Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus skundu dėl institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2008 m. sausio 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus tyrėja 2008 m. sausio 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. N. už tai, kad jis 2007-09-06 Klaipėdos mieste, H.Manto – S.Daukanto gatvių sankryžoje važiuodamas dviračiu, nenulipo nuo jo pervažiuodamas į kitą kelio pusę, sudarė kliūtį kitai transporto priemonei ir su ja susidūrė. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato eismo priežiūros skyriaus pareigūno 2008 m. sausio 29 d. nutarimu P. N. pagal ATPK 131 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda - 50 litų bauda.

Skundas grindžiamas tuo, kad išnagrinėjus administracinę bylą ir priimant nutarimą nebuvo įvertinta tai, kad eismo įvykio metu buvo sužalotas P. N. ir tai buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris šiuo atveju nebuvo pradėtas. Šias aplinkybes savo 2008-02-27 teikime akcentavo Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnyba, kuri įpareigojo Klaipėdos miesto VPK apskųsti 2008 m. sausio 29 d. P. N. atžvilgiu priimtą nutarimą, kadangi pagal galiojančius teisės aktus Lietuvos policijos eismo priežiūris tarnyba ir kitos policijos įstaigos negali panaikinti priimto nutarimo ar vertinti nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundą atsisakoma priimti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 291 straipsnį nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje turi teisę apskųsti tik asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas, organas, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei nukentėjusysis. Tokį pat dalyvaujančių nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas asmenų ratą apibrėžia ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 122 straipsnio 1 dalis. Tie patys asmenys gali naudotis teise paduoti apeliacinį skundą dėl teismų nutarimų ir nutarčių administracinių teisės pažeidimų bylose (ABTĮ 128 str.).

ATPK 259 straipsnyje nurodyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, ATPK 259¹ straipsnyje išvardinti asmenys (pareigūnai), turintys teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. ATPK III skyriuje išvardinti organai (institucijos, pareigūnai) įgalioti nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas. Taigi įstatymas išskiria institucijas, surašančias administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir institucijas, nagrinėjančias administracinių teisės pažeidimų bylas bei skiriančias administracines nuobaudas. Sistemiškai vertinant minėtas ATPK normas, darytina išvada, kad nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje turi teisę skųsti tik organas, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, tuo atveju, jei, jos manymu, pagal surašytą protokolą pažeidėjas nutarimu netinkamai nubaustas. Institucijai, priėmusiai nutarimą bei paskyrusiai administracinę nuobaudą, įstatymas skųsti pačios institucijos priimto nutarimo teisės nesuteikia. Administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl P. N. įvykdyto teisės pažeidimo 2008 m. sausio 11d. surašė Klaipėdos miesto VPK VP EPS tyrėja, o 2008 m. sausio 29 d. nutarimą dėl P. N. įvykdyto teisės pažeidimo priėmė Klaipėdos miesto VPK VP EPS inspektorius, taigi tiek protokolą surašęs pareigūnas, tiek nutarimą priėmęs pareigūnas yra vienos institucijos – Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Todėl nors Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas, kaip institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų teisę skųsti nutarimą, tačiau ši institucija netenka teisės skųsti nutarimą, kadangi pati tokį nutarimą priėmė. Toks nutarimų ir nutarčių, priimtų administracinių teisės pažeidimų bylose, apskundimo teisę turinčių subjektų apibrėžimas atitinka Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taikant ATPK 291 straipsnį ir ABTĮ 122 ir 128 straipsnių nuostatas (Administracinės bylos Nr. N5 – 6/2007; Nr. N16-409/2007; N–1–1649/2007 Nr. N4-290/2004).

Dėl išdėstytų priežasčių Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus skundą dėl nutarimo panaikinimo, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, atsisakytina priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi ir 106 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus skundą dėl Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2008 m. sausio 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 763575 panaikinimo, atsisakyti priimti.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.