieškovas grįžo į Lietuvą 2012-12-14, jis nebedavė jai pinigų. 28000 Lt banko sąskaitoje yra bendri šeimos pinigai. Ieškovas dalį pinigų – 5000 Lt davė grįžtant į Lietuvą 2012 m. rugpjūčio mėn.. Televizorius „Panasonic“ pirktas prieš 5 metus, kompiuteris „Asus“ prieš 3 metus už 1000 Lt, jo būklė yra gera. Patalynės komplektas nėra mažai naudotas kaip teigia ieškovas. Automobilio Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 200 Lt. Apie ieškovo pateiktus skolos raštelius ji neiko nežinojo. Prašė priešieškinį tenkinti.
Atsakovės A. M. atstovė Silvija Sreikutė teigė, šalys sutaria dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos, taip pat sutaria, kad santuoka iširo. Ieškovo kaltė dėl šeimos iširimo pasireiškia tuo, kad jis buvo abejingas šeimai ir neištikimas. Jis iškėlė atsakovei ultimatumą – arba šeima, arba darbas. Atsakovė darė viską, kad išsaugoti šeimą, o ieškovas žaidė boulingą, žvejodavo, šeimai mažai skyrė dėmesio. Liudytojai nepatvirtino neištikimybės fakto. Tai, jog atsakovė parduotuvėje kartu apsipirkdavo su V. V., nereiškia, kad jų santykiai yra artimi. Iš atsakovės telefono išklotinių yra neaišku kas buvo kalbėta su V. V., jis buvo atsakovės darbdavys ir tai neįrodo artimų ryšių. Pateiktos atsakovės nuomos, panaudos sutartys patvirtina, kad tarp jų buvo dalykiniai santykiai. Atsakovė neigia, kad sūnus galėjo Vaikų teisių apsaugos skyriuje pasakyti, kad atsakovė gyvena kartu su V. V.. Kadangi ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, jis dirba statybų srityje, gali uždirbti daugiau nei atsakovė, jo galimybės yra didesnės, todėl mano, kad jis gali mokėti vaikui po 500 Lt išlaikymą kas mėnesį. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už atsakovei padovanotų senelių piniginių lėšų. Liudytoja A. G. pati patvirtino, kad pinigus dovanojo anūkei, o ne šeimai. Tai patvirtino ir liudytojas A. G.. Už butą buvo sumokėta 14500 Lt, o likę 5500 Lt panaudoti šeimos reikmėms. Mano, kad ieškovo pateikta buto remonto sąmata neatitinka realybės, nes jis remontą darė pats, jo brolis, atsakovės tėvas. Bute po remonto gyveno 7 metus, jau reikėtų daryti naują remontą. Šarvuotos durys buvo skirtos abiems kambariams, todėl buvo pagerintas ir ieškovo butas „A“. Sąmata parengta ieškovo brolio įmonės, todėl jos objektyviai vertinti negalima. Butui „B“ esminiai pagerinimai nebuvo padaryti. Dėl šių priežasčių butas, esantis (duomenys neskelbtini), turi būti pripažintas atsakovės asmenine nuosavybe. Ieškovas teigia, kad dalį piniginių lėšų atidavė atsakovei, tačiau nuo 2013 m. sausio mėn. pervedimai buvo tik vaiko išlaikymui. Pinigai buvo abiejų uždirbti Danijoje. 2012-02-14 pasirašant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį šalys patvirtino, kad kreditorių neturi, tačiau ieškovas į bylą pateikė skolos raštelius savo brolio. Atsakovė apie skolas nežinojo iki teismo posėdžio. Iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovas turėjo piniginių lėšų, todėl jam nebuvo jokios būtinybės jas skolintis iš savo brolio. Prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Dėl šalių santuokos nutraukimo pagrindo
Nustatyta, kad A. M. ir T. M. 2006 m. sausio 7 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. 9 (t. 1, b.l. 7).
Pagal Civilinio kodekso 3.27 straipsnio nuostatas sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.
Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu pareiškėjo pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą esant, nei jos nesant.
Šalys prašo nutraukti santuoką dėl vienas kito kaltės. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų R. M., A. D., R. M., O. M., A. G., A. G., G. M. parodymų, institucijų byloje duodančių išvadą atstovių Grąžinos Žūkauskaitės, Ramunės Kuprėnės paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovės A. M. kaltės. Nustatyta, kad santuokos metu atsakovė netinkamai elgėsi ieškovo atžvilgiu, paskutiniu metu nesirūpino šeima, susirado kitą vyrą. Teismui netikėti ieškovo T. M. paaiškinimais, liudytojų R. M., A. D., R. M., O. M., G. M. parodymais, kurie parodė, kad atsakovė santuokos metu negrįždavo namo, susirado kitą vyrą, kuris buvo jos darbdavys, netikėti nėra jokio pagrindo. Juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsakovės telefono numerio skambučių ir sms žinučių išklotinės, iš kurių matyti, kad, pavyzdžiui, atsakovė nuo 2012-08-20 iki 2012-08-31, kai buvo grįžusi iš Danijos į Lietuvą, o ieškovas buvo likęs Danijoje, per 11 dienų bendravo su savo darbdaviu V. V. 21 kartą (t. 1, b.l. 89-91), jų skype pokalbiai (t. 1, b.l. 125-126), taip pat byloje esanti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada bei šeimos aplinkos tyrimo aktas, kuriuose nurodoma, kad atsakovė su nepilnamečiu sūnumi T. M. gyvena jos draugui V. V. priklausančiame bute, V. V., gyvenantis kartu su T. m. motina, rūpinasi T. M., kartu ruošia namų darbus, leidžia laisvalaikį, T. M. jį jau pažįsta apie 3 metus. Atsakovės teigimu jų tarpusavio santykiai yra puikūs (t. 1, b.l. 33-36). Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė Grąžina Žūkauskaitė paaiškino, kad į Vaiko teisių apsaugos skyrių buvo atėjusi atsakovė, jos nepilnametis sūnus T. M. bei, kaip ji suprato, atsakovės draugas V. V., su kuriuo atsakovė gyveno (duomenys neskelbtini). Buvo paaiškinta, kad atsakovė gyvena su V. V., taip sakė ir vaikas. Ji suprato, kad jie visi gyvena kaip šeima. Byloje taip pat pateiktos atsakovės ir jos darbdavio V. V. sudaryta dėl 68 kv.m. gyvenamosiomis patalpomis bendro naudojimo suteikimo atsakovei (t. 1, b.l. 62-64), automobilio, priklausančio V. V., panaudos sutarties atsakovės naudai sudarymas (t. 1, b.l. 65-66) bei atsakovės ir V. V. laisvalaikio nuotraukos (b.l. 51). Nors atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad jos santykiai su V. V. yra tik kaip darbuotojos, tačiau teismui tikėti aukščiau išvardintais įrodymais nėra jokio pagrindo ir abejonių, kadangi jų yra ne vienas ir jie yra nuoseklūs. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad ieškovas buvo neištikimas ir kaip įrodymą prideda jos ir L. V. elektroninį susirašinėjimą, iš kurio yra negalima identifikuoti, ar tikrai teiginius apie galimą ieškovo neištikimybę rašė L. V.. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad L. V. negali atvykti į teismą ir būti apklausta liudytoja, kadangi gyvena Vokietijoje, taip pat nurodė, kad kitų įrodymų pagrįsti ieškovo galimą neištikimybę neturi. Atsakovė teigė, kad ieškovas kaltas dėl santuokos iširimo dėl to, kad apleido šeimą, laisvalaikį leisdavo atskirai nuo šeimos, tačiau atsakovė šiuos teiginius pagrįsti nepateikė daugiau jokių į bylą rašytinių įrodymų, nereiškė prašymų dėl liudytojų apklausimo ar pan.. Pripažintina, kad tokie atsakovės teiginiai yra niekuo nepagrįsti ir nesudaro teisinio pagrindo teismui konstatuoti, jog dėl santuokos nutraukimo yra kaltas ieškovas. Taigi, ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas: atsakovė nedėjo jokių pastangų, kad būtų išsaugota šeima, palaikė santykius su kitu vyru, kas, teismo vertinimu, atsakovės su V. V. bendravimas peržengė santykių ribas, kurios yra tik tarp darbuotojo ir darbdavio. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad šeimos išsaugojimas ir gyvenimas kartu nebegalimas, tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų kaltas dėl santuokos iširimo, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).
Nutraukus santuoką šalims jų reikalavimu paliktinos santuokoje turėtos pavardės „M.“, „M.“ (CK 3.69 str.) (t. 1, b.l. 7).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo
Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.). Ieškovas ir atsakovė prašo nepilnamečio vaiko T. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, ginčo dėl to tarp šalių nėra. Šiuo metu nepilnametis šalių vaikas T. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su motina – atsakove A. M.. Bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad gyvendamas su motina šalių vaikas T. M. bus tinkamai prižiūrimas ir auklėjamas, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jo motina labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Tokią išvadą pateikė ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje teismo posėdžio metu bei byloje yra pateikta ankstesnė išvada, kurioje nurodė, kad sutinka, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina A. M. (1 t., b.l. 33-34). Todėl T. M. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jo motina atsakove A. M. (CK 3.174 str.).
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 3 d.). Teismas, priimdamas sprendimą šios kategorijos bylose, visų pirma bylos aplinkybes turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu (CK 3.3 str.). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka su procesiniuose dokumentuose, atsakovės paaiškinimuose posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie išlaikytinio poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas maistui, drabužiams, avalynei, sveikatai, ugdymui ir kt. poreikiams. T. M. yra beveik aštuonerių metų amžiaus, lanko mokyklą, specialių poreikių neturi. Teismo nuomone, atsakovės nurodytos išlaidos T. M. išlaikymui apie 1000 Lt per mėnesį iš esmės yra pagrįstos ir racionalios.
Bylos duomenys apie nepilnamečio tėvų turtinę padėtį patvirtina, kad šalių turtinė padėtis apylygė. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas dirba, gauna minimalias pajamas. Jam asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė dirba, gauna mažesnes nei minimalias pajamas, po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo jos vardu įgytas automobilis Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės mėnesio darbo užmokestis vidutiniškai yra 636 Lt, o atsakovo – 850 – 1000 Lt. Todėl daroma išvada, kad ieškovo turtinė padėtis vaiko išlaikymo aspektu yra geresnė nei atsakovės. Nustatant šalių vaikui reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinio tėvų, atsižvelgiama ir į tai, jog atsakovei tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, išlaikymui reikalingas lėšas atsakovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Įvertinęs šių aplinkybių visetą, vadovaudamasis teismų praktikoje suformuluotą taisyklę apie orientacinį išlaikymo dydį - ½ MMA (500 Lt), teismas sprendžia, kad nepilnamečio T. M. išlaikymui jo tėvų galima teikti suma yra apie 800 Lt per mėnesį, ir yra pagrįsta nustatyti, kad ieškovo dalis šioje išlaikymo prievolėje turi būti 400 Lt. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Atsakovė prašo priteisti sūnui išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2013-02-21. Tačiau iš ieškovo paaiškinimų ir byloje esančių banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas išlaikymą sūnui teikė iki 2013 m. spalio mėn., kas mėnesį po 300 Lt (b.l. 137-139). Rašytinių įrodymų apie išlaikymo teikimą sūnui šalys daugiau nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieškovas mokėdavo vaikui išlaikymą per banką po 300 Lt kas mėnesį, tačiau 2014 m. vasario mėn. mokėjo 230 Lt, kovo mėn. mokėjo 150 Lt, o balandį – 200 Lt. Ieškovas teigė, kad prisideda prie vaiko išlaikymo, perka jam daiktus. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šiuo metu šalys su nepilnamečiu vaiku gyvena visi kartu – vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių iš ieškovo priteisiamas 400 Lt dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo (2014-06-13) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę. Sprendimas šioje dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Dėl santuokos metu turto padalinimo
Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo transportes priemones – Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri yra registruota ieškovo vardu, ir Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri yra registruota atsakovės vardu (b.l. 12, 17).Ginčo tarp šalių dėl šių transporto priemonių padalinimo nėra – šalys abi sutaria, kad automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo atitenka ieškovui. A. F. Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė įgijo 2014-02-18, t.y. po bylos iškėlimo. Atsakovė prašo dalinti turtą įgytą bendrai iki tada, kai ji su ieškovu pradėjo gyventi skyrium – 2013-02-14. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu tam neprieštaravo. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2013-02-14. Atsižvelgiant į tai, teismas dalina tik turtą, bendrai įgytą iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, t.y. 2013-02-14 (CK 3.127 str. 2 d.). Dėl šių priežasčių teismas priteisia ieškovui automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė bendru šalių nurodymu yra 1500 Lt (t. 1, b.l. 45, 114).
Nustatyta, kad 2006-10-11 šalys santuokos metu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 15, 19-20).
Atsakovė teigė, kad šis butas buvo įgytas už 14500 Lt, kuriuos jai padovanojo jos seneliai Gegužiai, todėl butas turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe. Ieškovas teigia, kad šis butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi lėšos jo įsigijimui buvo padovanotos šeimai. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šio buto įgijimo vertė buvo 14 500 Lt. Ginčo tarp šalių dėl šio buto įgijimo vertės nėra. Taip pat nėra tarp šalių ginčo ir dėl šio buto rinkos kainos – abi nurodo, kad jo vertė 18000 Lt.
Atsakovė teigė, kad jos seneliai pardavė jiems priklausančią prosenelių žemę ir gautus pinigus padalino savo vaikams – jos tėvui, dėdei. Dėdė atvežė voką nuo jos močiutės su užrašu „Aušrai“ ir atidavė jos tėvui, o ji su ieškovu nuvažiavo pas savo tėvą, kuris padavė pinigus. Mano, kad ieškovo liudytojai nežino gerai visų aplinkybių smulkmenų, o tik faktą, kad jos seneliai dovanojo pinigus. Likusius pinigus nuo buto pirkimo, panaudojo buto remontui. Liudytojai Ona A. G. parodė, kad atsakovei, kuri yra anūkė, dovanojo 20000 Lt asmeniškai, kad nusipirktų kambarį, pinigus jai perdavė jos sūnus, t.y. atsakovės tėvas. Liudytojas A. G. parodė, kad seneliai dovanojo atsakovei 20000 Lt, kad ji nusipirktų butą. Pinigus atsakovei atvežė močiutės sūnus. Jis padėjo remontuoti butą. Ieškovas teigė, kad pinigus jam įteikė į rankas atsakovės tėvas. Liudytojai R. M., A. D., O. M., G. M. parodė, kad jiems žinoma, kad buto įsigijimui pinigus dovanojo atsakovės seneliai. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų išvadai pripažinti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už asmeniškai atsakovei A. M. jos senelių Onos A. G. ir A. G. dovanotas pinigines lėšas. Nustatyta, kad A. G. 2006-09-28 pardavė žemės (miško) sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 53 000 Lt (t. 1, b.l. 158-159). Teismo posėdžio metu liudytoja O. A. G., kuri nurodė esanti atsakovės močiutė, patvirtinino savo valią, jog 20000 Lt piniginės lėšos buvo dovanotos jos ir jos sutuoktinio asmeniškai atsakovei, kuri yra jų anūkė, buto įsigijimui. Teismui abejoti dovanotojų valia nėra pagrindo. Ta aplinkybė, jog ieškovas teigia, kad pinigai jam buvo paduoti tiesiogiai į rankas, nėra pagrindas spręsti, jog jie buvo dovanoti ir jam, nes pinigus tik perdavė atsakovės tėvas, o juos dovanojo atsakovės seneliai. Konstatuotina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovės A. M. nuosavybė.
Nustatyta, kad santuokos metu buvo atliktas buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimas – remontas. Ieškovas teigia, kad minėto buto remontas kainavo apie 11000-12000 Lt, iš kurių – medžiagos virš 8000 Lt ir jo darbas apie 5000 Lt. Buto remontą jis darė iš savo algos. Savo teiginius grindžia 11910 Lt dydžio sąmata (t. 1, b.l. 178-180). Atsakovė teigia, kad medžiagos buto remontui buvo perkamos iš likusių jai dovanotų 5500 Lt, buto remontas negalėjo kainuoti tokios kainos kaip teigia ieškovas. Tuo metu ieškovas dirbo „Skydmedyje“ naudojo gautas nemokamai medžiagas. Savo teiginiams pagrįsti teikė lokalinę sąmatą už 7379 Lt vertę (t. 1, b.l. 181-182).
Teismas pripažįsta, kad šis butas iš esmės buvo pagerintas atsakovės asmeninėmis lėšomis, likusiomis nuo jai dovanotos senelių sumos, t.y. 5500 Lt, o ieškovas pagerino jį savo darbu. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti šio turto bendrąją jungtine nuosavybe, atsižvelgiant ir į tai, kad buto remonto darbus ieškovui padėjo atlikti ir atsakovės tėvas, brolis. Pripažintina, kad iki 2012 m. gruodžio mėn. šalys gyveno kaip šeima, vedė bendrą namų ūkį, todėl dalis buto pagerinimo darbų buvo atlikta už bendras sutuoktinių lėšas (CK 3.88 str. 1 d. 3, 5 p.). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto metu buvo pagerintas ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kadangi buvo dėtos šarvo durys, kurių vertę šalys nurodė apie 1000 Lt. Nustatyta, kad ieškovas į jo pateiktą sąmatą įtraukė šarvo durų kainą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovo nurodyta suma yra mažintina šalių teismo posėdžio metu nurodyta šarvo durų kaina 500 Lt, t.y. iki 11410 Lt. Pažymėtina, kad ieškovo teikta sąmata sudaryta 2013 m. kainomis, nors butas buvo remontuojamas 2007-2008 m., todėl teismas mano, kad labai tikslios remonto sąmatos sumos šiuo atveju negalima nustatyti. Įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų A. G. ir G. M. parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbų kaina yra laikytina 9 400 Lt, kas atitiktų šalių nurodytų verčių vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė santuokos metu buvo gavusi pinigines lėšas dovanų, kurių dalį teismas pripažįsta, jog tikėtina, kad buvo panaudota buto remontui, teismas iš atsakovės ieškovo naudai priteisia 1950 Lt dydžio kompensaciją už buto pagerinimą (9400-5500=3900/2=1950 Lt).
Šalys prašo padalinti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą – televizorių „Panasonic“, kompiuterį „Asus“, dujinę viryklę „Ardo“, stalą su 4 kėdėmis, skalbimo mašiną „Ardo“, patalynės komplektą „Bauer“ (paklotas ir dvi pagalvės), lėkštes ir stalo įrankius. Nustatyta, kad ginčo dėl turto vertės - stalo su 4 kėdėm, kurių vertė 300 Lt, dujinės viryklės „Ardo“, vertė 200 Lt, lėkščių, kurių vertė 50 Lt, ir stalo įrankių, kurių vertė 50 Lt, skalbimo mašinos „Ardo", kurios vertė 500 Lt, tarp šalių nėra. Šalys taip pat sutaria dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo, tačiau dėl kai kurių daiktų - kompiuterio „Asus", televizoriaus „Panasonic", patalynės „Bauer" komplekto, vertės yra ginčas. Vadovaujantis CK 3.119 straipsniu dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Šalių santuokoje įgytas turtas dalijamas teismo sprendimo dėl turto padalijimo priėmimo metu. Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų dėl sutuoktinių turto vertinimo, todėl nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo taikytinos bendrosios turto vertinimo taisyklės. Bylos nagrinėjimo metu šalys nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų nurodyto turto vertę, dėl kurios yra ginčas. Ieškovas teigia, kad televizoriaus „Panasonic" vertė yra 200 Lt, o ieškovė - 500 Lt; kompiuterio „Asus" vertė 300 Lt, o atsakovė nurodo, kad 700 Lt; patalynės komplekto „Bauer" ieškovo nurodoma vertė 1000 Lt, o atsakovės - 500 Lt. Esant šioms aplinkybėms teismas nustato, kad paminėto šio turto, dėl kurio vertės yra ginčas, vertė nustatoma pagal abiejų šalių pasiūlytų kainų vidurkį, t.y. televizoriaus „Panasonic" vertė yra 350 Lt, kompiuterio „Asus" vertė 500 Lt, patalynės komplekto „Bauer" vertė 750 Lt. Atsižvelgiant į šias šalių reikalavimas dėl šio turto padalinimo tenkinamas iš dalies, ieškovui T. M. priteisiant natūra televizorių „Panasonic“, kurio vertė 350 Lt, kompiuterį „Asus“, kurio vertė 500 Lt, dujinę viryklę „Ardo“, kurios vertė 200 Lt, stalą su 4 kėdėmis, kurio vertė 300 Lt, o atsakovei A. M. priteisiant natūra skalbimo mašiną „Ardo“, kurios vertė 500 Lt, patalynės komplektą „Bauer“ (paklotas ir dvi pagalvės), kurios vertė 750 Lt, lėkštes ir stalo įrankius, kurių vertė 100 Lt. Iš viso ieškovui yra priteisiama už 1350 Lt, o atsakovei - už 1350 Lt.
Atsakovė A. M. priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 1/2 dalį jo vardu banko sąskaitoje turėtų piniginių lėšų, kurių dydis 2013 m. sausio mėn. buvo iš viso 28 897,96 Lt, t.y. prašo jai priteisti 14 448,98 Lt. Teigė, kad tai yra 2012 m. Danijoje bendrai jų uždirbti pinigai, nes į ieškovo sąskaitą buvo pervedamas jos atlyginimas, kurio jis jai nebedavė. Ieškovas T. M. su šiuo reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad 2012 m. rugpjūtį prieš išvažiuojant atsakovei į Lietuvą jis jai davė 12000 kronų grynais pinigais ir po to dar pervedė 10000 kronų. Atsakovė nurodė, kad jai ieškovas davė 5000 Lt grįžtant į Lietuvą. Iš byloje esančių banko sąskaitų matyti, kad 2012-11-06 į ieškovės sąskaitą atsakovo buvo pervesta 10000 kronų, kas sudarė 4563 Lt (t. 1, b.l.135-136). Byloje nėra įrodymų apie atsakovės gauto darbo užmokesčio dydį Danijoje, yra tik raštas apie tai, jog atsakovė dirbo nuo 2012-06-16 iki 2012-08-16, pinigai pervedami buvo į jos vyro sąskaitą (t. 1, b.l. 148-149). Atsakovė teigė, kad už 2012 m. liepą gavo atlyginimą apie 9961 kronų, kas sudaro 4621 Lt, o už rugpjūtį – 10629 kronų, kas sudaro 4931 Lt. Tačiau jokių rašytinių įrodymų į bylą neteikė. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus bei banko sąskaitos išrašą, teismas daro išvadą, kad ieškovas yra grąžinęs atsakovei priklausančias darbo užmokesčio sumas. Atsižvelgiant tai, kad šalys kaip šeima kartu negyvena nuo 2012 m. gruodžio mėn., o iš ieškovo Swedbank banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovui 2012-12-11 buvo pervesta 52000 kronų, 2013-01-10 – 11000 kronų atlyginimas, taigi, iš viso 29232 Lt, o 2013-01-11 sąskaitoje buvo 28897,65 Lt, teismui nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo dėl 14 448,98 Lt piniginių lėšų priteisimo. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Ištyrus byloje esančius įrodymus - šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovės reikalavimas dėl 14 448,98 Lt priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
Taigi, ieškovui yra priteisiamas automobilis Opel Vectra, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt vertės, televizorius „Panasonic“, kurio vertė 350 Lt, kompiuteris „Asus“, kurio vertė 500 Lt, dujinė viryklė „Ardo“, kurios vertė 200 Lt, stalą su 4 kėdėmis, kurio vertė 300 Lt, iš viso turto už 2850 Lt. Atsakovei priteisiama skalbimo mašina „Ardo“, kurios vertė 500 Lt, patalynės komplektas „Bauer“ (paklotas ir dvi pagalvės), kurios vertė 750 Lt, lėkštės ir stalo įrankiai, kurių vertė 100 Lt, iš viso turto už 1350 Lt. Pagal LR CK 3.117 str. 3 d. jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Kadangi iš atsakovės ieškovui yra priteisiama 1950 Lt kompensacija už buto pagerinimą, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas priežastis, teismas nustato, kad šalių mokamos viena kitai priteisiamos kompensacijos už priteisiamą kilnojamąjį turtą natūra ir kompensaciją už buto pagerinimą yra įskaitomos ir iš atsakovės už jai tenkančią didesnę turto dalį priteisiama atsakovui 450 Lt dydžio kompensacija (2850 – 1350=1500; 1950-1500=450 Lt).
Ieškovo ieškinys yra tenkinamas iš dalies, atsakovės priešieškinys tenkinamas taip pat iš dalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo šio nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Ieškovas patyrė 475 Lt žyminio mokesčio ir 2350 Lt išlaidas advokato pagalbai mokėti, o atsakovė - 270 Lt žyminio mokesčio ir 1800 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla yra nagrinėjama dėl santuokos nutraukimo, ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės yra tenkinamas, o ieškinio reikalavimas dėl buto priteisimo atmetamas, šalys nesprendė ginčo taikiai, teismas, atsižvelgdamas į patenkintų kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį, sprendžia, kad iš atsakovės priteistina ieškovui pusė patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 237,50 Lt žyminis mokestis ir 1175 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Iš atsakovės priteisiamas valstybei 216 Lt žyminis mokestis - 72 Lt už reikalavimą padalinti kilnojamąjį turtą ir 144 Lt žyminis mokestis už reikalavimą nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p.).
Iš šalių lygiomis dalimis priteisiamos valstybei po 16,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b.l. 1) (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2006 m. sausio 7 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 9 dėl A. M. kaltės.
Po santuokos nutraukimo A. M. palikti santuokoje įgytą pavardę „M.“, T. M. - „M.“.
Priteisti ieškovui T. M., a.k(duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą turtą – automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt vertės, televizorių „Panasonic“, kurio vertė 350 Lt, kompiuterį „Asus“, kurio vertė 500 Lt, dujinę viryklę „Ardo“, kurios vertė 200 Lt, stalą su 4 kėdėmis, kurio vertė 300 Lt.
Priteisti atsakovei A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) skalbimo mašiną „Ardo“, kurios vertė 500 Lt, patalynės komplektą „Bauer“ (paklotas ir dvi pagalvės), kurios vertė 750 Lt, lėkštes ir stalo įrankius, kurių vertė 100 Lt.
Priteisti atsakovei A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui T. M., a.k(duomenys neskelbtini) 450 Lt (keturių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio kompensaciją už atsakovei tenkančio turto pagerinimą.
Nustatyti nepilnamečio T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. M., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos – 2014-06-13, iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja paskirti A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisės pagrindu.
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 237,50 Lt (dviejų šimtų trisdešimt septynių litų 50 centų) žyminį mokestį ir 1175 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių litų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovės A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 216 Lt žyminį mokestį ir 16,75 Lt (šešiolikos litų 75 centų) dokumentų įteikimo išlaidas, nurodytas sumas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš ieškovo T. M., a.k (duomenys neskelbtini) 16,75 Lt (šešiolikos litų 75 centų) dokumentų įteikimo išlaidas, nurodytas sumas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.